Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

Kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B.,vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2017 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas ratinį traktorių MTZ (Belarus-820 ), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prie jo prikabinta priekaba „PSE-12,5“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui: sutinkamai su KET 154 punktu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tačiau V. B. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, esant kelio ženklui Nr. 203 „Duoti kelią“ (su papildoma lentele Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“), šalutiniu keliu įvažiuodamas į sankryžą su Liepų gatve, nedavė kelio pagrindiniu keliu, t. y. Liepų gatve važiuojančiam automobiliui N. P., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. L., ir dėl to su juo susidūrė. Šio kelių eismo įvykio metu automobilio N. P., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei M. A. V. padarytas dešinio raktikaulio petinio galo lūžis ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu (subdurinė hematoma) virš dešiniojo smegenų pusrutulio suspaudęs galvos smegenis, tuo sunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

2017 m. rugsėjo 6 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrimas automobilis N. P., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra geltonos spalvos, 4 durų. Automobilio dešinės pusės priekinės ir galinės durys bei slenkstis sulankstyti. Sulankstymo vietoje yra subraižytos durys ir slenkstis raudonos spalvos dažais. Abejos durys išlinkusios. Dešinės pusės galinis žibintas išdaužytas (b. l. 87-91).

Civilinis ieškinys nepateiktas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie neprieštarauja tarpusavyje ir papildo vienas kitą, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent – 2017 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas ratinį traktorių MTZ (Belarus-820), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prie jo prikabinta priekaba „PSE-12,5“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 9 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui: sutinkamai su KET 154 punktu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tačiau V. B. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, esant kelio ženklui Nr. 203 „Duoti kelią“ (su papildoma lentele Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“), šalutiniu keliu įvažiuodamas į sankryžą su Liepų gatve, nedavė kelio pagrindiniu keliu, t. y. Liepų gatve važiuojančiam automobiliui N. P., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. L., ir dėl to su juo susidūrė. Šio kelių eismo įvykio metu automobilio N. P., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei M. A. V. padarytas dešinio raktikaulio petinio galo lūžis ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu (subdurinė hematoma) virš dešiniojo smegenų pusrutulio suspaudęs galvos smegenis, tuo sunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kaltinamojo kaltę, patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 104, 105, 115-116), nukentėjusiosios M. A. V. (b. l. 97-98), liudytojos A. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 92, 94-95), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvada Nr. G3095/2017(01) (b. l. 50-51), Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir schema (b. l. 13-22), 2017 m. rugpjūčio 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas(b. l. 71-75), 2017 m. rugsėjo 6 d. daiktų apžiūros protokolas(b. l. 87-91).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių.Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 118). Taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino visas faktines aplinkybes, dėl kilusio įvykio bei jo padarinių nuoširdžiai apgailestavo. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija rodo, kad jis savo kaltę iš esmės pripažino. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, laikytina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis baustas administracine tvarka (b. l. 119), dėl aptariamo įvykio nubaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 2 dalį, baudą sumokėjo (b. l. 174, 175), dirba (b. l. 127), priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 122, 154), Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) duomenimis, gyvenamojoje vietoje dėl kaltinamojo elgesio nusiskundimų negauta (b. l. 126), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 164). Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o žalą atlygins, jei civilinis ieškinys bus pareikštas ateityje.

Laiduotoja siūloma G. B. yra kaltinamojo motina (b. l. 161). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ji yraneteista; yra iš dalies darbinga (darbingumo lygis 50 proc.) (b. l. 159). Kaltinamasis gyvena kartu su tėvais ir broliu (b. l. 166). Teismo posėdžio metu G. B. nurodė, jog sutinka laiduoti už kaltinamąjį, bei įsipareigojodaryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jį kontroliuoti, priminti, kad būtų atidus. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis nesielgia piktybiškai, su juo nėra rūpesčių, jis motinos klauso; padeda šeimai finansiškai, nuveža pas gydytojus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog G. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas atleidžia V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą (be užstato), laiduotoja paskiria G. B., laidavimo terminą nustato 2 metams. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnį, teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio minėtą įmoką. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai. Nustatant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas), minėtus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad asmuo dirba ir gauna pajamas, taip pat tai, kad asmuo kelis kartus baustas už KET pažeidimus, todėl skiria kaltinamajam 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad šią įmoką kaltinamasis privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dar viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK67 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, vartojęs alkoholio, jo kraujyje rasta 0,18 prom. etilo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, yra dirbantis, gyvena su tėvais, motinos teigimu, padeda šeimai finansiškai, nuveža pas gydytojus (kaltinamojo motina neįgali, o tėvas neturi teisės vairuoti transporto priemones). Kaltinamasis taip pat pažymėjo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek vykdant darbo pareigas, tiek padedant šeimai. Taigi, įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairavimo teisės turėjimas kaltinamajam leidžia tinkamiau pasirūpinti šeima, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas minimaliam 1 metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Laiduotoja paskirti G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti V. B., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.