Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladutis ( kolegijos pirmininkas), Bronės Vidzėnienės ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendžio, kuriuo O. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 281 str. 5 d., vadovaujantis LR BK 38 str., kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., O. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė –5 MGL (650) Lt dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. 2011 m. sausio 27d., apie 08.10 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Opel Combo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimus- artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, nors prieš pėsčiųjų perėją, pirmoje eismo juostoje, buvo sustojęs automobilis Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. B., kad praleistų pėsčiąją, ko pasėkoje partrenkė jam iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją išėjusią pėsčiąją J. L., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčioji J. L.,- jai buvo padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs kairio smilkinio ir kairės viršugalvio pusės srityje, muštine žaizda viršugalvio dešinėje pusėje, kraujosruva viršugalvio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kaukolės kaulų- kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio, pleištakaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniame pusrutulyje, po kietuoju dangalu kairiame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir smegenų medžiagoje; stuburo krūtininės dalies 1-2-ro slankstelių skersinių ataugų, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžiai; poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario ir kairės blauzdos išorinio paviršiaus srityse, ir 2011-01-30 VŠĮ „Panevėžio apskrities ligoninėje“ J. L. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus kaukolės skliauto ir pamato kaulams, išsiliejus kraujui virš kietojo, po kietuoju galvos smegenų dangalais, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir galvos smegenų medžiagoje.

Panevėžio miesto apylinkės prokuroras skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį - O. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Prokuroras nurodo, kad teismas, nesant visų įstatyme numatytų sąlygų, taikė BK 38 str. ir nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra bylos aplinkybėmis pagrįstų duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad O. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, teismas nenustatė ir nemotyvavo nuosprendyje visų LR BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimo, o būtent nepagrįstai, nepasisakė apie susitaikymą su nukentėjusiuoju asmeniu, žuvusiąja J. L.. O. B. susitaikyti su ja negalėjo, nes ji žuvo eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu pripažintas O. B.. Byloje nukentėjusiuoju taip pat buvo pripažintas ir žuvusiosios sūnus T. L., tačiau susitaikymas su juo nėra pagrindas taikyti BK 38 str. Teismas taikydamas šį straipsnį nepagrįstai susiaurino baudžiamosios atsakomybės ribas ir nepriėmė apkaltinamojo nuosprendžio. Teismas konstatavo, jog duomenys, leidžiantys manyti, kad O. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra BK 38 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. sąlygų įvykdymas bei tai, kad O. B. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Tokia teismo išvada neteisinga, nes minėtų trijų sąlygų įvykdymas negali būti pagrindu, leidžiančiu manyti, jog O. B. elgesys atitinka ketvirtąją sąlygą - jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo teiginys, kad O. B. charakterizuojamas teigiamai, nepagrįstas visų bylos duomenų ištyrimu. Iš byloje esančių duomenų yra matyti, jog O. B. administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 3 kartus. Viena administracinė nuobauda - už leistino greičio viršijimą nusikaltimo padarymo metu buvo galiojanti, todėl galima teigti, kad jo veika nebuvo atsitiktinė, o yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Teismas privalėjo įvertinti ne tik O. B. padarytus KET pažeidimus, jų pobūdį, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo, nors prieš pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje, buvo sustojęs automobilis Ford Transit, kad praleistų pėsčiąją ir partrenkė į pėsčiųjų perėją išėjusią pėsčiąją dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusysis, asmuo, atleistas nuo atsakomybės bei jo gynėjas - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas O. B. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 38 str. nuostatas. Prokuroras nurodo, jog nukentėjusioji dėl šios nusikalstamos veikos padarymo žuvo, todėl BK 38 str. taikymas negalimas. Teismas taikydamas šį straipsnį nepagrįstai susiaurino baudžiamosios atsakomybės ribas. Be to, teismo išvada, kad O. B. galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, yra netinkamai motyvuota ir nepagrįsta.

Su šiais prokuroro skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Šioje byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas eismo įvykio metu žuvusiosios J. L. sūnus T. L.. Tai atitinka dabartinę teismų praktiką dėl BK 38 str. taikymo. Teismų praktikoje nukentėjusiu asmeniu BK 38 straipsnio prasme pripažįstamas tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, o jam mirus – šeimos nariai (BPK 38 straipsnis) ar (ir) artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais šių asmenų susitaikymas su kaltininku iš esmės galimas, tačiau teismas, be kitų BK 38 straipsnyje numatytų aplinkybių, turi įvertinti, ar susitaikymas nėra formalus, ar atlyginta visa žala (susitarta dėl jos atlyginimo) ir pan.

Pastarosios aplinkybės tikrintos pirmosios instancijos teismo bei papildomai patikrintos apliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus nukentėjusįjį T. L.. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymas nėra formalus. Tą patvirtina nukentėjusiojo T. L. parodymai. T. L. taip pat parodė, jog dar motinai esant ligoninėje, O. B. ją lankė, buvo atvykęs į namus, artimiesiems siūlė savo pagalbą, 1400 litų lėšomis prisidėjo prie laidotuvių, o likusią žalą atlygino draudimo įmonė, kuri buvo apdraudusi O. B. civilinę atsakomybę. Nukentėjusysis T. L. patvirtino, jog įvykio kaltininkui O. B. jokių turtinių pretenzijų neturi.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog yra visos šios sąlygos. Teisėjų kolegija su tuo sutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, jog taikant BK 38 str., be baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, teismai turi papildomai nurodyti ir kitus motyvus, kodėl kaltininkui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2004, 2K-128/2008, 2K-73/2008). Šiuo atžvilgiu teismas nurodė, jog O. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis praeityje neteistas, baustas administracinę tvarka, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, pasižada nenusikalsti.

Teisėjų kolegija pastebi, jog šio įvykio pasekmės pačios sunkiausios ir nepataisomos - žmogaus mirtis. Tačiau O. B. po eismo įvykio stengėsi pasekmes kiek nors sušvelninti - nukentėjusiąjai esant ligoninėje ją lankė, atsiprašė jos artimųjų, siūlė jiems savo pagalbą, savo lėšomis prisidėjo laidojant žuvusiąją.

O. B. padarė labai šiurkštų eismo taisyklių pažeidimą - partrenkė nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje. Nors tai nepateisina O. B. neatidumo, tačiau pripažintina, jog pėsčiųjų perėjos ir pėsčiosios joje savalaikį pastebėjimą apsunkino ir žiemos kelio sąlygos, daug sniego važiuojamoje kelio dalyje ir šalia jos.

O. B. nusikalstamos veikos padarymo metu už KET pažeidimus turėjo vieną galiojančią nuobaudą - buvo baustas už greičio viršijimą 100 Lt bauda. Anksčiau buvo padaręs du KET pažeidimus, dėl kurių baustumas išnykęs - 2005 m. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržų bei 2004 m. važiuodamas atbulom kliudė kitą automobilį ( b.l. 153-154). O. B. apeliacinės instancijos teismui pats pateikė duomenis, jog po eismo įvykio padarė dar vieną KET pažeidimą. Tačiau šių aplinkybių visuma neduoda pagrindo O. B. vertinti kaip asmenį, kuris kelių eismo taisykles pažeidinėja nuolat ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas BK 38 str. taikė tinkamai, todėl prokuroro skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.