- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- 1A-350-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00446-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- B. M., M. F., J. S.
- Civilinis atsakovas
- M. S.
- Advokatai
- Sigitas Juodelis
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-256/2012
Teisėja Galina Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00446-2008-7
2012 m. rugpjūčio 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. M., nuteistojo M. F. gynėjo advokato Sigito Juodelio ir nuteistojo J. S. bei jo atstovo pagal įstatymą M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
B. M. nuteistas pagal BK 178str. 3d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187str. 3d. areštu 30 parų. Bausmes subendrinus BK 63str. 1d., 5d. 1p. pagrindu paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64str. 1d., 3d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007-10-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir B. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
M. F. nuteistas pagal BK 178str. 3d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant be šias priemones kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
J. S. nuteistas pagal BK 178str. 3d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant be šias priemones kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Iš B. M., M. F., J. S. Lietuvos Nacionaliniam muziejui solidariai priteista 2296,08 Lt turtinei žalai atlyginti. Nuteistajam J. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteista civilinio ieškovo naudai iš civilinio atsakovo įstatyminio atstovo M. S. subsidiariai 765,36 Lt turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad civilinio atsakovo M. S. pareiga pasibaigia, kai J. S. sulaukia pilnametystės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. M., M. F. ir J. S. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą, pagrobė didelės vertės bei didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, t.y. jie, veikdami kartu, 2008-02-20, nuo 17.00 val. iki 18.00 val., nuplėšę Lietuvos Nacionalinio muziejaus filialo – Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, esančios Bokšto g. 20, Vilniuje, tris lentas, kuriomis buvo užkaltos atsarginio įėjimo pirmos durys, pateko į muziejaus patalpas, kur B. M. koja išlaužė duris, pro kurias jie pateko į ekspozicijų sales, ir iš antrame aukšte esančios ekspozicijos salės nuo sienų pagrobė didelės vertės bei didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turintį muziejaus turtą – eksponatus: tris XVI-XVII a. šarvines pirštines – 21000 Lt vertės, du XVII a. šalmus – 22000 Lt vertės, XVIII a. šarvus krūtinei – 17000 Lt vertės, vieną porą XVII a. šarvų dilbiui – 10000 Lt vertės, padarydami Lietuvos Nacionaliniam muziejui 70000 Lt turtinę žalą.
Be to, B. M. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. 2008-02-20, nuo 17.00 val. iki 18.00 val., turėdamas tikslą įsibrauti į Lietuvos Nacionalinio muziejaus filialą – Vilniaus gynybinės sienos bastėją, esančią Bokšto g. 20, Vilniuje, tyčia, spyręs koja išlaužė duris, vedančias į ekspozicijų sales, sugadindamas Lietuvos Nacionaliniam muziejui priklausantį nedidelės 300 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis B. M. prašo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178str. 3d. į BK 178str. 2d., sušvelninti bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 92str. ir bausmės vykdymą atidėti, Lietuvos Nacionalinio muziejaus civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad pagrobto turto vertė neįrodyta, nustatyta Lietuvos Nacionalinio muziejaus rinkinių komplektavimo komisijos posėdžio protokolu, tačiau nepatvirtinta įrodymais, kad pavogti eksponatai yra autentiški. Nėra ekspertų išvadų apie tai, kad eksponatai pagaminti ir naudoti XVI, XVII, XVIII amžiuje. Nebuvo atliktas lyginamasis rinkos vertės nustatymas, nėra žinoma ar jie verti 70 000 Lt. Nei vienas iš teisme apklaustų asmenų nėra prisiekusiųjų ekspertų sąrašuose, liudytojas T. Š., kuris prisistatė kaip amunicijos ir ginklų ekspertas, ekspertų sąrašuose irgi nefigūruoja, dokumentų, patvirtinančių savo kvalifikaciją eksponatų verčių nustatymo srityje, nepateikė. Taigi, eksponatų bendra vertė nėra tinkamai nustatyta kompetentingų asmenų, kaip to reikalauja įstatymai, todėl teigti, kad jų vertė 70 000 Lt, dėl to veika turi būti perkvalifikuota į BK 178str. 2d. Be to, B. M. nusikalto būdamas nepilnametis, yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių: pranešė apie pavogtų daiktų buvimo vietą, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, mokosi, kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, dėl to būtų teisinga vadovautis BK 91-92str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teismas nepagrįstai priteisė Lietuvos Nacionaliniam muziejui 2296,08 Lt turtinės žalos, nes ši suma yra pervesta nukentėjusiajam, o mokėjimo pavedimas pateiktas teismui.
Apeliaciniu skundu nuteistojo M. F. gynėjas advokatas S.Juodelis prašo nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti veiką iš BK 178str.3d. į BK 178str. 2d., taikyti BK 93str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. F. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, nes kaltinime nurodyta, kad „jis veikdamas kartu su B. M. ir J. S. padarė nusikalstamą veiką“, o sąvoka ,,veikdamas kartu“ nėra tapati sąvokai ,,veikdamas bendrininkų grupėje“. Remiantis tuo, kad kaltinime nebuvo nurodyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, kiekvieno jų veiksmai turėtų būti atriboti ir kvalifikuoti atskirai pagal tai, ką kiekvienas iš jų pagrobė. M. F. pagrobė šarvus dilbiui, kurių vertė – 10 000 litų. Kitiems kaltinamiesiems taip pat turėtų būti inkriminuota tik tai, ką konkrečiai jie pagrobė iš muziejaus. Kaltinamieji nebuvo susitarę daryti nusikalstamą veiką. Teismas nevertino subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, nes nei vienas iš kaltinamųjų neplanavo ir nesirengė iš muziejaus grobti didelės vertės, didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turintį turtą. Visi kaltinamieji parodė, kad vagystės iš anksto neplanavo, nežinojo, kad tai yra Nacionalinis muziejus ir kad vogė muziejaus eksponatus. Tai sužinoję, galvojo, kokiu būdu juos grąžinti. Patekę pro tokias duris ir taip saugomą patalpą, kaltinamieji negalėjo suvokti, kad tai yra muziejus, kuriame saugomi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turintys eksponatai. Šiam kvalifikuojančiam požymiui būtina tiesioginė apibrėžta tyčia, t.y. kaltinamieji turėjo suvokti, kur pateko ir kokiu tikslu, turėjo suvokti, kad grobia didelės vertės, didelės istorinės ar kultūrinės reikšmės turtą. Tai, kad kaltinamieji neturėjo tiesioginės tyčios pagrobti tokį turtą, rodo jų pačių elgesys po pagrobimo – policijos iškvietimas ir eksponatų grąžinimas. Be to, kaltinamieji neturėjo nei informacijos, nei tinkamų įrankių, nežinojo, kur pateks pro užkaltas duris, nes ant jų nebuvo jokio užrašo, jos nebuvo pažymėtos žemėlapiuose, todėl jie neketino įsibrauti į muziejų. Abejotina, kad vėliava laikytina iš anksto paruoštu audiniu suvynioti pagrobtiems eksponatams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pagrobto turto vertė yra 70 000 Lt, nėra duomenų apie šių vertybių sukūrimo ir įsigijimo kaštus. Be to, nėra šių vertybių pajamavimo dokumentų. Specialistas T. Š. yra muziejaus darbuotojas, tačiau nėra įtrauktas į oficialų ekspertų – specialistų sąrašą. Jis gali spręsti, ar konkretus daiktas – eksponatas yra istorinė – kultūrinė vertybė, tačiau nustatyti daikto vertę pinigine išraiška nėra jo kompetencija. Byloje neatlikta prekinė ekspertizė. Tai, kad eksponatai yra įtraukti į 1979 m. Lietuvos TSR Istorijos – etnografijos muziejaus katalogą apie ginklus ir tai, kad jie turi savo identifikacinį numerį, dar nereiškia, kad jie yra autentiški, t.y. pagaminti 16-18 amžiuje, nes jų autentiškumo niekas netyrė, o nuo to priklauso eksponato kaina.
Apeliacinius skundu nuteistasis J. S. ir jo atstovas pagal įstatymą M. S. prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti bylą. Nurodo, kad pavogtų eksponatų bendra vertė nėra 70 000 Lt, kadangi nėra ekspertų išvadų ir įrodymų, patvirtinančių eksponatų vertę ir tai, kad jie yra autentiški, o ne kopijos. Be to, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, nes būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t.y. kokio tikslo siekė ir kokius padarinius numatė J. S., jis net nesuvokė, kad pateko į muziejaus patalpas, dėl jauno amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos buvo įsitikinęs, kad pateko į požemį. Tai patvirtina B. M. pasakymas „einam, paimsim, niekam ten jų nereikia“. Teismas neatsižvelgė į J. S. socialinės brandos amžių. Teismui pateiktoje specialisto konsultacinėje išvadoje ir valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad J. S. būdinga brandumo stoka. „Tiriamojo elgesys veikos padarymo metu buvo paviršutiniškas, jis paviršutiniškai vertino savo veiksmų tolimąsias pasekmes, nenumatė juridinių pasekmių, nesuvokė vykdąs nusikaltimą, ir tai patvirtina jo būsena iškart po to, kai sužinojo buvęs muziejuje ir tolimesni veiksmai“. Nors ekspertas pripažįsta, kad nėra galimybių nustatyti jo socialinės brandos atitikimą biologiniam amžiui, tačiau specialisto konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad ,,J. S. veikos metu negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei numatyti galimų pasekmių, nes yra nebrandi, besiformuojanti, emociškai labilaus tipo asmenybė, kurios socialinė branda gerokai atsilieka nuo biologinio amžiaus, nes atitiko 12-13 metų asmenybės socialinę brandą, o dėl nepakankamai išvystytos kontrolės, pasidavimo kitų įtakai, socialinės adaptacijos sunkumų, socialinės brandos atsilikimo, „vaikiško“ suvokimo būdo, neatidumo, nedrausmingumo, J. S. veikos metu galėjo nenumatyti ir nenumatė, kad daro nusikaltimą“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad byloje neteisingai pripažinta, jog pagrobti daiktai yra didelės vertės ir turi didelę istorinę bei kultūrinę reikšmę, kadangi tikslu nustatyti jų vertę bei reikšmę teismas turėjo skirti ekspertizę.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 208, 286str. dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo sprendžia teismas. Ekspertizė turi būti skiriama tik tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Apylinkės teismas, nustatydamas pagrobtų eksponatų didelę vertę ir didelę istorinę bei kultūrinę reikšmę vadovavosi Lietuvos nacionalinio muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos 2008-02-22 posėdžio protokolu, kuriame konstatuota, kad pavogti muziejaus eksponatai vertintini kaip unikalūs istoriniu kultūriniu aspektu, turintys neįkainojamą muziejinę vertę, ir pavogtų eksponatų bendra vertė yra 70 000 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-12-16 įsakymu Nr. IV-216 patvirtintą Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukciją Rinkinių komplektavimo komisijos yra įgaliotos teikti išvadas dėl muziejuose saugomų eksponatų kainos. Be to, Lietuvos nacionalinio muziejaus Rinkinių komplektavimo komisijos posėdyje, kuriame buvo įvertinta pagrobtų eksponatų vertė bei istorinė ir kultūrinė reikšmė, dalyvavo ir šios komisijos narys, turintis eksperto kategoriją, T. Š., kurio kvalifikacija ir kompetencija teismas neturėjo pagrindo abejoti. Teisiamajame posėdyje T. Š. apklaustas kaip asmuo, turintis specialių žinių bei įgūdžių, patvirtino Rinkinių komplektavimo komisijos išvadą dėl pagrobtų eksponatų didelės vertės bei didelės istorinės, kultūrinės reikšmės ir detaliai paaiškino, kuo vadovaujantis buvo nustatyta pagrobtų daiktų vertė. Tai, kad skyrėsi muziejaus darbuotojų M. P., A. D. bei T. Š. parodymai dėl to, kuriam amžiui priklauso pagrobti eksponatai, nesudaro pagrindo abejoti jų pateiktomis išvadomis dėl šių eksponatų vertės ir reikšmės.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais įrodymais, nustatydamas iš muziejaus pavogtų eksponatų vertę bei konstatuodamas jų autentiškumą bei istorinę ir kultūrinę reikšmę, tačiau teismo išvados dėl nuteistųjų veikos teisinio įvertinimo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji turėjo tiesioginę tyčią pagrobti eksponatus, kurie yra didelės vertės ir didelę istorinę bei kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.
BK 178str. 3d. įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai – didelės vertės svetimo turto arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimas, kurie gali sutapti arba nesutapti. Didelė pagrobto svetimo turto vertė ar didelė pagrobtų vertybių mokslinė, istorinė ar kultūrinė reikšmė – tai alternatyvūs, savarankišką turinį turintys požymiai. Šių požymių inkriminavimą lemia du kriterijai: objektyvusis ir subjektyvusis, kuriais turi vadovautis teismai spręsdami kaltininko veikos kvalifikavimo pagal BK 178str. 3d. klausimą.
Objektyvusis kriterijus suponuoja tai, kad kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 178str. 3d. turi būti nustatyta, jog pagrobtas turtas yra didelės vertės, o pagrobtos vertybės turi didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę. Šioje byloje apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad iš muziejaus pagrobti eksponatai yra didelės vertės ir turi didelę istorinę bei kultūrinę reikšmę.
Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 178str. 3d. turi būti nustatytas ir subjektyvusis kriterijus, kuris apibūdina psichinį kaltininko santykį su didele pagrobto turto verte bei didele moksline, kultūrine ar istorine pagrobtų vertybių reikšme, t.y. reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokė, kad jo pagrobti daiktai yra didelės vertės ar turi didelę mokslinę, istorinę arba kultūrinę reikšmę arba pagrobdamas turtą ar vertybes kaltininkas numatė, jog yra nemaža tikimybė, kad šis turtas ar vertybės yra atitinkamai didelės vertės arba didelės mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės. Tokį kaltininko suvokimą ar numatymą gali lemti tam tikros objektyvios (vagystės padarymo vieta, pagrobto turto pobūdis, specifika, kiekis ir kt.) ir subjektyvios (kaltininko amžius, profesija, išprusimas, specialių žinių turėjimas ir kt.) aplinkybės.
B. M. pirmos instancijos teisme parodė, kad jie sugalvojo padaryti ekskursiją po Vilniaus senamiestį, apžiūrėti senus pastatus, nusileisti į požemius, senąją miesto kanalizaciją, tam tikslui turėjo senovinį žemėlapį. Vaikščiodami po miestą užėjo į Barbakaną. Leidžiantis į apačią sienoje pamatė medines pusiau išlaužtas duris, nuo kurių nulaužė tris lentas ir pro padarytą angą pateko į patalpą, kur pamatė dar vienas duris, kurias jis išspyrė koja. Patalpoje buvo tamsu, laiptais pakilę į viršų, pateko į salę, kur ant sienos kabėjo įvairūs metaliniai šarvai. Iš smalsumo jis nuėmė nuo sienos vieną šalmą ir užsidėjo ant galvos, po to visi trys nuo sienų nusiėmė šarvus, kuriuos nuvežė į B. M. namus. Naktį iš M. F. gavo žinutę, kad šarvai, kuriuos jie paėmė, yra tikri. Tada jis interneto tinklapiuose surado ir perskaitė straipsnius apie šarvų vagystę iš muziejaus. Kitą dieną su M. F. sutarė šarvus grąžinti: padėti matomoje vietoje ir paskambinti į policiją. Šarvus sudėjo į polietileninius maišus ir padėjo miškelyje prie televizijos bokšto, M. F. paskambino numeriu 112 ir pranešė, kad rado maišus, kuriuose galimai yra pavogti šarvai. Po to iš B. M. namo 16-o aukšto balkono stebėjo, kol atvažiavę policijos pareigūnai juos surado. Vagystės iš anksto neplanavo, nežinojo ir net nenumanė, kad tai yra Nacionalinis Dailės muziejus, pavogti šarvai yra muziejaus eksponatai.
M. F. ir J. S. davė analogiškus parodymus.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis B. M. parodė, kad įvykio metu nesuvokė savo veiksmų, buvo jauno amžiaus, į viską rimtai nežiūrėjo, ieškojo nuotykių, neturėjo tikslo pavogti didelę vertė ar istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčių vertybių, iš anksto neapgalvojo veiksmų plano. Su savimi turėjo paprastą Vilniaus miesto žemėlapį, iš anksto požemiais nesidomėjo ir nežinojo kas buvo laikoma už durų, nes pamatė tik lentomis užkaltą plyšį. Į vidų užėjo, nes norėjo pasižiūrėti. Įrankių neturėjo. Judesio daviklį pamatė per vėlai, jis nesuveikė. Pamačius daiktus, kilo mintis juos pasiimti, nes norėjo tiesiog pažaisti. Įvykio metu negalvojo, kad pasiėmė vertingus daiktus, nes patalpa atrodė apleista, eksponatai neprižiūrėti, pamanė, kad tai šarvų kopijos. Sugrįžę namo tą patį vakarą internete perskaitė apie vagystę, o kitą dieną patys pranešė policijai, kur yra pavogti daiktai.
Nuteistasis M. F. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad patalpa nebuvo panaši į muziejų, aplinkui mėtėsi šiukšlės, buteliai. Turėjo Vilniaus senamiesčio žemėlapį su pažymėtomis gatvelėmis, kurį prieš dieną iki įvykio atsispausdino iš smalsumo. Vaikščiodami pamatė pastatą, jo durys nebuvo pažymėtos žemėlapyje. Į požemį užėjo tik iš smalsumo, iš anksto neturėdami jokios informacijos apie ten esančius daiktus. Policijai pranešė kitą dieną, kai suprato, kad pavogė valstybės saugomas vertybes.
Nuteistasis J. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad po pamokų B. M. ir M. F. pasiūlė važiuoti į miestą. Su savimi turėjo senamiesčio žemėlapį, kuriame buvo pažymėtos gatvelės, tačiau iš anksto jo nestudijavo. Iš smalsumo užėjo į patalpą, kurios durys nebuvo sandariai uždarytos, mėtėsi šiukšlės. Nežinojo kas yra už durų ir į kokią patalpą pateko. Pamatę šarvus juos paėmė ir nešėsi viešai, neslėpdami, rodė juos mokyklos stadione. Nežinojo kokia pavogtų šarvų vertė ir nesiekė padaryti didelės žalos. Apie padarytą vagystę sužinojo, kai naktį B. M. atsiuntė SMS žinutę. Nenorėjo būti nubausti ir padaryti žalos, todėl ryte pranešė policijai.
Iš nuteistųjų parodymų ir kitų bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji domėjosi Vilniaus senamiesčiu, turėjo senamiesčio ir jo požemių žemėlapius tačiau žemėlapiuose buvo nurodyta bendro pobūdžio informacija, t.y. senamiesčio gatvelės, o ne detalūs pastatų planai. Be to, byloje nėra duomenų, kad jie ketino pagrobti eksponatus iš Nacionalinio muziejaus, nes neturėjo informacijos dėl eksponatų apsaugos, tinkamų įrankių, nežinojo, kur pateks eidami pro užkaltas duris, ant kurių nebuvo jokio užrašo, jos nebuvo niekaip pažymėtos žemėlapiuose. Į minėtas patalpas užėjo atsitiktinai, vedami smalsumo ir jaunatviško nuotykių ieškojimo. Tai, kad nuteistieji suprato, jog pastatas saugomas, nes įėję į vidų pamatė judesio daviklius, dar neįrodo jų tyčios pagrobti didelės vertės turtą ar didelę istorinę, kultūrinę reikšmę turinčias vertybes. Iš B. M., M. F. ir J. S. parodymų matyti, kad jie nesuvokė ir nenumatė, kad jų paimti šarvai yra didelės vertės turtas ar didelę istorinę, kultūrinę reikšmę turinčios vertybės. Nuteistųjų tiesioginės tyčios neturėjimą pagrobti didelės vertės bei didelės istorinės, kultūrinės reikšmės turtą parodo ir jų elgesys po pagrobimo, t.y. policijos iškvietimas ir eksponatų grąžinimas.
Veikos kvalifikavimas pagal BK 178str. 3d. negali būti grindžiamas vien tuo, kad pagrobti daiktai objektyviai pripažinti didelės vertės turtu ar didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turinčiomis vertybėmis, o nenustačius nuteistųjų tyčios pagrobti didelės vertės bei didelės istorinės, kultūrinės reikšmės turtą, B. M., M. F. ir J. S. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini į BK 178str. 2d.
Sušvelninus nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją svarstytinas klausimas dėl švelnesnės bausmės skyrimo.
Skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, kad gera valia grąžintos pagrobtos vertybės. Siekiant užtikrinti turtinės žalos atlyginimą, į teismo depozitinę sąskaitą įnešta civilinio ieškinio suma.
M. F. ir J. S. nuo pat proceso pradžios prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, M. F. studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete, J. S. mokosi Antakalnio vidurinėje mokykloje, dėl jų elgesio nusiskundimų nėra, kaip ir duomenų, kad jie po nusikalstamos veikos padarymo būtų traukti baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos BK 93str. 1d. įtvirtinta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aplinkybes, M. F. ir J. S. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93str. 1d. 3p., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
B. M. nuo pat proceso pradžios prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, studijuoja Mykolo Riomerio universitete, nėra nusiskundimų dėl jo elgesio ir duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo būtų trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau yra teistas už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, Kauno apygardos teismo 2007-10-09 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nusikalto lygtinio paleidimo laiku, kas rodo, kad teigiamų išvadų nepadarė, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Įvertinus šias aplinkybes, B. M. skirtinas laisvės atėmimas, kurio dydis parinktinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas vidurkis. Netenkintinas B. M. prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 92str. nuostatas, kadangi teismas nemano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Taip pat nepagrįstas nuteistojo B. M. skundo argumentas, kad apylinkės teismas neteisingai Lietuvos Nacionaliniam muziejui priteisė 2296,08 Lt turtinės žalos atlyginimą, nes ši suma jau pervesta nukentėjusiajam. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji į pirmos instancijos teismo depozitinę sąskaitą įnešė 2296,08 Lt., kas laikytina priteistinos žalos atlyginimo užtikrinimu, ir teismas į tai atsižvelgia skiriant bausmes.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:
B. M. nusikalstamą veiką iš BK 178str. 3d. perkvalifikuoti į BK 178str. 2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Šią bausmę BK 63str. 1d., 5d. 1p. tvarka subendrinti su bausme, skirta pagal BK 187str. 3d., ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.
Prie paskirtos bausmės pridėti dalį – 6 mėnesius – laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Vilniaus apygardos teismo 2007m. spalio 9d. nuosprendį ir bausmes subendrinus BK 64str. 1d., 3d. tvarka galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.
M. F. nusikalstamą veiką iš BK 178str. 3d. perkvalifikuoti į BK 178str. 2d.
Vadovaujantis BK 93str. 1d. 3p. M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Vadovaujantis BK 82str. 1d. 5p., 87str., paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
J. S. nusikalstamą veiką iš BK 178str. 3d. perkvalifikuoti į BK 178str. 2d.
Vadovaujantis BK 93str. 1d. 3p. J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Vadovaujantis BK 82str. 1d. 5p., 87str., paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.