- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- II-352-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00187-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. J.
- Institucija
- VA VPK Trakų r. PK
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 87-ANR_N-1015-2021 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas M. J. (toliau – Pareiškėjas) 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Viršininko A. T. nutarimu Nr. 87-ANR_N-1015-2021 (toliau – Nutarimas) nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2021 m. gegužės 26 d. 23.50 val. rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 4-tame kilometre, vairuodamas automobilį „Hyundai Getz“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, ten kur lenkti draudžiama, t. y. sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 šalutinis kelias iš kairės, ir paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2021 m. liepos 21 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Nutarimo. Pareiškėjas nesutinka su jam pareikštais kaltinimais dėl kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo. Nurodo, kad vairuoja 7 metus, per kuriuos neturėjo jokių nusižengimų, todėl prašo įvertinti šį atvejį kaip individualų, aplinkybių nulemtą įvykį. Paaiškina, kad prieš pradėdamas lenkimą įsitikino, kad policijos automobilis, važiuojantis ta pačia eismo juosta priekyje nerodo kairiojo posūkio signalo. Lenkimui būtina eismo juosta buvo laisva. Kelias nebuvo pažymėtas skiriamosiomis juostomis, todėl apie artėjantį šalutinį kelią iš kairės ir draudžiamą lenkimo zoną įspėti galėjo tik ženklas, kurio Pareiškėjas nepamatė iš tolo dėl blogo matomumo. Buvo naktis ir lijo, o tuo metu, kai Pareiškėjas pravažiavo ženklą, jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, tad ženklą Pareiškėjui užstojo lenkiamas automobilis ir jo išvysti dėl susiklosčiusių aplinkybių Pareiškėjas negalėjo. Pareiškėjas lenkė laikydamasis saugaus atstumo, o baigdamas lenkti sugrįžo į savo juostą, nesutrukdydamas lenkiamos transporto priemonės. Avarinės situacijos ir pavojaus kitiems eismo dalyviams, kurių be lenkiamo automobilio daugiau nebuvo, Pareiškėjas nesukėlė. Įvykio vietoje Pareiškėjas sutiko su pažeidimu, nes tuo metu jautė stresą ir negalėjo pilnai įvertinti situacijos.
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas atsiliepimu prašo skundą atmesti, prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad institucija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Nutarimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimas yra grubus KET pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. Institucija skunde išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
4. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, supranta, kad elgėsi pavojingai ir dėl to gailisi. Pareiškėjo nuomone, kelias buvo netinkamai pažymėtas, dėl ko kelio ženklinimo jis nepastebėjo. Iš Lietuvos kelių direkcijos Pareiškėjas gavo atsakymą, kuriuo jam paaiškinta, kad ženklas, stovintis nuo kelio metru toliau netampa nematomu ir yra galiojantis. Su Lietuvos kelių direkcijos pateikta išvada Pareiškėjas nesutinka, tačiau kitaip negali įrodyti, kad kelias paženklintas netinkamai. Be to, Pareiškėjas nebenori atidėti posėdžio, nes siekia greičiau atgauti teisę vairuoti. Teisė vairuoti yra reikalinga dėl darbo, kadangi Pareiškėjas yra laisvai samdomas darbuotojas, važinėjantis po Lietuvą su įranga. Pareiškėjas taip pat prašo sutrumpinti teisę vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nes jau du mėnesius negali vairuoti, o negalėdamas vairuoti dar tris mėnesius, negalės sklandžiai vykdyti darbinę veiklą.
5. Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis).
8. ANK 420 straipsnio norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už lenkimą vietose, kuriose pagal KET lenkti draudžiama, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, draudžiantis lenkti toje vietoje, kurioje atlikęs draudžiamą lenkimą yra kaltinamas pažeidėjas. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjui suformuotame kaltinime buvo nurodyta, kad jis lenkimą atliko kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas KET 140.1 punktą. Kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris įspėja apie būsimą sankryžą, būsimą pavojingą kelio ruožą (šiuo atveju, kad prie kelio prisijungia kelias iš kairės), kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Tokioje sankryžoje galioja KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. KET 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
9. Pareiškėjas nesutinka su jam pareikštu kaltinimu dėl KET pažeidimo. Nurodo, kad prieš lenkdamas, įsitikino, jog priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo, lenkimui būtina eismo juosta laisva, o kelias nebuvo pažymėtas skiriamosiomis eismo juostomis. Tad Pareiškėjas iš kelio ženklinimo negalėjo spręsti apie šalutinio kelio artėjimą. Tuo tarpu žinoti, jog artėja šalutinis kelias, Pareiškėjas galėjo tik iš dešinėje kelio pusėje esančio kelio ženklinimo, tačiau jo nepastebėjo, nes pradėjus manevrą, ženklą užstojo lenkiamas automobilis, o iš toli Pareiškėjas ženklo nematė dėl blogo matomumo (buvo naktis ir lijo).
10. Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „V6022 (duomenys neskelbtini)ch2_20210526234758_20210526235220“, teismas nustatė, kad Pareiškėjo nusižengimas užfiksuotas 2021 m. gegužės 26 d., vaizdo įrašo pradžia 23.47 val., filmuota iš policijos automobilyje esančios vaizdo stebėjimo kameros. Įraše matyti, kad lauke yra tamsus paros metas, lyja. Ties 00.00.13 val. dešinėje kelio pusėje matyti trikampio formos įspėjamasis ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“. Maždaug 00.00.21 val. automobilio kairėje pusėje važiuoja automobilis, kuris atlieka lenkimo manevrą (Pareiškėjo automobilis), o 00.00.23 val. šis automobilis rodo dešiniojo posūkio signalą, ruošdamasis grįžti į savo važiuojamąją eismo juostą. 00.00.26 val. transporto priemonė ties sankryža baigia lenkimo manevrą. Daugiau administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše neužfiksuota.
11. Aukščiau aptartame kontekste teismas pažymi, kad pagal KET įspėjamieji ženklai, kuriems priskirtinas ir kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, ne gyvenvietėse statomi 150 – 300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios. Nors Pareiškėjas teigia, jog įvertino visas būtinas aplinkybes prieš lenkdamas, tačiau pats nurodo, kad buvo blogas kelio matomumas. Tuo tarpu tai patvirtina, kad Pareiškėjas negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių prieš priimdamas sprendimą pradėti lenkimo manevrą. Transporto priemonės vairuotojas privalo laikytis KET, būti apdairus ir stebėti kelio ženklus, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Pareiškėjo argumentai, kad nepastebėjo kelio ženklo, kuris įspėja apie „Šalutinį kelią iš kairės“ bei, be kita ko, „Lenkti draudžiama“, nepaneigia Pareiškėjo atsakomybės. Pareiškėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, privalo laikytis KET ir kelio ženklų reikalavimų, būti itin atidus ir rūpestingas.
12. Nors vaizdo įrašas nėra itin ryškus, tačiau jame matyti, jog Pareiškėjas, pravažiavęs kelio ženklinimą „Šalutinis kelias iš kairės“, tik po kurio laiko atlieka lenkimą ir nors lauke buvo tamsus paros metas bei lijo, tačiau apie artėjančią sankryžą yra įspėjama iš anksto, t. y. dar 150–300 m atstumu. Dėl šios priežasties Pareiškėjo argumentas, kad kelio ženklą užstojo lenkiamas automobilis ir Pareiškėjas jo nepastebėjo, vertintinas esant gynybine pozicija.
13. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugpjūčio 28 d., metu Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Valstybės įstaigą Lietuvos automobilių kelių direkciją, kurios prašė įvertinti, ar įspėjamasis kelio ženklas yra pastatytas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ numatytas taisykles. Dėl šios priežasties Pareiškėjo prašymu teismo posėdis buvo atidėtas iki bus gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymas. Nors teismui minėtos įstaigos išvados nepateiktos, tačiau Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. vykusio posėdžio metu parodė, kad Valstybės įmonė Lietuvos kelių direkcija pažeidimų nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad Pareiškėjas savo nurodomų aplinkybių dėl nagrinėjamo kelio ženklinimo netinkamumo neįrodė.
14. Minėta, kad iš vaido įrašo teismas nustatė, kad Pareiškėjas lenkimo manevrą baigė, pravažiavęs kelio ženklą draudžiantį lenkti transporto priemones. Vaizdo įraše matyti, kaip Pareiškėjo automobilis, aplenkęs ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, grįžta į savo juostą, ties sankryža. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad institucija, surašiusi nutarimą, tinkamai ištyrė byloje esančius duomenis ir teisingai paskyrė bausmę – 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisių atėmimą 3 mėnesiams.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).
16. Pareiškėjo prašymas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta sankcijoje, t. y. sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, iš esmės grindžiamas vien nepatogumais, kuriuos jis patirs, netekęs šios specialiosios teisės – nebegalės tinkamai vykdyti darbinių funkcijų, užsiimti norima veikla. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie išskirtines aplinkybes, leidžiančias teismui vertinti, jog paskirta administracinio poveikio priemonė prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, teismas pažymi, kad Pareiškėjui ir taip paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. 3 mėnesiai. Teismo vertinimu, Pareiškėjo nurodyti nepatogumai nėra aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas galėjo bei privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias dėl tokio nusižengimo padarymo. Vairuotojas kelyje privalo būti atidus, stebėti kelio ženklus bei laikytis KET reikalavimų.
17. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimas ar jos neskyrimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjo administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tad Pareiškėjas privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, idant būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad Pareiškėjas ateityje nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, sudaroma galimybė asmenims ir toliau lengvabūdiškai vertinti savo elgesį, kadangi ir ateityje jie gali tikėtis išvengti administracinės atsakomybės ar jos sušvelninimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-885/2021).
18. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas Pareiškėjo skundą atmeta, o Nutarimą palieka nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo M. J. skundą atmesti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 87-ANR_N-1015-2021 palikti nepakeistu.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.