Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-117-800/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
II-117-800/2019
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00075-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
R. G.
Administracinė byla Nr. II-117-800/2019Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00075-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos : 1.5.3; 16.9.4; 21.8.1; 21.10.4; 21.11.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 23 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovei L. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. skundu (b. l. 3-7) prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo 3 mėnesiams.

Skunde nurodo, kad su padarytu Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai dėl to gailisi, supranta padaryto nusižengimo pasekmes ir KET pažeidimų nekartos. Mano, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į išdėstytas aplinkybes bei skiriamos administracinio poveikio priemonės (specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo 3 mėnesiams) itin neigiamą įtaką ir pasekmes tiek jo, tiek vaikų, šeimos bei sergančio tėvo gerovei.

Skundą grindžia šiais motyvais:

Pirma. Greičio neviršijo, KET pažeidimu pavojingos situacijos nesukėlė, nebuvo pavojaus nei pačiam, nei kitiems eismo dalyviams. Administracinį nusižengimą padarė lenkdamas krovininį automobilį (užfiksuota policijos filmuotoje medžiagoje), dėl kurio gabaritų nepastebėjo kelio ženklo Nr. 108. Lenkimo pradžioje kelio ženklinimas buvo įprastas t. y. siaura brūkšninė linija (KET 3 priedo p. 1.5), kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus. Siekdamas neviršyti leistino greičio lenkė pakankamai ilgai. Kad artėja prie sankryžos suprato pamatęs artėjimo liniją (KET 3 priedo p. 1.6) ties kuria lenkimas jau buvo įpusėjęs. Kadangi paskui lenkiamą krovininį automobilį važiavo kitas automobilis (užfiksuota policijos filmuotoje medžiagoje), siekdamas nesudaryti avarinės situacijos, lenkimo nenutraukė ir užbaigė tuoj pat už sankryžos. Viso lenkimo manevro metu lenkimui būtina eismo juostos dalis buvo laisva, atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, nebuvo sukelta pavojinga situacija ir nebuvo pavojaus nei jam, nei kitiems eismo dalyviams.

Antra. Per visą 24 metų vairavimo stažą yra padaręs vienintelį KET pažeidimą (2016 m. už naudojimąsi mobilia ryšio priemone rankomis). Todėl prašo šią aplinkybę laikyti lengvinančia aplinkybe svarstant dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo.

Trečia. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, kad galėtų rūpintis vaikų ir šeimos gerove, pasirūpinti garbaus amžiaus tėvais, materialiai išlaikyti šeimą. Gyvena nuo (duomenys neskelbtini) apie l0 km nutolusiame (duomenys neskelbtini) kaime, susisiekimas su (duomenys neskelbtini) viešuoju transportu yra apsunkintas dėl ribotų ir nepatogių grafikų. Todėl privalo kasdien dukras automobiliu vežioti į mokyklas, būrelius ir atgal. G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Dėl nepalankių maršrutų grafikų ir galimų autobusų atvykimų netikslumų dukterys vėluotų į pamokas, patirdamos stresą, kas neabejotinai atsilieptų tiek mokymosi kokybei, tiek ir dukrų psichologinei būsenai. G. G. nuo 2019m rugsėjo mėn. l d. mokysis (duomenys neskelbtini) klasėje, ruošis ateinantį pavasarį vykstantiems brandos egzaminams. Jai kasdienis laiko gaišimas viešajame transporte akivaizdžiai sąlygotų galimybių tinkamai pasiruošti brandos egzaminams sumažėjimą. Žmona ir dukterų mama L. G. dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbas yra pamainomis, todėl ji vežioti vaikų neturi galimybių.

Būdamas vieninteliu vaiku, rūpinasi savo pensijinio amžiaus tėvais. Tėvas, S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra sergantis sunkiomis lėtinėmis ligomis: (duomenys neskelbtini). Jis gydomas (duomenys neskelbtini), todėl kelis kartus per mėnesį minėtoje įstaigoje jam atliekamos (duomenys neskelbtini) procedūros. Kadangi po jų pacientui reikalinga ramybė, galimi kraujo spaudimo ir pulso sutrikimai, savarankiškai grįžti namo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (nuosavu automobiliu ar viešuoju transportu) jis neturi galimybių. Todėl kelis kartus per mėnesį vyksta į (duomenys neskelbtini) ir jį nuveža į (duomenys neskelbtini) bei parveža atgal .

Praradęs teisę vairuoti transporto priemonę – praras ir nuolatines pajamas, iš kurių išlaiko šeimą. Dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Kadangi įmonė yra labai maža, (joje dirba tik vienas pagalbinius darbus atliekantis darbuotojas) yra priverstas atlikti ir (duomenys neskelbtini) darbą. Turi reikalingus atestatus. Įmonės veikla yra (duomenys neskelbtini). Pagrindinis užsakovas – (duomenys neskelbtini). Projektuoja (duomenys neskelbtini) ir kituose rajonuose. Elektros tinklų projektavime didžiausia laiko dalis tenka objektų apžiūrai, derinimui su valstybinėmis institucijomis ir žemės sklypų savininkais, kurių tik maža dalis gyvena minėtuose rajonuose. Didžioji dalis gyvena (duomenys neskelbtini) ir kituose miestuose. Todėl, derindamas projektus, didžiausią laiko dalį praleidžia kelionėse, vidutiniškai per mėnesį pravažiuodamas apie 3100 km. Taip pat, verslo vysto tikslais nuolat turi susitikimų su užsakovais ir kitų įmonių atstovais įvairiuose Lietuvos miestuose. Todėl net ir keletui savaičių praradus teisę vairuoti, įmonės veikla tam laikotarpiui būtų pilnai suspenduota. Dėl nesavalaikių įsipareigojimų vykdymo (akivaizdu, kad praradęs teisę vairuoti, jų įvykdyti savalaikiai neturėčiau jokių galimybių), įmonė būtų priversta mokėti didžiules baudas ir delspinigius (pridedamos sutarties su (duomenys neskelbtini)), patirtų didelių nuostolių, ko pasėkoje, greičiausiai, taptų nemokia ir bankrutuotų, o samdomas darbuotojas liktų bedarbiu. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas net ir kelioms savaitėms, sukeltų itin didžiulius neigiamus padarinius tiek jam, tiek šeimai ir tėvams, o taip pat ir samdomam darbuotojui. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra proporcinga nuobauda, padaryto pažeidimo pobūdžiui, asmenybei, o taip pat ši nuobauda neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, nei administracinės nuobaudos tikslų.

Nuobauda turi būti individualizuojama. Individualizuotos nuobaudos skyrimu pakanka, kad būtų pasiektas administracinės nuobaudos prevencinis tikslas atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalis leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taip pat it Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Prašo teismo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apskrities VPK Prienų PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, jog pripažįsta, kad pažeidė KET 140.1 punktą. Nurodė, kad nepastebėjo artėjančios sankryžos, nors šiuo keliu važiuoja ne pirmą kartą. Lenkdamas automobilį nepastebėjo ženklo informuojančio apie sankryžą, kelio ženklinimas nedraudė atlikti lenkimo ir tik manevro pabaigoje pamatė kad lenkti negalėjo. Lenkdamas įsitikino, kad nėra priešais atvažiuojančių transporto priemonių. Pripažįsta pažeidimą, dėl jo gailisi, šis pažeidimas yra didelė pamoka, dabar dar atidžiau vairuos automobilį kelyje. Per daugiau kaip dvidešimt vairavimo metų yra baustas tik vieną kartą. Vairuotojo pažymėjimas jam yra gyvybiškai svarbus, nes kiekvieną dieną apie 15 km. reikia vežti dukras į mokyklą, taip pat darbo reikalais tenka daug vairuoti. Šiuo atveju bauda nėra pagrindinis dalykas, tačiau dėl padaryto pažeidimo jis buvo nubaustas ne tik 170 Eur bauda, tačiau teko samdyti advokatą, važiuoti papildomai į Prienus, bei į teismo posėdį, todėl praradimai yra žymiai didesni.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 81-82). Pareiškėjas savo skunde teismo prašo pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūno nutarimą ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. 2019 m. liepos 19 d. apie 13.25 val. kelyje (duomenys neskelbtini), R. G. vairuodamas automobilį pagrindiniame kelyje, lenkė kitą priekyje važiuojantį automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr.108. 2017 m. liepos 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūno nutarimu už šį pažeidimą R. G. skirta 170 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37- 2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Šalies argumentai

R. G. prašo įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Mano, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas yra sietinas tik su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, kad eismas keliuose vyktų saugiai, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus ir t. t. Mano, kad išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma skirti administracinio poveikio priemonė. Institucijos nutarimu teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta minimaliam, 3 mėnesių laikotarpiui. Toks nuobaudos paskyrimas atitinka ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo taisykles. R. G. padarytas nusižengimas, priešingai, negu teigiama skunde, yra pavojingas, kadangi įstatymų leidėjas už jo padarymą numatė privalomai skirtiną specialiosios teisė atėmimą. Tai, kad dėl nusižengimo nekilo sunkių pasekmių, jo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo administracinio poveikio priemonės taikymo terminą trumpinti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino trumpinimo nelemia ir aplinkybės, kad R. G. nusižengimo neneigė, gailisi dėl jo, galiojančių nuobaudų neturi. Paminėtos aplinkybės nuobaudos individualizavimo procese buvo įvertintos paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, negu sankcijos vidurkis terminui (Kauno apygardos teismo 2017m. liepos 31d. Nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-485-498/2017).

Skunde pateiktas argumentas, kad lenkdamas krovininį automobilį nepastebėjo kelio ženklo Nr. 108, o lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, t. y. esant siaurai brūkšninei kelio ženklinimo linijai, kurios brūkšniai yra tris kartus trumpesni už tarpus, pažeidimo esmės nekeičia. Pažeidėjas pripažįsta, jog suprato, kad artėja prie sankryžos, nes pamatė artėjimo liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni nei tarpai, tačiau lenkė toliau, nors privalėjo sugrįžti į savo važiavimo juostą. Jo teigimu lenkė pakankamai ilgai. Tai tik patvirtina, kad lenkiamas automobilis važiavo ne mažesniu nei leistina greičiu ir nebuvo būtinumo jį lenkti.

Kiekvienas asmuo darydamas įstatymų pažeidimus, turi įvertinti ir numatyti galinčias kilti neigiamas pasekmes, o ta aplinkybė, kad asmens darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, kaip tik turėtų įpareigoti asmenį elgtis dar atsakingiau. Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo darbo pobūdžiu ar finansinės padėties pablogėjimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis pagrindą į ANK 34str. 5d. nuostatų taikymą. Teismo posėdyje atstovė, prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio Vyriausiasis patrulis V. L. R. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. G. 2019 m. liepos 19 d. 13 val. 25 min. kelio (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Wolswagen Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pagrindiniame kelyje sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 108, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, su nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. sumokėti 85,00 Eur baudą ir skiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėjas nurodymo neįvykdė. 2019 m. rugpjūčio 12 d. su prašymu dėl paskirtos nuobaudos sušvelninimo kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui. 2019 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja L. L. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. prašymo netenkino ir paskyrė 170 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, gailisi. Vairuotojų registro duomenimis pareiškėjas teisę vairuoti įgijęs nuo (duomenys neskelbtini) (adm. byla, b. l.10). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pareiškėjas vieną kartą baustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone (adm. byla, b. l. 84-85).

Skundu pareiškėjas prašo taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 ir 5 dalyse, apeliuoja į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta skirti baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 300 Eur iki 600 Eur. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos skirti nuobaudos ribų dydis yra bendro pobūdžio vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių, ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Nuobauda turi būti individualizuojama. Individualizuotos nuobaudos skyrimu pakanka, kad būtų pasiektas administracinės nuobaudos prevencinis tikslas atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

R. G. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Taip pat it Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Paties lenkimo fakto sankryžoje pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad jo nuomone, jam paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra proporcingos nei jo padaryto nusižengimo pobūdžiui, nei jo, kaip asmens, pavojingumui, taip pat neatitinka ir teisingumo principo bei administracinės nuobaudos tikslų, nes neatsižvelgta į aplinkybes, jog jis kelio ženklo Nr. 108 nepastebėjo. Lenkimo pradžioje kelio ženklinimas buvo įprastas t. y. siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus. Siekdamas neviršyti leistino greičio, lenkė pakankamai ilgai. Tai, jog artėja prie sankryžos, suprato tik pamatęs artėjimo liniją, ties kuria lenkimas jau buvo įpusėjęs. Kadangi paskui lenkiamą krovininį automobilį važiavo kitas automobilis, siekdamas nesudaryti avarinės situacijos, lenkimo nenutraukė ir užbaigė tuoj pat už sankryžos. Viso lenkimo manevro metu lenkimui būtina eismo juostos dalis buvo laisva, priešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, nebuvo sukelta pavojinga situacija ir nebuvo pavojaus nei jam, nei kitiems eismo dalyviams.

Pagal KET įspėjamieji ženklai, kuriems priskirtinas ir kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.

Sutinkamai su KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Susipažinęs su teismui pateikta administracinio nusižengimo byla, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo prieš kelio ženklą Nr. 108 bei sankryžą, be to šiuo keliu važiuoja ne pirmą kartą, todėl šį kelio ženklą privalėjo matyti ir vadovaujantis 5 KET punktu, įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150-300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamų automobilių važiavimo greitį, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą. Nebūdamas tuo tikras, pareiškėjas privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjo argumentą, kad jam kelio ženklą užstojo lenkiamas automobilis, teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad lenkiama sunkiasvorė transporto priemonė važiuoja pakankamai dideliu greičiu, lenkimo manevras kurį atliko R. G. buvo atliekamas pakankamai iš toli, tarp sunkiasvorės transporto priemonės ir už jos važiavusio automobilio buvo pakankamas atstumas sugrįžti į savo važiavimo juostą. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo atsiliepime pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad artėdamas link sankryžos, pareiškėjas privalėjo matyti ženklinimo liniją (artėjimo linija), kuri nurodo, kad artėjama prie ištisinės linijos, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas, net ir nematydamas, kaip jis pats nurodo, įspėjamojo kelio ženklo, privalėjo vadovautis ženklinimo linijomis, kurios jį perspėjo, kad artėjama prie ištisinės linijos, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešine eismo juosta, tačiau toliau, pažeisdamas KET reikalavimus, tęsė lenkimo manevrą.

Šioje byloje nustatyta, kad R. G. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą. R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai galisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, nustatyta kad R. G. per 24 m. vairavimo metus administracine tvarka baustas vieną kartą už naudojimosi mobiliuoju telefonu tvarkos pažeidimą. Pareiškėjas dirba. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesioginiame darbe. Praradęs teisę vairuoti transporto priemonę – praras ir nuolatines pajamas, iš kurių išlaiko šeimą.

Nenustačius duomenų, kad dėl R. G. padaryto nusižengimo kilo avarinė situacija, taip pat kad pareiškėjas lenkė judriame kelyje, esant intensyviam eismui, bei esant aplinkybei, kad lenkimo manevrą pareiškėjas pradėjo dar gerokai iki sankryžos, tačiau nespėjo pabaigti manevro iki sankryžos pradžios paneigiančių duomenų, o grįžti į savo eismo juostą negalėjo dėl paskui važiuojančių automobilių, spręstina, jog pareiškėjo padarytas nusižengimas nebuvo itin pavojingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į pareiškėjo asmenybę, teismo vertinimu, pareiškėjui už padarytą nusižengimą tinkamai paskirtas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas nuobaudos minimumas, tačiau, teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui paskyrus švelnesnę, nei ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytą administracinio poveikio priemonę, o ANK 420 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytas minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcingas, per griežtas veikos pavojingumui, pažeidėjo asmenybei, šiuo konkrečiu atveju neatitinka protingumo, teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų, todėl yra pagrindas R. G. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) iš dalies keistinas, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas R. G. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pakeistinas, nustatant, kad R. G. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, pakeisti Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones terminą nustatyti 1 (vienam) mėnesiui.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė