Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-28 · Civilinė byla Nr. eB2-1323-538/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-06-28Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-08-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
eB2-1323-538/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00321-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Staderus“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Santechprekyba“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Staderus“
Advokatai
Artūras Jaskelevičius, Gintaras Aleknavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1323-538/2017(Proceso Nr. 2-57-3-00321-2017-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,sekretoriaujant Rimai Čižauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Staderus“ atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santechprekyba“ atstovams direktoriui Kęstučiui Minelgai ir advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Staderus“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santechprekyba“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašo atsakovei UAB „Santechprekyba“ iškelti bankroto bylą dėl jos faktinio nemokumo. Nurodė, kad UAB „Santechprekyba“ (rangovė) ir UAB „Staderus“ (užsakovė) 2014-01-20 sudarė sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo objekte adresu Klaipėdos pl. 74, Palangoje, Nr. 2014/01/20-15 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti vidaus inžinerinių tinklų, vandentiekio ir nuotekų tinklų, šildymo sistemos, katilinės rekonstravimo, lauko inžinerinių tinklų, sklypo sutvarkymo, savitakinių buitinių nuotekų tinklų, vandentiekio bei lietaus nuotekų tinklų statybos bei remonto darbus pagal statinio techninį bei darbo projektus. Rangovė pateikė užsakovei atliktų darbų priėmimo bei perdavimo aktus, tačiau per garantinį terminą paaiškėjo, kad atlikti darbai yra su trūkumais, dėl ko užsakovei buvo pateiktos pastato valdytojų pretenzijos. Ieškovė eilę kartų prašė atsakovės pradėti defektų pašalinimo darbus, tačiau tokie prašymai buvo ignoruojami, kol 2017-01-23 raštu atsakovė pateikė paskutinį atliktų darbų aktą bei sąskaitą faktūrą 10 102,50 Eur sumai kartu nurodydama apie susikaupusį įsiskolinimą – 23 758,21 Eur, bendra mokėtina suma – 33 860,71 Eur. Tikina, kad iki pareiškimo padavimo dienos atsakovė nėra įvykdžiusi įsipareigojimų ir atlyginusi defektų pašalinimo išlaidų, dėl ko ieškovė patyrė 36 000 Eur dydžio nuostolius, kurių atsakovė neatlygino. Ieškovė mano, kad atsakovė yra nemoki ir negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl jai keltina bankroto byla. Atsakovė atsiliepime su pareiškimu nesutiko, pareiškėjos nurodomų nuostolių fakto nepripažino. Nurodė, kad atsakovė yra moki, vykdanti ūkinė – finansinę veiklą, todėl prašo atsisakyti kelti bankroto bylą.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškimą palaikė, prašė atsakovei iškelti bankroto bylą.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė atsisakyti kelti bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Atsisakytina atsakovei UAB „Santechprekyba“ kelti bankroto bylą.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, tai yra, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės pateiktu faktu, kad įmonė pareiškėjai yra skolinga. Atsakovė teigia, kad mokėti ieškovės nurodytos sumos nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, jog pareiškėja neturi neginčytinos reikalavimo teisės kaip kreditorė teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Nepaisant nurodytų faktinių aplinkybių, teismui patikėta pareiga spręsti klausimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonės kreditorių apsauga susijusi su viešojo intereso gynimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, teismas privalo išaiškinti įmonės turimą turtą bei nustatyti to turto santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo), svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010). Šiuo atveju akcentuotina, kad ieškovės reiškiamos pretenzijos dėl 36 000 EUR skolos nėra vertinama sprendžiant dėl atsakovės nemokumo, t. y. nėra priskiriama prie skolininkės pradelstų įsipareigojimų, nes, kaip minėta, dėl to yra ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017). Teismo nuomone, neturėdama neabejotinos reikalavimo teisės ieškovė ėmėsi kraštutinės priemonės – prašo įmonei iškelti bankroto bylą. Tokia ieškovės pozicija nesuderinama su teisingumo principu bei teismų praktika. Pabrėžtina, kad bankroto bylos inicijavimas atsakovei negali būti paslėptas skolos išieškojimo būdas. Įvertinus bankroto bylos iškėlimo įmonei pasekmes, laikoma, kad bankroto bylos iškėlimas yra tik kraštutinė priemonė siekiant atgauti skolas iš nepajėgiančios padengti savo finansinių įsipareigojimų įmonės, todėl esant galimybei, skolą turi būti siekiama atgauti neteismine tvarka, arba teismo pagalba, bet ginčo teisenos tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartis Nr. 2-722/2014).Toks reglamentavimas suponuoja ieškovės teisę pirmiausia teisme išspręsti ginčą dėl skolos atlyginimo ginčo teisenos tvarka, o ne siekti atsakovei iškelti bankroto bylą.Kitas svarbus aspektas yra įmonės finansinio paketo analizė ir jo vertinimas. Aktualūs atsakovės 2017-06-14 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina, jog įmonės turtas sudaro 868 038 EUR, o kreditoriams pradelsti įsipareigojimai sudaro 123 056,93 EUR. Taigi, jeigu net imant domėn ieškovės nurodomą 36 000 EUR skolos sumą, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl įmonės nemokumo, kadangi įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vertinant ieškovės argumentą dėl to, kad atsakovės 150 000 EUR gautinos sumos yra abejotinos, nes atsakovės skolininkės yra bankrutuojančios įmonės, pažymėtina, jog net ir šią sumą atėmus iš atsakovės balanse nurodytos turto vertės – 868 038 Eur, pradelsti atsakovės įsipareigojimai neviršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Analizuojant toliau atsakovės turtinę padėtį, pažymėtina, jog iš 2017-06-14 pateikto atsakovės balanso bei pelno nuostolių ataskaitos akivaizdu, kad 2017 m. bendrovė dirbo pelningai ir rentabiliai, o būtent: ilgalaikis turtas nuo 44 624 Eur išaugo iki 56 307 Eur; trumpalaikis turtas nuo 690 368 Eur iki 811 731 Eur; nuosavas kapitalas nuo 235 115 Eur iki 235 753 Eur; nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso nuo 734 992 Eur iki 868 038 Eur. Be to, įmonės 2017 m. pardavimo pajamos sudarė 343 501 Eur (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina ir tai, jog įmonė ir 2016 m. generavo pajamas ir turėjo pelną. Remiantis viešoje erdvėje esančiais duomenimis matyti, kad įmonėje 2017-05-07 duomenimis dirbo 8 darbuotojai (apdraustieji), aktualiais duomenys – nuo 2013-08-01 iki 2017-06-26, socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. VMI duomenų bazėje nustatyta, jog atsakovė tarp mokesčių mokėtojų, turinčių deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog įmonė teismui pateikė sutartis (jos nedetalizuotinos, nes tai nevieša bylos medžiaga), iš jų matyti, kad įmonė sudaro su kitais juridiniais asmenimis įvairias sutartis, jas vykdo. Taigi visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pakankamai sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Aktualu pažymėti, kad teismų praktikoje nurodoma, jog greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus; tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-199/2009; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/2009, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1084/2009).Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas mano, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta neginčytinų duomenų apie ieškovės, kaip kreditorės teisę atsakovei kelti bankroto bylą, nebuvo pateikta neginčytinų duomenų apie atsakovės nemokumą, be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė UAB „Santechprekyba“ viešai skelbė bei kitaip pranešė, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Esant nurodytų argumentų bei aplinkybių visetui pareiškėjos prašymas atmestinas – atsisakytina atsakovei UAB „Santechprekyba“ iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Vertinant tai, kad pareiškėjos pareiškimas netenkintinas, atsižvelgiant į atsakovės tęsiamą ūkinę komercinę veiklą bei viešąjį interesą, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones panaikintinos, nustatytinas skubus vykdymas (CPK 149 straipsnio 1 dalis, CPK 152 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Staderus“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santechprekyba“ dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti – atsisakyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santechprekyba“, įmonės kodas 302689376, buveinės adresas Svajonės g. 5, Klaipėda, kelti bankroto bylą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis