Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams N. T., Kelmės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims A. T., Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos įsakymo dėl globos (rūpybos) nustatymo panaikinimo, vaikų grąžinimo tėvams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas S. T. prašo panaikinti atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-817 ir pripažinti jį neteisėtu nuo priėmimo momento; panaikinti vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktą Nr. V-3-28 ir pripažinti jį neteisėtu nuo akto surašymo dienos, taip pat grąžinti J. T. teisėtam atstovui pagal įstatymą – tėvui (ieškovui) – laikotarpiu, kai N. T. negali prižiūrėti savo vaikų; taip pat priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir vaiko paėmimo aktas pažeidė jo teises, jie buvo priimti atsižvelgiant tik į N. T. nuomonę, jos prašymus, neišklausius jo nuomonės, neatsižvelgus į jo interesus. Šie aktai pažeidė jo kaip tėvo teises, padarė nepataisomą psichologinę žalą jam ir vaikams, nes vaikai buvo atskirti nuo tėvo, jis negalėjo vaikų auklėti, rūpintis savo dukromis, kurios augo be suaugusiųjų priežiūros, vaikų motina buvo išvykusi į užsienį, globėja V. Š. netinkamai vykdė globėjos ir rūpintojos pareigas, mergaitės blogai mokėsi, praleidinėjo pamokas, Jurgita nuolatos gaudavo pastabas dėl blogo elgesio mokykloje. Nepilnamečiais vaikais buvo manipuliuojama, jiems primetama suaugusiųjų nuomonė. Prokurorė be pagrindo jam skyrė kardomąją priemonę, vaiko teisių apsaugos skyrius neteisėtai paėmė iš jo vaiką, vaikų mama nusišalino nuo vaikų auklėjimo, administracija paskyrė netinkamą vaikų globėją. Suluošinta jo sveikata, jis be pagrindo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, pripažintas kaltu, jis buvo priverstas bylinėtis teisme. Jam padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, pripažinus neteisėtais jo ginčijamus aktus, jis įstatymų nustatyta tvarka kreipsis dėl žalos atlyginimo.

Atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas ieškinį prašo atmesti, nurodė, kad gavus pranešimą raštu iš Kelmės rajono PK apie atliekamą ikiteisminį tyrimą S. T. atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei dukrai J. T., J. T. laikinai buvo apgyvendinta su jos motina N. T.. Vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo akto priėmimo metu buvo galima daryti prielaidą, kad ieškovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo teisėmis bei pareigomis. 2013 m. rugsėjo 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi iki civilinės bylos pagal ieškovės N. T. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko (J. T.) gyvenamosios vietos pakeitimo išnagrinėjimo J. T. gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškove N. T.. N. T. prašymu, jai išvykstant dirbti į Vokietiją, atsižvelgus į vaikų nuomonę, buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) nepilnamečių N. T. vaikų globėja (rūpintoja) paskirta V. Š.. 2013 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje įtariamajam S. T. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis įpareigotas nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja J. T. ir jos globėja V. Š.. Įsakymas ir vaiko paėmimo aktas yra priimti nepažeidžiant vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų, neprieštarauja CK 3.253 str. ir 3.257 str. nurodytiems laikinosios globos tikslams. Institucija, gavusi informaciją apie globos reikalingumą, užtikrino nepilnamečių vaikų laikinosios globos paskyrimą.

Atsakovė N. T. nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens – Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, jog mažametė J. T. iš tėvo buvo paimta reaguojant į policijos komisariato pranešimą apie jos tėvo S. T. galimai padarytą nusikalstamą vieką prieš vaiką. Vaikų motinai N. T. išvykstant į užsienį dirbti vaikų globėja buvo parinkta atsižvelgus į vaikų motinos prašymą, vaikų nuomonę, globėjos sutikimą. Prieš skiriant V. Š. J. T. ir A. T. globėja (rūpintoja), buvo tikrinamos globėjos gyvenimo sąlygos, gebėjimai auklėti ir prižiūrėti vaikus. Jokios neigiamos informacijos apie V. Š. iš seniūnijos, kaimynų, darbovietės nebuvo gauta, pažeidimų jai vykdant globėjos (rūpintojos) pareigas nenustatyta.

Tretysis asmuo A. T. paaiškino, kad jos sesei J. T. gyvenant su tėvu, ji asmeniškai girdėjo jos nusiskundimus dėl tėvo elgesio, kad jai nepatinka, kaip tėtis ją filmuoja, nuolatos jai priekaištauja, nurodinėja, skundėsi tėvo suduotais smūgiais. Iš Jurgitos elgesio namuose ir mokykloje matėsi, kad ji yra sutrikusi, pasimetusi, užsidariusi savyje. Ji stresuodavo, nerimaudavo, kai reikėdavo eiti į vaiko teisių apsaugos skyrių ar pas tyrėją. Šiuo metu Jurgitos būsena ir elgesys yra ženkliai pasikeitę, ji daug linksmesnė, bendraujanti su klasiokais, dalyvaujanti mokyklos renginiuose. Nuo 2015 m. vasario mėnesio ji yra Jurgitos rūpintoja, su sese sutaria gerai, jas aplanko tėtis, jos savaitgaliais svečiuojasi tėčio namuos, sesė dažnai kalbasi su tėčiu telefonu.

Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Kaip matyti iš ieškovo reikalavimo, neteisėtu jis prašo pripažinti viešojo administravimo subjekto – Kelmės rajono savivaldybės administracijos – aktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas priskiriami individualiems teisės aktams, skirtiems konkrečių, individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas, ginčydamas administracinius aktus, nepateikė įrodymų, nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ginčijami aktai pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, jokiais rodymais nepagrindė šiais aktais jam padarytos žalos.

2013 m. gegužės 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-446/2013 nutraukus santuoką tarp ieškovo S. T. ir atsakovės N. T. abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dukters A. T., gimusios 1996 m. gruodžio 19 d., gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina N. T., dukters J. T., gimusios 2000 m. kovo 12 d., - su tėvu S. T..

2013 m. rugpjūčio 27 d. raštu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės PK informavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00376-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį dėl S. T. fizinio skausmo sukėlimo savo dukrai J. T.. Šio pranešimo paskekoje, 2013 m. rugpjūčio 27 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu Nr. V-3-28, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsniu Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Virginija Čerkauskienė, atsižvelgusi į nepilnametės J. T. nuomonę, norą gyventi su mama, nusprendė paimti vaiką iš tėvo S. T. ir laikinai apgyvendinti vaiko motinos N. T. namuose. 2013 m. rugsėjo 5 d. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės N. T. ieškinys atsakovui S. T. ir išvadą duodančiai institucijai Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. N. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kelmės apylinkės teismo 2013-05-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-446/2013 patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko J. T., gimusios 2000-03-12, gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, nustatant J. T. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 250 Lt. 2013 m. rugsėjo 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-758-471/2013 iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo nepilnametės J. T. gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su jos motina N. T.. 2013 m. rugsėjo 4 d. pareiškimais N. T. kreipės į Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (segtuvo „A. T., J. T.“ lapai 26, 29-30), nurodydama, kad ji išvyksta dirbti į Vokietiją, prašo paskirti nepilnamečių dukrų globėja V. Š.. J. T. (segtuvo „A. T. ir J. T.“ 23 lapas) raštu išsakė nuomonę, kad ji, mamai išvykus, nori gyventi su V. Š., nes su tėvu ji nesutaria, tėvas prieš ją smurtavo, jo namuose ji nesijaučianti saugi. 2013 m. rugsėjo 24 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-817 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Aušrai ir J. T. tėvų prašymu“, vadovaujantis vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, atsižvelgus į vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. teikimą Nr. VTA-529, vaikų mamos N. T. prašymus, A. T. ir J. T. nuo 2013 m. spalio 3 d. iki mamos sugrįžimo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), nepilnamečių globėja (rūpintoja) paskirta V. Š., vaikų globos (rūpybos) vieta nustatyta kartu su globėja (rūpintoja). 2014 m. rugsėjo 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-322/2014 S. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą įspyrė į kairę koją ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairę ausį mažametei savo dukrai J. T., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. 2015 m. sausio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas, S. T. už nusikaltimo mažametės dukters J. T. atžvilgiu padarymą paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant S. T. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2015 m. vasario 9 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-114 J. T. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2015 m. vasario 7 d. iki motinos sugrįžimo į Lietuvos Respubliką, jos rūpintoja paskirta A. T., nustatyta J. T. rūpybos vieta kartu su rūpintoja, panaikintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. A-817 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Aušrai ir J. T. tėvų prašymu“.

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktas, direktoriaus įsakymas, kuriuos ginčija ieškovas, buvo priimti siekiant apsaugoti ir apginti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, vaiko paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktas apsaugant J. T. nuo galimai neteisėtų jos tėvo ieškovo S. T. veiksmų jos atžvilgiu, laikina globa (rūpyba) atsakovės N. T. vaikams paskirta siekiant užtikrinti vaikų tinkamą auklėjimą, priežiūrą, jų motinai išvykus dirbti į kitą šalį, Kelmės rajono savivaldybės administracijai įgyvendinant vaiko teisių apsaugos funkcijas. Ieškovo ginčijami aktai neapribojo jam teisių bendrauti, matytis su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Ne šie aktai, o kardomoji priemonė, kuri buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, pareiškus įtarimus dėl smurtavimo prieš vaiką, draudė jam kurį laiką bendrauti su nepilnamete dukra J. T., nesilankyti vaikų gyvenamojoje vietoje. Iš ieškovo ir trečiojo asmens A. T. paaiškinimų teisme matyti, kad dukrų ryšiai su tėvu nėra nutrūkę, tėvas lankosi jų namuose, mergaitės svečiuojasi pas tėvą, talkininkauja jam buitiniuose darbuose. Ieškovas nors ir tvirtino apie jam padarytą nepataisomą žalą sveikatai, gyvenimo kokybei, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimą, nepateikė, neįrodė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos tarnautojų priimtais aktais buvo tyčia pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, ieškinį pareiškė nepagrįstai.

Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies nuostatas jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui išieškomos iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatleistas, ieškinį atmetus iš jo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 16,07 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti atsakovei N. T. valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus atsakovei advokatą Vidmantą Lazicką, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš 2014-06-11 pažymos Nr. VI-1024(7.1474), šioje byloje yra 680 litų, kas sudaro 196,94 Eur. Ieškinį atmetus, kaip ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. T. 213,01 Eur (du šimtus trylika eurų 1 euro centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 196,94 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 94 euro centus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.