- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-20
- Bylos Nr.
- e2YT-6729-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00719-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- L. M., J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Molėtų rajono savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M. ir J. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Molėtų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai L. M. ir J. M. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas).
2. Pareiškėjai nurodo, kad nuo 1980 m. gyvena ir deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini). Teigia, kad, būdami santuokoje, 1992 metais sumokėjo visas įmokas už privatizuojamą namą, tačiau neišliko namo pirkimo – pardavimo sutartis, todėl jie neturi galimybės įregistruoti daiktinių teisių į Gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas stovi pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 0,14 ha žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pažymi, kad ūkiniai pastatai, pažymėti inventorizacinėje byloje, yra prastos būklės, jiems unikalūs numeriai nesuteikti ir jie nesiekia jų įteisinti.
3. Pareiškėjai nurodo, kad yra išsaugoję dalį Gyvenamojo namo privatizavimo dokumentų, iš kurių matyti, jog 1992 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos vadovas J. D. įgaliojo V. S. dalyvauti perkant – parduodant Gyvenamąjį namą pareiškėjams – J. M. ir L. M., kad 1992 m. spalio 25 d. Įkainojimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta parduodamo J. M. namo vertė – 10 390 rublių, kuriame pirkėjas patvirtino, jog už įsigyjąmą turtą sumokės grynaisiais – 1 267 rublių, valstybės vienkartinėmis išmokomis – 9 123 rublių, aktas pasirašytas komisijos narių A. Ž., A. T., J. S., I. K., pardavėjo įgalioto asmens – V. S.. Mokėjimo pranešime pirkėjui nurodyta, kad prieš pasirašant sutartį pirkėjas turi sumokėti 139 rublių valstybinį mokestį, buto kainos dalį – 1 267 rublių į nurodytą (duomenys neskelbtini) kolūkio sąskaitą, investiciniais čekiais – 9 123 rublių, nurašant iš J. M. investicinės sąskaitos 3 000 rublių, iš L. M. – 6 123 rublių. 1992 m. gruodžio 1 d. banko darbuotojo įrašas patvirtinta, kad pranešime nurodytos sumos sumokėtos ir nurašytos.
4. Pareiškėjai pažymi, kad daugiau kaip 30 metų nepertraukiamai valdo Gyvenamąjį namą, jį prižiūri, pakeitė duris, langus, perstatė krosnį, kaminą, apkalė namą dailylentėmis, pakeitė grindų dangą, sienų apdailą, elektros instaliaciją. Gyvenamasis namas buvo nuolat draudžiamas būsto draudimu, pareiškėjai moka mokesčius už suvartotą elektros energiją, šiukšles. Nurodo, kad gyvenamasis namas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešajame registre kieno nors kito vardu. Pareiškėjai sąžiningai, niekam neprieštaraujant daugiau kaip 30 metų nepertraukiamai valdo Gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjai pateikė tik dalį išlikusių dokumentų – mokėjimo pranešimą, mokėjimo kvitus, įkainojimo akto kopijas, kad tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
6. Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. birželio 26 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).
7. Teismui priėmus pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, apie bylos iškėlimą, teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį 2025 m. liepos 17 d. paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.
9. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-71-916/2023 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų VĮ Registų centro pažymų matyti, kad pareiškėja L. M. nuo 1980 m. spalio 24 d., o pareiškėjas J. M. nuo 1966 m. sausio 21 d. gyvenamąsias vietas deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktoje Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad pagal 1991–1995 metų įrašus ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kolūkiui priklausančiame bute, kad šiuo metu šeima gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą toje pačioje sodyboje, kurią faktiškai valdo ir prižiūri, kurios dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini).
11. Nors pareiškime nurodytos aplinkybės ir joms pagrįsti pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjai siekė privatizuoti Gyvenamąjį namą, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo iki galio įgyvendinta ir pareiškėjų nuosavybės teisė į šį nekilnojamojo turto objektą nebuvo ir nėra įregistruota. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji šio sprendimo 9 punkte nurodyta nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimui būtina sąlyga – pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje.
12. Byloje nenustatyta, kad Gyvenamasis namas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, tačiau pirmau aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai, būdami santuokoje, jau daugiau nei trisdešimt metų atvirai valdo Gyvenamąjį namą kaip savo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo ir (ar) kad Gyvenamąjį namą nurodytu laikotarpiu būtų valdęs kas nors kitas. Be to, viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
13. Įvertinus pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad Gyvenamąjį namą pareiškėjai valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdami, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į Gyvenamąjį namą. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjai valdė aptariamą turtą, kiti asmenys į jį būtų pareiškę pretenzijas. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys pareiškimo patenkinimui neprieštarauja.
14. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjų pareiškimo patenkinimas pažeistų ir (ar) varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų, kad kas nors ginčytų pareiškėjų daugiau nei trisdešimt metų valdomo Gyvenamojo namo valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra nustatytos visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas, nustatant, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrąją jungtinę nuosavybės nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra pagrindas įregistruoti nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
15. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270, 443 straipsniais, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams įregistruoti nuosavybės teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.