Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. T. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams N. T., Kelmės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims A. T., Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos įsakymo dėl globos (rūpybos) nustatymo panaikinimo, vaikų grąžinimo tėvams ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Nelikus ginčo objekto, teismas privalėjo nutraukti bylą, nes negalėjo spręsti dėl nebegaliojančio atsakovės įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nebegalėjo spręsti dėl išvestinio reikalavimo grąžinti vaiką iš neteisėtos globos iš asmens, kuris šios globos teisės neturėjo.

2. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neįvertindamas, jog atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija geranoriškai panaikino 2013-09-24 direktoriaus įsakymą, paskirdama kitą globėją, o naujo įsakymo ieškovas neskundė, nes sutiko su nauja globėja. Valstybės naudai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos nebuvo pagrįstos reikiamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje skundžiamas Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas netenkino ieškovo S. T. ieškinio dėl atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. A-817 panaikinimo ir jo pripažinimo neteisėtu nuo priėmimo momento, vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 27 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto Nr. V-3-28 panaikinimo ir jo pripažinimo neteisėtu nuo akto surašymo dienos, dėl J. T. grąžinimo teisėtam atstovui pagal įstatymą – tėvui– laikotarpiu, kai N. T. negali prižiūrėti savo vaikų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes iš kurių matyti, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu nutraukta ieškovo S. T. ir atsakovės N. T. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dukters A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina N. T., dukters J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), - su tėvu S. T.. 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės PK informavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00376-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį dėl S. T. fizinio skausmo sukėlimo savo dukrai J. T., dėl ikiteisminio tyrimo 2013 m. rugpjūčio 27 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu Nr. V-3-28, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė V. Č. nusprendė paimti vaiką iš tėvo S. T. ir laikinai apgyvendinti vaiko motinos N. T. namuose. N. T. 2013 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kelmės apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-446/2013 patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl vaiko J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, nustatant J. T. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur. Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-758-471/2013 iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo nepilnametės J. T. gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su jos motina N. T..

2013 m. rugsėjo 4 d. N. T. kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių informuodama, kad ji išvyksta dirbti į Vokietiją, taip pat prašydama nepilnamečių dukrų globėja paskirti V. Š., J. T. su mamos prašymu sutiko. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. A-817 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo A. ir J. T. tėvų prašymu“, A. T. ir J. T. nuo 2013 m. spalio 3 d. iki mamos sugrįžimo nustatė laikinąją globą (rūpybą), nepilnamečių globėja (rūpintoja) paskyrė V. Š., vaikų globos (rūpybos) vietą nustatė kartu su globėja (rūpintoja).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-322/2014 S. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme už tai, kad jis mažametei savo dukrai J. T. sukėlė fizinį skausmą. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį, S. T. už nusikaltimo mažametės dukters J. T. atžvilgiu padarymą paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant S. T. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A-114 J. T. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2015 m. vasario 7 d. iki motinos sugrįžimo į Lietuvos Respubliką, jos rūpintoja paskirta A. T., nustatyta J. T. rūpybos vieta kartu su rūpintoja, panaikintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. A-817 „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo A. ir J. T. tėvų prašymu“. Pažymėtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo pagarsintas minėtas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. A-114, ieškovas šiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo, todėl jam buvo žinoma, kad yra panaikintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. A-817.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

CPK 13 straipsnis numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Aptartas teisinis reglamentavimas atskleidžia proceso šalių dispozityvumo principą, įtvirtintą CPK 13 straipsnyje.

CPK 293 straipsnis reglamentuoja bylos nutraukimo pagrindus. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje reiškė kelis reikalavimus. Jo argumentas, kad nors ieškinys buvo pareikštas ne tik dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-24 įsakymo panaikinimo, bet ir dėl vaikų grąžinimo ieškovui iš neteisėtos V. Š. globos, tačiau šis reikalavimas buvo išvestinis iš pirmojo reikalavimo panaikinti atsakovės 2013-09-24 įsakymą, kuriam netekus galios, neliko ginčo objekto tiek dėl įsakymo, tiek dėl A. T. grąžinimo iš asmens, kuriam ginčo įsakymu buvo suteiktos globos teisė vaiko atžvilgiu, yra nepagrįstas. Ieškovas nepasinaudojo CPK numatyta teise atsiimti ieškinį, atsisakyti ieškinio ar pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Nagrinėjamos bylos atveju negalėjo būti panaikintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. A-817, kadangi jis jau bylos nagrinėjimo metu buvo panaikintas ir ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas paaiškino ieškovui bylai aktualias faktines aplinkybes, jis nevertino Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. A-817 teisėtumo, tik aptarė jo priėmimo aplinkybes, paaiškino, kad ieškovo ginčijami aktai neapribojo jam teisių bendrauti, matytis su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Teismas neturėjo nutraukti nagrinėjamos bylos, kadangi taip būtų pažeidęs dispozityvumo ir rungimosi principus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl pagrindinio ir išvestinių ieškinio reikalavimų gali būti žinomos tik jam, nes iš ieškinio turinio to negalima nustatyti. Taigi, teismas pagrįstai pasisakė dėl kitų ieškinio reikalavimų, o ne dėl reikalavimo panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-817.

Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neįvertindamas, jog atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija geranoriškai panaikino 2013-09-24 direktoriaus įsakymą, paskirdama kitą globėją, o naujo įsakymo ieškovas neskundė, nes sutiko su nauja globėja. Pažymėtina, kad CPK 96 straipsnio 2 dalis numato, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui išieškomos iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatleistas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga tai, kad kai kuriose kitose bylose ieškovui yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi reikšmės ir aplinkybė, kad atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A-114 panaikino Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. A-817, kadangi nepaisant to, kad ieškovo ginčijamas įsakymas jau yra panaikintas, ieškovas šioje dalyje savo ieškinio reikalavimų neatsisakė. Iš 2014-06-11 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymos Nr. VI-1024(7.1474) (83 b. l., I t.) matyti, kad valstybė patyrė 196,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad šios išlaidos nėra pagrįstos reikiamais įrodymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.