Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios J. T. įstatyminei atstovei N. T. , nukentėjusiosios atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1959m. lapkričio 21d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkininkaujantis, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 3d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. T. 2013m. rugpjūčio 22d. laikotarpiu nuo 13val. ir 14val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą įspyrė į kairę koją ir vieną kartą kumščiu sudavė į kairę ausį mažametei savo dukrai J. T., gim. 2000m. kovo 12d., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013m. gegužės 28d. išsituokė su N. T., po santuokos nutraukimo jaunesnioji dukra J. T. liko gyventi su juo, vyresnioji - A. T. su motina. Po skyrybų jo santykiai su buvusia žmona buvo įtempti, ji grasino susidoroti su juo fiziškai, atimti vaikus, todėl jis įsirašinėjo jų telefoninius pokalbius. 2013m. rugpjūčio 10d. N. T. grįžo iš Vokietijos, atėjo į namus ir vėl grasino atimti vaikus. Prasidėjus konfliktams, dukra Jurgita buvo prieš jį nuteikta, nes motina kvietėsi Jurgitą gyventi pas save, prižadėjo dukrai „aukso kalnus“, dukra panoro gyventi laisvai, nevaldomai, todėl su juo nebenorėjo bendrauti, nebuvo įmanoma su ja susikalbėti. 2013m.rugpjūčio 22d. jiedu su dukra buvo namuose, po pietų apie 13-14 val. jis eilinį kartą pamatęs, kad dukra čiulpia pirštą( šį įprotį turi nuo mažens), nebeturėdamas jokių priemonių prieš tą įprotį, pasiėmęs telefoną pasakė dukrai, kad ją nufilmuos ir pagasdino, kad nufilmavęs parodys teisme ir jai bus gėda. Jam imituojant filmavimą, dukra pašoko nuo lovos, griebė viena ranka jam už telefono, o kita - jam už veido, tačiau jis pasilenkė ir vieną kartą pastūmė jos ranką. Antrą kartą stumdamas pasuko ranką ir išsitraukė iš jos rankos savo telefoną. Dukra kaip buvo atsistojusi lovoje , taip atbula ir atsisėdo. Tuo viskas pasibaigė, nieko panašaus kas nurodyta kaltinamajame akte nebuvo. Konfliktas su dukra užtruko kelias minutes, po to jis išėjo dirbti ūkio darbų , o dukra Jurgita pasilaiko namuose, gulėjo nusisukusi lovoje . Vėliau jis kvietė dukrą važiuoti į Kelmę aplankyti jo sergančią motiną, bet dukra atsisakė, nors jiedu jau nebesipyko. Atvažiavęs į Kelmę tuo pačiu užėjo į Vaiko teisų apsaugos skyrių, vedėjai pasakė, kad dukra Jurgita puola į akis, prašė pagalbos, jam buvo patarta bendrauti su psichologu. Tą patį vakarą skambino N. T., dukra Jurgita su ja kalbėjosi, bet nieko neminėjo apie jokį jos sumušimą ar skausmą. 2013m. rugpjūčio 27d. atvykę pareigūnai paėmė iš jo dukrą Jurgitą, todėl jis mano, kad N. T., padedama Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo T.B., suorganizavo prieš jį nusikalstamos veikos scenarijų, nes norėjo iš jo paimti dukrą Jurgitą, su kuria iki N. T. grįžimo iš Vokietijos jis puikiai sutarė ir nei anksčiau nei birželio 22d. jos nėra mušęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. T. kaltė įrodyta.

N. T., mažametės nukentėjusiosios J. T. motina ir įstatyminė atstovė parodė, kad po santuokos nutraukimo su S. T. duktė Jurgita liko gyventi su tėvu, S. T. šeimos namuose Kelmės r., Budraičių kaime. Ji su dukra bendravo pagal nustatytą tvarką. 2014m. rugpjūčio 23d. ji pagal susitarimą pasiėmė dukrą Jurgitą iš tėvo ir parsivežė pas save į butą Tytuvėnuose. Begeriant arbatą dukra Jurgita pasakė, kad tėtis jai sudavė. Ji ėmė aiškintis kaip tai įvyko ir dukra papasakojo, kad ji sėdėjo virtuvėje ant sofos, rašinėjo SMS žinutes, kai atėjo tėvas ir telefonu pradėjo ją filmuoti. Ji tėvui pasakė kelis kartus, kad jis liautųsi filmavęs, nes ji nemėgsta nei filmuotis nei fotografuotis, bet jis nesiliovė filmavęs. Ji norėjo griebti už telefono, bet nepataikė. Tada tėvas jai spyrė į koją ir kumščiu sudavė į ausį. Ji apsiverkė nuėjo į savo kambarį, atsigulė, tačiau tėvas vėl ją filmavo. Dukra pasakojo, kad jai buvo užkritusi ausis ir visą naktį skaudėjo. Išoriškai apžiūrėjus dukrą sužalojimų nesimatė, truputį buvo patinusi šlaunis, kraujosruvų nebuvo. Dukra taip pat sakė, kad prieš tai vakare kalbėdama telefonu nieko jai nepasakojo, nes žinojo, kad tėvas visus pokalbius įrašinėja ir jo bijojo. Dukra Jurgita pas tėvą grįžti nebenorėjo, bet pagal nustatytą tvarką ji dukrą turėjo grąžinti S. T. ką ir padarė, tačiau kreipėsi į Vaiko teisų apsaugos skyrių, ten buvo patarta kreiptis į policiją. Po kelių dienų dukra buvo perduota jai, o kadangi ji turėjo vėl laikinai išvykti į Vokietiją, laikinai dukterų globėja buvo paskirta jos kaimynė V. Š.. Dabar S. T. su dukra Jurgita bendrauja, bet santykiai šalti.

Liudytoja V. Š., globėja, parodė, kad su N. T. gyveno kaimynystėje, ir kadangi N. T. reikėjo laikinai išvykti į Vokietiją, sutiko laikinai pabūti globėja N. T. dukroms, nes mergaičių tėvo S. T. atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas ir jis mergaičių prižiūrėti negalėjo. Spendimas dėl jos paskyrimo globėja buvo priimtas 2013-10-03, iki tol mergaitės gyveno su motina N. T., kuri laikinai išvyko į Vokietiją. Apie 2013-08-22 įvykį, apie tai, kad galimai buvo smurtas pasakojo N. T., o vėliau ir pati J. T. pasakojo, kad virtuvėje jai žaidžiant su telefonu, tėvas ją filmavo, sakė, kad sudavė į ausį ir į koją spyrė. J. T. yra uždaras vaikas, nėra linkusi fantazuoti iki tiek, kad apkaltintų tėvą, ji sako, kad su mama jai geriau, bet pasiilgsta tėčio, norėtų su juo bendrauti jeigu jis pasikeistų. Jurga yra pasakojusi, kad tėvas ir anksčiau yra jai sudavęs, kad net akinukai įsmigo prie akies ir buvo randelis.

Nukentėjusioji J. T. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad

jos tėvai yra išsiskyrę ir ji gyveno su tėvu, o kita sesė su mama gyveno kitur. 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, virtuvėje ji pastebėjo, kad tėtis ją fotografuoja, ji palindo po stalu, nes nemėgsta kai ją filmuoja ar fotografuoja. Paskui nuėjo į kambarį ir skaitė, tėtis vėl ją fotografavo, jis sakė, kad nori ją prisiminti, kai ji išeis. Vėl pamačiusi, kad ją fotografuoja, ji norėjo paimti iš jo telefoną, tada tėtis jai iš kelėno trenkė į kairią šlaunį ir iš kumščio trenkė į kairę ausį, jai akyse juoda pasidarė apie 5 sekundes. Smūgis į ausį buvo skaudžiau negu į šlaunį. Mėlynės nebuvo, tačiau ant to šono ji negalėjo miegoti dvi naktis. Buvo paraudimas. Tėtis sakė, kad jeigu ji draskys akis, tai bus dar blogiau. Tą pačią dieną tėčio telefonu ji susisiekė su mama, pasikalbėjo, tačiau jai tuomet nieko nesakė apie sumušimą, ji galvojo mamai tiesiai į akis tai pasakyti. Kitą dieną ji apie tai pasakė mamai ir sesei. Anksčiau yra buvę, kad tėtis trenkdavo, kartais stipriau, kartais ne taip stipriai. Gal keturis kartus stipriai yra trenkęs per metus. Sesei yra atsiradusios mėlynės. Yra užlaužęs sesei taip rankas, kad ji galvojo jog sesei rankas išlauš. Mama irgi jai užtrenkdavo, tačiau ne taip stipriai kaip tėtis. (44-45 b.l., 1t.).

Liudytoja A. T. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad tėvai yra išsiskyrę, ji gyvena su mama, o sesė Jurgita - su tėčiu. Sesė pasakojo, kad jai nelabai patinka, kad tėtis jos niekur neišleidžia, sakydavo, kad ją tėtis užknisdavo, sesė pasakodavo kad su tėčiu kai kada gražiai, o kai kada negražiai bendraudavo. Dabar sesė su ja ir mama gyvena. Mama nuvažiavo ir pasiėmė sesę su vaikų teisių atstovu B. Dėl ko, ji smulkmenų neatsimena, tačiau žino, kad tėtis sudavė sesei, ji pati pasakojo mamai, kad tėtis ją filmavo, kad jai tas labai nepatiko ir tėtis jai trenkė į koją ir ausį, dėl to mama parašė pareiškimą policijai. Dabar sesė pasikeitė, daugiau su draugais bendrauja ir jos pačios geriau sutaria. Kai tėtis sesei sudavė, jai smuko noras gyventi su tėčiu. Anksčiau ir ji gaudavo nuo tėčio. ( 49-50 b.l., 1t.).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, S. T. ir N. T. santuoka nutraukta 2013m. gegužės 29d. teismo sprendimu, po santuokos nutraukimo dukra J. T. , gim. 2000m. kovo 12d., liko gyventi su tėvu S. T. (151-152,155 b.l., 1 t.). 2013m. rugpjūčio 24d. N. T. kreipėsi į Kelmės rajono policijos komisariatą prašydama nubausti S. T., kuris 2013m. rugpjūčio 22d. vakare sudavė smūgį į ausį ir į koją J. T., 2013m. rugpjūčio 27d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės sprendimu J. T. paimta iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir laikinai apgyvendinta pas motiną N. T.( 1, 170 b.l.,1t.). 2013-09-05 N. T. kreipėsi į Kelmės apylinkės teismą su reikalavimu dukters Jurgitos gyvenamąją vietą nustatyti su ja , teismo nutartimi J. T. laikina gyvenamoji vieta iki galutinio procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatyta su motina N. T.. 2013-09-24 rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. T. ir J. T., iki jų motinos sugrįžimo į Lietuvos Respubliką, nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta V. Š..

Kaltinamasis S. T. kaltu neprisipažino, aiškino, kad konflikto metu dukra Jurgita griebė viena ranka už jo telefono, o kita ranka - jam už veido ir kad norėdamas atimti telefoną jis pastūmė dukrą, stumdamas pasuko jos ranką ir atsiėmė telefoną, o ji atbula atsisėdo ant lovos, bet jokių smūgių jai nesudavė. Kaltinamasis S. T. tvirtino, kad dukra dėl smūgių sudavimo jį apkalbėjo, nes yra įtakota motinos N. T., kuri po judviejų skyrybų ne kartą grasino jam susidoroti fiziškai ir atimti vaikus. Byloje yra duomenų, (172-174 b.l., 1t.), kad dar iki įvykio, tai yra iki 2013-08-22 tarp S. T. ir N. T. buvo nesutarimų dėl N. T. bendravimo su dukra Jurgita, tačiau šie faktai kaltinamojo versijos, kad N. T. primokė dukrą Jurgitą apkaltinti jį smurtavimu, nepatvirtina. Priešingai, kaltinamojo versiją paneigia bylos medžiaga, liudytojų parodymai, dalinai ir paties kaltinamojo parodymai. Kaltinamojo S. T. ir nukentėjusiosios J. T. parodymai apie konflikto aplinkybes iš esmės sutampa, tai patvirtina, kad nukentėjusioji J. T. neišgalvojo neįvykusio konflikto ir teisingai nurodė įvykių seką. Nustatyta, kad S. T. dukrą filmavo, dukra buvo susinervinusi, norėjo iš jo atimti telefoną, abu susigrūmė, parodymai išsiskyrė tik dėl smūgių sudavimo, ką kaltinamasis kategoriškai paneigė. Pabrėžtina, kad nukentėjusioji yra 13 metų vaikas, vienok, jos parodymų nuoseklumas, kai kurių aplinkybių, tai yra, kad tėvui pradėjus ją filmuoti ji palindo po stalu, kad dėl filmavimo buvo supykusi ir susinervinusi, nes tėvas žino, kad jai nepatinka, kai ją fotografuoja, kad po smūgių jai akyse juoda pasidarė, atpasakojimas akivaizdžiai parodo, kad įvykęs konfliktas neturi nieko bendra su N. T., nes konfliktas įvyko dėl to, kad tėvas prieš dukters valią ją filmavo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji, būdama įtakota motinos, melagingai apkaltino savo tėvą smurtavimu jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino N. T., A. T., iš dalies ir globėja V. Š.. Įvykį betarpiškai mačiusių liudytojų, medicininių duomenų apie sužalojimus ar kitų objektyvių įrodymų byloje nebuvimas nenuneigia nukentėjusiosios J. T. parodymų, juo labiau, kad J. T., būdama 13 metų amžiaus ir gebėdama suformuluoti savo nuomonę, pati buvo apsisprendusi gyventi su tėvu, todėl nėra įtikėtina, kad praėjus vos trims mėnesiams be priežasties sugalvotų apkaltinti tėvą smurtavimu. Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad konfliktas su dukra užtruko gal 3 minutes, kad paskui su dukra greit susitaikė, kalbėjosi, vienok aplinkybė, kad jis tą pačią rugpjūčio 22 dieną kreipėsi į Kelmės rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių neva prašydamas pagalbos, nes dukra Jurgita „puola į akis“ patvirtina, kad jis šį konfliktą su dukra nevertino kaip eilinį ginčą. Iš nukentėjusiosios, taip pat ir iš N. T. bei A. T. paaiškinimų matosi, kad S. T. ir anksčiau yra smurtavęs prieš vaikus, liudytojų parodymus vertinti kritiškai vien dėl giminystės nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis teisme nurodė, kad N. T. grasino susidoroti su juo fiziškai, dalį pokalbių jis sugebėjo įrašyti. Apie įrašinėjamus pokalbius buvo žinoma tiek N. T. tiek ir vaikams, todėl suprantamas nukentėjusiosios noras apie smurtą motinai papasakoti ne telefonu, o tiesiai į akis tai pasakyti( 45 b.l.).

Dėl nukentėjusiosios J. T. nuoseklių ir detalių parodymų, patvirtintų kitų liudytojų parodymais ir baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, kaltinamojo S. T. parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Kaltinamojo veika dėl tyčinių smūgių sudavimo savo mažametei dukrai, sukeliant jai fizinį skausmą, pripažintina įrodyta ir atitinka Lietuvos BK 140str. 3d. dispoziciją.

Kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. T. padarė nesunkų nusikaltimą prieš savo mažametę dukrą, kaltės nepripažino, dėl savo veiksmų nesigaili, tačiau teistumas jam yra išnykęs, administracine tvarka nebaustas, byloje nėra jokios kitos jo asmenį neigiamai charakterizuojančios medžiagos, duomenų, kad nusikaltimas būtų sukėlęs nukentėjusiosios sveikatai sunkias pasekmes, ar kad būtų padaryta turtinė žala byloje nėra, todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Byloje yra įrodymų, kad S. T. smurtą prieš šeimos narį pavartojo ne pirmą kartą, todėl jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti S. T. 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Priteisti iš S. T. valstybei 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai J. T. išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.