Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės, Nijolės Žimkienės,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės – V. B. ir jo gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 (vienus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Jis 2017 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas ratinį traktorių MTZ, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prie jo prikabinta priekaba PSE-12,5, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui. Pagal KET 154 punktą, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tačiau V. B. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, esant kelio ženklui Nr. 203 „Duoti kelią“ (su papildoma lentele Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“), šalutiniu keliu įvažiuodamas į sankryžą su (duomenys neskelbtini), nedavė kelio pagrindiniu keliu, t. y. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam automobiliui „Nissan Primera“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. L., ir dėl to su juo susidūrė. Šio kelių eismo įvykio metu automobilio „Nissan Primera“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei M. A. V. padarytas dešinio raktikaulio petinio galo lūžis ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu (subdurinė hematoma) virš dešiniojo smegenų pusrutulio suspaudęs galvos smegenis, tuo sunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), pritaikymo.Apeliantas nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta nepagrįstai. Teigia, kad atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį bei faktines aplinkybes, nebuvo jokio pagrindo skirti papildomos baudžiamojo poveikio priemonės. Nors KET pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes, tačiau toks pažeidimas negali būti vertintinas kaip šiurkštus ar pavojingas, už kurį gali būti taikomas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Teigia, kad sunkius padarinius sukėlę jo veiksmai nebuvo dėsningi, nulemti sąmoningo eismo saugumo reikalavimų nesilaikymo ar abejingumo kitiems eismo dalyviams. Nelaimės dieną transporto eismo sąlygos buvo geros, kelio būklė ideali, vairuojama transporto priemonė tvarkinga, kokybiška ir saugi, transporto priemonių srautas nedidelis, todėl laikyti, kad jis pažeidė KET šiurkščiai arba sąmoningai, yra neteisinga.Anot apelianto, baudžiamojo poveikio priemonė neturės jo atžvilgiu taisomojo pobūdžio. Netekęs teisės vairuoti apeliantas liks be darbo, kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas patirs neadekvačius neigiamus išgyvenimus, kurie neturi nieko bendra su bausme ar jos tikslais.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti. V. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. B. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise.BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kad baudžiamojo poveikio priemonė darytų maksimalų poveikį baudžiamuosius įstatymus pažeidusiam asmeniui. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės skyrimo šioje byloje ir laiko tai teisingu sprendimu. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Jokių papildomų imperatyvių sąlygų įstatyme nėra numatyta.Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos terminą, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad Širvintų rajono apylinkės teismas pagrindė šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį būtinumą, atsižvelgė į tai, kad apeliantas buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Apeliantą charakterizuojanti informacija parodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti saugaus eismo taisyklių (t. 1, b. l. 8-12), šiuo atveju dėl padaryto KET pažeidimo kilo sunkūs padariniai (asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata). Taip pat apeliantas vairavo transporto priemonę vartojęs alkoholinių gėrimų, kai jo organizme buvo 0,35 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 35). Praėjus dviem valandoms po eismo įvykio buvo paimtas kraujo mėginys ir jame nustatyta 0,18 promilės etilo alkoholio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi, esant net ir tokiam neblaivumo lygiui (0,18 promilės), V. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t, tačiau tai darė. Į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti vertinant asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmenybę bei individualizuojant bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad asmenims net ir lengvai apsvaigusiems nuo etilo alkoholio, suprastėja reakcija, reikalinga vairuojant kelių transporto priemones, dėl ko padidėja rizika kelyje sukelti eismo įvykį. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam paskirta pagrįstai.Atsakant į apelianto skundo argumentus, kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels tam tikrus nepatogumus. Visgi, pažymėtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, kai dėl to padaroma žala kitų asmenų sveikatai, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai darbe, paprastai, nelaikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes ir vadovaudamasis proporcingumo bei teisingumo principais, paskyrė minimalų specialios teisės atėmimo terminą. Dar labiau sumažinti šį terminą ar netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, kolegija pagrindo neturi.Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei skundui nagrinėti pateiktą baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti V. B. apeliacinį skundą.