Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2-2166-909/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2-2166-909/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26339-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
T. S.
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2166-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26339-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; (S) 3.2.4.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (DOK-200408), prašydamas priteisti iš atsakovo 208,86 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 3 d. atsakovas prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, prekių vežimėliu apgadino transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, remdamasis sudaryta Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartimi, atliko žalos sureguliavimą, apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, išmokėdamas draudėjui 208,86 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, kad įvykį, kurio metu apgadintas automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė būtent atsakovas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-208042), kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

4. Atsakovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai neįrodyti, ieškovas sąmoningai nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teisingai išspręsti bylą. Pabrėžė, kad ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus grindė 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato raštu. Tačiau ieškovas nepateikė ir nuslėpė vėlesnį komisariato raštą, t. y. 2020 m. liepos 17 d. raštą, kuriuo ištaisyta ankstesniame rašte padaryta klaida, nurodant, kad atsakovas tik galimai apgadino nukentėjusiojo asmens transporto priemonę prekių vežimėliu. Raštas ištaisytas dėl to, kad į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai negalėjo nustatyti ir patvirtinti fakto, kad būtent atsakovas kaltas dėl transporto priemonės apgadinimų. Atsiliepime atsakovas pridūrė, kad ieškovas nepateikė ir nuotraukų iš įvykio vietos, kas leistų įvertinti, ar apskritai įvykis įvyko, nustatyti priežastinį ryšį tarp įvykio ir patirtos žalos.

5. Ieškovas dublike (DOK-224901) prašė tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad priešingai nei nurodė atsakovas, policijos pareigūnai, atvykę tirti įvykio, nustatė atsakingą už transporto priemonės apgadinimą asmenį, t. y. 2020 m. liepos 17 d. rašte. Tačiau atsakovas nebuvo baustas administracine tvarka ir draudėjui T. Š. buvo pasiūlyta žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka. Tas pačias aplinkybes, anot ieškovo, patvirtina ir su ieškiniu pateikti įrodymai: informacija iš įvykių registro patvirtina, kad vežimėlį, kuris kliudė apdraustą transporto priemonę, valdė atsakovas; policijos pateikta informacija apie įvykį patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus. Pridūrė, jog atsakovas nuo ieškinio ginasi deklaratyviais teiginiais, neigdamas savo atsakomybę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepridėjo, kad atsakovas nėra įvykio kaltininkas.

6. Triplike (DOK-235053) atsakovas prašė atmesti ieškovo ieškinį. Atsakovas teigė, kad ieškovas taip ir nepateikė įrodymų, kurie įrodytų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygas. Paaiškino, jog ieškovo pateiktoje ištraukoje iš policijos registruojamų įvykių registro yra pateikiama aprašomojo pobūdžio informacija, užfiksuota tik tai, ką nurodė pranešėjas. Atsakovas neginčijo faktinės aplinkybės dėl prekių vežimėlio valdymo, tačiau faktinė aplinkybė, kad atsakovas vežimėliu kliudė transporto priemonę, atvykusių policijos pareigūnų nebuvo nustatyta. Taip pat pridūrė, kad teiginys „galimai apgadino“ atsirado dėl to, jog policijos pareigūnai nenustatė, kad būtent atsakovas apgadino automobilį prekių vežimėliu. Pabrėžė, jog atsakovo asmens duomenys ir informacija ieškovui tapo žinoma dėl to, nes apgadintos transporto priemonės savininkas sukėlė konfliktinę situaciją. Todėl atsakovas geranoriškai sutiko palaukti atvykstančių policijos pareigūnų, kurie ir užfiksavo, kad atsakovas buvo įvykio vietoje, tačiau neužfiksavo, jog būtent jis su prekių vežimėliu apgadino automobilį. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieškovo pateikta PVM sąskaita - faktūra neįrodė transporto priemonės savininko patirtos žalos, kadangi nėra pateikta atliktų darbų detalizacijos, kad būtent dešinės pusės galinės transporto priemonės durelės buvo dažytos. Taip pat nepateikė PVM sąskaitos - faktūros apmokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žalos suma neviršija 2 000 Eur, 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei nustatė šalims terminą iki 2022 m. sausio 10 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau šalys per teismo nustatytą terminą papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui nepateikė. Taip pat per teismo nustatytą terminą teismui nebuvo pateikti prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys atmestinas.

8. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigia, kad įvykį, kurio metu apgadintas draudėjo automobilis, sukėlė atsakovas, tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

9. Byloje pateiktas Automobilių savanoriškojo draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovo (draudiko) buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, naudos gavėjas – M. Š. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2020 m. birželio 10 d. pranešimas, adresuotas ieškovui, kuriuo suteikta informacija apie eismo įvykį: 2020 m. gegužės 3 d., apie 14.04 val. į komisariato veiklos skyrių kreipėsi T. Š., kuris nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apgadintas jo automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galines dureles su prekių vežimėliu apgadino T. S.. 2020 m. liepos 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariatas, ieškovui išsiuntė pakartotinį pranešimą, kuriame ištaisė ir nurodė, kad: automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galines dureles su prekių vežimėliu galimai apgadino T. S. Dėl žalos atlyginimo T. Š. buvo pranešta kreiptis į teismą civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

10. Iš policijos registruojamų įvykių registro pateiktos informacijos matyti, kad ginčo eismo įvykis užregistruotas. Aplinkybėse iš esmės nurodoma, kad pranešėjas (T. Š.) su kaltininkais laukia „DEPO“ aikštelėje, nes į pranešėjo automobilį buvo atsitrenkta su pirkinių vežimėliu. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, jog atvykus pareigūnams, T. Š. paaiškino, kad sėdėjo automobilyje ir išgirdo, kaip į jo transporto priemonę kažkas atsitrenkė, išlipęs pamatė prekių vežimėlį. Taip pat nurodė pastebėjęs du įbrėžimus, ant dešinės pusės galinių durelių. Vežimėlis buvo T. S.

11. Byloje pateiktos automobilio Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, kurios darytos ne įvykio vietoje, matomi du nedideli dešinės pusės galinių durelių įdaužimai, pažeisti automobilio dažai.

12. Draudimo išmokos (208,86 Eur) pagrindimui pateikta PVM sąskaita - faktūra Nr. ATL2006 0000030, pagal kurią pardavėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autolėva“ atliko transporto priemonės darbus, t. y. sąskaitoje nurodyti kaip darbai (17,50 Eur) ir dažymo darbai, dažai, dažymo medžiagos (155,11 Eur). Iš mokėjimo nurodymo patvirtinimo Nr. CL20 08131 matyti, kad ieškovas 2020 m. birželio 22 d. pervedė UAB „Autolėva“ 208,86 Eur draudimo išmoką pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ATL2006 0000030.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

14. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama. (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

15. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

16. Ieškovas aplinkybes, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą automobiliui Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrodinėjo fotonuotraukomis, policijos registruojamų įvykių registro informacija, komisariato raštais, kuriais iš esmės siekiama pagrįsti, kad policijai atvykus į įvykio vietą, pareigūnai užfiksavo, kad atsakovas prekių vežimėliu pažeidė transporto priemonės dureles, dėl ko ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Tai pagrindžia žemiau išdėstyti argumentai.

17. Policijos registruojamų įvykių registre pateikti duomenys iš ginčo eismo įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra aprašomojo pobūdžio, kadangi pradžiai policijos pareigūnai fiksuoja skambučio metu, pranešėjo nurodytą informaciją (registro skiltis „Aplinkybės“), atvykę, fiksuoja įvykio vietoje esančių asmenų parodymus, kurių pagrindu vėliau vyksta tyrimas, siekiu nustatyti tikruosius įvykio kaltininkus, nukentėjusiuosius (registro skiltis „Papildoma informacija apie patikrinimą“). Atkreiptinas dėmesys, kad policijos registruojamų įvykių registre yra tik konstatuotas faktas, kad „Vežimėlis buvo vyriškio kaip vėliau paaiškėjo T. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad būtent T. S. valdomas prekių vežimėlis padarė žalą T. Š. (pranešėjo) vairuojamam automobiliui Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios registre esamos medžiagos darytina išvada, kad atsakovas valdė prekių vežimėlį, bet nėra konstatuota, kad būtent atsakovas su vežimėliu pažeidė ieškovo draustą transporto priemonę. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pats neginčijo fakto, kad buvo su prekių vežimėliu ginčo eismo įvykyje, tačiau sutiktina su atsakovo pozicija, jog į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai nenustatė faktinės aplinkybės, kad atsakovas kliudė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prekių vežimėliu. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo nurodytais argumentais, kad policijos registruojamų įvykių registre yra užfiksuota neabejotina faktinė aplinkybė dėl atsakovo valdyto prekių vežimėlio, kuriuo būtent kliudė transporto priemonę. Iš nei vienos policijos registruojamų įvykių registro skilties nėra galimybės nustatyti, kad atsakovo prekių vežimėlis sukėlė žalą savo neteisėtais veiksmais, t. y. kliudė automobilį Toyota Avensis. Darytina išvada, kad šis ieškovo pateiktas įrodymas neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

18. Be kita ko, atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovas įrodinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2020 m. birželio 10 d. raštu dėl informacijos pateikimo. Jame nurodyta, kad „Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad automobilio TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles su prekių vežimėliu apgadino T. S.“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vėliau byloje buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato 2020 m. liepos 17 d. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame pataisyta ir nurodyta, jog „Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad automobilio TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles su prekių vežimėliu galimai apgadino T. S.“. Įvertinus šiuos byloje pateiktus dokumentus nėra pagrindo neginčijamai išvadai, kad būtent atsakovas apgadino transporto priemonės galines dešinės pusės dureles. Darytina išvada, jog policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykį ir vėliau jį tirdami, tiksliai nenustatė, kas visgi kliudė transporto priemonę ir yra atsakingas už padarytą žalą. Kaip buvo minėta anksčiau, policijos registruojamų įvykių registre taipogi nėra aiškiai konstatuota, kas yra ginčo įvykio kaltininkas. Taigi, spręstina, kad šiais aptariamais įrodymais ieškovas taipogi neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo.

19. Transporto priemonei padarytą žalą, nuostolius ieškovas iš esmės įrodinėjo automobilio Toyota Avenis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis, UAB „Autolėva“ PVM sąskaita faktūra Nr. ATL2006 0000030, išrašyta 208,86 Eur sumai, kurią ieškovas padengė išmokėdamas draudimo išmoką. Iš minėtų nuotraukų matyti du dešinės pusės galinių durelių įbrėžimai. Tačiau pastebėtina, kad remiantis tiek paties ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija apie eismo įvykio vietą, tiek iš policijos registruojamų įvykių registro bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato raštų dėl informacijos pateikimo – eismo įvykis registruotas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. parduotuvės – sandėlio „DEPO“ automobilių aikštelėje. Tuo tarpu byloje esančiose nuotraukose, automobilio pažeidimai užfiksuoti, matomi, miegamojo rajono automobilių aikštelėje, tačiau ne minėtoje automobilių aikštelėje prie prekybos centro. Ginčo įvykio, kuriuo įrodinėjama atsakovo civilinė atsakomybė padarius žalą transporto priemonei, nėra faktiškai užfiksuota įvykio vietoje „DEPO“ automobilių aikštelėje nei nuotraukomis, nei policijos pareigūnų – kad būtent atsakovo veiksmai prekių vežimėliu sukėlė žalą, nuostolius, ieškovo draustam automobiliui. Teismas pabrėžia, kad nėra nuotraukų iš pačios įvykio vietos, kurioje, anot ieškovo, atsakovas prekių vežimėliu įbrėžė automobilį Toyota Avensis. Be to, neaišku, kada darytos ieškovo pateiktos nuotraukos. Policijos registruojamų įvykių registro skiltyse taipogi nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai užfiksuota, kad žala atsirado dėl atsakovo ir būtent prekių vežimėliu kliudžius automobilį. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas pateikė 2020 m. birželio 16 d. UAB „Autolėvos“ PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 208,86 Eur sumai už darbus (P10) ir dažymo darbus, dažus, dažymo medžiagas (P6). Tačiau prie aptariamos PVM sąskaitos - faktūros nėra pridėta ar pateikta transporto priemonės Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata, detalizacija, kokie konkrečiai reikalingi atlikti remonto darbai buvo padaryti. Iš byloje esančios PVM sąskaitos - faktūros nėra aišku, kuriai automobilio kėbulo daliai atlikti dažymo ir kiti darbai. Taigi, teismas laiko pagrįstais atsakovo argumentus, kad PVM sąskaita – faktūra be ją lydinčių atliktą remontą patvirtinančių dokumentų, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kuriuo remiantis būtų galima pripažinti, kad būtent nurodyti automobilio sugadinimai buvo taisomi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė tiek atsakovo neteisėtų veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų.

20. Papildomai akcentuotina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus ir savo iniciatyva įrodymų nerenka. Pažymėtina, kad teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo nustatęs šalims terminą papildomiems įrodymams pateikti, tačiau ieškovas papildomų įrodymų teismui neteikė, nors atsakovo atsikirtimai ir ginčijamos aplinkybės jam buvo žinomi ir atsakovo pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo ir tripliko). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys neteikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neprašė byloje apklausti liudytojų, išreikalauti papildomus bylai reikšmingus įrodymus (pavyzdžiui, vaizdo įrašus iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės ir pan.). Teismo vertinimu, ieškovas tinkamai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų aplinkybėms, kuriomis grindė savo reikalavimus, pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju šalių ginčas išspręstas pagal byloje turimą medžiagą.

21. Pažymėtina, kad teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

22. Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, nagrinėjamoje situacijoje daroma išvada, jog ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – prekių vežimėliu kliudė automobilio Toyota Avensis galines dešinės pusės dureles ir tai tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė turtinę žalą, kurią atlygino ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką. Apibendrindamas visas išsdėtytas aplikybes ir motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimas dėl 208,86 Eur žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Netenkinus pagrindinio ieškininio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

23. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (17 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

26. Atsakovas byloje iš viso patyrė 382,36 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas atsakovo patirtas 382,36 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl pašto išlaidų

27. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovui T. S. 382,36 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė