- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 2YT-13076-642/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10550-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotam asmeniui antstolei Brigitai Tamkevičienei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. J. (S. J.) pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-07-28 patvarkymą apriboti paveldimo turto perleidimą tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nurodė, kad turėdamas mirusio tėvo N. J. (N. J.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), testamentą, surašytą 2010 metais, 2016-08-01 nuvyko į Klaipėdos miesto 5-ąjį notaro biurą palikimui priimti ir prašymui tam surašyti bei pateikti. Notaro biure pareiškėjui buvo paaiškinta, jog remiantis 2016-07-28 antstolės Brigitos Tamkevičienės patvarkymu, antstolė uždraudė perleisti buto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teises pagal testamentą tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nurodė, kad patvarkymo dėl apribojimo bei pranešimo dėl skolos grąžinimo nebuvo gavęs. Antstolės pasiteiravęs apie priimtą sprendimą, sužinojo, jog antstolės kontoroje jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla pagal pateiktą kreditorės M. B. vykdomąjį raštą dėl skolos grąžinimo. Pareiškėjo nuomone, priimtas antstolės patvarkymas, nukreiptas į dar nepaveldėtą turtą yra neteisėtas ir naikintinas. S. J. (S. J.) skunde išdėstė, kad jo tėvas N. J. (N. J.) 2010 metais įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir testamente išreiškė savo valią, jog po mirties jo butas atiteks S. J. (S. J.). N. J. (N. J.) sunkiai sirgo ir prieš mirtį negalėjo pakeisti testamento, tačiau nurodė, kad nori, jog butas po mirties atitektų anūkui A. J. (A. J.). Tuo tikslu, išreikšdamas savo tėvo valią, pareiškėjas 2016-08-01 atvykęs pas notarą, norėjo perleisti savo paveldėjimo teises žmonos J. J. naudai, įsitikindamas, jog nelaimingų atsitikimų ar pareiškėjo mirties atveju, butas, esantis (duomenys neskelbtini) atitektų pareiškėjo sūnui A. J. (A. J.), kuris šiuo metu yra nepilnametis. Pareiškėjo nuomone, kadangi palikimas pagal testamentą dar nebuvo priimtas, dar nebuvo užvesta paveldėjimo byla, antstolė negalėjo priimti patvarkymo, apribodama pareiškėjo nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus į mirusio senelio butą. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal paskolos sutartį, kurį pasirašė pareiškėjas ir jo tėvas, nuo 2011 metų yra įkeistas „Pajūrio kredito unijai“, su kuria atsiskaitinėjo jis ir jo tėvas. Paskolos sutarties terminas yra iki 2028 metų, todėl antstolė negalėjo priimti skuboto patvarkymo, kadangi po tėvo mirties už gautą paskolą privalėjo atsiskaitinėti pareiškėjas. Dėl šios priežasties, priėmus patvarkymą, nukentėjo ir kredito įstaiga. Pareiškėjas nurodė, kad yra dirbantis asmuo, su kreditore atsiskaitinėja dalimis, todėl išieškojimo vykdymas, pareiškėjo nuomone, gali būti nukreiptas į jo įmonės akcijas UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“, darbo užmokestį, o ne ribojant bei pažeidžiant teises į paveldimą turtą.
Antstolė Brigita Tamkevičienė 2016-08-08 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo S. J. (S. J.) skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje yra nepagrįstas ir neparemtas jokiomis teisės normomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo panaikinti motyvuotą antstolės patvarkymą dėl turto arešto ir turto arešto aktą. Antstolė pažymi, kad skolininkui patvarkymas dėl turto arešto Nr. S-16-5-12908, bei turto arešto aktas Nr. S-16019418, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalimi, ir raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-16-5-12911, išsiųsti skolininkui 2016-07-29, tačiau dokumentų įteikti nepavyko. Antstolė nurodė, kad 2016-07-28 patvarkymu ir turto arešto aktu areštuotas ne skolininko tėvo butas, o būtent skolininko S. J. (S. J.) turtinė teisė, t. y. paveldėjimo teisė, kai apribojimas taikomas konkrečiai skolininko S. J. turtinei teisei, o ne minėtam butui ir yra niekaip nesusijęs su kitais šeimos nariais. Taip pat būtina pažymėti, kad palikimą priimti skolininkas gali, tačiau negali perleisti paveldėjimo teisės tretiesiems asmenims, todėl skolininko teiginiai, kad buvo suvaržytos jo teisės į paveldimą turtą bei pažeistos jo nepilnamečio vaiko teisės, yra visiškai niekuo nepagrįsti ir neatitinkantys realybės. Skolininko teiginys, kad jo tėvas paskutinę valią išreiškė žodžiu taip pat yra niekuo nepagrįstas. Pareiškėjas, kaip argumentą panaikinti antstolės patvarkymą dėl turto arešto, pateikia paaiškinimus apie mokamą paskolą už paveldimą butą bei pabrėžia, kad dėl to, jog jis pats paveldės turtą, nukentės kreditorius, kuriam minėtas turtas yra įkeistas. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėj o skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Atsižvelgiant į šią teisės normą, darytina išvada, kad skolininkas supranta, kad su paveldėtu turtu, paveldimos ir prievolės. Patvarkyme pažymima ir tai, kad nors skolininkas uždirba 350,00 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau jo atžvilgiu yra užvestos trisdešimt dvi vykdomosios bylos, todėl skolos išieškojimas iš darbo užmokesčio būtų neefektyvus, o iš minėtos įmonės turto vykdomas išieškojimas pagal septynias vykdomąsias bylas, todėl išieškojimo nukreipimas į akcijas būtų nuostolingas. Antstolė pabrėžia, kad draudimas perleisti turtinę teisę – paveldėjimo teisę trečiajam asmeniui, savaime nereiškia, kad išieškojimas bus nukreiptas į paveldėtą turtą, kadangi nagrinėjamuoju atveju paveldimas turtas yra įkeistas sutartine hipoteka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 747 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad, jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Nagrinėjamuoju atveju turtinė teisė – paveldėjimo teisė areštuota, siekiant apriboti skolininko galimybes sumažinti savo turto vertę ir taip užkirsti kelią kreditoriams net ir ateityje, t. y. baigus dengti paskolą ir panaikinus hipotekos įkeitimą, išieškoti pinigines lėšas.
Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti veiksmus, numatytus įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/16/01239 dėl 66369,18 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. (S. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2016-07-28 vykdomąjį įrašą Nr. GB-4945. 2016-07-28 priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-16-5-12911 (v.b.l. 2). 2016-07-28 priimtas motyvuotas patvarkymas dėl turto arešto Nr. S-16-5-12908 (v.b.l. 22). 2016-07-28 priimtas turto arešto aktas Nr. S-16019418 (v.b.l. 23, 24).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis Nr. 3K-7-273/2012).
Aptariamu atveju pareiškėjas nurodo, kad nei raginimo įvykdyti sprendimą, nei patvarkymo dėl turto arešto jis nebuvo gavęs ir apie jo vardu užvestą vykdomąją bylą sužinojo 2016-08-01 tik iš notarės, kuomet norėjo priimti po tėvo mirties likusį palikimą. Nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė 2016-07-28 patvarkymu Nr. S-16-5-12898 priėmė vykdyti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą, išduotą 2016-07-28, Nr. GB-4945, dėl 66369,18 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. J. (S. J.) M. B. naudai. Tą pačią dieną antstolė priėmė ir raginimą įvykdyti sprendimą, kurį, kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2016-07-29 išsiuntė registruotu laišku skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie dokumentų siuntimą, įrašyta žyma, jog minėtų dokumentų sėkmingai pristatyti skolininkui nepavyko, numatyta dar kartą bandyti juos pristatyti. Kaip matyti iš 2016-07-28 patvarkymo dėl turto arešto Nr. S-16-5-12908 ir 2016-08-28 turto arešto akto Nr. S-16019418, šie dokumentai buvo priimti tą pačią dieną, kuomet buvo surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, t.y. 2016-07-28, dar net paštu neišsiuntus raginimo įvykdyti sprendimą. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis Nr. 3K-3-119/2010). Taigi įstatymų leidėjas nustatė tokį teisinį vykdymo proceso reglamentavimą, pagal kurį priverstinio vykdymo procedūros gali būti pradėtos tik skolininkui neįvykdžius reikalavimo per raginime nustatytą terminą. Raginimo įvykdyti sprendimo įteikimo skolininkui tvarka yra specifinė ir išsiskiria tuo, kad raginimas bet kuriuo atveju privalo būti įteiktas arba asmeniškai, arba viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604-605, 660 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolė ne tik kad nesiėmė visų galimų priemonių dokumentus įteikti skolininkui asmeniškai (dokumentai nesiųsti nei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nei darbovietės adresu), bet byloje nėra duomenų ir apie tai, kad apie skolininką būtų pranešta specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 660 straipsnio 1 dalis), t.y. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto arešto ne tik neturėdama duomenų, ar pavyko įteikti skolininkui raginimą, bet apskritai neįsitikinusi raginimo asmeninio įteikimo skolininkui galimybe. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad antstolė savo veiksmais formaliai pažeidė įstatymo numatytą dokumentų įteikimo tvarką, tačiau pažymėtina ir tai, kad skolininko vardu yra užvestos net 32 vykdomosios bylos, tad skolininkui net ir asmeniškai gavus raginimą įvykdyti sprendimą, pagrįstai manytina, jog jis neturėtų galimybės sumokėti skolos per numatytą 10 dienų terminą. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas pareigos sumokėti įsiskolinimą iki šiol neatliko. Atsižvelgiant į antstolio pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, vertintina, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-07-28 surašyto patvarkymo dėl turto arešto Nr. S-16-5-12908 panaikinimas yra netikslingas ir neprotingas ir šiuo klausimu nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais.
Skolininkas S. J. (S. J.) prašo panaikinti 2016-07-28 antstolės Brigitos Tamkevičienės patvarkymą, kuriuo areštuojama skolininko S. J. (S. J.) turtinė teisė į paveldėjimą, uždraudžiant ją perleisti, nurodant, kad antstolė negalėjo priimti šio patvarkymo, kadangi paveldėjimo byla pas notarą dar nebuvo užvesta, palikimas pagal testamentą dar nebuvo priimtas ir tokiu būdu nukentėjo paties skolininko, jo nepilnamečio vaiko ir įkeisto turto kreditoriaus interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad antstolio veikla, vykdant vykdomuosius dokumentus, griežtai reglamentuojama viešosios teisės, t. y. civilinio proceso normų. Antstolio veikloje, jam atliekant vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, galioja principas „draudžiama tai, kas nėra leidžiama“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis Nr. 3K-3-456/2008). Taigi antstolis gali siekti vykdomųjų dokumentų įvykdymo tik tokiomis priemonėmis, kokios nustatytos jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad antstolė siekė apginti išieškotojos interesus: 2016-07-28 testamentų registre patikrinus duomenis apie sudarytus testamentus ir sužinojus, kad skolininko tėvas N. J. (N. J.) yra sudaręs testamentą, 2016-07-28 turto arešto aktu areštavo skolininko S. J. (S. J.) turtinę teisę į paveldėjimą, uždraudžiant ją perleisti. Teismas sutinka su antstolės argumentu, kad antstolės patvarkymu ir turto arešto aktu skolininko teisė priimti palikimą nėra apribota, tačiau apribota skolininko teisė perleisti minėtą turtinę teisę tretiesiems asmenims, todėl skolininko teiginiai, kad antstolės veiksmais buvo suvaržytos jo teisės į paveldimą turtą bei pažeistos jo nepilnamečio vaiko teisės, yra visiškai niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismas sutinka su tuo, kad antstolė patvarkymą ir turto arešto aktą, kuriuo areštuota turtinė teisė, turėjo priimti po to, kai pareiškėjas būtų kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo ir priimant patvarkymą bei turto arešto aktą buvo areštuota turtinė teisė, kuri formaliai dar nepriklausė pareiškėjui, tačiau, kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos, paveldėjimo teisės liudijimas S. J. (S. J.) 2016-08-05 jau yra išduotas ir jo teisė priimti palikimą pagal testamentą nebuvo pažeista. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, skolininko vardu yra užvestos trisdešimt dvi vykdomosios bylos, o jo vadovaujamos įmonės UAB „Klaipėdos teisininkų biuras“ – septynios vykdomosios bylos, todėl išieškojimas vien iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar įmonės vardinių paprastųjų akcijų būtų neefektyvus ir nuostolingas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2016-08-01 atvykęs pas notarą norėjo paveldėjimo teisę perleisti savo žmonos J. J. naudai, tad vien šis faktas, kad skolininkui žinant apie prievoles kreditoriams, bet siekiant ne atlyginti skolą savo jau turimu ar paveldimu turtu, bet ketinant turtą perleisti jį kitiems asmenims, tik patvirtina, kad antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą ir areštavo S. J. (S. J.) turtines teises. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad siekiant sudaryti sąlygas realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą išieškant skolą iš S. J. (S. J.), teismas neturi pagrindo panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2016-07-28 priimto patvarkymo dėl turto arešto Nr. S-16-5-12908 bei paties 2016-07-28 priimto turto arešto akto Nr. S-16019418, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/16/1239 gražinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.