- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-279-926/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00451-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- K. V.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (toliau – Panevėžio apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. (toliau – K. V.), kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 2 dalį, buvo išteisintas, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. V. buvo kaltinamas pagal BK 179 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis pagal 2001 m. balandžio 20 d. darbo sutartį, dirbdamas UAB „D.“ vadybininku ir bendrovės direktorės Ž. V. 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 02, nuo 2007 m. balandžio 11 d., būdamas paskirtas atsakingu už UAB „D.“ elektros ūkį, pažeisdamas asmens, atsakingo už įmonės elektros ūkį, pareiginių nuostatų Nr. 3 reikalavimus: 26 punktą – organizuoti įmonės elektros įrenginių saugų ir patikimą darbą bei nuolat kontroliuoti jų techninę būklę, 31 punktą – reikalaujantį tvarkyti elektros energijos sunaudojimo apskaitą ir pateikti atitinkamoms įstaigoms ataskaitinius dokumentus, bei supažindintas, jog vadovaujantis 50 punktu už savo pareigų netinkamą vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdamas tarp tiekėjo AB „L.“ (dabartinis pavadinimas AB „E. S. O.“, toliau – AB „L.“) ir vartotojo UAB „D.“ 2010 m. gegužės 1 d. sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 8 punktą – vartotojas neturi teisės keisti elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos ir atvado prijungimo schemų, 22 punktą – vartotojas privalo užtikrinti elektros apskaitos prietaisų bei elektros apskaitos schemos elementų ir jų plombų apsaugą, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. kovo 16 d., (duomenys neskelbtini), ant UAB „D.“ gamybinio pastato – lentpjūvės išorinės sienos įrengtame įvadiniame suvartojamos elektros energijos apskaitos skyde ĮEAS-1, minėto elektros energijos apskaitos prietaisų rekonstrukcijos metu, esant neužplombuotam įvadinio apskaitos skydo dangčiui, neteisėtai pakeitė elektros apskaitos jungimo schemą – kontakto vietoje pašalino izoliaciją nuo šešių antrinės grandinės laidų, ant minėtų laidų izoliacijos pašalinimo vietoje prikabino tarpusavyje nuosekliai storu valu sujungtas varines plokšteles, valo galą per įvadinio apskaitos skydo apačią išvedė šalia kabelių, įstatė kabelių gaubto tvirtinimo varžtus iš vidaus pusės, kad galima būtų veržles atsukti ir gaubtą nuimti nepažeidus plombavimo, pragręžė skylę sienoje ir valą ištempęs per sieną į pastato vidų, paslėpė užtinkuodamas, tokiu būdu užtrumpino antrinės elektros grandinės laidus, nueinančius į elektros skaitiklį LZKM 131.01, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo neteisėto elektros apskaitos jungimo schemos pakeitimo momento iki 2014 m. liepos 22 d., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, AB „L.“ už elektros apskaitos prietaisų priežiūrą ir kontrolę atsakingiems darbuotojams atvykus atlikti UAB „D.“ elektros apskaitos prietaisų patikrinimus, nuosekliai storu valu sujungtas varines plokšteles atitraukdamas nuo elektros apskaitos skyde esančių nuskustų antrinės grandinės laidų bei po patikrinimų, tyrimu nerasto įnagio pagalba minėtas varines plokšteles vėl prispausdamas prie antrinės grandinės laidų nuskutimo vietų, taip vėl užtrumpindamas antrinės grandinės laidus, pajungtus prie elektros skaitiklio LZKM 131.01, tokiu būdu sumažino UAB „D.“ apskaitomos suvartotos elektros energijos kiekį, dėl ko, UAB „D.“ neteisėtai naudojosi neapskaityta elektros energija bendrovės gamybinei veiklai vykdyti - medienos apdirbimui, sunaudodama laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 759340 kWh neapskaitytos elektros energijos – 112774,570 Eur (389388,033 Lt.) sumai, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 758938 kWh neapskaitytos elektros energijos – 103140,219 Eur (356122,549 Lt.) sumai, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, sunaudodama 720876 kwh neapskaitytos elektros energijos – 107769,375 Eur (372106,099 Lt.) sumai, laikotarpiu 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., sunaudodama 583896 kWh neapskaitytos elektros energijos – 90972,292 Eur (314109,130 Lt.) sumai, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sunaudodama 121906 kWh neapskaitytos – 18993,226 Eur (65579,8081 Lt.) sumai, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d. sunaudodama 414381 kWh neapskaitytos elektros energijos – 60835,242 Eur (210051,925 Lt.) sumai, viso neteisėtai, iškraipydama įvadinio elektros skaitiklio LZKM 131.01 rodmenis, sunaudojo 3359337 kWh elektros energijos, tuo AB „E. S. O.“ (buvęs AB „L.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), padarė didelę - 494484,92 Eur (1707357,55 Lt) turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu K. V., kaltintas pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, buvo išteisintas, šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3. Apeliaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras E. Šidlauskas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. išteisinamąjį nuosprendį K. V. atžvilgiu ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Motyvuojant šią išvadą pažymima, kad K. V. iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pripažino 2014 m. balandžio mėnesį neteisėtai pakeitęs bendrovės elektros apskaitos jungimo schemą ir varinių plokštelių pagalba užtrumpinęs bendrovės antrinės elektros grandinės laidus, nueinančius į elektros skaitiklį, ir taip sumažinęs UAB „D.“ apskaitomos suvartotos elektros energijos kiekį. Iš 2007 m. balandžio 11 d. UAB „D.“ savininkės Ž. V. įsakymo Nr. 02, matyti, kad atsakingu už įmonės elektros ūkį paskirtas įmonės darbuotojas K. V.. Iš 2011 m. rugsėjo 1 d. UAB „D.“, direktorės įsakymo Nr. 03, matyti, kad patvirtintų „Asmens, atsakingo už įmonės elektros ūkį pareiginių nuostatų Nr. 3 (z)“ l punktas numato, jog „Asmuo, atsakingas už įmonės elektros ūkį, organizuoja įmonės elektros įrenginių teisingą eksploatavimą ir priežiūrą, jų patikimą darbą“. 26 punktas numato pareigą organizuoti įmonės elektros įrenginių saugų ir patikimą darbą bei nuolat kontroliuoti jų techninę būklę. 31 punktas – pareigą tvarkyti elektros energijos sunaudojimo apskaitą ir pateikti atitinkamoms įstaigoms ataskaitinius dokumentus. Nuostatų 50 punktas numato atsakomybę – atsakingas asmuo už savo pareigų netinkamą vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. V. parodė nežinanti, kas pateikdavo duomenis AB „L.“, ji gaudavo jau suformuotas sąskaitas apmokėjimui.
3.2. Pasak prokuroro, byloje nėra jokių duomenų, kad įrenginį, kuriuo buvo užtrumpinti elektros energijos paskaitos skaitiklio antrinės elektros grandinės laidai, taip sumažinant apskaitomos bendrovės suvartotos elektros energijos kiekį, sumontavo ne K. V., o kitas asmuo. Pats K. V. ginčija tik įrangos sumontavimo laikotarpio trukmę, dėl ko, teismo išvada, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, prieštarauja ne tik byloje surinktų bei K. V. kaltę patvirtinančių duomenų visumai, bet ir paties išteisintojo kaltės pripažinimui dėl neteisėto naudojimosi elektros energija laikotarpiu nuo 2014 metų balandžio iki 2014 m. liepos 22 d.
Šalies argumentai
3.3. Apelianto teigimu, kaip nustatyta AB „L.“ 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 50110-55, automatizuota elektros energijos apskaitos sistema (AEEAS) UAB „D.“ įvadiniame elektros energijos apskaitos skyde, kuriame sumontuotas elektros energijos apskaitos prietaisas ir kiti apskaitos elementai, įrengta 2012 m. balandžio 20 d. Atlikęs AEEAS įrengimo darbus UAB „T.“ apskaitos skydo dangtį užplombavo numeruota plomba Nr. 0112239. AEEAS yra papildoma įranga, kuri leidžia automatiškai nuskaityti įrengto elektros energijos apskaitos prietaiso fiksuojamus duomenis. UAB „T.“ 2015 m. birželio 16 d. rašte Nr. 80310-570 nurodoma, kad UAB „T.“ 2012 m. balandžio mėnesį vykdė UAB „D.“ automatizuotos elektros sistemos montavimo darbus. Minėti darbai buvo atliekami tą pačią darbo dieną. Atlikus darbus įvadinis elektros apskaitos skydas užplombuojamas laikina plomba. Apie atliktus darbus informuojamas užsakovas AB „L.“, kuris siunčia savo darbuotojus patikrinti, ar darbai atlikti tinkamai ir užplombuoja įvadinį elektros apskaitos skydą nuolatine plomba. AB „E. S. O.“ 2016 m. birželio 7 d. rašte Nr. 12210-1026 nurodyta, jog po atliktų darbų ĮAS užplombuotas 2007 m. kovo 16 d. ir iki vagystės nustatymo dienos (2014 m. liepos 22 d.) niekada nebuvo paliktas neplombuotas. Kadangi 2014 m. balandžio mėnesį jokie kiti UAB „D.“ elektros apskaitos patikrinimas ar apskaitos įrenginių remonto darbai nebuvo vykdyti, iš išteisintojo parodymų (kuris tvirtina, jog minėta įranga yra vienkartinio uždėjimo) seka, jog jis teigia neteisėtą elektros energijos apskaitos rodmenis mažinančią įrangą įrengęs A. P. transformatorių keitimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad K. V. nebuvo žinoma, kada konkrečiai AB „L.“ darbuotojas A. P. atliks planinį transformatorių keitimą. Be to, K. V. turėjo būti iš anksto pragręžęs sienoje skylę, pragręžęs skyles elektros skydinės apatiniame dangtyje, pakeitęs minėto dangčio tvirtinimo varžtų padėtį (jog bet kada galėtų laisvai atsukti į išorinėje dangčio pusėje esančias veržles), plonai nuskusti į skaitiklį nukreiptų laidų izoliaciją (kas įmanoma tik esant atplombuotai elektros skaitiklio skydinei), būti pasiruošęs visą elektros energijos apskaitos rodmenų mažinimo įrangą (surišęs varines plokšteles valu, išsimatavęs pratempiamo pro sieną valo ilgį, atstumą tarp valu surištų plokštelių, jog jas būtų galima uždėti ant atskirų laidų ir valas ištraukiant nekliūtų už kitų skydinėje esančių įrenginių, sutepti valą slydimą jam suteikiančia medžiaga), kas įvertinus tai, jog A. P. transformatorių pakeitimui užtruko apie pusvalandį laiko, nebuvo pasišalinęs nuo skydinės, atlikus darbus, užplombavo elektros apskaitos įrenginį, yra fiziškai neįmanoma. Įvertinus išdėstytų duomenų visumą, įrodyta, kad K. V. elektros energijos apskaitos rodmenis mažinančią įrangą neteisėtai įrengė laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. kovo 16 d.
3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-119-544/2017 konstatuota, jog civiliniam atsakovui UAB „D.“ priteista atlyginti ieškovui AB „L.“ padarytą turtinę žalą už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 23 d. iki 2014 m. liepos 22 d., t. y. už trejus metus (tenkinant pareikštą civilinį ieškinį pilnai), o ne už K. V. nurodytą laikotarpį. Minėtas sprendimas apskųstas nebuvo, įsiteisėjo 2017 m. birželio 15 d. ir pradėtas vykdyti. Civilinėje byloje AB „L.“ padaryta 265 378,02 Eur žala paskaičiuota taikant palankesnį (numatančiu mažesnį žalos dydį) civiliniam atsakovui žalos paskaičiavimo būdą. Akivaizdu, jog žala yra dešimteriopai didesnė nei BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytas didelės turtinės žalos dydis – 250 MGL, todėl K. V. pagrįstai kaltinamas BK 179 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.
3.5. Nurodoma, jog teismo teiginys, kad faktiniai duomenys apie patiektą UAB „D.“ elektros energijos kiekį ir ĮAS parodymų skirtumą gauti tiktai 2014 m. liepos 17 d., AB „L.“ specialistui pastačius šiam vartotojui specialius kontrolinius įrenginius, yra nepagrįstas. Iš liudytojų A. Z. ir S. K. parodymų matyti, kad AB „L.“ inžinieriai A. Z. ir S. K. atliko trejų metų (nuo elektros energijos apskaitos kontrolės grupės ir nuotolinės informacinės sistemos sukūrimo) analizę ir pastebėjo, jog ir ankstesniais metais vykdytų UAB „D.“ suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisų tikrinimo dienomis, tikrintojų lankymosi metu, objekte išaugdavo sunaudojamos elektros energijos sąnaudos, kas patvirtina, jog prieš tikrintojui patenkant į apskaitos skydinę, valo pagalba buvo pašalinamos ant nuskustų laidų (vedančių į elektros skaitiklį) uždėtos varinės plokštelės – trumpikliai, dėl ko, elektros skaitiklis pradėdavo rodyti visą realiai sunaudojamos elektros energijos kiekį. Tikrintojui išvykus, 3 valandų ar paros bėgyje sunaudojamos elektros energijos kiekis vėl ženkliai (kelis kartus) sumažėdavo, kas patvirtina pakartotiną apskaitomos elektros energijos rodmenis mažinančios įrangos pajungimą. Įvertinus minėtų rodmenų pokyčius bei ilgametį (kelių metų) pokyčių atsiradimo dėsningumą (patikrinimų metu), šią aplinkybę grįsti kokių tai elektros įrenginių išjungimu ar įjungimu, nėra pagrindo.
3.6. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad K. V. nepateikti kaltinimai dėl elektros vagystės už laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2009 m. gruodžio 31 d., nors kaltinime nurodyta, kad AB „D.“ ĮAS elektros apskaitos jungimo schema buvo pakeista į apskaitos duomenis mažinančią laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. kovo 16 d., jokiu būdu negalėjo būti pirmosios instancijos teismo vertintina, kaip kelianti abejonių dėl kaltinime nurodytos bendrovės suvartotos elektros energijos apskaitos rodmenis mažinančios įrangos neteisėto įrengimo datos ir laikotarpio, ar kelianti abejonių dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d. neteisėtai naudotos elektros energijos dydžio paskaičiavimo teisingumo. AB „L.“ 2016 m. birželio 5 d. rašte Nr. 5500-154 pažymima, jog bendrovė apie vartotojų, kuriems elektros energija tiekiama iš TP R. 10 kV linijos L-300, suvartojimus turi techninę galimybę pateikti tik už laikotarpį nuo 2010 metų sausio mėnesio. Ankstesniu laikotarpiu vartotojų vidutinio suvartojimo duomenys dėl kompiuterinės programos skirtumų gali būti netikslūs. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d. neteisėtai naudojantis elektros energija padarytos turtinės žalos dydis paskaičiuotas Panevėžio apygardos teismo nurodytu būdu, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (2013 m. gruodžio 8 d. redakcija) 8, 72-74, 131, 18 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. pagal vartotojui leistiną naudoti galią ir vartotojo darbo valandų (o tuo atveju, jei vartotojo elektros imtuvų veikimo laikas ilgesnis nei vartotojo darbo laikas – vartotojo elektros veikimo valandų) skaičių. Nurodytos aplinkybės patvirtina iki 2010 m. sausio 1 d. UAB „D.“ neteisėtai naudojusis neapskaitoma elektros energija, tačiau nesant galimybėms tiksliai apskaičiuoti K. V. nusikalstamais veiksmais laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2010 m. sausio 1 d. padarytos žalos dydžio bei įvertinus tai, kad kaltinime turi būti pateiktas patikimais duomenimis nustatytas žalos dydis, kaltinimas dėl neteisėto naudojimosi elektros energija minėtu laikotarpiu K. V. nebuvo reiškiamas.
3.7. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nuo 2006 m. pabaigos iki 2014 m. liepos 22 d. UAB „D.“ apskaita buvo ne kartą tikrinama kvalifikuotų AB „L.“ darbuotojų, atliekami įvairūs darbai, tačiau per beveik 7 metus laiko niekas nepastebėjo bendrovės naudojamame ĮAS ant 6 laidų nuskustos izoliacijos ar skydo apatinio dangčio tvirtinimo pakeitimo, tai pateikiant kaip prielaidą, keliančią abejonių, jog minėti laidai buvo nuskusti bei dangčio tvirtinimo pakeitimas buvo atliktas ne kaltinime nurodytu laikotarpiu, prokuroro įsitikinimu, taip pat nepagrįstas. AB „L.“ 2015 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 55210-126 nurodyta, kad UAB „D.“ įvadiniame elektros apskaitos skyde AB „L.“ darbai buvo vykdomi 2007 m. sausio 13 d., 2007 m. kovo 16 d.; 2008 m. balandžio 16 d.; 2008 m. birželio 4 d.; 2008 m. gruodžio 22 d.; 2009 m. kovo 31 d.; 2010 m. liepos 2 d.; 2011 m. sausio 25 d.; 2012 m. vasario 22 d.; 2012 m. gegužės 2 d.; 2013 m. rugpjūčio 26 d.; 2013 m. rugpjūčio 27 d.; 2013 m. spalio 22 d.; 2014 m. balandžio 17 d. UAB „T.“ 2015 m. birželio 16 d. rašte Nr. 80310-570 nurodoma, kad UAB „T.“ 2012 m. balandžio mėnesį vykdė UAB „D.“ automatizuotos elektros sistemos montavimo darbus. Iš atliktų darbų matyti, kad vertinamu atveju iš esmės buvo atliekami elektros energijos apskaitos patikrinimai. Patikrinimo metu minėti laidai, vedantys į elektros skaitiklį, atjunginėti nebuvo. Nuskusti laidai yra prigludę prie apskaitos spintos sienos, „nuskutimo“ vieta iš sienos pusės, izoliacijos „nuskutimo“ skersmuo apie 1 mm., kas rodo, jog vizualiai, nei iš priekio, nei iš šono, „nuskutimo“ vietos nematyti. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojai A. A., A. P., A. Z..
3.8. Iš išdėstyto matyti, jog fiziškai sunaudojamos elektros energijos rodmenis mažinančią įrangą buvo galima sumontuoti tik iki 2007 m. kovo 16 d., kuomet AB „L.“ inžinierius P. S. sumontavo UAB „D.“ elektros skaitiklį, nes iki skaitiklio įrengimo elektros skydinė nebuvo plombuota. Vėlesnių patikrinimų ar darbų atlikimo metu elektros skydinė buvo plombuojama iš karto atlikus patikrinimus ar trumpalaikius (apie pusvalandį trukusius) darbus. Teismas nuosprendyje šališkai (norėdamas pagrįsti neegzistuojančias abejones) pateikė liudytojų parodymus, konstatuodamas, jog liudytojas P. S. nepastebėjo, kad laidai būtų nuskusti, liudytojas A. A. nieko blogo nematė, o liudytojas A. P. nepastebėjo kad skydelyje būtu pakeitimų, nors iš liudytojo P. S. parodymų matyti, kad jis kiekvieno laido nevartė, liudytojas A. P. nurodė buvus neįmanoma pastebėti, kad laidai nuskusti. Be to, iš liudytojo A. Z. parodymų matyti, kad paslėpti sunaudojamos elektros energijos rodmenis mažinančios įrangos varines plokšteles, patraukus per sieną pravestą valą, užtenka 5 sekundžių. Tuo tarpu visi UAB „D.“ elektros energijos apskaitą tikrinę liudytojai patvirtino, kad nuvykę patikrinti elektros skaitiklio rodmenų, rasdavo elektros apskaitos skydinę užrakintą papildoma spyna. Paskambinus telefonu, raktus nuo minėtos spynos praėjus kažkiek laiko atnešdavo UAB „D.“ darbuotojas, taip sugaišdamas laiką, pakankamą elektros energijos rodmenis mažinančios įrangos pašalinimui. Šiame kontekste kritikuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, pažymima ir tai, kad liudytojas K. O. teismo posėdžio metu parodė, jog neprisimena net kur randasi objektas (UAB „D.“), todėl teismas negalėjo remtis jo parodymais apie tai, kad apskaita buvo įrengta tvarkingai.
3.9. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad eksperimento metu jame dalyvavęs liudytojas A. Z. prikabino visas tris varines plokšteles jų tvirtinimo vietose, nepažeidus elektros apskaitos skaitiklio plombos. Nors viena iš plokštelių nukrito, eksperimentas patvirtino, jog galima atsukti varžtus, tvirtinančius elektros apskaitos skydo apatinį dangtį, bei nuėmus minėtą dangtį, pritvirtinti visas tris valu tarpusavyje surištas plokšteles – elektros srovės trumpiklius, laidų „nuskutimo“ vietose. Tai rodo, jog minėta suvartotos elektros energijos apskaitos rodmenų mažinimo įranga yra daugkartinio naudojimo, kas vėlgi patvirtina faktą, kad ji buvo įrengta laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. kovo 16 d. ir naudojama neteisėtai grobstant elektros energiją kaltinime nurodytu laikotarpiu. Atkreipiamas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad A. Z. eksperimentą atliko savo paties sukonstruotu įrankiu bei neturėdamas praktinio pasiruošimo, o patys laidai eksperimento metu jau buvo pakeisti naujais, kietesnio metalo. Teiginiai, kad A. Z. turėjo laiko pasiruošti eksperimentui yra spekuliacinio pobūdžio, nes ruošiantis eksperimentui ir atliekant bandymus, turėtų būti atjungiamas elektros tiekimas UAB „D.“, dėl ko atsirastų pretekstas reikalauti atlyginti žalą iš eksperimento vykdytojo darbdavio. Be to, būtina įvertinti faktą, jog eksperimentas truko nuo 10.45 val. iki 11.30 val., tuo tarpu A. Z. parodė, jog nuotoliniu būdu stebint suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų pokyčius atliekamų patikrinimų metu, vienais atvejais elektros energijos suvartojimo „sumažėjimas“ atsirasdavo per parą po patikrinimo, o kai kuriais atvejais užtekdavo trijų valandų. Įvertinus tai, darytina išvada, jog K. V. ar tyrimu nenustatytas jo bendrininkas, jau turėdamas praktinių įgūdžių, minėtų varinių plokštelių (trumpiklių) uždėjimui sugaišdavo dvigubai ilgesnį laiko tarpą, nei buvo sugaišta eksperimento metu.
3.10. Be to, prokuroras pažymi, kad 2010 m. sausio 1 d. elektros linijoje buvo 359 vartotojai (apskaitos taškai), o 2014 m. liepos 22 d. – 363 vartotojai. Iš jų 7 stambūs vartotojai, sunaudojantys daugiau nei 1000 kWh per mėnesį. Iš liudytojo A. Z. parodymų matyti, kad pastebėjus, jog į UAB „D.“ lentpjūvę pateikta elektros energijos daugiau, nei nurodyta skaitiklyje, 2014 metais buvo pastatyti kontroliniai įrenginiai. Distanciniu būdu vykdydamas kontrolę, matė, ką rodo kontrolinis skaitiklis ir ką rodo UAB „D.“ skaitiklis. Pastarasis rodė apie 7-8 kartus mažiau. Patikrino ir kitus naudotojus, įtarimų nekilo. Liudytojas V. K. parodė, jog po 2014 m. liepos 22 d. linijoje buvę techniniai nuostoliai sudarė 3 % nuo visos per liniją pratekančios energijos. Iki grobstymo nustatymo nuostoliai sudarydavo virš 10 %. Elektros energija šioje linijoje buvo grobstoma daugiau nei 3 metus. Nustatyta, UAB „D.“ skaitiklis rodė, jog suvartota energijos 6-7 kartus mažiau nei rodė kontrolinis skaitiklis.
3.11. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog iš 10 %. šioje elektros linijoje patiriamų nuostolių, techniniai nuostoliai sudaro tik 3 %, o likusieji 7%. buvo ne techniniai nuostoliai, o atsakingo už UAB „D.“ elektros ūkį K. V. nusikalstamais veiksmais pagrobta elektros energijos dalis. AB „L.“ neturi jokių duomenų, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. kiti elektros linija tiekiamos elektros energijos vartotojai būtų neteisėtai naudojęsi jiems tiekiama elektros energija. Tai, kad minėti vartotojai taip pat galėjo neteisėtai naudotis elektros energija, tėra niekuo neparemta išteisintojo ir jo gynėjo versija. Šiuo aspektu pažymima, kad liudytojas A. Z. parodė, jog nutraukus UAB „D.“ neteisėtą naudojimąsi elektros energija, minėta elektros linija tiekiamos ir suvartojamos elektros energijos kiekis atitiko jos atskirų vartotojų skaitiklių rodmenis apie suvartojamos elektros energijos kiekį. AB „L.“ 2015 m. gegužės 19 d. pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad bendrovė apskaičiavo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d. suvartotą elektros energijos kiekį. Minėti duomenys patvirtina, jog UAB „D.“ per vieną mėnesį sunaudodavo virš 6000 kWh neapskaitytos elektros energijos, kas sudaro net 6 tariamų „stambių“ šios linijos vartotojų deklaruojamas sunaudotos elektros energijos kiekį. Minėtiems 7 stambesniems elektros energijos vartotojams nieko nebuvo žinoma apie UAB „D.“ elektros energijos apskaitos tikrinimą pajungiant kontrolinius apskaitos prietaisus, todėl vadovaujantis logika reikštų, kad 2014 m. liepos 22 d. pašalinus šios bendrovės suvartotos elektros energijos apskaitos rodmenis neteisėtai mažinančią įrangą, šioje elektros linijoje ir toliau būtų pastebimi elektros energijos trūkumai, tačiau tokių trūkumų nebebuvo, kas rodo kitiems šia linija tiekiamos elektros vartotojams nevykdžius elektros energijos grobstymo. Minėti faktai patvirtina esant nepagrįstam teismo teiginiui, jog negalima padaryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad neteisėtai elektrą naudojo išimtinai tik UAB „D.“.
3.12. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, nusikaltimu padaryta žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38. Žala apskaičiuota sumuojant visą laiką (dirbant visas dienas po 24 valandas per parą) leistina galia – 92, paskaičiuojant per minėtą laikotarpį (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d.), paskaičiuotus kWh, iš jų atimant apmokėtus kWh, skirtumą paskaičiuojant pagal tuo metu buvusį tarifą, žala paskaičiuota su PVM. Taisyklių 131.18 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai. Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami).
3.13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada, jog AB „L.“ teisių atkūrimas bei žalos atlyginimas buvo įmanomas be teisėsaugos institucijų pagalbos kreipiantis į teismą su civiliniu ieškiniu, laikytina nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „D.“ neteisėtai naudojosi tiekiama elektros energija apie 7 metus, o patirtos žalos atlyginimas priteistas tik už trejų metų laikotarpį. Liko neatlyginta didesnė dalis turtinės žalos, vertintinos šimtais tūkstančių eurų, nepritaikyta jokia atsakomybė už ilgiau kaip 3 (trejus) metus vykdytus nusikalstamus veiksmus. K. V. padaryto nusikaltimo atskleidimui buvo atliekami būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai (įvykio vietos apžiūra, krata, eksperimentas, liudytojų apklausos), kas rodo nukentėjusiojo teisių atkūrimą esant apsunkintą. Net ir atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo nustatytas K. V. vykdyto nusikaltimo bendrininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui vadovaujantis prielaidomis, padaryta išvada, jog nėra jokių objektyvių ir nenuginčijamų duomenų apie tai, kad UAB „D.“ neteisėtai naudojosi elektros apskaitos prietaisų rodmenis mažinančia įranga nuo 2007 m. kovo 16 d. bei nepagrįstai teigiant, kad paskaičiuotas nusikaltimu padarytos žalos dydis yra neobjektyvus, o K. V. nepadarė jokio nusikaltimo, duoda pagrindą teigti, kad teismo nuosprendžiu yra ginčijamas civilinėje byloje priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo ir žala AB „L.“ naudai yra priteista neteisėtai.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorai pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis K. V. ir jo gynėjas advokatas A. M., nesutikdami su pateiktu apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą.
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro E. Šidlausko apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi K. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl K. V. nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant išteisintojo parodymams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms bei byloje apklaustų liudytojų parodymams, rašytiniams byloje esantiems duomenims. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir K. V. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).
9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu K. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dirbdamas UAB „D.“, 2014 metų balandžio mėnesį ant UAB „D.“ gamybinio pastato – lentpjūvės išorinės sienos įrengtame įvadiniame suvartojamos elektros energijos apskaitos skyde jis neteisėtai pakeitė elektros apskaitos jungimo schemą, tokiu būdu sumažindamas UAB „D.“ apskaitomos suvartotos elektros energijos kiekį, dėl ko, UAB „D.“ neteisėtai naudojosi neapskaityta elektros energija bendrovės gamybinei veiklai vykdyti. 2014 m. liepos 22 d. jo pažeidimas buvo išaiškintas. Pasak K. V., jei elektros pajungimo schemą jis būtų pakeitęs 2007 metais, kaip tai nurodoma jam pareikštame kaltinime, AB „L.“ darbuotojai tai būtų pastebėję, kadangi nuo to laiko elektros skydinė buvo tikrinama ne vieną kartą, tačiau jokie pažeidimai tikrinimo metu nebuvo nustatyti. K. V. teigimu, 2014 metų balandžio mėnesį elektros skydinėje jis užtrumpino grandinę – iš vidaus pusės išgręžė skylę, kad valas įeitų į elektros skydinę, tada pravedė valą, prieš tai nuskutęs laidus, ir skaitiklyje, kur yra tarpai, sujungti laidais, tarp dviejų laidų įstatė gnybtus, dėl ko, per skaitliuką ėjo mažesnis suvartojamos elektros kiekis. Tuo metu elektros skydinė nebuvo užplombuota. Šis mechanizmas nuo balandžio mėnesio nebuvo ištrauktas. Jei jis būtų ištrauktas per skylutę, įstatyti jį atgal būtų neįmanoma, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu atliktas eksperimentas. Šį mechanizmą į elektros skydinę jis įstatė vienas, niekas apie tai nežinojo. Tuo metu įmonei buvo sunkūs laikai, dėl ko ir buvo priimtas toks sprendimas. Elektros skydinė buvo rakinama spyna. Spyną pakabino jis, nes ne kartą į skydinę ankščiau buvo laužtasi. Sutinka, kad jo neteisėtais veiksmais AB „L.“ buvo padaryta žala, tačiau ne tokia kokia nurodyta kaltinime, kadangi žala vertinamu atveju buvo daroma vos 4 mėnesius. Apygardos teisme dėl to paties įvykio buvo iškelta civilinė byla ir iš įmonės AB „L.“ buvo priteista padaryta žala, kuri šiai dienai nėra atlyginta.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo paskelbti liudytojų parodymai, duoti ankstesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pakartotinai liudytojais apklausiant S. Z. ir V. K..
11. Remiantis liudytojos Ž. V. parodymais, įmonėje ji visiškai nebūna, todėl kažką paaiškinti detaliau ji neturinti galimybės. Verslu domėdavosi, dėl jo kalbėdavosi su savo sutuoktiniu (K. V.). Elektros energijos tiekimu įmonei ji visai nesidomėjo. Būdavo, kad vėluoja sumokėti už elektros energijos tiekimą, dėl ko, iš AB „L.“ gaudavo raginimus ir pranešimus dėl galimo elektros energijos tiekimo sustabdymo. Dėl šios priežasties darydavo dalinius apmokėjimus. Nežino, ar 2014 metų kovo – balandžio mėnesiais buvo kokie nors elektros energijos tiekimo įmonei patikrinimai. Jai nėra žinoma ir apie 2006 metais vykdytą elektros galios padidinimą. Nežino, kokia bendrovė vykdė elektros įrengimų pertvarkymą. Apie elektros energijos tiekimo pakeitimus sužinojo 2014 m. liepos 22 d., kai ją iškvietė į įmonę, nurodant, kad atvažiuota tikrinti skaitiklių. Nežino, ar K. V. ėmėsi kažkokių priemonių mažinant elektros energijos parodymus, neįsivaizdavo, kad taip įmanoma padaryti.
12. Kaip nustatyta liudytojo A. Z. parodymais, 3 metus jis yra AB „L.“ kontrolės inžinierius. Jo tikslas rasti, kas sukelia nuostolius. Vienas iš būdų siekiant jų išvengti – vykdyti kontrolinę apskaitą tikrinant, ar be apskaitos nenaudojama elektros energija. Vykdydamas savo darbines funkcijas, rado liniją, kurioje buvo nustatyti vien tik nuostoliai. Pradėjo apžiūrinėti, matavo pastotes, žiūrėjo vartotojus ir pastebėjo, kad elektros energijos į nagrinėjamą lentpjūvę pateikta daug daugiau, nei nurodyta skaitiklyje. Dėl šios priežasties minėtoje lentpjūvėje savaitė iki patikrinimo akto surašymo buvo pastatyti kontroliniai įrenginiai – kontrolinis skaitiklis, kuriame esantis siųstuvas nuotoliniu būdu perduoda duomenis AB „L.“. Kontrolinis skaitiklis rodė 7-8 kartus daugiau nei buvo rodoma lentpjūvės skaitiklyje. Tikrino ir kitus tos pačios elektros linijos vartotojus, tačiau nei vienas jų jokių įtarimų nesukėlė – jų pateikti duomenys buvo teisingi. Be to, jokių kitų vartotojų, sunaudojančių tiek daug elektros energijos, minėtoje elektros linijoje nebuvo. Tikrinant UAB „D.“ kontroliniais įrenginiais buvo akivaizdžiai matyti, kad atliekama intervencija prie apskaitos – skydinėje vėliau rasti trumpikliai buvo judinami tam, kad būtų geresnis kontaktas ir skaitiklis rodytų dar mažiau suvartojamos elektros energijos. Vertinamu atveju buvo rastas trumpiklis, užtrumpinantis laidus, einančius į skaitiklį, dėl ko, per skaitiklį tekėjo ne visa elektros energija, kuri jam buvo paduodama. Dalis tekėjo per trumpiklį, kita dalis – per skaitiklį. Skaitiklis fiksuoja valandinius apkrovimus kiekvieną valandą, kiek per valandą pateikta į liniją ir kiek sunaudoja lentpjūvė. Pagal pateiktus skaičius matoma, kad tuo metu, kai UAB „D.“ apsilanko AB „L.“ darbuotojas, tikrinantis skaitiklių parodymus, skaitiklis rodo gerus duomenis, tačiau po 3 val. – 24 val. paduodamos elektros energijos ir skaitiklyje matomos elektros energijos skirtumas vėl išauga. Tokie procesai matomi ir 2012, ir 2013 ir 2014 metais. Neabejoja, kad AB „L.“ darbuotojai, atvažiavę tikrinti UAB „D.“ elektros skaitiklio, nepastebėjo pakeitimų tik dėl to, kad skydinė analizuojamu atveju buvo užrakinta papildoma UAB „D.“ spyna. Tokiu atveju, atvažiavę AB „L.“ darbuotojai, praneša įmonės darbuotojams, kad atvyko tikrinti skaitiklių ir kol atsakingas įmonės darbuotojas surasdavo raktą nuo skydinės spynos, iš skydinės vidaus valas su plokštelėmis buvo ištraukiamas. Specialistas patikrina, plombos yra, todėl įtarimų ir nesukeldavo. Vizualiai nieko ir nesimatė – izoliacija nuimta iš kitos pusės, todėl tol, kol laidas nenuimamas, nieko pamatyti neįmanoma. Tai padaryti galima buvo tik visiškai atlenkus laidus. Vertinamu atveju visi trumpikliai su valu buvo lygiagrečiai sujungti tarp pirmos, antros ir trečios fazių. Tada valas išeina per skydo apačioje einančią skylę, kur pravesti kabeliai ir paliktas 2 – 3 cm tarpelis. Valas išeidavo per minėtą tarpą, o vėliau ir per skylę sienoje, kuri užklijuota plastilinu ar kita panašia medžiaga. Atliekant patikrinimą 2014 m. liepos 22 d., trumpikliai, sutepti kažkokiu skysčiu, traukiami valo, lengvai išslydo iš savo vietų ir pro skylę sienoje pateko į pastato vidų. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad skydinės apatinio dangčio, dengiančio elektros kabelius, varžtai buvo apsukti kitaip, nei jie būna prisukti gamykliniu būdu, kas leidžia manyti, kad prieš pakartotinį trumpiklių įstatymą, asmuo nuimdavo apatinį dangtį. To nepadarius, kažką padaryti būtų neįmanoma. Mano, kad apatinio dangčio varžtai buvo apsukti daug seniau, nes jam bandant juos atsukti, dangčio varžtų veržlės nusisuko iš išorės, nors nusisukti neturėjo. Ant dangčio plombos nebūna, t. y. paprastas dugnas, kuris vadinamas kabelio apsauga. Tą pačią valandą, kai UAB „D.“ buvo surašytas patikrinimo aktas, viskas atsistatė ir elektros linijoje, prie kurios pajungta minėta įmonė, jokių nuostolių daugiau nebuvo. Žalos skaičiavimą atliko specialistas V. K..
12.1. Apklaustas bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme, liudytojas A. Z. parodė, jog skirtumas, pagal kurį 2013 m. spalio 1, 2, 3 dienomis bendroje R. L-300 linijoje buvo rodomas tik nuo 7 iki 8 kW elektros energijos sunaudojimas, o vėlesniais ar ankstesniais metais rodmenys linijoje rodė nuo 93 iki 217 kW, paaiškinamas tuo, jog dalis transformatorinių nuo tos linijos, kuria maitinosi UAB „D.“, buvo perimta iš TP V. linijos 200. Buvo gedimas, dėl ko, UAB „D.“ buvo perjungta į kitą liniją. Koks tai galėjo būti gedimas, nežino. Taisyklėse apibrėžiama, kad faktiškai sunaudotas elektros energijos kiekis skaičiuojamas leistiną vartotojo galią dauginant iš darbo valandų skaičiaus. Leistina galia suprantama kaip tokia, kurią vartotojas kažkada užsakė. Pagal šiuos duomenis, tam kad jie nebūtų viršijami, nustatomas įvadinis automatas. Tuo metu, kai UAB „D.“ tvarkėsi elektros apskaitą, jie paprašė leisti naudoti 92 kW galios, Pagal tai šiai įmonei buvo išrašytos sąlygos, parinktas automatas, priimta dėžė ir t. t. Kadangi UAB „D.“ dirba visą parą, tai reiškia, jog jų darbo valandos apima 24 valandos. Skaičiuojant pagal tokią formulę analizuojamu atveju gavosi didžiulis skaičius, todėl šiuo konkrečiu atveju buvo parinktas vartotojui palankesnis skaičiavimo būdas pagal kitą metodiką, pagal kurią, buvo imama 10 kV linija, žiūrima, kiek elektros energijos atleista ir kiek ten dingdavo, t. y. kiek sunaudota ir kiek neapskaityta, atimant tai, ką UAB „D.“ buvo apmokėjusi. Liudytojas pažymėjo, kad nustatyti, kiek laiko variniai laidai buvo naudojami komentuojamoje elektros skydinėje, pagal jų spalvą nėra galimybės, tačiau laidai buvo padilę. Eksperimento metu pirmąją plokštelę liudytojas įdėjo labai greitai. Antros nedėjo, nes galvojo, kad įdėjus trečią, įdėti antrą bus lengviau. Atrodo, kad buvo trečią plokštelę užkišęs, tačiau ji nukrito, po ko, skydinėje esantys laidai pasilankstė ir įkišti plokštelės atgal jis jau nebegalėjo. Užkišdavo ją, tačiau ji nesilaikydavo. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys, jog skydinėje laidai nebebuvo tie – jie buvo pakeisti po patikrinimo ir akto surašymo.
13. Liudytojas S. K. parodė, kad ankščiau jis dirbo AB „L.“ prevencijos kontrolės skyriaus vyresniuoju specialistu. 2014 metų liepos mėnesio pradžioje į jį kreipėsi AB „L.“ apskaitų kontrolės tarnybos inžinierius A. Z., nurodęs, jog įtaria, kad yra grobstoma elektros energija. Parodė kompiuteryje padarytas analizes, iš kurių matėsi, kad UAB „D.“, kuri Miežiškių seniūnijoje turi gamybinę bazę, dingsta dalis elektros energijos. Kadangi jo darbinės funkcijos buvo užtikrinti AB „L.“ bendradarbiavimą su policija aiškinantis nusikaltimus, jis kreipėsi į Panevėžio rajono policijos komisariatą, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą. Sutartą dieną jis, A. Z. ir dar vienas inžinierius iš Šiaulių atvyko į policijos komisariatą. Turėjo tikslą blokuoti visus galimus vartotojo ar jo darbuotojų priėjimus prie elektros apskaitos. A. Z. nukirpo vartotojo savavališkai ant apskaitos skydo pakabintą spyną ir rado įvertą valą, kuris per sieną ėjo į patalpas. Kitoje sienos pusėje rado sieną, aptepliotą rudais dažais. Vieną lopinį iškrapštė ir rado valo galą. Ištraukė jį. Jo gale buvo sumontuotos metalinės plokštelės, kurių pagalba buvo užtrumpinamos antrinės apskaitos grandinės. Tai leisdavo sumažinti elektros skaitiklio rodmenis. Elektros skydinės apačioje yra tam tikros ertmės, pro kurias į skydinę ateina elektros kabeliai. Mano, kad per tas ertmes pinceto, ar kokio kito prietaiso pagalba, metalinės plokštelės ant laidų būdavo vėl ir vėl uždedamos.
14. Liudytojas V. S. parodė, kad dirba AB „L.“. Nuo 2011 metų yra vyresnysis apskaitų inžinierius. Jo funkcijos – tikrinti apskaitas bei atlikti patikrinimus. Žino, kad buvo surašytas neapskaitinis aktas. Tikrino įmonę 2013 metais. Duomenys ten perduodami nuotoliniu būdu automatiškai, jie nuskaitomi kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. 2013 metais keitėsi duomenų perdavimo operatorius, todėl važiavo keisti korteles kiekvienam vartotojui, turinčiam automatizuotą nuskaitymą. Tam būtina nuvažiuoti į vietą, nuplombuoti elektros skydinę, pakeisti kortelę, patikrinti, ar veikia ryšys bei skaitiklis. Keičiant kortelę, elektros energija atjungiama. Kai šie veiksmai buvo atliekami UAB „D.“, jis neturėjo valdiklio, todėl užplombavo skydinę ir išvažiavo. Pasiėmęs valdiklį, atvyko į vietą dar kartą ir pakeitė kortelę. Baigęs darbus, elektros skydinę užplombavo. Patikrinus, viskas veikė. Atvažiavęs keisti kortelės į UAB „D.“, iš anksto apie savo apsilankymą atsakingų įmonės darbuotojų neįspėjo. Atvažiavęs į vietą ir pamatęs ant elektros skydinės uždėtą spyną, paklausė darbininkų, kas turi raktą. Jam buvo liepta palaukti, kol darbuotojas atneš raktą ir atrakins skydinę. Skydinę atrakino ne K. V.. Darbuotojo laukė 10-15 min. Tuo metu jokių pažeidimų skydinėje nepastebėjo. Apatinis skydinės dangtis neplombuojamas, varžtai atsisuka neplombuoti.
15. Liudytojas R. A. parodė, kad jis dirba AB „L.“ apskaitų inžinieriumi, tikrina apskaitas, jų veikimo teisingumą. Atvykęs į vietą pamatuoja ir nustato, ar skaitiklis skaičiuoja tai, ką naudoja vartotojas. Dirba prietaisais. Patikros vietoje apžiūri situaciją, kaip ateina laidai, ar neužkabinta kas. Priėjus prie skydinės, jis tikrina plombas, ar jos tvarkoje, tada žiūri, ar nesugedę prietaisai. 2012 metais jis tikrino UAB „D.“ apskaitą. Ant įmonės elektrinės skydinės buvo uždėta spyna, todėl atvykęs į vietą laukė asmens, kuris ją atrakins. Paprastai, pati elektros skydinė neatidaroma. Apačioje yra kiaurymės kabeliui įverti ir apsauginis dangtis. Keičiant kabelius ar atliekant kitus darbus, dangtis nuimamas. Jis nėra privirintas, ant jo dugno prisukti 2 varžtai. Patikrinęs reikiamus duomenis, elektros skydinę vėl užplombavo. Įrangos, mažinančios srovės apskaitą, nematė. Tikrindamas jis būtų matęs, tačiau tuo metu to nebuvo.
16. Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra AB „L.“ apskaitų grupės vyr. inžinieriumi. Iš kolegų sužinojo, kad UAB „D.“ pagavo vagiant elektrą. Jo kolega nurodė nuvykti į vietą ir pakeisti elektros skydinės laidus. Prastus laidus keitė V. S., o jis stovėjo šalia. Matėsi, kad iš vidinės pusės truputį kažkiek skusti laidai, tačiau iš vidinės pusės, iš priekio, atsidarius dureles to nesimato. Nuėmė laidus, užplombavo ir išvažiavo. Keičiant laidus, atjungė įvadinį automatą, esantį skydo apačioje. Atjungus įvadinį automatą, atsijungia viskas. Įvadinis automatas užplombuotas. Jei žmogus išvyksta ilgam laikotarpiui ir nereikalinga, kad elektra patektų, jis gali atjungti skydinę. Šiuo atveju buvo užtrumpintos dalys S1, S2. Srovė eina per tuos laidus, per skaitiklį, o dabar dalis ėjo per trumpiklius, kita dalis – per skaitiklį. Tokiu būdu, ne visa elektros energija buvo apskaičiuojama. Kaip buvo atliekama UAB „D.“ rekonstrukcija, kai buvo keičiamas galingumas nuo 60 iki 92 kW – nežino. Atliekant patikrą neįmanoma pastebėti, kad laidai nuskusti.
17. Liudytojas P. S. parodė, kad jis yra naujų AB „L.“ vartotojų inžinierius. Pagal užduotį įrengdavo elektros apskaitą. Įrenginėjant ją UAB „D.“ 2007 metais (tikslios datos nepamena), atvažiavo į objektą, paklausė, kur yra skydas, apskaita, ir jam parodė. Surado ir pradėjo dirbti. Pasiruošė įrankius, apžiūrėjo įvadinį, pasitikrino dėžę, ar ateina įtampa, ar viskas pajungta. Pasitikrino skyde įtampą savo įrankiais ir ją atjungė, pasiruošė uždėti elektros skaitiklį. Sumontavo elektros skaitiklį, patikrino, ar jis veikia. Skaitiklis veikė, tad užplombavo skydą ir išvažiavo. Kai rengdavo apskaitas, skydą rasdavo neplombuotą. Techninių galimybių prieiti prie laidų jungčių, apeinant plombas, faktiškai neįmanoma, nebent pro ten, iš kur ateina įvadinis kabelis. Dėžėje apatinis dangtis yra ir turi būti. Jis tvirtinasi iš apačios, užsukant jį varžtais. Dangtis neplombuojamas. Jei dangtis uždėtas, faktiškai į skydinę jau nieko neįkiši, tačiau nuėmus jį – gal ir galima. Šiuo metu prieš atliekant darbus turėtų atsiplombuoti, po darbų – uždėti laikiną plombą, tačiau 2007 metais tokių dalykų nebuvo. 2007 m. kovo 16 d. apskaitos rekonstrukciją UAB „D.“ atliko jis – pakeitė tik skaitiklį, visa kita jau buvo. Prie skaitiklio sujungė laidus, einančius nuo srovės transformatoriaus ir nuo bloko. Yra laidai paruošti prie skaitiklio, jie sunumeruoti. Nepastebėjo, kad laidai būtų nuskusti. Kiekvieno laido juk nevartysi.
18. Liudytoja G. B. paaiškino, kad ji anksčiau dirbo UAB „D.“ buhaltere pagal darbo sutartį. Jos veiklos sritis – tvarkyti apskaitą. Apie bendrovės elektros energiją nieko nežino. Apie šią situaciją sužinojo tik iš tyrėjo. Visas sąskaitas apie sunaudotą elektros energiją jai perduodavo bendrovės direktorė. Pateiktos sąskaitos jai būdavo paduodamos jau po apmokėjimo. Tuo atveju, jei ją pasiekia neapmokėta sąskaita, užsirašydavo į apskaitą, kad duomenys neapmokėti. Apie elektros energijos suvartojimo padidėjimą ar sumažėjimą, kalbos nebuvo.
19. Liudytojas K. O. parodė, kad dirbdamas AB „L.“ 2007-2011 metais tikrino UAB „D.“ apskaitą. Kiek pamena, atvykdavo į vietą, pasikviesdavo atstovą, pateikdavo pažymą, paaiškinančią, dėl ko atvažiavo, prie jo akių patikrindavo apskaitą, užplombuodavo. Viskas būdavo įrengta tvarkingai, nes kitaip nepriimama apskaita. Nepastebėjo, kad pas UAB „D.“ kas nors būtų netvarkinga. Apžiūrima įdėmiai, dedama plomba. Patikrinimo metu atidžiai žiūrimos plombas. Kiekviena plomba turi savo numerį, kiekvienas „puansono“ spaudiklis, griežtai neina per rankas, priskirtas tik tam asmeniui. Iš pateiktos užduoties matosi, kas prieš tai atliko patikrinimą, užduotyje matosi plombavimo taškai, kokios plombos uždėtos, numeriai. Viskas fiksuojama užduotyje, kiek to inžinieriaus plombų nuimta, jei dedama papildoma plomba, tai taip pat užfiksuojama.
20. Liudytojas S. Z. parodė, kad nuo 2005-2006 metų jis dirba UAB ,,D.“ gamybos meistru. Šioje įmonėje dirbo 6-7 metus. Jam žinoma, kur randasi įmonės elektros įvadinė spinta. Ji buvo rakinama, buvo kalba, kad minėta spinta buvo plėšta, sugadinta pašalinių asmenų. Raktas nuo skydelio kabėjo su kitais raktais. Kai atvykdavo AB ,,L.“ darbuotojai, jis atnešdavo raktą nuo skydelio. Vieną kartą, gal prieš du metus, AB „L.“ darbuotojai paprašė atnešti raktą, tačiau jį atnešus, AB „L.“ darbuotojai jau patys buvo atidarę skydelį – tiesiog patraukė už spynos ir ji atsirakino. Įmonėje už elektros ūkį buvo atsakingas K. V.. Jis dažnai nebūdavo įmonėje, ryte atvažiuodavo, apsižiūrėdavo ir išvažiuodavo medienos, detalių pirkti į miestą. AB „L.“ darbuotojai tikrino skydelį, tačiau jokių priekaištų neišsakydavo. Jis (S. Z.) tik atrakindavo ir užrakindavo skydinę, o ką AB „L.“ darbuotojai darydavo, nežino. Patikrinimų metu raktą atnešdavo per 5 minutes, gamybos nestabdydavo ir nemažindavo. Apie elektros schemos keitimą ar elektros grandinės užtrumpinimą, nieko nežino. Gamyklos pajėgumas visą laiką buvo toks pat, tik vėliau, gal prieš porą metų pasistatė dvi naujos džiovyklos. Kiek per mėnesį jos sunaudodavo elektros energijos, nežino. Džiovyklų katilai kūrenami malkomis, elektra nenaudojama. Ventiliatoriai reikalingi tik ventiliacijai, temperatūrai pakelti. Pamena, kad 2014 m. buvo atliktas elektros skydinės patikrinimas. K. V. tuo metu gulėjo ligoninėje. Tada buvo surastas neteisėtas elektros prisijungimas. Nežino, kas ir kada neteisėtai padarė schemos pakeitimus ir užtrumpino elektros grandinę. Tuo metu raktai nuo skydinės buvo laikomi patalpoje prie skydinės. Raktus galėdavo paimti ir jis, ir K. V., kartais raktai buvo paliekami darbininkui. Jam dirbant UAB „D.“, AB „L.“ dažnai tikrindavo skydinę, dažniau nei kartą per metus.
21. Liudytojas V. K., apklausiamas baudžiamąją bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme, parodė, kad byloje esanti lentelė (4 t., b. l. 5) jam žinoma. Lentelėje matomas skirtumas, kurį parodė bendras linijos L-300 skaitiklis ir už kiek kilovatvalandžių tą mėnesį buvo apmokėta visų vartotojų, esančių toje linijoje. Tai reiškia, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo nesumokėta už 20568 kWh. Tai gali būti ir neapmokėtos kilovatvalandės, ir techniniai tos linijos nuostoliai. Kiek procentų sudaro techniniai nuostoliai, įvertinti negalima. Tai priklauso nuo transformatorių skaičiaus, nuo linijų ilgio ir t. t. Pvz., jeigu linijoje jokio suvartojimo nebūtų, nuostoliai vis tiek yra, nes transformatorius vis tiek veikia. Jeigu imant apytiksliai, 2014 m. rugpjūčio mėnesį patys elektros gaminimo, perdavimo, transformavimo prietaisai sunaudoja apie 8000-10000 kWh. Nustačius grobstymo faktą, elektros energijos tiekimo naudojimo taisyklės numato žalos skaičiavimo variantą, kai yra skaičiuojama pagal leistiną galią ir darbo valandų skaičių per parą. Kaip mato iš skaitiklio, ten yra 24 darbo valandos. Kitas skaičiavimas buvo padarytas pagal pateiktą R. L-300 liniją. Paskui dar buvo padarytas skaičiavimas pagal minėtą kontrolinį skaitiklį, kuris buvo pastatytas ant UAB „D.“ apskaitos, įvertinus koeficientą. Paskaičiavus pagal tai, kaip nurodo elektros energijos tiekimo naudojimo taisyklės, gavosi žymiai didesnis kilovatvalandžių skaičius, todėl komisija priėmė palankesnį vartotojui skaičiavimo variantą, t. y. būtent pagal tą R. L-300 liniją, t. y. pagal sunaudotų, apmokėtų ir neapmokėtų kilovatvalandžių skaičių. Tai yra kontrolinė, ne komercinė apskaita. Minėtoje lentelėje nurodyti nuostoliai nėra dideli. Jie yra iki 3 % nuo visos per liniją pratekančios energijos. Grafike pateikti duomenys iki akto, be techninių nuostolių. Pagal turimas galimybes ir laiką pradeda žiūrėti ir tikrinti, kur yra didžiausi nuostoliai. Šiuo atveju nustatyti nuostoliai yra apie 3 % nuo visos linijos energijos. Praktiškai surasti ir techniškai nustatyti konkrečią vietą, kur gali būti tie nuostoliai, neįmanoma. Jeigu 2014 m. rugpjūčio mėnesį neapmokėtos elektros energijos skirtumas yra 20568 kWh, kas sudaro 3 %, tai norint sužinoti, kiek bendrai linijoje buvo sunaudota elektros energijos, reikia pridėti 97 %. Po akto surašymo, kalbant apie tą liniją, tie nuostoliai dabar yra apie 3 %. Kol UAB „D.“ vagystės atvejis dar nebuvo nustatytas, tie nuostoliai buvo dideli – sudarydavo virš 10 %. Iš 2014 m. rugpjūčio mėnesio neapmokėtos elektros energijos dalies atmetus techninius nuostolius, kas suvartojo likusį elektros energijos kiekį, ar tai yra apskaityta elektros energija, ar tai yra neapmokėta, ar tai gali būti ir pagrobta ir neapskaityta, to negalima vertinti. Vartotojus tikrina kas 3-4 metus, tai gali būti, kad kažkuris ir nedeklaruoja. O ar jis nemoka ir nedeklaruoja, ar jis nevartoja, to fiziškai žinoti negali. Todėl iš to kiekio, atmetus 8000-10000 kWh nuostolius, kas sudaro likusią dalį, ar tai neapmokėta elektros energija, ar tai pagrobta, negali pasakyti. UAB „D.“ nuostolio skaičiavimą šioje byloje atliko jis. Iš linijos atėmė ką sunaudoja visi vartotojai, kas lieka –viską pridėjo UAB „D.“. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. neapskaitytos elektros energijos kiekis buvo 417068 kWh. Tas skaičius buvo apskaičiuotas taip: ką parodė tos linijos R. skaitiklis atimant, ką per tą mėnesį sumokėjo visi vartotojai. Visas kitas skirtumas nuėjo įmonei UAB „D.“. Šitame kiekyje nėra įskaityti nuostoliai. Taip nusprendė komisija. Jis buvo pateikęs įvairius skaičiavimus. Tose 417068 kWh technologiniai nuostoliai neįvertinti. Į tą sumą įeina ir technologiniai nuostoliai, kurie realiai per mėnesį siekia apie 10000 kWh. 12 mėnesių × 10000 kWh, todėl per metus realiai dar reikėtų atimti apie 120000 kWh technologiniams nuostoliams. Tas skaičiavimas palankesnis vartotojui,. Nepalankesnis – kai skaičiuojama pagal elektros energijos tiekimo naudojimo taisyklėse: galią dauginant iš valandų skaičiaus. Komisija priėmė sprendimą, kad skaičiuotas būdas yra palankesnis vartotojui. Komisijoje dalyvavo 3 žmonės. Jis (V. K.) komisijai buvo pateikęs siūlymą atlikti skaičiavimus, atėmus technologinius nuostolius.
30. Iš 2010 m. gegužės 1 d. sutarties matyti, kad AB „R. S. T.“ (AB „L.“) ir Ž. V. įmonė „D.“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 200361-50210/200982, vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Sutarties 8 punktas numato, kad „vartotojas neturi teisės keisti elektros apskaitos prietaisų ir atvado prijungimo schemų“. Sutarties 22 punktas reglamentuoja, jog „vartotojas privalo užtikrinti tinkamą <...> elektros tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę <...> informuoti Bendrovę (AB Rytų skirstomieji tinklai) apie kitokius pažeidimus naudojant energiją“ (1 t., b. l. 85-86).
Žemesnės instancijos teismas
39. Iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-119-544/2017 (Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00281-2015-8) matyti, kad teismas visiškai tenkino AB „E. S. O.“ (buvusi AB „L.“) ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „D.“ (į. k. 148405098) 265 378,02 Eur nuostoliams atlyginti dėl be apskaitos sunaudotos elektros energijos, 2859,00 Eur žyminio mokesčio, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (265 378,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 15 d. ir pradėtas vykdyti, išduotas vykdomasis raštas. Žala priteista už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 23 d. iki 2014 m. liepos 22 d. t. y. už trejus metus (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
40. Įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl K. V. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 2 dalyje, padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino jį nekaltu ir jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis Nr. 2K-7-629/2006).
41. Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius K. V. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, aukštesnysis teismas nustato, kad K. V. pagal 2001 m. balandžio 20 d. darbo sutartį, dirbdamas UAB „D.“ vadybininku ir bendrovės direktorės Ž. V. 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 02, nuo 2007 m. balandžio 11 d., būdamas paskirtas atsakingu už UAB „D.“ elektros ūkį, pažeisdamas asmens, atsakingo už įmonės elektros ūkį, pareiginių nuostatų Nr. 3 reikalavimus: 26 punktą – organizuoti įmonės elektros įrenginių saugų ir patikimą darbą bei nuolat kontroliuoti jų techninę būklę, 31 punktą – reikalaujantį tvarkyti elektros energijos sunaudojimo apskaitą ir pateikti atitinkamoms įstaigoms ataskaitinius dokumentus, bei supažindintas, jog vadovaujantis 50 punktu už savo pareigų netinkamą vykdymą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdamas tarp tiekėjo AB „L.“ ir vartotojo UAB „D.“ 2010 m. gegužės 1 d. sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 8 punktą – vartotojas neturi teisės keisti elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos ir atvado prijungimo schemų, 22 punktą – vartotojas privalo užtikrinti elektros apskaitos prietaisų bei elektros apskaitos schemos elementų ir jų plombų apsaugą, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. kovo 16 d., (duomenys neskelbtini), ant UAB „D.“ gamybinio pastato – lentpjūvės išorinės sienos įrengtame įvadiniame suvartojamos elektros energijos apskaitos skyde ĮEAS-1, minėto elektros energijos apskaitos prietaisų rekonstrukcijos metu, esant neužplombuotam įvadinio apskaitos skydo dangčiui, neteisėtai pakeitė elektros apskaitos jungimo schemą – kontakto vietoje pašalino izoliaciją nuo šešių antrinės grandinės laidų, ant minėtų laidų izoliacijos pašalinimo vietoje prikabino tarpusavyje nuosekliai storu valu sujungtas varines plokšteles, valo galą per įvadinio apskaitos skydo apačią išvedė šalia kabelių, įstatė kabelių gaubto tvirtinimo varžtus iš vidaus pusės, kad galima būtų veržles atsukti ir gaubtą nuimti nepažeidus plombavimo, pragręžė skylę sienoje ir valą ištempęs per sieną į pastato vidų, paslėpė užtinkuodamas, tokiu būdu užtrumpino antrinės elektros grandinės laidus, nueinančius į elektros skaitiklį LZKM 131.01, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo neteisėto elektros apskaitos jungimo schemos pakeitimo momento iki 2014 m. liepos 22 d., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, AB „L.“ už elektros apskaitos prietaisų priežiūrą ir kontrolę atsakingiems darbuotojams atvykus atlikti UAB „D.“ elektros apskaitos prietaisų patikrinimus, nuosekliai storu valu sujungtas varines plokšteles atitraukdamas nuo elektros apskaitos skyde esančių nuskustų antrinės grandinės laidų bei po patikrinimų, tyrimu nerasto įnagio pagalba minėtas varines plokšteles vėl prispausdamas prie antrinės grandinės laidų nuskutimo vietų, taip vėl užtrumpindamas antrinės grandinės laidus, pajungtus prie elektros skaitiklio LZKM 131.01, tokiu būdu sumažino UAB „D.“ apskaitomos suvartotos elektros energijos kiekį, dėl ko, UAB „D.“ neteisėtai naudojosi neapskaityta elektros energija bendrovės gamybinei veiklai vykdyti - medienos apdirbimui, sunaudodama laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 759340 kWh neapskaitytos elektros energijos – 112774,570 Eur (389388,033 Lt.) sumai, nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 758938 kWh neapskaitytos elektros energijos – 103140,219 Eur (356122,549 Lt.) sumai, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, sunaudodama 720876 kwh neapskaitytos elektros energijos – 107769,375 Eur (372106,099 Lt.) sumai, laikotarpiu 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., sunaudodama 583896 kWh neapskaitytos elektros energijos – 90972,292 Eur (314109,130 Lt.) sumai, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sunaudodama 121906 kWh neapskaitytos – 18993,226 Eur (65579,8081 Lt.) sumai, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d. sunaudodama 414381 kWh neapskaitytos elektros energijos – 60835,242 Eur (210051,925 Lt.) sumai, viso neteisėtai, iškraipydama įvadinio elektros skaitiklio LZKM 131.01 rodmenis, sunaudojo 3359337 kWh elektros energijos, tuo AB „E. S. O.“ (buvęs AB „L.“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), padarė didelę - 494484,92 Eur (1707357,55 Lt) turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 2 dalyje.
42. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 179 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojęsis elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padaręs didelės turtinės žalos. Veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas naudojasi tiekiamu turtu anonimiškai, nesudaręs sutarties su tiekėju, arba suklastoja skaitiklių rodmenis, tuo pažeisdamas sutarties sąlygas ir atimdamas iš tiekėjo galimybę patikrinti mokėjimų teisingumą. Neatlygintinas naudojimasis reiškia, kad kaltininkas nesumoka tiekėjui arba teisėtam vartotojui už suvartotą turtą, taip pat neatsilygina kitu sutartu būdu. Būtini objektyvieji nusikaltimo požymiai, be kita ko, yra turtinė žala kitam asmeniui ir priežastinis ryšys tarp neteisėto naudojimosi tiekiamu turtu ir kilusios žalos. Nors didelės žalos pagal BK 179 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas nenustato, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog didelės žalos kriterijus yra vertinamasis, atkreipiant dėmesį ir į BK 190 straipsnyje numatytos turto vertės 250 MGL dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-21/2014). Apie šį požymį kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į žalos piniginę išraišką, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, į tai, ar žala padaryta fiziniam, ar juridiniam asmeniui bei kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-489/2015, 2K-245-303/2017).
43. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad ginčo dėl to, jog būtent K. V. neteisėtai pakeitė UAB „D.“ elektros apskaitos schemą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šios aplinkybės iš esmės neneigė ir pats K. V., pripažindamas neteisėtai pakeitęs UAB „D.“ elektros apskaitos jungimo schemą ir varinių plokštelių pagalba užtrumpinęs bendrovės antrinės elektros grandinės laidus, nueinančius į elektros skaitiklį, tokiu būdu neteisėtai sumažinęs UAB „D.“ apskaitomos suvartotos elektros energijos kiekį. Negana to, būtent K. V. buvo atsakingas už elektros ūkį įmonėje UAB „D.“, šios jo pareigos jam buvo priskirtos UAB „D.“ savininkės Ž. V. įsakymu Nr. 02 (1 t., b. l. 157), o apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu Ž. V. patvirtino, kad UAB „D.“, įkurtoje jos ir K. V. dar 2001 metais, veikloje ji iš esmės nedalyvavo, įmonės veikla, kaip ir įmonės elektros ūkiu, rūpinosi K. V., todėl abejonių tuo, jog minėta įranga UAB „D.“ priklausančioje elektros skydinėje buvo sumontuota kaltais ir tyčiniais K. V. veiksmais, jo paties teigimu, tokiu būdu siekiant sumažinti pinigų sumas, mokėtinas už sunaudotą elektros energiją, teisėjų kolegijai nekyla. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog aptariamą mechanizmą UAB „D.“ elektros skydinėje būtų įrengęs kitas asmuo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.
44. Vertinamu atveju nesutinkama tik su K. V. inkriminuojamu neteisėtos įrangos UAB „D.“ elektros skydinėje sumontavimo laikotarpiu ir šios įrangos naudojimo trukme. Ir nors skundžiamu nuosprendžiu, iš esmės sutikdamas su K. V. teiginiais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog sunaudojamos elektros energijos kiekis UAB „D.“ buvo pradėtas klastoti (įrengus specialią įrangą įmonės elektros skydinėje) nuo kaltinime nurodyto laikotarpio, t. y. 2006 m. gruodžio 19 d. – 2007 m. kovo 16 d., tačiau įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sutikti su tokiais apylinkės teismo motyvais, tuo pačiu ir su K. V. iškelta versija, jog komentuojamą neteisėtą įrangą UAB „D.“ elektros skydinėje jis įrengė 2014 metų balandžio mėnesį, teisinio pagrindo nėra.
45. Tiek nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, tiek ir K. V. parodymų visuma nustatyta, kad UAB „D.“ suvartotos elektros energijos apskaitą mažinančios įrangos įdiegimą K. V. sieja su AB „L.“ darbuotojo A. P. transformatorių keitimo UAB „D.“ elektros skydinėje laikotarpiu, kadangi jokie kiti darbai minėtoje skydinėje 2014 metų balandžio mėnesį pagal AB „L.“ pateiktus duomenis atliekami nebuvo. Tuo tarpu, K. V. teigimu, komentuojamą įrangą UAB „D.“ skydinėje jis įrengė būtent 2014 metų balandžio mėnesį, nes tik tuo metu skydinė nebuvo užplombuota. Tai, kad minėta įranga galėjo būti įrengta tik esant neplombuotai elektros skydinei, akivaizdu, kadangi jos įrengimui buvo būtina pašalinti izoliaciją nuo skydinėje esančių laidų (kontakto vietoje), pragręžti sienoje, ant kurios buvo pakabinta komentuojama skydinė, skylę, įstatyti kabelių gaubto tvirtinimo varžtus iš vidinės pusės, kad vėliau galima būtų atsukti veržles ir nuimti gaubtą nepažeidus plombų (būtent tokiu būdu vertinamu atveju ir buvo veikiama). Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu betarpiškai patvirtino ir liudytojas S. K., nurodęs, kad neatplombavus skydinės durelių įkišti į ją ranką ir ten kažką daryti (pvz. pašalinti izoliaciją nuo laidų), neįmanoma. Iš esmės analogiškas aplinkybes, teigdamas, kad prieiti prie laidų jungčių (kurių izoliacija vertinamu atveju ir buvo pašalinta), apeinant plombas, nėra jokių techninių galimybių, patvirtino ir liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas P. S..
46. Neabejojant tuo, kad neteisėta įranga UAB „D.“ elektros skydinėje galėjo būti įdiegta tik nuo jos pašalinus plombas, šios aplinkybės kontekste vertinant K. V. versijos patikimumą ir objektyvumą vis tik pažymėtina, kad remiantis AB „L.“ 2015 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 55210-126 duomenimis, 2014 metais UAB „D.“ elektros skydinėje darbai buvo atliekami tik vieną kartą – 2014 m. balandžio 17 d., kai buvo atliekamas planinis srovės transformatorių keitimas, kurį, be kita ko, atliko A. P. (1 t., b. l. 94). Įvertinus šią aplinkybę K. V. parodymų visumoje darytina abejonių nekelianti išvada, jog būtent šių darbų atlikimo metu, pasak K. V., UAB „D.“ skydinė tam tikram nenustatytam laikui buvo palikta neplombuota ir būtent šiuo laikotarpiu buvo įdiegta neteisėta UAB „D.“ suvartojamos elektros kiekį klastojanti įranga. Siekiant nustatyti UAB „D.“ skydinės atplombavimo faktą, tuo pačiu patvirtinti/atmesti K. V. versiją, ypatingą reikšmę turi pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto A. P., 2014 metų balandžio 17 d. atlikusio transformatorių keitimo darbus UAB „D.“, parodymai. Remiantis jų visuma, 2014 metų balandžio mėnesį jo atlikti UAB „D.“ patikros darbai užtruko gal pusvalandį. Po darbų atlikimo jis patikrino transformatoriaus būklę, kompiuterio pagalba nuskaitė skaitiklį, patikrino, ar viskas veikia, po ko skaitiklį, transformatorių ir skydą vėl užplombavo. Kadangi liudytojas po atliktos patikros jokių pažeidimų nefiksavo, akivaizdu, kad UAB „D.“ elektros skydinė A. P. darbų atlikimo metu buvo tvarkinga, t. y. plombos šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistos. Tokiu būdu, nesant jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojo A. P. parodymais, akivaizdu, kad K. V. versija, jog vertinamą įrangą UAB „D.“ elektros skydinėje jis įrengė 2014 metų balandžio mėnesį, kai ji buvo neužplombuota, nepasitvirtino.
47. Atmetant K. V. versiją dėl komentuojamo mechanizmo įdiegimo UAB „D.“ skydinėje laiko, tuo pačiu atskleidžiant jo parodymų, kuriais betarpiškai rėmėsi pirmosios instancijos teismas K. V. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nenuoseklumą bei neatitikimą faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, atkreiptinas dėmesys ir į jo poziciją, išdėstytą Panevėžio miesto apylinkės teisme, baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmąjį kartą (bylos nagrinėjimas buvo baigtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu). K. V. laikėsi pozicijos, jog tuo metu, kai 2014 metų kovo mėnesį AB „L.“ darbuotojai dėl remonto darbų (galingesnės antenos įdiegimo) atplombavo elektros skydinę, 2014 metų kovo ar balandžio mėnesį įterptų į elektros energijos apskaitos sistemą varinių plokštelių pagalba jis pakeitė apskaitos prietaiso rodmenis, iš ko seka, kad elektros skydinė vertinamu atveju buvo palikta neplombuota ilgesniam nei darbų atlikimui būtinam laikui. Esant šiems K. V. parodymams, akivaizdu, kad šiuo atveju neteisėto mechanizmo įrengimo į UAB „D.“ elektros skydinę laiką jis jau siejo ne su 2014 metų balandžio mėnesį atliktais transformatoriaus keitimo darbais (kaip kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), bet su galingesnės antenos įdiegimo darbais, kurie, K. V. įsitikinimu, buvo atlikti 2014 metų kovo/balandžio mėnesį. Tačiau, šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad pagal AB „L.“ 2015 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 55210-126 (1 t., b. l. 94) duomenis, jokie kiti darbai, išskyrus transformatorių keitimą, 2014 metais UAB „D.“ nebuvo atliekami, papildomai statoma antena buvo dar 2013 m. spalio 22 d., šiuos darbus atliko AB „L.“ darbuotojas V. S., kuris, apklausiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, patvirtino, jog keisdamas kortelę (iš „O.“ operatoriaus į „T.“), atvykęs į UAB „D.“ teritoriją, jis atplombavo elektros skydinę, tačiau pastebėjęs, jog neturi reikiamų valdiklių, ją vėl užplombavo ir išvyko. Atvykęs kitą dieną, jis vėl atplombavo skydinę, atliko reikiamus darbus ir vėl ją užplombavo, kas iš esmės paneigia ne tik K. V. teiginius dėl atplombuotos skydinės palikimo ilgesniam laikui, bet ir jo versiją dėl neteisėto mechanizmo įrengimo laiko. Netikėti nuosekliais ir neprieštaringais, dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėto liudytojo V. S. parodymais, kuriuos betarpiškai patvirtina ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys, remiantis kuriais, nuo 2007 m. kovo 16 d. UAB „D.“ elektros skydinė ilgesniam nei darbų atlikimui būtinam laikui, atplombuota nebuvo, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, komentuojamos civilinės bylos nagrinėjimo metu K. V. duotiems parodymams iš esmės nesutampant su jo versija, iškelta nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, jiems prieštaraujant ir aukščiau aptartų įrodymų visumai, pasikliauti vien tik jais, sprendžiant K. V. kaltės klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.
48. Abejojant K. V. parodymais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš aukščiau aptartų įrodymų visumos, AB „L.“ pakankamai ilgą laiką stebėti, kontroliniais prietaisais fiksuoti elektros energijos duomenų neatitikimai ir pokyčiai baigėsi kaip tik tuo metu, kai buvo atstatyta tinkama elektros energijos apskaita UAB „D.“, išmontavus neteisėtai įdiegtą K. V. įrangą, ką betarpiškai patvirtino ne tik liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausti A. Z. bei V. K., bet ir AB „L.“ pateikti duomenys, pagal kuriuos, per 10 kV R. L-300 liniją nuo 2014 m. liepos 22 d. pateiktos ir neapmokėtos elektros energijos skirtumas krito iš esmės, UAB „D.“ sąnaudos, išmontavus neteisėtą įrangą iš elektros skydinės, pagal paros laiką išaugo nuo 3 iki 7 kartų (3 t., b. l. 87-89, 4 t., b. l. 6). Be to, kaip matyti iš AB „L.“ 2015 m. birželio 5 d. rašte Nr. 55000-154 užfiksuotų duomenų, laikotarpiu nuo 2011 metų sausio mėnesio iki 2014 metų liepos mėnesio, prie 10kV linijos R. L-300 prijungtų kitų vartotojų (be UAB „D.“) suvartojamas (apmokamas) elektros energijos kiekis vidutiniškai sudarė 47 370 kWh/mėn. (UAB „D.“ suvartojamos (apskaitomos) elektros energijos kiekis per mėnesį sudarė vos 6431 kWh/mėn.), tačiau tuo pačiu laikotarpiu kontrolinė apskaita, įrengta 10 kV R. L-300 linijoje, fiksavo į liniją pateikiant 96 111 kWh/mėn. (1 t., b. l. 96-97). Remiantis AB „L.“ kontrolės inžinieriaus, kurio darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su elektros energijos nuostolių nustatymu, A. Z. parodymais, jokie kiti elektros energijos grobstymo faktai (išskyrus nagrinėjamą UAB „D.“ atvejį) 10 kV R. L-300 linijoje nustatyti nebuvo nei iki komentuojamo įvykio, nei po jo, visi šioje linijoje pajungti vartotojai už suvartotą elektros energiją mokėjo tinkamai, be pažeidimų. Esant šių aplinkybių visumai neabejotina, kad apskaitomos energijos kiekis 10 kV R. L-300 linijoje, į kurią buvo pajungta ir UAB „D.“, buvo mažinamas pakankamai ilgą laikotarpį, kuris vėlgi nesutampa su K. V. nurodytu neteisėto mechanizmo į UAB „D.“ elektros skydinę įdiegimo metu (nuo 2014 metų balandžio mėnesio). Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, jos kontekste įvertinus tai, kad pašalinus neteisėtą mechanizmą iš UAB „D.“ elektros skydinės, visi elektros energijos apskaitos duomenys normalizavosi ir jokie didesni nei įprasta nuostoliai 10 kV R. L-300 linijoje nebestebimi, abejonių tuo, jog trūkstamas elektros kiekis susidarydavo būtent dėl kaltų ir tyčinių K. V. veiksmų, UAB „D.“ skydinėje įdiegus suvartojamos elektros energijos kiekį klastojančią įrangą, teisėjų kolegijai nekyla.
49. Atmetant K. V. versiją, tuo pačiu ir jo parodymus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, jo teigimu, suvartojamos elektros energijos kiekį klastojančią įrangą UAB D.“ skydinėje jis sumontavo dėl sunkios finansinės UAB „D.“ padėties, užklupusios įmonę būtent 2014 metais, ką iš esmės patvirtino ir įmonės direktorė Ž. V.. Tačiau, kaip matyti iš UAB „D.“ pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuotų duomenų, įmonės finansinė padėtis prasčiausia, t. y. su 328 729 litus siekiančiais nuostoliais, buvo dar 2012 metais. Ir nors, remiantis pateiktais duomenimis, nuostolingai įmonė dirbo ir 2014 metais, tačiau tuo metu įmonės nuostoliai, siekiantys 16 040 litų (1 t., b. l. 47, 48, 49, 53), nebuvo tokie dideli, jog jų egzistavimas galėtų K. V. paskatinti elgtis nusikalstamai, kai tokių veiksmų, sprendžiant iš K. V. parodymų visumos, jis neatliko net tuomet, kai įmonė savo finansinius metus baigė su 328 729 litus siekiančiais nuostoliais. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad ant UAB „D.“ elektros skydinės, kuri nuosavybės teise priklauso AB „L.“, K. V. iniciatyva buvo pakabinta papildoma spyna, kurios raktą turėjo tik K. V.. K. V. teigimu, šie veiksmai buvo atlikti dar 2001 ar 2002 metais, dėl to, kad tuo metu kažkas buvo įsibrovęs į skydinę. Ir vis tik, įsibrovimo į komentuojamą elektros skydinę faktas nei nagrinėjamos baudžiamosios bylos rašytine medžiaga, nei liudytojų parodymais užfiksuotas nebuvo, o įvertinus dar ir tai, kad kiekvieną kartą AB „L.“ darbuotojai atvykę tikrinti UAB „D.“ skaitiklio duomenų ar atlikti kitų su elektros energijos tiekimu susijusių darbų, turėjo laukti atsakingo UAB „D.“ darbuotojo (remiantis liudytojų parodymais, tuo asmeniu niekuomet nebūdavo K. V., raktą nuo skydinės jiems pristatydavo kitas asmuo), kol šis atneš raktą nuo skydinės, per tą laiką sudarant tinkamas sąlygas K. V. valo pagalba pašalinti tikrąjį suvartojamos elektros kiekį sumažinančią įrangą iš elektros skydinės (tokiu būdu ji buvo lengvai pašalinta 2014 m. liepos 22 d. atvykusių AB „L.“ atsakingų darbuotojų), teisėjų kolegijai vėlgi leidžia pagrįstai abejoti K. V. sąžiningumu bei jo parodymų patikimumu ir objektyvumu.
50. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma iš esmės paneigus K. V. versiją, jog suvartojamos elektros energijos kiekį klastojančią įrangą UAB „D.“ elektros skydinėje jis įrengė tik 2014 metų balandžio mėnesį, jų kontekste neabejojant tuo, kad ši įranga galėjo būti įdiegta tik tuo metu, kai elektros skydinė nebuvo užplombuota, pabrėžtina, kad nagrinėjamos bylos duomenimis, 2005 m. rugsėjo 15 d. UAB „D.“ pateikė paraišką dėl leistinos elektros energijos galios didinimo nuo 60 kW iki 92 kW. Šios paraiškos pagrindu 2005 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotos techninės sąlygos, kuriose nustatyti reikalavimai elektros įrenginių prijungimui prie tinklų su leistina naudoti 92 kW galios elektros energija. Techninėse sąlygose numatyti reikalavimai buvo įvykdyti 2006 m. gruodžio 19 d. Po rekonstrukcijos elektros energijos įvadinis apskaitos skydas buvo užplombuotas 2007 m. kovo 16 d. (1 t., b. l. 61-62). Kiti laikotarpiai, kada UAB „D.“ elektros skydinė galėjo būti neužplombuota ilgesniam nei remonto darbų atlikimui (jų metu AB „L.“ darbuotojas būna prie UAB „D.“ elektros skydinės, todėl tuo metu įrengti neteisėtos įrangos joje K. V. neabejotinai neturėjo jokios galimybės) būtinam laikui, ar jos plomba buvo pažeista, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyti. Tokiu būdu, neabejotina, kad vertinamu atveju UAB „D.“ elektros skydinė buvo neužplombuota tik vieninteliu laikotarpiu t. y. nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2007 m. kovo 16 d., todėl būtent tuo laikotarpiu K. V. ir turėjo galimybę įdiegti neteisėtą mechanizmą UAB „D.“ elektros skydinėje. Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu sprendė, jog jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, tačiau įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, nesant jokios techninės galimybės K. V. sumontuotą mechanizmą įdiegti esant užplombuotai UAB „D.“ skydinei, esant vieninteliam objektyviai nustatytam laikotarpiui, kai skydinė nebuvo užplombuota, abejoti neteisėtos elektros energijos apskaitos rodmenis mažinančios įrangos įdiegimo laiku, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šią aplinkybę paneigiančių objektyvių duomenų teisėjų kolegija nenustatė.
51. Nors skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu ypatingas dėmesys skiriamas faktui, kad per visą UAB „D.“ elektros skydinės tikrinimo laikotarpį nei vienas iš AB „L.“ darbuotojų nepastebėjo K. V. įrengto mechanizmo, tačiau šis faktas neturėtų būti esminis sprendžiant K. V. kaltės klausimą. Šiuo aspektu vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus vis tik pažymėtina, kad nors liudytojas P. S., jo teigimu, nepastebėjo, kad laidai būtų nuskusti, liudytojas A. A. – nieko blogo nematė, o liudytojas A. P. nepastebėjo kad skydelyje būtų pakeitimų, tačiau remdamasis šiais liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas buvo selektyvus, nevertino šių teiginių bendrame liudytojų parodymų kontekste, taip iš esmės jų dėstomoms faktinėms aplinkybėms suteikdamas kitokią teisinę reikšmę, kas neabejotinai turėjo įtakos teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui. Darant šią išvadą paminėtina, kad liudytojas P. S. ne tik nurodė, jog nepastebėjo, kad laidai būtų nuskusti, tačiau pažymėjo ir tai, kad kiekvieno laido jis nevartė (atkreiptinas dėmesys, jog laidų „nuskutimo“ vieta vizualiai nevartant laidų, nebuvo matoma), o liudytojas A. P., be kita ko, nurodė, jog pastebėti laidų „nuskutimo“ vietas buvo neįmanoma, iš ko seka, kad minėti liudytojai ne tik nematė K. V. intervencijos į UAB „D.“ elektros skydinę, bet dėl tam tikrų techninių aplinkybių – varinės plokštelės tikrinimų metu neabejotinai buvo ištraukiamos, o pašalintos laido izoliacijos vietos jų nepavarčius ir nepačiupinėjus (to daryti pagal jiems pateiktas užduotis ir darbus, kuriuos liudytojai turėjo atlikti UAB „D.“, jie neprivalėjo), ir negalėjo to pastebėti, todėl jų parodymai vertinamu atveju negali būti vertinami kaip K. V. teisinantys.
52. Analogiškai pasisakytina ir dėl liudytojo K. O. parodymų vertinimo. Nors jis ir parodė, kad UAB „D.“ apskaita buvo įrengta tvarkingai, jokių pakitimų jis nematė, tačiau čia pat pažymėjo, kad nepamena, kur yra UAB „D.“. Tokiu būdu, asmeniui nepamenant, kur yra jo tikrintas objektas, kategoriškai remtis jo parodymais, konstatuojant, jog jokie pakeitimai UAB „D.“ skydinėje patikrinimų metu nebuvo padaryti, priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu tai sprendė pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo nėra. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir R. A. parodymai, jog tikrindamas UAB „D.“ skydinę (tai jis darė K. V. inkriminuotu laikotarpiu), jis tikrai būtų matęs pažeidimus, tačiau vertinamu atveju jų nebuvo. Šioje vietoje vėlgi atkreiptinas dėmesys į A. P., keitusio laidus UAB „D.“ elektros skydinėje po elektros energijos grobstymo fakto nustatymo, parodymus. Jis patvirtino, kad atidarius skydinę ir tik pradėjus ardyti laidus, matėsi, jog iš vidinės pusės jie kažkiek „skusti“ (bylos duomenimis, laidų „nuskutimo“ vietos nebuvo didesnės nei 1 mm skersmuo), pažymėdamas ir tai, kad iš priekio, t. y. nevartant minėtų laidų, pastebėti, jog jie „nuskusti“, nebuvo įmanoma. Aptartų duomenų visumoje neabejotina, kad K. V. įdiegtas pakitimas buvo slaptas, todėl pastebėti jį AB „L.“ tikrintojams, neatlikus nuodugnaus UAB „D.“ elektros skydinės ardymo (kuris per visą K. V. inkriminuojamą laikotarpį taip ir nebuvo atliktas, tam tikru metu keičiant vienokią ar kitokią elektros skydinės detalę, neliečiant „nuskustų“ laidų), nebuvo jokios galimybės. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. Z., nurodęs, kad specialistui atidarius UAB „D.“ suvartojamos elektros energijos apskaitos skydą, vizualiai nesimato, jog iš kitos laido pusės nuimta izoliacija. Kol laido nenuimi ar neatlenki, nieko nesimato, o kai laidą visiškai atlenki, pasimato, jog dalis izoliacijos yra nuskusta. Tokiu būdu, vien tai, kad minėti pakitimai nebuvo pastebėti AB „L.“ darbuotojų, nesudaro pakankamo pagrindo išteisinamojo nuosprendžio K. V. atžvilgiu priėmimui.
53. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apskaitos skydas buvo rakinamas K. V. iniciatyva pakabinta spyna (nuo kurios raktu disponavo ne AB „L.“ darbuotojai, bet UAB „D.“, jau vien taip pažeidžiant elektros energijos tiekimo sutartį), o prieš jį atrakinant, valo pagalba variniai trumpikliai buvo visiškai ištraukiami iš apskaitos, taip apskaitos veikimą atstatant, o pažeidimą paslepiant nuo tikrinančių asmenų. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu abejojo ir šiomis aplinkybėmis, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau aptartų duomenų pakanka šio fakto patvirtinimui. Kaip nustatyta liudytojo A. Z. parodymais, paslėpti sunaudojamos elektros energijos rodmenis mažinančios įrangos varines plokšteles (tarpusavyje sujungtas valu), patraukus per sieną pravestą valą, pakanka vos 5 sekundžių. Kaip jau minėta, visi UAB „D.“ elektros energijos apskaitą tikrinę liudytojai patvirtino, kad nuvykę patikrinti elektros skaitiklio rodmenų, rasdavo elektros skydinę užrakintą papildoma spyna. Paskambinus telefonu, raktus nuo minėtos spynos praėjus kažkiek laiko atnešdavo UAB „D.“ darbuotojas, tokiu būdu sudarydamas pakankamą laiko tarpą elektros energijos rodmenis mažinančios įrangos pašalinimui. Tai, kad vertinamu atveju buvo veikiama būtent tokiu modeliu, patvirtina ir faktas, jog kiekvieną kartą, kai AB „L.“ darbuotojai tikrindavo UAB „D.“, tikrinimo laikotarpiu UAB „D.“ skaitiklis rodydavo gerą šios įmonės suvartojamos elektros energijos kiekį, kuris būdavo 3-7 kartus didesnis nei fiksuojamas kitomis UAB „D.“ darbo valandomis.
54. Siekiant nustatyti K. V. veikimo principą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas eksperimentas. Jo metu betarpiškai nustatyta, kad turint specialių įgūdžių ir panaudojus tinkamus specialius prietaisus, galima neribotą skaičių kartų ištraukti varines plokšteles, sujungtas valu, į pastato vidų, o baigus AB „L.“ patikrinimą, nuėmus apatinį gaubtą ir vėl įstačius plokšteles į vietas, uždėti gaubtą ir paslėpti skylę su valo galu. Nors vertinamu atveju eksperimentas dėl eksperimentą atlikusio asmens sužalotos rankos nepavyko, tačiau vien tik šiuo pagrindu atmesti AB „L.“ specialistų pateiktą galimą K. V. veikimo būdą, kuriuo, įvertinusi aukščiau aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija neabejoja, priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu tai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad eksperimentą atlikęs A. Z. prikabino visas tris varines plokšteles jų tvirtinimo vietose, tai padarė nepažeisdamas elektros apskaitos skaitiklio LZKM 131.01 plombos, tokiu būdu iš esmės patvirtindamas šioje byloje iškeltą versiją dėl K. V. veikimo būdo. Ir nors viena iš plokštelių eksperimento atlikimo metu nukrito, tačiau versija, jog galima atsukti varžtus, tvirtinančius elektros apskaitos skydo apatinį dangtį, bei nuėmus jį pritvirtinti visas tris valu tarpusavyje surištas plokšteles – elektros srovės trumpiklius, laidų „nuskutimo“ vietose, eksperimento metu vis tik pasitvirtino. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad eksperimentą A. Z. atliko savo paties sukonstruotu įrankiu (kuris neabejotinai neatitinka tyrimo metu taip ir nerasto nusikaltimo padarymo įrankio), neturėdamas praktinio pasiruošimo (vienu bandymu), o laidai, vedantys į elektros apskaitos skaitiklį, eksperimento atlikimo metu jau buvo pakeisti naujais – jie buvo kietesnio metalo. Būtina įvertinti ir tai, kad eksperimentas truko pakankamai trumpą laiką, t. y. nuo 10.45 val. iki 11.30 val., tuo tarpu apklaustas liudytoju A. Z. nurodė, jog nuotoliniu būdu stebint UAB „D.“ suvartojamos elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenų pokyčius atliekamų patikrinimų metu, vienais atvejais elektros energijos suvartojimo sumažėjimas atsirasdavo per parą laiko nuo atlikto patikrinimo, o kai kuriais atvejais – užtekdavo trijų valandų laiko tarpo. Įvertinus tai, darytina pagrįsta išvada, jog K. V. (ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas jo bendrininkas), jau turėdamas praktinių įgūdžių varinių plokštelių (trumpiklių) uždėjimui, taip pat sugaišdavo dvigubai ilgesnį laiką nei buvo sugaišta teismo atlikto eksperimento metu. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausti AB „L.“ darbuotojai, atlikę vienokius ar kitokius darbus, susijusius su UAB „D.“ tiekiamos elektros energijos paslaugomis, patvirtino, jog raktą nuo elektros skydinės jiems atnešdavo ne K. V., o kitas UAB „D.“ darbuotojas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tuo metu K. V. pats ar su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, be didelių sunkumų galėjo atlikti varinio laido su plokštelėmis ištraukimo iš elektros skydinės veiksmus.
55. Vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikto eksperimento rezultatus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eksperimentas bei jo atlikimo metu gauti rezultatai, kurių kritikai skiriamas pakankamai didelis dėmesys skundžiamu nuosprendžiu, šioje baudžiamojoje byloje nėra vienintelis ar pagrindinis K. V. kaltės įrodymas. Sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, jo kaltę patvirtina ne tik eksperimento metu nustatytos aplinkybės, bet ir liudytojų parodymų visuma bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ištirta rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, kurių tinkamas įvertinimas apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog K. V. padarė BK 179 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.
56. Abejonių prokuroro atliktu kaltais ir tyčiniais K. V. veiksmais AB „L.“ padarytos žalos apskaičiavimu, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Nors aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, kad neteisėta įranga UAB „D.“ elektros skydinėje buvo įdiegta dar 2006 m. gruodžio 19 d. – 2007 m. kovo 16 d., tačiau AB „L.“ neteisėtais K. V. veiksmais padaryta žala analizuojamu atveju buvo skaičiuojama laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d. Aiškinant šį neatitikimą, atkreiptinas dėmesys į AB „L.“ 2015 m. birželio 5 d. rašte Nr. 55000-154 nurodytas aplinkybes, pagal kurias, duomenis apie vartotojų, kuriems elektros energija tiekiama iš TP R. 10 kV linijos L-300, suvartojimą įmonė turi techninę galimybę tik nuo 2010 metų sausio mėnesio. Ankstesnių laikotarpių vartotojų vidutinio suvartojimo duomenys dėl kompiuterinės programinės įrangos skirtumų gali būti netikslūs (1 t., b. l. 96-97). Tokiu būdu, AB „L.“ negalint pateikti duomenų apie elektros energijos suvartojimą iki 2010 m. sausio 1 d., aukščiau aptartų duomenų visumoje nesant jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, jog neteisėta įranga UAB „D.“ elektros skydinėje buvo įrengta K. V. pareikštuose kaltinimuose nurodytu laikotarpiu, abejonių tuo, jog šiuo konkrečiu atveju AB „L.“ padaryta žala buvo pagrįstai skaičiuojama laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., teisėjų kolegijai nekyla.
57. Svarbu tai, kad nusikaltimu padaryta žala analizuojamu atveju buvo apskaičiuota vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliu – Taisyklės). Taisyklių 131.20 punkte nurodoma, kad kai nustatoma, jog siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti kitaip, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.), elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę. Remiantis liudytojo V. K. parodymais, kadangi tikslios žalos paskaičiuoti nėra galimybės, AB „L.“ padaryta žala analizuojamu atveju buvo paskaičiuota taip, kaip nustatyta Taisyklėse, t. y. imant UAB „D.“ darbo valandas – 24 val. ir jų deklaruojamą elektros energijos galią – 92 kW, paskaičiuojant per K. V. inkriminuojamą laikotarpį – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., paskaičiuotus kW iš jų atimant apmokėtus kW, skirtumą paskaičiuojant pagal tuo metu buvusį tarifą. Žala paskaičiuota su PVM (4 t., b. l. 129-130). Būtent toks žalos apskaičiavimo modelis yra numatytas Taisyklėse, pagal jį technologiniai elektros energijos nuostoliai iš bendros sumos, pasak V. K., neišskaičiuojami, todėl abejoti, jog šiuo konkrečiu atveju AB „L.“ padaryta žala buvo apskaičiuota tinkamai, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
58. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir faktas, kad šiuo metu jau įsiteisėjusiu ir vykdytinu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-119-544/2017 AB „L.“ padaryta žala buvo paskaičiuota tik už 3 (trejų) metų laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. liepos 23 d. iki 2014 m. liepos 22 d., kaip tai numato Taisyklių 131.18 punktas. Vertinant šiuos duomenis nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste vis tik pažymėtina, kad turtinės žalos turinį BK 179 straipsnio 2 dalies prasme sudaro tiesioginis turto savininko ar valdytojo (tiekėjo) tiekiamo turto praradimas; turto savininko ar valdytojo (tiekėjo) negautos pajamos; teisėto turto vartotojo piniginės prievolės atsiradimas arba padidėjimas, kai kaltininkas naudojasi tiekiamu turtu jo sąskaita. Padarytos žalos dydis apskaičiuojamas remiantis vartotojams nustatytais tarifais (pvz., 1 m³ vandens arba dujų kaina, naudojimosi kabeline televizija mėnesinio mokesčio dydžiais, telefoninių pokalbių minutės/sekundės tarifais ir t. t.) ir atsižvelgiant į faktiškai suvartoto turto kiekybinę išraišką ar naudojimosi juo laiką. Tokiu būdu neabejotina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nustatinėjantis asmens padarytos turtinės žalos dydį, Taisyklėse įtvirtinto 3 (trejų) metų termino nėra saistomas. Juo labiau, jog analizuojamu atveju civilinis ieškinys nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, jo klausimas išspręstas paminėtoje civilinėje byloje, todėl šiuo konkrečiu atveju turtinės žalos dydis turi reikšmę tik K. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nustačius ilgesnį nei 3 (trejų) metų elektros energijos grobstymo faktą, asmens padarytos žalos skaičiavimas už visą laikotarpį baudžiamojo įstatymo nepažeidžia. Juo labiau, jog pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendžiant padarytos žalos dydį negalima automatiškai perkelti nustatyto žalos dydžio civilinėje byloje į baudžiamąją bylą.
59. Nors skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo keliamas ir civilinės bei baudžiamosios teisės atribojimo klausimas, iš esmės sprendžiant, jog AB „L.“ pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis analizuojamu atveju nebuvo apsunkintas, dėl ko negali būti sprendžiamas K. V. baudžiamosios atsakomybės klausimas, tačiau su šiuo pirmosios instancijos teismo motyvu, vėlgi nesutiktina. Akivaizdu, kad konstatuodamas šią išvadą apylinkės teismas netinkamai pritaikė nuosprendyje aprašytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kas vėlgi neabejotinai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimui.
60. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, atsakingi AB „L.“ darbuotojai, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, t. y. 2014 m. liepos 17 d., apie 2.00 val., įrengė kontrolinę apskaitą UAB „D.“ transformatorinėje, kurios pagalba nustatė, jog UAB „D.“ sumažina apskaitomos elektros energijos kiekį, galimai pakeisdamas apskaitos jungimo schemą užtrumpindamas antrines srovės matavimo transformatorių grandines. Šie duomenys 2014 m. liepos 22 d. buvo perduoti Panevėžio rajono policijos komisariatui. Kadangi paslaugos teikėja AB „L.“ civilinio proceso tvarka turi įrodyti neteisėtą elektros energijos naudojimą, neteisėto elektros energijos vartojimo faktui nustatyti šiuo konkrečiu atveju bendrovė turėjo atlikti išsamią vartotojo elektros instaliacijos, be kita ko, esančios ir įmonės patalpose, apžiūrą. Šiuos veiksmus atsakingi AB „L.“ darbuotojai, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, atliko su policijos pareigūnų pagalba, šiems vykdant teisėtą UAB „D.“ patalpų kratą. Atlikus kratą UAB „D.“ patalpose buvo rasta įranga (iš elektros skydinės pro skylę sienoje einantis laidas su trimis varinėmis plokštelėmis), kurią pasitelkiant buvo galima suklastoti įmonės apskaitomos suvartojamos elektros kiekį. Svarbu tai, kad UAB „D.“ elektros energijos tiekimo sutartis vertinamu atveju buvo pasirašyta su įmonės direktore Ž. V., kuri apklausiama baudžiamajame procese numatytomis priemonėmis nurodė, jog apie elektros energijos grobstymą ji nieko nežino, už elektros energijos ūkį įmonėje UAB „D.“ buvo atsakingas jos sutuoktinis K. V.. Tik apklausus Ž. V. BPK nustatyta tvarka bei atlikus kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus (krata, įvykio vietos apžiūra, eksperimentas, liudytojų apklausos) paaiškėjo AB „L.“ žalą galimai padaręs asmuo. Vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas šių duomenų tinkamai neįvertino, visiškai nesigilino į tai, kokiomis procesinėmis priemonėmis buvo nustatytas neteisėtas elektros energijos naudojimas nagrinėjamoje byloje, o išteisindamas K. V. pagal BK 179 straipsnio 2 dalį, kaip precedentu nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 2K-110-677/2016.
Motyvuojamoji dalis
61. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškinta, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, o paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normų, principų) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Šio nutarimo išaiškinimus papildė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.
62. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-677/2016 nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms – šiuo konkrečių atveju, kai neteisėtai naudojama elektros energija juridinio asmens atžvilgiu, nebuvo aiškus neteisėtą įrangą sumontavęs asmuo, jis nesutapo su asmeniu, kurio vardu buvo pasirašyta elektros energijos tiekimo sutartis su AB „L.“, nustatyti dėl AB „L.“ padarytos žalos kaltą asmenį buvo būtinas aukščiau aptartų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, o žala, padaryta AB „L.“ šiame nuosprendyje aptartoje civilinėje byloje buvo priteista ne iš K. V., o iš UAB „D.“, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, negalėjo ja vadovautis kaip precedentu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018).
63. Atsižvelgiant į išdėstytą, abejonių tuo, kad K. V. padarė BK 179 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką šio nuosprendžio 1 punkte nurodytu laiku ir aplinkybėmis, teisėjų kolegijai nekyla. K. V. veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 179 straipsnio 2 dalį yra tinkamas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norint taip veikti. Tokiu būdu, aukščiau aptartų duomenų visumoje, K. V. pripažįstamas kaltu pagal BK 179 straipsnio 2 dalį.
Dėl K. V. skirtinos bausmės, civilinio ieškinio ir daiktų.
64. Skiriant bausmę K. V. visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, remdamasis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
65. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. V. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, būdamas neteistas (t. 2, b. l. 95). Praeityje jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 2, b. l. 96-109), tačiau jam inkriminuoti administraciniai nusižengimai/teisės pažeidimai siejami su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, neturinčiais nieko bendro su šiuo nuosprendžiu K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant K. V. skirtinos bausmės klausimą, be aptartų duomenų įvertintina ir tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) skyriuje ar priklausomybės ligų skyriuje bei VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje jis nesigydė, į įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 111, 113). Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad K. V. yra vedęs, dirba UAB „D.“, yra neįgalus – jam nustatytas vos 55 procentų darbingumas.
66. Įvertintina ir tai, kad K. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neįžvelgia. Ir nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu K. V. neneigė įrengęs neteisėtą įrangą UAB „D.“ elektros skydinėje, tačiau nesutiko su jam inkriminuojamu šių veiksmų atlikimo laikotarpiu, todėl tokį K. V. prisipažinimą, šiam iš esmės neigiant esmines faktines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar ją darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: 1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką arba nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
67. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, K. V. skirtina švelnesnė, nei savo apeliaciniu skundu to prašo prokuroras, BK 179 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant 1 (vienerių) metų jo taikymo terminą, įpareigojant K. V. per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos bei būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Nors BK 179 straipsnio 2 dalies, galiojusios K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, sankcija numatė vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau komentuojamas straipsnis nuo 2015 m. kovo 24 d. buvo pakeistas, straipsnio sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo nustatant ir kitas alternatyvias bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą ir areštą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. kovo 24 s. įsigaliojusi BK 179 straipsnio 2 dalies redakcija yra švelnesnė, nei galiojusi K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, šiuo konkrečiu atveju taikytina švelnesnė BK 179 straipsnio 2 dalies redakcija.
68. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato KPS tyrėjos D. T. 2015 m. kovo 31 d. nutarimu (2 t., b. l. 87-88, 89) K. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
69. Civiliniai ieškiniai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepareikšti.
70. Bylos duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi iki bylos nagrinėjimo pabaigos (arba atskiro teismo sprendimo) buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. V. ir K. V. turtui: 1) 0,1278 ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamajam namui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) pirčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini); 4)17395/476400 daliai žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 139-140). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, sprendžiant iš Nekilnojamo turto arešto akto išrašo, yra taikomas iki šiol. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokie civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo, jokie turtiniai reikalavimai K. V. atžvilgiu nebuvo reiškiami, komentuojama procesinė prievartos priemonė šiuo nuosprendžiu panaikintina.
71. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka – valas su trimis metalinėmis plokštelėmis, kompaktinis diskas su 2014 m. liepos 22 d. vaizdo įrašais, kompaktinis diskas su TP R. 10 kW elektros linijos L-300 vartotojų duomenimis bei kompaktinis diskas su teisminio eksperimento medžiaga, perduoti Kauno apygardos teismui su baudžiamąją bylą, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti K. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) kaltu pagal BK 179 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 6 dalies 1 punktu, įpareigoti K. V. per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos ir būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
K. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Ž. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) turtui: 1) 0,1278 ha žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamajam namui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) pirčiai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini); 4)17395/476400 daliai žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – valą su trimis metalinėmis plokštelėmis, kompaktinį diską su 2014 m. liepos 22 d. vaizdo įrašais, kompaktinį diską su TP R. 10 kW elektros linijos L-300 vartotojų duomenimis bei kompaktinį diską su teisminio eksperimento medžiaga, perduoti Kauno apygardos teismui su baudžiamąją bylą, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.