Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovėms B. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Sodybų projektai“ dėl žalos atlyginimo neįvykdžius prievolės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių B. Š. ir UAB „Sodybų projektai“ 1 158,00 Eur sumokėto avanso už projektavimo darbus, 18 000,00 Eur netesybų ir 405,28 Eur patirtų nuostolių bei 1 574,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2020 m. birželio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 7 d. 9.30 val. žodinio proceso tvarka. Ieškovas ir jo atstovas advokatas R. K., atsakovė ir atsakovės atstovė B. Š. apie teismo posėdį informuoti tinkamai.

2. 2020 m. rugsėjo 7 d. į teismo posėdį ieškovas, jo atstovas, atsakovė, atsakovės atstovė neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio nepateikė, todėl Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

3. 2020 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties panaikinimo ir prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Ieškovas nurodė, kad jis terminą atskirajam skundui paduoti praleido, nes ieškovo atstovas nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. gydėsi stacionare Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, o ieškovui nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo atlikta operacija Kauno klinikose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino, atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Teismas nurodė, kad ieškovas, jo atstovas apie 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį žinojo, tačiau iki teismo posėdžio nepateikė jokių prašymų ar papildymų, neprašė atidėti teismo posėdžio ir neprašė nagrinėti bylos ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog tuo metu ieškovas nebuvo paguldytas į ligoninę. Ieškovo atstovas advokatas R. K. teigė, jog nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. gydėsi ligoninėje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog nei ieškovas, nei jo atstovas nepateikė jokių duomenų ir nenurodė priežasčių, kodėl nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. ieškovo atstovas negalėjo pateikti atskirojo skundo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas ir jo atstovas neįrodė svarbių objektyvių aplinkybių, atsiradusių ar buvusių po 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties priėmimo, kurios galėjo sutrukdyti ieškovui ar jo atstovui įstatymo nustatytu terminu pateikti atskirąjį skundą.

4.2. Įvertinęs tai, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, praleisto termino aplinkybes, ilgumą, asmenų elgesį naudojantis procesinėmis teisėmis, teismas nusprendė, kad ieškovo atstovo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas atskirajam skundui pateikti, yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl nepripažino jų svarbiomis ir ieškovo atstovo prašymą atnaujinti praleistą terminą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties paduoti arba perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino ieškovo prašymo motyvus. Nurodo, kad medicinos įstaigos nebeišduoda popierinių nedarbingumo pažymėjimų – šie duomenys yra pateikiami tik elektroniniu būdu ir yra prieinami visiems, taip pat ir teismui. Ieškovo atstovas nurodo, jog papildomai pateiks teismui įrodymus apie tai, jog nurodytu laikotarpiu gulėjo ligoninėje.

5.2. Nei ieškovas, nei jo atstovas neginčija fakto, kad jiems buvo žinoma apie teismo posėdžio datą ir jie buvo tinkamai informuoti. Esminė aplinkybė, ieškovo atstovo nuomone, yra ta, kad ieškovo atstovas iš ligoninės buvo išleistas 2020-09-14, kai teismas jau buvo priėmęs skundžiamą nutartį. Nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka ir įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 14 d., todėl ieškovo atstovas neturėjo jokios galimybės laiku pateikti atskirąją skundą. 2020-09-15 į ligoninę buvo paguldytas pats ieškovas V. R.; jam buvo atlikta operacija. Minimas laikotarpis ir nurodytos priežastys lėmė tai, kad ieškovas ir jo atstovas neturėjo realios galimybės susitikti ir aptarti būsimo atskirojo skundo motyvų.

5.3. Ieškovo atstovas akcentuoja tai, kad ieškovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo proceso metu buvo aktyvūs: greitai reaguodavo į teismo nurodymus, aktyviai dalyvaudavo teismo posėdžiuose. Terminas praleistas nežymiai. Šalys ginčo nėra išsprendusios. Pateikus ieškinį iš naujo, procesas prasidėtų iš pradžių, o tai ekonominiu ir laiko požiūriu nėra racionalus ginčo sprendimo būdas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis įvirtina ribojimus pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai būtinybė pateikti tokius įrodymus iškilo vėliau. 2020 m. spalio 9 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovo atstovo prašymas priimti naujus įrodymus; kartu su prašymu ieškovo atstovas pateikia nedarbingumo pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo atstovas nenurodo visiškai jokių priežasčių, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nors iš įrodymo turinio akivaizdu (nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2020 m. rugsėjo 14 d., o atskirasis skundas kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d.), jog atskirojo skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui metu ieškovo atstovas, siekdamas pagrįsti savo teiginius apie nedarbingumą, jau turėjo galimybę pridėti šį įrodymą; ją turėjo ir vėliau, skųsdamas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį, tačiau prašymas su papildomais įrodymais apeliacinės instancijos teismui pateiktas tik 2020 m. spalio 9 d. Teismas akcentuoja, jog ieškovo atstovas yra advokatas, todėl, kaip savo srities profesionalas, turėtų itin atsakingai veikti įstatymo nustatytais terminais ir būdu, tačiau to nedarė, savo neveikimo priežasčių nenurodė ir nepagrindė, todėl prašymas priimti papildomus įrodymus netenkintinas dėl nepateisinamai ilgo duomenų nepateikimo laiko, ir teismas jų turiniu nesirems.

8. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinę situaciją. Mano, jog jo nurodomos priežastys, dėl kurių praleistas terminas atskirajam skundui dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties paduoti, yra svarbios ir pateisinančios termino praleidimo faktą. Be to, pradėti procesą iš naujo, apelianto nuomone, būtų neekonomiška ir neracionalu.

9. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2020 m. birželio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo baigtas pasirengimas bylos pagal patikslintą ieškovo ieškinį nagrinėjimui ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 7 d. 9.30 val. žodinio proceso tvarka. Ieškovas ir jo atstovas advokatas R. K. apie 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį informuoti tinkamai, tačiau į jį nei ieškovas, nei jo atstovas neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko ir atsakovai. Teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Nutartis priimta žodinio proceso tvarka ir paskelbta 2020 m. rugsėjo 7 d., įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 14 d.. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis tą pačią dieną per EPP sistemą buvo išsiųsta ieškovo atstovui advokatui R. K., kadangi jis atstovauja ieškovui ir yra EPP vartotojas. Kadangi 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, paskutinė termino atskirajam skundui paduoti diena buvo 2020 m. rugsėjo 14 d. Ieškovas skundą dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 21 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti, kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (4 dalis). Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbumą grindžia tiek savo, tiek ieškovo gydymusi ligoninės stacionare. Kaip teigia ieškovo atstovas, jis ligoninės stacionare gydėsi nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d., o ieškovas – nuo rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 18 d. (ieškovo gydymasis ligoninėje patvirtintas teismui pateiktu Medicinos dokumentų išrašu). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto atstovo nurodytos priežasties, dėl kurios nebuvo laiku pateiktas atskirasis skundas, negalima pripažinti svarbia. Ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismui nepateikė visiškai jokių savo teiginio, jog 2020 m. rugsėjo 5–14 dienomis gydėsi ligoninėje, įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto advokatas, kaip savo srities profesionalas, savo teiginiams dėl sveikatos būklės pagrįsti turėjo visas galimybes surinkti ir laiku pateikti teismui atitinkamus įrodymus, tačiau to nepadarė. Ieškovo atstovas teigia, jog nedarbingumo pažymėjimai yra elektroninės formos bei prieinamas teismui, tačiau teismas neprivalo savo iniciatyva tikrinti ir rinkti duomenų apie asmens nedarbingumą – įstatymas numato, kad būtinybė įrodinėti termino praleidimo priežastis yra tokį prašymą teikiančio asmens pareiga ir ji negali būti permesta teismui (CPK 78 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnis). Šalies atstovo – advokato – neveikimo tokiu atveju negalima laikyti atidžiu ir rūpestingu procesinių teisių bei pareigų įgyvendinimu. Taigi apelianto atstovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog egzistavo svarbios priežastys, sutrukdžiusios laiku paduoti atskirąjį skundą.

13. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nurodomu ieškovo gydymosi ligoninėje pradžios momentu – rugsėjo 15 dieną – terminas atskirajam skundui paduoti jau buvo praleistas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas bei jo atstovas apie 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdį žinojo, tačiau iki teismo posėdžio nepateikė jokių prašymų, neprašė atidėti teismo posėdžio ir neprašė nagrinėti bylos ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas, posėdžio ir nutarties priėmimo metu ieškovas į ligoninę paguldytas nebuvo, taigi visiškai neaiškios jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas, nors ir atstovaujamas advokato, taip pat privalo rūpintis tinkamu ir efektyviu savo teisių bei pareigų įgyvendinimu, domėtis bylos eiga, tačiau šiuo atveju nei ieškovas, nei jo atstovas teismui nenurodė bei nepagrindė tokio ieškovo neveikimo priežasčių.

14. Ieškovo atstovas atskirajame skunde taip pat teigia, jog, ieškinį palikus nenagrinėtą ir pradėjus procesą iš pradžių, būtų pažeistas proceso ekonomiškumo principas: terminas praleistas nežymiai, o šalys ginčo dar nėra išsprendusios. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio, reglamentuojančio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, 1 dalyje numatyta, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kaip nurodyta straipsnio 2 dalyje, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Įgyvendindami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tiek teismas, tiek šalys turi veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta kuo ekonomiškiau. Nagrinėjamu atveju ieškovas bei jo atstovas neįgyvendino savo teisių bei pareigų taip, kad būtų pasiekta maksimali proceso koncentracija, neįrodė svarbių tokio neveikimo priežasčių, įrodymus apie gydymąsi teikia tik apeliacinės instancijos teismui, nors galėjo juos pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, todėl laikytina, kad šalis ir jos atstovas patys nesirūpino vykusio proceso ekonomiškumu ir koncentracija.

15. Ieškovas ir jo atstovas pirmosios instancijos teisme tinkamai ir laiku neįgyvendino visų jiems įstatymo suteiktų procesinių teisių ir laiku neteikė atitinkamų prašymų bei juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Aktyvi ir siekianti greito bylos išnagrinėjimo šalis, kuri turi atstovą, gali teikti teismui procesinius dokumentus tiek savo, tiek atstovo vardu, todėl ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad laikotarpiu, kai per įstatymo nustatytą laikotarpį buvo galima paduoti atskirąjį skundą, ligoninėje gydėsi atstovas, o po to – pats ieškovas ir nebuvo galimybės jiems suderinti pozicijų dėl nutarties apskundimo, nepateisina šalies ir jai atstovaujančio advokato tarpusavio nebendradarbiavimo ir neveikimo byloje (CPK 51 straipsnio 1 dalis).

16. Per įstatyme nustatytus terminus procesinių veiksmų neatliekanti šalis turi prisiimti praleistų terminų praleidimo teisines pasekmes, numatytas įstatyme, – jos teisė atlikti tuos procesinius veiksmus išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

17. Atsižvelgdamas į ankstesniuose punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo atstovo apylinkės teismui nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas atskirajam skundui pateikti, yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo atnaujinti terminą.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį pagal tuo metu byloje buvusius ir ieškovo atstovo kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti pateiktus įrodymus, todėl atskirojo skundo argumentai dėl nutarties neteisėtumo yra nepagrįsti – keisti ar naikinti nutartį teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.