Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Arvydo Martinavičiaus, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnis apibrėžia, kas yra teistumas ir jo išnykimo bei panaikinimo sąlygas ir tvarką bei pasekmes. Pareiškėjas nurodo, kad pagal šias nuostatas jis yra neteistas. Nepriekaištingos reputacijos sąvoka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme traktuojama plečiamai. Pati sąvoka įstatymu nėra apibrėžta. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ji detalizuojama. Šis įstatymas nepriekaištingos reputacijos praradimą ir atgavimą sieja su konkrečiais įvykiais ir terminais. Iš jo išeina, kad asmuo, kuriam teistumas išnykęs ar panaikintas, laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją. Nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nuostatą, kad nuolatinio ir negrįžtamo asmens teisių apribojimo taikymas yra neproporcingas ir prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei jos protokolui. Teigia, kad remiantis tuo, kas išdėstyta, jis turėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam suteikta teisė turėti ginklą medžioklei.

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 16 punktu (Jeigu patikrinimo metu buvo nustatyta priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduodamas remiantis patikrinimo rezultatais, parengiamas neigiamas sprendimas ir atsakymas asmeniui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo) ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalies (B ir C kategorijų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 2 punktu (nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio (nepriekaištingos reputacijos asmuo) 2 dalies (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 4 punktu (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), A. J. atsisakyta išduoti laikyti (nešiotis) ginklus.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48, 53, 72 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo teismo atmesti pareiškėjo A. J. 2015-5-26 skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas ginčija Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 15-IL-40-00566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Ginčijamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nusprendė neišduoti A. J. leidimo įsigyti šaunamųjų ginklų medžioklės tikslams.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje sureglamentuota, koks asmuo pagal šį įstatymą laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, administracinė byla Nr. A-1282-822/2015).

Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atvejis, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį – neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis – bei jam paskirta 25 parų arešto bausmė. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vadovaujantis LR BPK 363 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui teistumas pagal Radviliškio rajono 2010 m. vasario 5 d. nuosprendį panaikintas. Už nusikaltimo pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį padarymą numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Atsakydama į skundo teiginį, jog pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatant sąlygas, pagal kurias šio įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“ (kiekviename punkte nurodant atitinkamus nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso ypatingąją dalį ir didžiausią įstatyme numatytą už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę) negali būti siejama su teistumo išnykimu pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytus aptariamo įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši išvada atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką (LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015).

Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl teistumo išnykimo teisinių pasekmių. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime, be kita ko, išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinto reguliavimo prasme yra svarbus būtent pastarasis nuteisimo aspektas. Įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui, teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja formaliai įvertinti res judicata galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktinį ir juridinį pagrindus. Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui (LVAT 2015-12-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015). Todėl, teismo vertinimu, byloje esančios Gražionių medžiotojų būrelio, Miežaičių kaimo bendruomenės, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Radviliškio seniūnijos išduotos pareiškėjo charakteristikos nelaikytinos svarbiais argumentais bei nepaneigia atsakovo išvados, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog Šiaulių apskrities VPK 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 15-IL-40-00566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.