Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1726/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-29
Bylos Nr.
2A-1726/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „Pontem“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“
Ieškovas
viešosios įstaigos „Kretingos maistas“, Kretingos maistas Pontem Biudžetinė įstaiga Nacionalinis vėžio institutas
Civilinė byla Nr. 2A-1726/2014Proceso Nr. 2-55-3-01677-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 69. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui dėl pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo BĮ „Nacionalinis vėžio institutas“ (buvęs pavadinimas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo CVP IS Nr. 175393) pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punktą, kuriuo nustatyta, kad „tiekėjas turi (arba gali pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais) maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje ne didesniu nei 30 km atstumu Vilniaus mieste, kurios atitinka maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir turi leidimą pagaminto maisto išvežimui“; panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų; ex officio pripažinti neteisėtais ir panaikinti visus atsakovo BĮ „Nacionalinis vėžio institutas“ po sprendimo atmesti ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ 2014 m. liepos 16 d. pateiktą pretenziją priimtus sprendimus ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

Nurodė, kad priėmė perkančiosios organizacijos (atsakovo) pasiūlymą dalyvauti 2013 m. lapkričio 13 d. paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas (VŽ 144991, CVP IS Nr. 154741). 2014 m. kovo 10 d. pranešimu Nr. (4.55)-R4-243 atsakovas informavo, kad atsižvelgiant į tiekėjo gautą pretenziją buvo pakoreguoti Pirkimo dokumentai. 2014 m. kovo 14 d. tiekėjams CVP IS priemonėmis buvo pateikta informacija, kad prisijungus prie Pirkimo ir paspaudus mygtuką „priimti kvietimą“ bus nukreipta į naujai sukurtą pirkimą Nr. 175393, kurį ieškovas priėmė. 2014 m. kovo 18 d. ieškovas CVP IS priemonėmis pateikė atsakovui pretenziją Nr. 5967, kuria prašė atsakovo iš Pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkto pašalinti reikalavimą „ligoninėje“. Atsakovas pretenziją tenkino ir iš Pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkto išbraukė reikalavimą „ligoninėje“. Tačiau gavęs kito tiekėjo pretenziją ir vadovaudamasis Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Vilniaus VMVT) atsakymu, kad paklausime nurodytas viešojo pirkimo konkurso reikalavimas nėra perteklinis, kadangi perkančioji organizacija yra specifinis sveikatos priežiūros subjektas – onkologinėmis ligomis sergančių asmenų gydymo įstaiga, atsakovas tiekėjo pretenziją tenkino ir Pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkte grąžino ankstesnį reikalavimą „ligoninėje“. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu pateikė atsakovui pretenziją dėl Pirkimo sąlygų, tačiau atsakovas 2014 m. liepos 23 d. ją atmetė. 2014 m. liepos 31 d. atsakovas pateikė pranešimą Nr. (4.55)-R4-705 „Dėl kvalifikacijos (pirkimo Nr. 175393)“, kuriuo informavo, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisija pripažino, jog ieškovo kvalifikacija neatitinka Pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelėje „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkte numatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, t. y. ieškovo siūlomos maisto gamybai pritaikytos patalpos yra ne ligoninės patalpose. 2014 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas, nesutikdamas su atsakovo 2014 m. liepos 31 d. sprendimu, pateikė atsakovui pretenziją Nr. 6557.

Ieškovo teigimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas yra vienintelis ir pakankamas dokumentas, leidžiantis viešųjų pirkimų komisijai daryti išvadą apie patalpų tinkamumą užsiimti maisto tvarkymo veikla. Nepriklausomai nuo to, kokia maisto tvarkymo veikla vykdoma, reikalavimai paraiškai ir maisto tvarkymo vietai visada yra vienodi; papildomi reikalavimai maisto gaminimo patalpoms, esančioms ligoninės patalpose, nėra taikomi. Pirkimo sąlygų reikalavimas, kad tiekėjas turėtų (arba galėtų pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais) maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje, yra neproporcingas Pirkimo objektui, neužtikrina viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo ir nepagrįstai riboja konkurenciją. Šia sąlyga yra sudaromos išskirtinės, proteguojančios sąlygos tiekėjams (galimai ginčo metu teikiančiam maitinimo paslaugas tiekėjui), teikiantiems maitinimo paslaugas ligoninėse, esančiose 30 km atstumu nuo atsakovo buveinės. Nei VMVT, nei šios įstaigos teritoriniai padaliniai, nėra kompetentingi spręsti, ar tam tikros viešųjų pirkimų sąlygos yra perteklinės. Atsakovo pozicija remtis Vilniaus VMVT paaiškinimu (nors pats sutinka, kad tai nėra norminio pobūdžio dokumentas) nepagrįsta, nes nėra pateikta jokių duomenų ar argumentų apie tai, kad ligoninėje esančiose maisto gaminimo patalpose pagamintas maistas kokybės prasme skirtųsi nuo maisto, pagaminto maisto gaminimo patalpose, esančiose ne ligoninėje. Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, tačiau kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo tikslui, tikslūs ir aiškūs; pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo tikslui reikalavimai atima galimybę pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, t. y. riboja konkurenciją, o tai prieštarauja viešųjų pirkimų principams. Pažymi, kad vienintelio tiekėjo atitiktis kvalifikaciniams reikalavimams buvo pripažinta tinkama. Ieškovo žiniomis, Pirkimą laimėjęs tiekėjas atsakovui teikė maitinimo paslaugas iki ginčo Pirkimo paskelbimo, taip pat teikia maitinimo paslaugas VU Santariškių klinikose ir kitose greta atsakovo buveinės esančiose gydymo įstaigose, todėl spręstina, kad ginčo kvalifikacijos reikalavimas buvo specialiai įtrauktas į Pirkimo dokumentus, siekiant jas pritaikyti vienam tiekėjui, tokiu būdu iš Pirkimo eliminuojant kitus galimus tiekėjus ir dirbtinai suvaržant konkurenciją.

Atsakovas BĮ „Nacionalinis vėžio institutas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Tiekėjas neturi teisės nurodinėti perkančiajai organizacijai kokius kvalifikacinius reikalavimus pastaroji privalo nustatyti. Vien tai, kad ieškovas neatitinka Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 7 punkto kvalifikacinio reikalavimo, nereiškia, kad Pirkimo sąlygos yra diskriminacinės. Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 7 punkto kvalifikacinis reikalavimas yra nustatytas atsižvelgiant į Pirkimo objektą ir tikslinę maitinamų pacientų grupę – pacientus, sergančius onkologinėmis ligomis. Maitinimas yra viena iš gydymo proceso sudedamųjų dalių, itin reikšmingų, siekiant, kad pacientas kuo greičiau sveiktų. Nepaisant to, kad 2014 m. birželio 9 d. VMVT pateiktas paaiškinimas (rekomendacija) nėra norminio pobūdžio dokumentas, atsakovas turi į jį atsižvelgti, kadangi VMVT yra maisto saugos, priežiūros ir tiekimo į rinką kontrolės subjektas. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 7 punkte keliamas kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, atsakovas, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, privalo šio reikalavimo griežtai laikytis. Ieškovas pasiūlė maisto gamybai pritaikytas patalpas Baltupių progimnazijos ir Vilniaus licėjaus valgyklose ir neatitiko reikalavimo, kad maisto gamybos patalpos būtų ligoninėje, todėl atsakovo viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi Pirkimo dokumentų 9.7.1 punktu, atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovo reikalavimų panaikinti skundžiamus perkančiosios organizacijos sprendimus ir gražinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį patenkinimo atveju atsakovas būtų įpareigotas maitinimo paslaugų pirkimo konkursą inicijuoti iš naujo. Naujos pirkimo procedūros užtruktu mažiausiai šešis mėnesius, kilus ginčui sutarties sudarymas būtų nukeliamas neapibrėžtam terminui, ir tai tiesiogiai sukeltų grėsmę onkologiniams ligoniams, kurie negalėtų gauti tinkamos kokybės maitinimo, kiltų realus pavojus jų sveikatai ir gyvybei.

Trečiasis asmuo UAB „Pontem“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, pritarė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytiems argumentams. Nurodė, kad ieškovo veiksmai yra nesąžiningi, nes skundžiami visi pralaimėti viešieji pirkimai. Ieškovas turėjo teisę pasitelkti jungtinės veiklos partnerius ar subrangovus, tačiau jų nepasitelkė. Nėra pagrindo sumažinti Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 7 punkto kvalifikacinio reikalavimo reikšmę, nes pacientų sveikata yra viešasis interesas ir jis turi būti užtikrintas maksimaliai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino atsakovo BĮ „Nacionalinis vėžio institutas“ vykdyto supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo CVP IS Nr. 175393) pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punktą ta apimtimi, kuria reikalaujama, kad tiekėjas turėtų (arba galėtų pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais) maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje, neteisėtu; sutrumpino „Nacionalinis vėžio institutas“ ir UAB „Pontem“ 2014 m. spalio 1 d. sudarytos Paslaugų pirkimo sutarties Nr. PS 2014-123 terminą iki 2015 m. gegužės 1 d.; priteisė iš atsakovo BĮ „Nacionalinis vėžio institutas“ 5 287,50 Lt (1 531,37 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ naudai.

Teismas konstatavo, jog ginčas byloje kilęs dėl atsakovo vykdyto supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“ pirkimo sąlygų, t.y. pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkto ta apimtimi, kuria reikalaujama, kad tiekėjas turėtų (arba galėtų pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais) maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje ne didesniu nei 30 km atstumu Vilniaus mieste“. Ieškovo ginčijamu atsakovo 2014 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovo kvalifikacija pripažinta neatitinkančia būtent nurodyto Pirkimo dokumentų reikalavimo, todėl šio atsakovo sprendimo teisėtumo vertinimas tiesiogiai priklauso nuo paminėtos Pirkimo sąlygos teisėtumo, t.y. jei nurodyta Pirkimo sąlyga teismo būtų pripažinta teisėta, teisėtu būtų laikomas ir atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikties minimaliems tiekėjo kvalifikaciniams reikalavimams, ir priešingai – ginčo Pirkimo sąlygą pripažinus neteisėta, neteisėtu būtų laikomas ir atsakovo 2014 m. liepos 31 d. sprendimas dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo.

Teismas, įvertinęs Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32, 35-37 straipsnių, Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1S-25 redakcija) 7 punkto, nuostatas, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pažymi, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, VPĮ 25 straipsnyje įtvirtinto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui tenka procesinė pareiga pagrįsti reikalavimo, kad tiekėjo maisto gaminimo patalpos būtų būtent ligoninėje, o ne kitos paskirties patalpose, būtinumą. Teismas konstatavo, jog atsakovui ginčijamo kvalifikacinio reikalavimo įtraukimą į pirkimo sąlygas lėmė aplinkybės, jog: 1) maistas, gaminamas sveikatos priežiūros įstaigoje, labiau pritaikytas išvežimui, kadangi tokie tiekėjai turi leidimus maistą ne tik gaminti, bet taip pat ir jį išvežioti; 2) atsakovui yra žinoma, kad tiekėjai, turintys teisę verstis asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto tvarkymo veikla, turi įsidiegę kokybės valdymo sistemas, kurios leidžia operatyviau užkirsti kelią galimoms grėsmėms; 3) Maitinimo paslaugas teikiantys tiekėjai, gaminantys ir išvežantys maistą iš ligoninių, epidemijos metu sugriežtina visą paslaugos teikimo kontrolę.

Pagal Pirkimo sąlygų 2.2 punktą, ginčo pirkimu perkamas paslaugas sudaro maisto pagaminimas bei jo pristatymas į Klinikos skyrių postus budinčioms slaugytojoms, t. y. tiekėjas, siekdamas įvykdyti pirkimo sąlygas, turi turėti teisę verstis pagamintų patiekalų išvežiojimu. Į bylą pateiktas ieškovo Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas patvirtina, kad ieškovui leidžiama papildoma ekonominės veiklos rūšis – maisto tiekėjų pagal sutartį veikla, suteikianti teisę ieškovui verstis pagamintų patiekalų išvežiojimu. Ginčo pirkimo sąlygos reikalavimas turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje niekaip nėra susijęs su tiekėjo teise verstis pagamintų patiekalų išvežiojimu, o ta aplinkybė, kad tiekėjai, gaminantys maistą sveikatos priežiūros įstaigose, turi ir leidimus išvežioti pagamintą maistą, nesudaro prielaidų apriboti galimybę viešajame pirkime dalyvauti tiekėjams, negaminantiems maisto sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau taip pat turintiems teisę verstis pagamintų patiekalų išvežiojimu.

Pagal VPĮ 32 straipsnio 2 dalį, perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, t. y. jei atsakovas dėl pirkimo pobūdžio pageidauja, kad tiekėjai būtų įsidiegę tam tikrą kokybės valdymo sistemą, toks reikalavimas turėjo būti aiškiai įtvirtintas Pirkimo dokumentuose. Teismas nepripažino pateisinančiu reikalavimą tiekėjui maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje atsakovo argumento, kad „jo žiniomis“ tiekėjai, turintys teisę verstis asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto tvarkymo veikla, turi įsidiegę atsakovo poreikius atitinkančias kokybės valdymo sistemas (atsakovas nenurodo, kokia konkrečiai tai sistema), kadangi tokiu būdu aiškinamas ginčo kvalifikacinis reikalavimas nėra aiškus ir tikslus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ligoninėse esančioms maisto tvarkymo vietoms ir jose gaminamam maistui būtų keliami specifiniai reikalavimai, lyginant su kitomis maisto tvarkymo vietomis, ir kad dėl šios priežasties ginčijamas Pirkimo sąlygų reikalavimas yra būtinas siekiant užtikrinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų saugumą.

Pasisakydamas dėl Vilniaus VMVT 2014 m. liepos 9 d. nuomonės dėl ginčo pirkimo sąlygų, kurioje nurodoma, kad perkančiosios organizacijos nustatyta sąlyga, jog tiekėjo maisto subjekto tvarkymo pažymėjime būtų nurodyta ekonominės veiklos rūšis – asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto tvarkymo skyrių veikla, nelaikytina pertekline, teismas pažymėjo, kad ginčijama Pirkimo sąlyga yra siauresnė, nei sąlyga, nurodyta Vilniaus VMVT atsakyme (reikalaujama turėti maisto tvarkymo patalpas būtent ligoninėje, o ne kitose sveikatos priežiūros įstaigose). Be to, nors perkančiajai organizacijai nedraudžiama gauti kitų kompetentingų įstaigų nuomonę dėl pirkimo sąlygų, atsakomybė už pirkimo sąlygų teisėtumą ir atitiktį VPĮ įtvirtintiems principams visais atvejais tenka pačiai perkančiajai organizacijai, kuri, kilus ginčui, privalo pagrįsti ginčijamų pirkimo sąlygų proporcingumą. Teismo vertinimu, ginčijamo reikalavimo būtinumo ir proporcingumo atsakovas neįrodė, o vien tai, kad perkamos paslaugos susijusios su ypatinga asmenų grupe – onkologiniais ligoniais, nepagrindus ginčijamos sąlygos įtakos perkamos paslaugos teikimo kokybei ar saugumui, negali būti pakankama ginčijamam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti. Kadangi atsakovas neįrodė ginčijamo Pirkimo sąlygų reikalavimo proporcingumo ir adekvatumo, teismas sprendė, kad ginčijama Pirkimo sąlyga nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija. Ieškovo reikalavimą dėl supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo CVP IS Nr. 175393) pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkto, ta apimtimi, kuria reikalaujama, kad tiekėjas turėtų (arba galėtų pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais) maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje, pripažinimo neteisėtu teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu.

Atsakovas pateikė į bylą su trečiuoju asmeniu UAB „Pontem“ 2014 m. spalio 1 d. sudarytą Paslaugų pirkimo sutartį Nr. PS 2014-123, liudijančią, kad ginčo viešasis pirkimas yra pasibaigęs. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 bei 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011, kuriose aptarti atvejai, kuomet pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, tačiau byloje nustačius atitinkamas aplinkybes sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo, nes kartais būtina išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį, siekiant išvengti dar didesnės žalos viešajam interesui. Teismas sprendė, kad pripažinus viešojo pirkimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, kiltų grėsmė, jog pacientai negaus tinkamo maitinimo laikotarpiu, per kurį atsakovas skelbs ir vykdys naują viešąjį pirkimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad būtina apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę, užtikrinant jų maitinimo nepertraukiamumą, ir šį viešąjį interesą užtikrintų laikinas viešojo pirkimo sutarties, sudarytos pažeidžiant pirkimo procedūras, šalių teisių ir pareigų pagal tokią sutartį išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011) arba, pasikeitus teisiniam reguliavimui, tokios sutarties trukmės sutrumpinimas tam, kad iki jos pabaigos perkančioji organizacija sugebėtų iš naujo atlikti viešojo pirkimo procedūras, o paslaugos gavėjai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nenukentėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013; 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014). Atsižvelgdamas į tai, teismas taikė VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą alternatyvią sankciją, ir, atsižvelgdamas į laikotarpį, reikalingą atsakovui iš naujo įvykdyti viešojo pirkimo procedūras, sutrumpino Paslaugų pirkimo sutarties Nr. PS 2014-123 galiojimo terminą iki 2015 m. gegužės 1 d.

Pripažinęs neteisėta ieškovo ginčijamą viešojo pirkimo sąlygą ir taikęs VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą alternatyvią sankciją, teismas sprendė, kad kitų ieškovo reikalavimų nagrinėjimas netenka prasmės, todėl dėl jų nepasisakė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, priimdamas sprendimą vadovavosi tik ieškovo pateiktais argumentais, todėl sprendimas neteisėtas ir naikintinas.Teismas netinkamai aiškino VPĮ 32 straipsnio nuostatas. VPĮ 32 straipsnio 1 dalis įpareigoja perkančiąją organizaciją patikrinti tiekėjų kvalifikaciją ir sutartį sudaryti tik su ją tinkamai gebančiu įvykdyti tiekėju. Perkančioji organizacija, vykdydama šią pareigą, turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, yra išaiškinęs, kad minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 7 punkto kvalifikacinis reikalavimas yra nustatytas, atsižvelgiant į pirkimo objektą ir tikslinę maitinamų pacientų grupę – pacientus, sergančius onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad maitinimas yra viena iš gydymo proceso sudedamųjų dalių, itin reikšmingų, kad pacientas kuo greičiau sveiktų. Apeliantas, rengdamas kvalifikacinius reikalavimus, rėmėsi dietologų ir kitų onkologinių pacientų mitybos specialistų praktine patirtimi ir tarptautine literatūra, numatančia, kad onkologinių ligonių maitinimas yra labai specifinė ir labai svarbi onkologinio paciento pasveikimo ar tiesiog ilgesnio kokybiško gyvenimo užtikrinimo priemonė ir procesas. Todėl siekiant išvengti komplikacijų ir užtikrinti ligoniams reikalingus energinius makro ir mikro nutrientų poreikius bei užtikrinti reikalingus maisto saugos reikalavimus, maistas turi būti gaminamas laikantis ypatingų sąlygų bei priežiūros ir atitikti šiai ligonių grupei reikalingus ypatingus medicininius standartus dažnai suderinus su gydančiu gydytoju. Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 7 punkto kvalifikacinis reikalavimas yra būtinas ir tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu ir pirkimo tikslu, todėl yra pagrįstas ir proporcingas. Tiekėjas, teiksiantis paslaugas, turi turėti atitinkamą patirtį ir gebėjimus bei objektyvias galimybes užtikrinti gaminti ir teikti maitinimo paslaugas būtent ligoninėje, o ne bet kurioje kavinėje ar kitose patalpose. Dėl ginčo reikalavimo apeliantas nėra sulaukęs pretenzijos nei iš vieno dalyvio. Tik ieškovas nesąžiningu būdu siekia pirkimo sąlygas prisitaikyti sau; nepagrįstai trukdė sklandžiai vykdyti pirkimą bei sudaryti sutartį. Tiekėjo privatūs interesai negali būti aukščiau už viešąjį interesą dėl pacientų tinkamo maitinimo ir sveikatos užtikrinimo. Apeliantas yra specializuota įstaiga, todėl geriausiai žino, kokius kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti tiekėjas, kad tinkamai suteiktų perkančiajai organizacijai reikiamas paslaugas. Šiuo atveju, perkamos specifinės onkologinių pacientų maitinimo teikimo paslaugos tiesiogiai siejamos su viešuoju interesu, nes jos suteikiamos vienai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, t. y. pacientams, sergantiems dažnai nepagydomomis ir sunkiomis onkologinėmis ligomis. Neužtikrinus tinkamo maitinimo, dažniausiai susijusio su specifiniu gydymu, kyla grėsmė tinkamam apelianto pacientų sveikatos užtikrinimui, kas yra valstybės pareiga (Konstitucijos 53 str. 1 d.).Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nelieka pagrindo taikyti apeliantui sankciją dėl pirkimo galiojimo termino sutrumpinimo iki 2015 m. gegužės 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Pontem“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 750 Lt žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai pirmojoje ir apeliacinėje teismo instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo ginčijamas reikalavimas yra teisėtas. Ieškovo teismui pateikti argumentai ir teismo sprendimo išvados dėl pirkimo sąlygų reikalavimo tariamo neteisėtumo iš esmės remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, neturint jokių įrodymų.Teismas tinkamai nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo vertinimo, tačiau taikė šią praktiką neteisingai, neatsižvelgdamas į ginčo faktines aplinkybes ir viešojo intereso apsaugos poreikį. Atsakovas pateikė paaiškinimą, kad ginčijamą reikalavimą nustatė atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti viešąjį interesą dėl visuomenės apsaugos nuo rizikos užsikrėsti infekcija ir kokybiškos maitinimo paslaugos gavimo. Teismas, neturėdamas specialių žinių, pasikliaudamas tik ieškovo deklaratyviais teiginiais, išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, kai atsižvelgiant į viešąjį interesą užtikrinti visuomenės sveikatą, turėjo elgtis aktyviai ir esant poreikiui pats rinkti įrodymus. Atsakovas pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą, kad reikalavimas, jog maisto tvarkymo subjekto pažymėjime būtų nurodyta subjekto ekonominės veiklos rūšis – asmens sveikatos priežiūros įstaigų maisto tvarkymo skyriuose (kodas 56.29A), nėra perteklinis, kadangi perkančioji organizacija yra specifinis sveikatos priežiūros subjektas. Teismas, darydamas išvadą, kad minėta išvada remtis nereikėtų, nes pirkimo sąlyga savo apimtimi siauresnė, išeidamas už ieškinio ribų, pažeisdamas civilinio proceso rungtyniškumo principą, gina tariamą ieškovo interesą dėl dalyvavimo pirkime, nes ieškovas maisto tvarkymo veikla nesiverčia kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Vilniuje, o ne tik ligoninėse. Ieškovui gaminant maistą ir vežiojat iš mokyklinio ugdymo įstaigos į ligoninę, egzistuoja rizika infekcijų plitimui į kitas įstaigas.Teismo sprendimas remiasi neteisinga prielaida, kad neva maisto apsauga mokyklose ir ligoninėse užtikrinama vienodu laipsniu, nes ligoninėse taikomos specialios higienos normos (HN 47-1:20012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ ir HN 47:1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“), o epidemijų atveju ligoninės gali taikyti specialias, vidiniais teisės aktais reglamentuotas taisykles. Ieškovas neginčija nustatyto reikalavimo – maisto vežimo atstumo, o HN 47:1995 „Medicinos įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“, nustato, kad maistas pacientams turi būti patiekiamas per dvi valandas nuo pagaminimo.Ginčijamas pirkimo sąlygos reikalavimas suformuluotas taip, kad leidžia ieškovui ne tik pačiam turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje, bet ir jomis naudotis kitais teisėtais pagrindais (nuomos, panaudos), ar dalyvauti pirkime kartu su kitais maisto paslaugų tiekėjais, turinčiais maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje subtiekimo ar jungtinės veiklos pagrindais.

Lietuvos apeliaciniam teismui trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 8 010 Lt už suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje bei jas pagrindžiančius dokumentus.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo atsakovo BĮ „Nacionalinis vėžio institutas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teigdamas, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas yra nustatytas atsižvelgiant į Pirkimo objektą ir tikslinę maitinamų pacientų grupę – pacientus, sergančius onkologinėmis ligomis, atsakovas nepateikia jokios argumentacijos, pagrindžiančios, kad maistas, pagamintas maisto gaminimo patalpose, esančiose ne ligoninėje, bet kitos paskirties patalpose, yra blogesnės kokybės, nei pagamintas maisto gaminimo patalpose, esančiose ligoninėje. Maisto tvarkymo vietoms, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, yra keliami vienodi reikalavimai. Apeliantas nepateikia jokių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kaip tiekėjo patirtis ir gebėjimai yra susiję su maisto gaminimo patalpomis, ar tiekėjas, turintis maisto gaminimo patalpas ligoninėje yra labiau kvalifikuotas, nei tiekėjas, maistą gaminantis patalpose, esančiose ne ligoninėje.Nustačius per griežtus minimalius kvalifikacinius reikalavimus dirbtinai ribojama konkurencija, sumažinamas potencialių paslaugų tiekėjų sąrašas, todėl perkančioji organizacija dėl savo kaltės praranda galimybę įsigyti tinkamas ir kokybiškas paslaugas už prieinamą kainą. Pagal kasacinio teismo praktiką, viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose: Nr. 3K-3-155/2011; Nr. 3K-3-198/2013; 3K-3-506/2009; 3K-3-249/2011).

Šalies argumentai

Ieškovas prašo trečiojo asmens UAB „Pontem“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kvestionuodamas sprendimą trečiasis asmuo, gindamas savo privatų interesą, skundą grindžia deklaratyviais pasisakymais apie viešojo intereso apsaugos poreikį.Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nėra suteikta teisė spręsti klausimų, susijusių su pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų pagrįstumu. Atsakovas turi teisę kreiptis į kitas kompetentingas įstaigas dėl nuomonės apie pirkimo sąlygas, tačiau atsakomybė dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir atitikties VPĮ įtvirtintiems principams tenka pačiai perkančiajai organizacijai. Paties atsakovo pozicija dėl ginčo reikalavimo nebuvo nuosekli.Nepagrįsti apelianto argumentai dėl rizikos infekcijų plitimui į kitas įstaigas ir dėl to pažeistinų ne tik ligoninės, bet ir mokyklos interesų, nes menamų epidemijų atveju, maistą gaminant vienos ligoninės patalpose ir vežant į kitą, egzistuoja galimybė epidemijos plėtrai tarp ligoninių. Dėl neteisėtų, perteklinių ir nepagrįstai konkurenciją ribojančių sąlygų, vien tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, tiekėjas negali būti verčiamas sudaryti junginės veiklos sutartį su kitais tiekėjais.

Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 4 688,75 Lt už suteiktas teisines paslaugas bei jas pagrindžiančius dokumentus.

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Pontem“ apeliacinį skundą atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Sutinka su apelianto skundu ir jame keliamais reikalavimais. Nurodo, kad savo apeliaciniame skunde išsamiai nurodė argumentus bei faktines aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 13 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas (VŽ 144991, CVP IS Nr. 154741). 2014 m. kovo 10 d. pranešimu Nr. (4.55)-R4-243 atsakovas informavo, kad atsižvelgiant į tiekėjo gautą pretenziją buvo pakoreguoti Pirkimo dokumentai. 2014 m. kovo 14 d. tiekėjams CVP IS priemonėmis buvo pateikta informacija, kad prisijungus prie Pirkimo ir paspaudus mygtuką „priimti kvietimą“ bus nukreipta į naujai sukurtą pirkimą Nr. 175393, kurį ieškovas priėmė. 2014 m. kovo 18 d. ieškovas CVP IS priemonėmis pateikė atsakovui pretenziją Nr. 5967, kuria prašė atsakovo iš Pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkto pašalinti reikalavimą „ligoninėje“. Atsakovas pretenziją tenkino ir iš Pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkto išbraukė reikalavimą „ligoninėje“. Tačiau gavęs kito tiekėjo pretenziją ir vadovaudamasis Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Vilniaus VMVT) atsakymu, kad paklausime nurodytas viešojo pirkimo konkurso reikalavimas nėra perteklinis, kadangi perkančioji organizacija yra specifinis sveikatos priežiūros subjektas – onkologinėmis ligomis sergančių asmenų gydymo įstaiga, atsakovas tiekėjo pretenziją tenkino ir Pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkte grąžino ankstesnį reikalavimą „ligoninėje“. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pateikė atsakovui pretenziją dėl ginčo pirkimo sąlygų, tačiau atsakovas 2014 m. liepos 23 d. ją atmetė. 2014 m. liepos 31 d. atsakovas pateikė pranešimą Nr. (4.55)-R4-705 „Dėl kvalifikacijos (pirkimo Nr. 175393)“, kuriuo informavo, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisija pripažino, jog ieškovo kvalifikacija neatitinka Pirkimo dokumentų 3.1. punkto 2 lentelėje „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punkte numatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, t. y. ieškovo siūlomos maisto gamybai pritaikytos patalpos yra ne ligoninės patalpose. 2014 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas nesutikdamas su 2014 m. liepos 31 d. atsakovo priimtu sprendimu, atsakovui pateikė pretenziją Nr. 6557.

Teisminis ginčas iš esmės kilo dėl pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 7 punkte nustatyto reikalavimo turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje ir perkančiosios organizacijos 2014 m. liepos 31 d. sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei kasacinio teismo suformuotą jų aiškinimo ir taikymo praktiką ir, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.). Apeliacinių skundų argumentai tokių išvadų nepaneigia.

Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 7 punktas nustato, kad „tiekėjas turi (arba gali pasitelkti nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais) maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje ne didesniu nei 30 km atstumu Vilniaus mieste, kurios atitinka maisto tvarkymo subjekto reikalavimus ir turi leidimą pagaminto maisto išvežimui.

Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą bei jį apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, taip pat paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose (VPĮ 24 str.), tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. VPĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisė verstis tam tikra veikla ar tam tikrų vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Visgi aptariama perkančiosios organizacijos teisė (teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus) nėra absoliuti – taikomi minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui.

Kalbant apie draudimą riboti konkurenciją, būtina pažymėti, kad visiško jos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai, tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Šiuo atveju, draudžiamu konkurencijos ribojimu laikytini pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs prikimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikrinti ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, 2009 m., Teismų praktika Nr. 31). Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Tik tai, kad tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, 2009 m., Teismų praktika Nr. 31).

Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nepažeidžia draudimo riboti konkurenciją, o taip pat, ar neprieštarauja viešųjų pirkimų principams, privalu aiškintis tokių kriterijų tikslingumą ir pagrįstumą. Sutiktina, kad onkologinių ligonių maitinimas yra specifinė ir labai svarbi onkologinio paciento pasveikimo ar ilgesnio kokybiško gyvenimo priemonė, todėl atsakovo paskelbtas pirkimas, kuriuo siekiama įsigyti Nacionaliniame vėžio institute gydomų ligonių maitinimo paslaugas, yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina šio viešojo pirkimo nauda, tačiau perkančioji organizacija neįrodė ir nepagrindė, kuo maisto gamyba ligoninės patalpose yra pranašesnė už tokio pat maisto gamybą kitose (ne ligoninės) patalpose, kokią įtaką patalpos turi maisto kokybei ar tiekėjo kvalifikacijai. Visos viešo maitinimo įstaigos, taip pat ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse) maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės, turi laikytis maisto higieną reglamentuojančių teisės aktų (HN 15:2005, EB852/2004), siekiant išvengti infekcijų plitimo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, išduodanti maitinimo įstaigoms Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo pažymėjimus, patvirtino, kad teisės aktuose nėra nuostatų, pagal kurias maitinimo paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose turėtų teikti tik šiose ar kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose esantys maisto tvarkymo skyriai. Taigi, perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą tiekėjams turėti maisto gamybai pritaikytas patalpas ligoninėje, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodė tokį varžymą pateisinančių priežasčių ir aplinkybės, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis.

Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti skundų argumentai teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Apeliacinius skundus atmetus, ieškovo VšĮ „Kretingos maistas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 688,75 Lt už pagal teisinių paslaugų sutartį UAB „Apskaitos bitės“ suteiktas teisines paslaugas parengiant ir surašant atsiliepimus į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus (CPK 88, 93, 98 str.). Kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už teisines paslaugas jis sumokėjo prašomą priteisti sumą.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkančio šiuo metu galiojančio 9 punkto 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX 1480 redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo išlaidos teisinei pagalbai dėl pateiktų apeliacinių skundų yra būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos.

Nei CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos, nei kiti CPK straipsniai nereglamentuoja tokių išlaidų dydžio bei jo nustatymo klausimų. Nagrinėjamu atveju CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų priteistinų išlaidų dydžiui nustatyti pagal analogiją taikytinos CPK 98 straipsnio nuostatos. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, yra išaiškinusi, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisiniai pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas teisiniai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,5 koeficientas, kas sudaro 1 552,50 Lt (1 035 Lt MMA x 1,5). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 688,75 Lt. Ieškovo pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro atsakovo ir trečiojo asmens skundų analizė – 750 Lt, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas – 2 000 Lt, atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimas – 1 000 Lt, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas – 125 Lt, PVM – 813,75 Lt. Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovas prašo priteisti tik iš atsakovo. Įvertinus ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą turinį, nėra pagrindo spręsti, kad jo surašymas pareikalavo specialių žinių ar itin daug darbo bei laiko sąnaudų, ar yra kitų aplinkybių, suteikiančių pagrindą viršyti Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtintą maksimalią priteistiną sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pažymėtina, kad prie procesinio dokumento parengimo išlaidų priskiriamos ir susipažinimo su bylos, skundo medžiaga, dokumentų analizės išlaidos. Papildomas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas sudėtine atsiliepimo dalimi, nes toks prašymas suformuluotas pačiame atsiliepime, nurodant, kad bus patikslintas tik išlaidų dydis, todėl papildomos išlaidos už jo parengimą nepriteistinos. Aptarti teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo teisiniai aspektai bei faktinės aplinkybės ir atsakovo apeliacinio skundo nepatenkinimas sudaro pagrindą priteisti ieškovui dalį jo prašomų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.), todėl iš atsakovo priteistini 1 553 Lt (450 Eur) teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo biudžetinės įstaigos Nacionalinio vėžio instituto (į. k. 111959420) ieškovui viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ (į. k. 164687871) 1 553 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt tris litus) (450 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėEgidijus Žironas