Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-558-262/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-09
Bylos Nr.
2A-558-262/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45517-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
V. I.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civ. b. Nr. 2A-558-262/2018(S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45517-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui A. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo; institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama padidinti A. S. teikiamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. S., nustatant, kad A. S. teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui N. S. po 362 Eur kas mėnesį iki mėnesio 14 dienos, mokėdamas pavedimais į V. I. banko sąskaitą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; nustatyti, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko V. I.; priteisti ieškovei V. I. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. S..

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu nutraukė jos ir A. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių susitarimu atsakovas įsipareigojo mokėti jų sūnui išlaikymą po 600 Lt (ekvivalentas eurais – 173,77 Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Kadangi šalių sūnus paaugo, pradėjo lankyti mokyklą bei naujus būrelius, taip pat turi sveikatos problemų, pasikeitė jo poreikiai, todėl anksčiau priteisto išlaikymo neužtenka jo poreikiams patenkinti. Taigi, priteistas išlaikymas turi būti padidintas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui iš esmės nepakito. Reikalavimą pakeisti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį ieškovė grindžia tik vaiko poreikių pasikeitimu. Atsakovas nesutinka, kad ieškovės nurodytos aplinkybės pagrindžia išaugusius vaiko poreikius ir dėl šios priežasties yra reikalinga keisti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis ir padidintas iš atsakovo A. S. (A. S.) nepilnamečiui sūnui N. S. priteisto išlaikymo dydis iki 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; nurodyta priteistą sumą kasmet indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesta vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną V. I.; iš atsako ieškovei priteista 807,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovui priteista 110,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 56 Eur žyminio mokesčio ir 8 Eur už išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad priteista teismo sprendimu išlaikymo suma didintina ta apimtimi ir dėl tų išlaidų, kurios susijusios su pasikeitusiais vaiko poreikiais pradėjus jam lankyti mokyklą, susidomėjus ledo ritulio sportu, taip pat nustačius vaikui bronchinę astmą. Nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo 312,27 Eur suma, kurią sudaro: 44,10 Eur maitinimas mokykloje; 65 Eur ledo ritulio būrelis; 50 Eur apranga būreliams; 4,67 Eur laisvalaikio renginiai mokykloje; 17,17 Eur vadovėliai ir papildomos mokymo priemonės perkamos mokykloje, grožinė literatūra ir mokykliniai reikmenys; 10 Eur mokyklinė kuprinė, krepšys sportiniai aprangai, apranga kūno kultūros pamokoms, sportiniai bateliai; 19,50 Eur prailginta grupė mokykloje; 50 Eur universalaus gyvybės draudimo įmokos; 51,83 Eur sanatorinis gydymas ir maitinimas buvimo sanatorijoje laikotarpiu. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko poreikius, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – abiejų šalių turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamų, atsakovo sveikatos būklę, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė šalių nepilnamečiui vaikui po 330 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad teismas padarė esminę klaidą, kuri lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, t.y. nustatė, jog lyginant su 2014 m. vasario 18 d. padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai. Šią išvadą teismas padarė į padidėjusių poreikių sąrašą įtraukdamas poreikius, kurie jau egzistavo 2014 metais, t.y. maitinimas, papildomas ugdymas/būrelis, knygos, sportinė apranga, kuprinė, ir pan. Be to, teismas nepagrįstai į nepilnamečio vaiko poreikius įtraukė motinos kaupiamas lėšas gyvybės kaupiamuoju draudimu. Teismas valstybės finansuojamas lėšas reabilitaciniam vaiko gydymui priskyrė mokėti tėvams, nors jas dengia TLK. Teismas neatsižvelgė, jog papildomus vaiko poreikius ieškovė galimai tenkina, nes jos turtinė padėtis žymiai pagerėjo ir ji tokią galimybę turi, tačiau šis faktas negali įtakoti tėvo vaikui skirtino išlaikymo dydžio.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, kadangi šis sprendimas buvo priimtas įvertinus ir išanalizavus visus byloje esančius duomenis ir nustačius, kad yra pagrindas didinti vaikui priteistą išlaikymo dydį dėl objektyvių priežasčių, taip pat, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko interesą bei į vaiko teisę gauti tokį išlaikymą, koks jam yra reikalingas. Jokie procesinių ar materialinių teisės normų taikymo pažeidimai taip pat nebuvo padaryti, kadangi pirmos instancijos teismas spręsdamas ginčą laikėsi teisės normų reikalavimų, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

11. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

12. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

13. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju šalys turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose, todėl darytina išvada, kad žodinis procesas nėra būtinas.

14. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

15. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.).

16. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu nutraukė jos ir A. S. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalių susitarimu atsakovas įsipareigojo mokėti jų sūnui išlaikymą po 600,00 Lt (ekvivalentas eurais – 173,77 Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir tuometinius vaiko poreikius, susitarė dėl savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą.

18. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.

19. Atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jų nepilnamečio vaiko poreikiai nepasikeitė, todėl nėra pagrindo didinti jo išlaikymui skirtą sumą. Su tokia atsakovo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes atsakovas šių savo teiginių nepagrindė tinkamais įrodymais (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai pasikeitė, todėl yra būtina didinti išlaikymui skirtą pinigų sumą.

20. Šalių sūnus N. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka metu (2014 m. vasario 18 d.) jam buvo 4 metai, šiuo metu jam yra 8 metai. Akivaizdu, kad vaikui augant, didėja jo poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui ir kt. Šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, išlaidų, susijusių su sūnaus lavinimu, susidaro daugiau – reikia pirkti įvairius mokymosi reikmenis (rašymo priemones, sąsiuvinius, pratybas, kuprines ir kt.).

21. Į bylą pateikti medicininiai išrašai patvirtina, kad šalių nepilnamečiam sūnui 2016 m. balandžio mėnesį yra diagnozuota bronchų astma. Taigi, ši aplinkybė taip pat atsirado jau po šalių santuokos nutraukimo. Taigi, dėl pasikeitusios vaiko sveikatos būklės taip pat padidėjo jo poreikiai ir būtinybė jo išlaikymui skirti daugiau lėšų.

22. Pažymėtina, kad išlaikymo vaikui dydis yra nustatomas atsižvelgiant ir į tėvų turinę padėtį. Bylą nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patvirtino, kad ji gauna apie 1500 Eur (atskaičius mokesčius) kas mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu atsakovas gaudavo apie 1900 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį darbo užmokesčio, taip pat papildomas išmokas. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna pajamas gerokai didesnes už vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Kadangi tėvų pajamos yra pakankamai aukštos, tai atitinkamai ir vaikas turi gauti didesnį išlaikymą, jam turi būti sudaryta galimybė maitintis pilnavertišku maistu, gauti aukštesnės kokybės paslaugas, visapusiškai tobulėti, įskaitant ir būrelių lankymą, taip pat kaupiamos lėšos jo ateičiai (kaupiamojo draudimo sutarties sudarymas) ir kt.

23. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 330 Eur sumą, sudarančią 17,36 % jo gaunamo darbo užmokesčio, atsakovas vieninteliam savo sūnui objektyviai teikti gali.

24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

25. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ona GasiulytėHenrichas JaglinskisAldona Tilindienė