Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-209-777/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-29
Bylos Nr.: e2A-209-777/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-38-3-00124-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: VšĮ „Plaukimas visiems“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-209-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00124-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei VšĮ „Plaukimas visiems“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 681,79 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Vykdant 2019 metų vaikų vasaros poilsio programų finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų, savivaldybės administracijos direktorius ir atsakovė 2019 m. birželio 5 d. sudarė biudžeto lėšų naudojimo sutartį.

2.2. 2019 m. spalio 14 d. atsakovė pateikė programos įgyvendinimo rezultatų ataskaitą bei faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Įvertinus pateiktą ataskaitą ir faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas, nustatyta, kad dalis programos vykdymui skirtų lėšų panaudotos ne pagal paskirtį, todėl laikė, jog atsakovė pagal sutarties 3.5 papunktį privalo grąžinti savivaldybės administracijai 1 681,79 Eur sumą.

3. 2023 m. vasario 1 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kurio ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 228,39 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pagrindu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybės, kaip ir pradiniame ieškinyje, tačiau atlikusi atsakovės pateiktų sąskaitų perskaičiavimą, mažino ieškinio reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

5.1. Nurodė, kad sutartyje nėra nuostatų, kurios konkrečiau numatytų ir patikslintų, detalizuotų sutarties 3.2 punkte numatytą atsakovės pareigą skirtas lėšas naudoti pagal paskirtį. Teigė, jog tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta, kokioms konkrečioms reikmėms gali būti ar negali būti naudojamos skirtos lėšos ir kokiais atvejais būtų laikoma, kad skirtos lėšos yra panaudotos ne pagal paskirtį. Sutarties 1 priede pateikiama 2023 m. gegužės 23 d. 2019 m. programos „Ypatingieji „Lygūs tarp visų“ sąmata. Akcentavo, jog minėtoje sąmatoje nurodoma, kad skirta 2 500 Eur programos lėšų suma naudojama „Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos“, tačiau sąmatoje taip pat nėra detalizuojama, kokios prekės ir paslaugos iš šių lėšų gali būti įgyjamos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė, kaip valstybės institucija, turėjo pareigą formuluoti tikslius bei konkrečius reikalavimus vaikų vasaros poilsio programų teikėjui, t. y. atsakovei. Pažymėjo, kad ieškovė, be sutarties, teismui nepateikė papildomų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iš anksto ir aiškiai buvo informuota, kokių konkrečių prekių ir paslaugų įsigijimui atsakovė galės naudoti iš savivaldybės biudžeto skirtas lėšas vaikų vasaros programos vykdymui. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo tinkamai informuota.

5.2. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės teigimu, atsakovė ne pagal paskirtį panaudojo dalį skirtų lėšų, kadangi buvo pirkti rūbai, batai, iškylos reikmenys, maistas, higienos prekės, gėlės ir t.t., tačiau sutartyje nėra aiškiai išskirta ir įvardinta, kad lėšos negali būti naudojamos šioms reikmėms. Darė išvadą, kad nesant duomenų apie tai, jog atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai prieš programos vykdymą buvo informuota ieškovės apie tai, kokias prekes ir paslaugas gali programos vykdymui pirkti už skirtas lėšas, o kokių negali, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, jog pirkdama tam tikras prekes bei paslaugas pažeis sutartį.

5.3. Pažymėjo, kad šiuo atveju šalių santykiams reglamentuoti taikytinas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi bei vaikų vasaros poilsio programų atrankos ir finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-67 (toliau – Aprašas). Teigia, kad iš ieškovės ir atsakovės teismui pateiktų lėšų panaudojimo sąskaitų nenustatyta, jog programos vykdymui skirtos lėšos būtų panaudotos Aprašo 18 punkte nurodytoms reikmėms.

5.4. Nurodė, kad 2019 m. spalio 21 d. pažymą Nr. ŠV2-10 dėl vaikų vasaros poilsio programai skirtų lėšų panaudojimo, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu teismui papildomai pateiktą 2023 m. birželio 15 d. ataskaitą dėl lėšų panaudojimo parengė liudytoja S. M., kaip atsakinga savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotoja. Pažymėjo, kad liudytoja S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo atveju vertinant atsakovei skirtų lėšų panaudojimą nebuvo vertinamas atitikimas Aprašo 18 punkto reikalavimams. Nurodė, kad savivaldybė visada pasitikėjo vaikų poilsio programų teikėjais ir į Aprašą nebuvo įtraukta, kam gali būti naudojamos programos lėšos, o kam ne, 2020 m. į aprašą buvo įtrauktos papildomos nuostatos.

5.5. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė vaikams pirko ir tiekė maistą, neatitinkantį higienos ir saugumo reikalavimų. Atsakovės atstovas G. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikams iš globos namų būdavo įduodami sauso maisto daviniai, tačiau valgyti reikėdavo ir kitiems vaikams, kadangi veiklos trukdavo beveik visą dieną, todėl pirko maisto produktus vaikams iš parduotuvių, o apgyvendinimo paslaugos vaikams nebuvo teikiamos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės atstovas G. Č. teisme parodė, kad po lėšų panaudojimo ataskaitos pateikimo savivaldybė nebeleido pateikti papildomus paaiškinimus ir sąskaitas, kad pagrįsti, jog lėšos buvo panaudotos programai, jis nebuvo kviečiamas ir į savivaldybę, kai buvo svarstomas lėšų panaudojimas. Liudytoja S. M. parodė, kad savivaldybė neprivalo kviestis programos teikėjų dėl lėšų panaudojimo aptarimo, atstovai būna kviečiami pagal poreikį. Darė išvadą, kad atsakovės lėšų panaudojimo įvertinimas buvo atliktas ne vadovaujantis sutarties nuostatomis, kadangi jose, kaip jau aptarta aukščiau, nebuvo numatytų konkrečių kriterijų ir nuostatų dėl lėšų panaudojimo, taip pat ir ne vadovaujantis Aprašo nuostatomis, o vien vadovaujantis subjektyvia ieškovės specialistės nuomone. Teismas vertino, jog šiuo atveju vien specialistės nuomonės nepakanka, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog atsakovė lėšas panaudojo ne pagal paskirtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą ir (arba) priimti naują sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Nurodė, jog pagal VšĮ „Plaukimas visiems“ pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir kvitus) vykdant VVP programą „Ypatingieji „lygūs tarp lygių“, buvo konstatuota, kad 1 681,79 Eur, skirtų minėtai programai vykdyti, panaudoti ne pagal paskirtį, nes dokumentais pagrindžiamos išlaidos yra netinkamos ir negali būti siejamos su VVP programa (išvados dėl kiekvieno dokumento pateiktos byloje, lentelėse, todėl nebesikartojama), todėl mano, kad teismo sprendimas atmesti ieškinį yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, kodėl ne programos vykdymo laikotarpiu panaudotos biudžeto lėšos teismo yra pripažįstamos tinkamai panaudotos atmetant ieškovės ieškinį.

7.2. Pažymėjo, kad tai yra viešosios lėšos (savivaldybės biudžeto), kurios yra tikslinės, skirtos patvirtintų VVP programų finansavimui pagal programų teikėjais pasirašytas biudžeto lėšų naudojimo sutartis. Teigia, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gautų lėšų panaudojimą už 1 681,79 Eur nepateisino, lėšas naudojo ne pagal VVP programos vykdymo laikotarpiu (jam neprasidėjus ar pasibaigus), pirko prekes kurios nesusijusios su vaikų vasaros poilsiu. Mano, jog teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai prieš programos vykdymą buvo informuota apie tai kokias prekes ir paslaugas gali programos vykdymui pirkti už skirtas lėšas, o kokių negali yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad biudžeto lėšų sutarties 3.2 punkte aiškiai įtvirtinta, jog skirtas savivaldybės biudžeto lėšas naudoti tik pagal paskirtį ir pagal programos lėšų naudojimo sąmatą, užtikrinant finansinių atsiskaitymo dokumentų teisėtumą. Teikėjas VšĮ „Plaukimas visiems“ programos įgyvendinimui skirtas lėšas (2 500 Eur) detalizavo programos išlaidų sąmatoje: administruojančio ir vykdančio personalo darbo užmokesčiui, įrangos nuomai, transporto išlaidoms padengti, hidrokostiumų ir gelbėjimo liemenių įsigijimui. Tačiau atkreipė dėmesį, jog pateiktuose, išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose, nurodytos kitos, su programos vykdymu nesusijusios išlaidos.

7.3. Teigia, kad aprašo 14.1 papunkčiu nustatyta, jog VVP Programa turi būti skirta Klaipėdos miesto vaikams, tačiau teikėjas ataskaitoje nurodė, jog programoje dalyvavo 120 vaikų iš visos Respublikos ir 54 vaikai iš Klaipėdos. Akcentavo, jog kaip nurodyta aprašo 14.3 papunktyje, programos vykdymo vieta turi atitikti higienos normų reikalavimus. Teikėjas ataskaitoje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 7‑16 d., 2019 m. rugpjūčio 19-24 d., ir 2019 m. rugpjūčio 26-30 d. VVP stovykla buvo organizuojama Melnragės paplūdimyje, nors teikėjas leidimo organizuoti veiklą nurodytoje vietoje iš savivaldybės administracijos nebuvo gavęs. Be to atkreipė dėmesį, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo gauta informacija iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos, dėl tiekėjo organizuoto renginio Melnragės paplūdimyje, neturint savivaldybės administracijos leidimo. Darė išvadą, kad teikėjas VVP stovyklą vykdė nelegaliai, pateikė klaidingus duomenis ir lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, todėl laikė, jog teismo argumentas, kad lėšų panaudojimo įvertinimas buvo atliktas vadovaujantis vien subjektyvia ieškovės specialistės nuomone yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9.1. Nurodo, jog pritartina teismo išvadai, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra daugiau nuostatų, kurios konkrečiai numatytų ir patikslintų, detalizuotų sutarties 3.2 punkte numatytą atsakovės pareigą skirtas lėšas naudoti pagal paskirtį, taip pat nėra apibrėžta, kokioms konkrečioms reikmėms gali būti ar negali būti panaudojamos skirtos lėšos ir kokiais atvejais laikoma, kad skirtos lėšos yra panaudotos ne pagal paskirtį. Pažymėjo, kad programos „Ypatingieji „lygūs tarp visų“ sąmatoje, sutarties 1 priede, nurodyta, kad skirta 2 500 Eur programos lėšų suma naudojama kitų prekių ir paslaugų įsigijimui, nedetalizuojant, kokios prekės ir paslaugos iš šių lėšų gali būti įgyjamos. Mano, kad teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovė, kaip valstybės institucija, turėjo pareigą formuluoti tikslius ir konkrečius reikalavimus vaikų vasaros poilsio programų teikėjui – kokių konkrečių prekių ir paslaugų įsigijimui atsakovė galės naudoti iš savivaldybės biudžeto skirtas lėšas vaikų vasaros programos vykdymui.

9.2. Pažymėjo, kad VšĮ „Plaukimas visiems“ programos įgyvendinimui skirtas lėšas detalizavo programos išlaidų sąmatoje. Teigia, kad šioje sąmatoje nėra numatyta išlaidų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, o nurodyta - kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos – 2 500 Eur, neįvardijant kokioms prekėms ir paslaugoms nurodyta suma bus panaudota. Mano, jog apeliantės teiginiai, kad atsakovės pateiktuose išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nurodytos kitos, su programos vykdymu nesusijusios, išlaidos, jog atsakovė VVP programą vykdė nelegaliai, nes nebuvo gautas savivaldybės administracijos leidimas organizuoti veiklą Melnragės paplūdimyje, vertintini kaip nepagrįsti.

9.3. Nurodė, jog iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jose fiksuotos pirkinių: maisto, higienos prekių, iškylos reikmenų, ginklų įsigijimo išlaidos, tačiau ieškovė laikė, kad visa tai pirkta ne pagal paskirtį. Teigia, kad į bylą pateiktoje VVP programos įgyvendinimo rezultatų ataskaitoje nurodyta, jog be mokymo plaukti, vaikai buvo apmokyti jodinėti žirgais, šaudyti pneumatiniais ginklais, pratinami gyventi laukinėje gamtoje, nesant patogumų. Programos įgyvendinimui buvo nupirktos tam reikalingos priemonės, pavyzdžiui, pneumatiniai ginklai, kuriais vaikai mokėsi šaudyti, tačiau ieškovė ginklų įsigijimo išlaidas vertino kaip panaudotas ne pagal paskirtį. Taip pat akcentavo, jog su žirgyno savininku A. A. buvo sutarta, kad jis leis vaikams pajodinėti žirgais, žirgyno teritorijoje bus leidžiama organizuoti vaikams įvairias varžybas, stovyklauti. Iškyloms gamtoje pirktas įvairus maistas, iškylos reikmenys. Dėvėti rūbai pirkti programoje dalyvavusiems Smiltelės globos namų vaikams, kurių jie neturėjo. Atkreipė dėmesį, kad vaikams iš globos namų buvo duodami sauso maisto daviniai, tačiau valgyti reikėjo ir kitiems vaikams, kadangi veiklos trukdavo nuo 9 val. iki 17-18 val., todėl iš parduotuvių buvo perkami maisto produktai vaikams, apgyvendinimo paslaugos nebuvo teikiamos.

9.4. Nurodė, jog vertinant atsakovės PVM sąskaitas faktūras dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, S. M., atsakovės pateiktoje ataskaitoje pažymėjo, kad įvertinus faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas, pagal paskirtį buvo panaudota 962,04 Eur, o 2019 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. ŠV2-1 O jau nurodė, kad tinkamomis pripažintos lėšos 818,21 Eur. Akcentavo, kad teismui vėliau įpareigojus ieškovę detalizuoti lėšų panaudojimą pagal paskirtį, vėlgi remiantis tomis pačiomis PVM sąskaitomis, S. M. pateiktoje lentelėje nurodė, kad tinkamai panaudotos lėšos 1 271,61 Eur, o netinkamai – 1 228,39 Eur. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, ieškovė tikslino savo ieškinio reikalavimą iš atsakovės priteisti 1 228,39 Eur. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą ieškovė pateikė paminėtą S. M. parengtą pažymą ir atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis vadovaujantis, atsakovės nuomone galima matyti, kad S. M., atlikdama pateiktų sąskaitų įvertinimą, šiose sąskaitose pieštuku apibraukė sumas, kurios, jos manymu, panaudotos pagal paskirtį. Konstatavo, kad būtent, apibrauktų lėšų sumos atitinka 2019 m. spalio 21 d. pažymoje nurodytą 818,21 Eur sumą, kuri S. M. pripažinta tinkamomis lėšomis. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytoja S. M. nurodė, jog teismui pateiktose sąskaitose esantys rankraštiniai prierašai yra juodraštiniai ir neturi teisinės galios, jų nereikia vertinti, nors šių sąskaitų, kuriose išskirtos apibrauktos sumos, duomenimis remiantis, S. M. nustatė, kad 1 681,79 Eur panaudoti ne pagal paskirtį.

9.5. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra duomenų; jog atsakovė vaikams pirko ir tiekė maistą, neatitinkantį higienos ir saugumo reikalavimų. Mano, kad teismas teisingai sprendė, kad atsakovės lėšų panaudojimo įvertinimas buvo atliktas ne vadovaujantis sutarties nuostatomis, kadangi joje nebuvo nustatyta konkrečių kriterijų ir nuostatų dėl lėšų panaudojimo, taip pat ne vadovaujantis aprašo nuostatomis, o vadovaujantis vien subjektyvia specialistės nuomone. Darė išvadą, kad šiuo atveju vien specialistės nuomonės nepakanka, jog būtų galima pagrįstai konstatuoti, kad atsakovė lėšas panaudojo ne pagal paskirtį.

9.6. Teigia, kad ieškovė nei pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei savo paaiškinimuose nenurodė, kokia lėšų suma ir kokioms išlaidoms pagal prie ieškinio pridėtas PVM sąskaitas faktūras panaudotos ne pagal paskirtį. Pažymi, kad prie ieškinio pateiktose sąskaitose faktūrose, kurias vertino ieškovės specialistė S. M., padaryti įrašai nekonkretūs, sumų apibraukimai nesuprantami, negalima nustatyti šių žymėjimų reikšmių. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas proceso metu ne kartą ieškovei siūlė pateikti teismui papildomus paaiškinimus ir patikslinimus. Nors ieškovė kelis kartus tikslino savo ieškinio reikalavimus, tačiau, kaip nurodė ieškovė, įrodymai yra prie ieškinio pateikti atsakovės sąskaitos faktūros ir 2019 m. spalio 21 d. pažyma Nr. ŠV2-10 „Dėl vaikų vasaros poilsio programai skirtų lėšų panaudojimo“. Mano, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nepakanka, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog atsakovė dalį skirtų programos lėšų panaudojo ne pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės atsakovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad vykdant 2019 metų vaikų vasaros poilsio (toliau – VVP) programų finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius bei VšĮ ,,Plaukimas visiems“, atstovaujama prezidento G. Č., 2019 m. birželio 5 d. sudarė Biudžeto lėšų naudojimo sutartį Nr. J9-1803 (toliau – sutartis). Pagal sutartį, vaikų vasaros poilsio programos ,,Ypatingieji ,,lygūs tarp visų“ įgyvendinimui buvo skirta 2 500 Eur suma. 2019 m. spalio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei vaikų vasaros poilsio programos įgyvendinimo rezultatų ataskaitą bei faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas. Ieškovė įvertino atsakovės pateiktą ataskaitą ir faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas ir nustatė, jog dalis, t. y. 1 681,79 Eur, programos vykdymui skirtų lėšų, buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Tuo pagrindu ieškovė parengė 2019 m. spalio 21 d. pažymą Nr. ŠV2-10 dėl vaikų vasaros poilsio programai skirtų lėšų panaudojimo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (4.77)-R2-2785 „Dėl netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų grąžinimo“ atsakovei buvo nurodyta grąžinti 1 681,79 Eur į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovė lėšų ieškovei negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl šių negrąžintų lėšų priteisimo iš atsakovės.

15. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. byloje gautas patikslintas ieškinys, kuriuo buvo ieškovė tais pačiais argumentais palaikė savo pirminį reikalavimą, tačiau sumažino prašomą priteisti sumą nuo 1 681,79 Eur iki 1 228,39 Eur. Su patikslintu ieškiniu, ieškovė į bylą pateikė išanalizuotų PVM sąskaitų faktūrų suvestinę, kurioje detalizuota, kokios lėšos yra pripažįstamos kaip panaudotos pagal paskirtį. 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje, ieškovės atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė iš atsakovės priteisti 1 228,39 Eur skolą.

16. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuojama, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

17. 2019 m. birželio 5 d. biudžeto lėšų naudojimo sutarties 2.1. punktu, ieškovė įsipareigojo finansuoti programos vykdymą ir pervesti lėšas į atskirą atsakovės sąskaitą per 10 darbo dienų po sutarties pasirašymo pagal pateiktą programos lėšų naudojimo sąmatą savivaldybės biudžeto lėšoms gauti. Sutarties 2.2 punktas numatė, kad ieškovė turi teikti metodinę ir informacinę pagalbą rengiant atsiskaitymo dokumentus. Vertinant atsakovės įsipareigojimus pagal Sutartį pažymėtina, jog sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja skirtas savivaldybės biudžeto lėšas naudoti tik pagal paskirtį ir pagal programos lėšų naudojimo sąmatą (1 priedas), užtikrinant finansinių atsiskaitymo dokumentų teisėtumą. Sutarties 3.4 punkte numatyta, kad atsakovė privalo pateikti švietimo skyriaus darbuotojui biudžeto lėšų panaudojimo ataskaitą (2 priedas) ir faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas, patvirtintas vadovo ar įgalioto asmens parašu, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutartyje nurodytos programos įgyvendinimo pabaigos. Vadovaujantis sutarties 3.5 punktu, atsakovė privalo grąžinti nepanaudotas ar ne pagal paskirtį panaudotas programai įgyvendinti skirtas lėšas į sutartyje nurodytą savivaldybės biudžeto sąskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 20 dienos.

18. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra daugiau nuostatų, kurios konkrečiau numatytų ir patikslintų, detalizuotų sutarties 3.2 punkte numatytą atsakovės pareigą skirtas lėšas naudoti pagal paskirtį. Nurodė, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta, kokioms konkrečioms reikmėms gali būti ar negali būti naudojamos skirtos lėšos ir kokiais atvejais būtų laikoma, kad skirtos lėšos yra panaudotos ne pagal paskirtį. Sutarties 1 priede pateikiama 2023 m. gegužės 23 d. 2019 m. Programos „Ypatingieji „Lygūs tarp visų“ sąmata. Minėtoje sąmatoje nurodoma, kad skirta 2 500 Eur programos lėšų suma naudojama „Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos“, tačiau atkreipė dėmesį, jog sąmatoje taip pat nėra detalizuojama, kokios prekės ir paslaugos iš šių lėšų gali būti įgyjamos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

19. Kaip minėta, sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja skirtas savivaldybės biudžeto lėšas naudoti tik pagal paskirtį ir pagal programos lėšų naudojimo sąmatą (1 priedas), užtikrinant finansinių atsiskaitymo dokumentų teisėtumą. 2023 m. gegužės 23 d. parengtoje 2019 m. Programos „Ypatingieji „Lygūs tarp visų“ sąmatoje nurodyta, kad programos įgyvendinimui skirta 2 500 Eur programos lėšų suma naudojama „Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos“, tačiau tai nereiškia, kad byloje nėra duomenų, kokios prekės ir paslaugos iš šių lėšų gali būti įgyjamos. Akcentuotina, jog ieškovė, kartu su ieškiniu į bylą pateikė 2028 m. kovo 3 d. (tikėtina rašymo apsirikimo klaida) paraišką gauti lėšų vaikų vasaros poilsio programai. Minėtos paraiškos 3 skyriaus 5 dalyje „Programos išlaidos (Eur)“ atsakovė pateikė programos įgyvendinimui reikalingų išlaidų detalizaciją, iš kurios matyti, jog programos įgyvendinimui reikalinga 10 500 Eur suma, o iš savivaldybės prašomos lėšos sudaro 6 200 Eur (1) atlyginimams skirtina suma sudaro 6 000 Eur (lėšos, prašomos iš savivaldybės biudžeto – 3 000 Eur); 2) irklenčių, banglenčių, kajakų nuomai skirtina suma sudaro 2 000 Eur (lėšos, prašomos iš savivaldybės biudžeto – 1 500 Eur); 3) Kurui skirtina suma sudaro 500 Eur (lėšos, prašomos iš savivaldybės biudžeto – 400 Eur); 4) hidrokostiumų pirkimui skirtina suma sudaro 1 500 Eur (lėšos, prašomos iš savivaldybės biudžeto – 1 000 Eur); 5) gelbėjimo liemenių pirkimui skirtina suma sudaro 500 Eur (lėšos, prašomos iš savivaldybės biudžeto – 300 Eur)). Programos 4 skyriuje nurodyta, kad programai vykdyti būtinų prekių ir paslaugų įsigijimui reikalingos lėšos sudaro 4 000 Eur sumą (irklenčių, banglenčių, kajakų nuoma 2 000 Eur + hidrokostiumų pirkimas 1 500 Eur + gelbėjimo liemenių pirkimas 500 Eur –iš viso 4 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog byloje nėra duomenų, kokios prekės ir paslaugos iš ieškovės skirtų lėšų gali būti įgyjamos vykdant programą.

20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir pirmosios instancijos teismo argumentus, jog ieškovė, kaip valstybės institucija, turėjo pareigą formuluoti tikslius bei konkrečius reikalavimus vaikų vasaros poilsio programų teikėjui, t. y. atsakovei, nurodant, kokias konkrečias prekes ir paslaugas atsakovė galėjo pirkti, o kokių ne. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai prieš programos vykdymą buvo informuota ieškovės apie tai, kokias prekes ir paslaugas gali programos vykdymui pirkti už skirtas lėšas, o kokių negali, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, kad pirkdama tam tikras prekes bei paslaugas pažeis sutartį.

21. Kaip minėta šios nutarties 21 punkte, atsakovė pati teikdama paraišką finansavimui gauti, detalizavo konkrečias prekes ir paslaugas, kurios bus reikalingos programos vykdymui, todėl akivaizdu, jog panaudojus iš ieškovės gautas valstybės lėšas ne pagal paskirtį, atsakovė turėjo ir galėjo suprasti iš to galinčią kilti riziką, jog gautas lėšas gali tekti grąžinti. Be to, nelogiškais ir nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovė privalėjo nurodyti konkrečias prekes ir paslaugas, kurias atsakovė turėjo teisę įsigyti už ieškovės suteiktas lėšas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra neįmanoma, tokio pobūdžio sutartyje, nurodyti visas konkrečias prekes ir paslaugas, kurias stovyklos organizatorius turėtų teisę įsigyti vykdydamas savo veiklą. Dar daugiau, toks prekių ir paslaugų konkretizavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu galėtų turėti ir neigiamas pasekmes, kadangi galėtų neproporcingai apriboti stovyklos organizatoriaus galimybes įsigyti būtinų prekių ir paslaugų, nors jos ir neprieštarautų vykdomos veiklos paskirčiai.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

23. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Teismo funkcija yra tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 78 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, jog atsakovės organizuojama vasaros stovykla iš dalies buvo finansuojama valstybinėmis lėšomis, kurių atskaitomybei taikomos griežtesnės taisyklės, kadangi valstybinių lėšų naudojimas susijęs ir su viešuoju interesu. Tai reiškia, kad valstybinės lėšos turi naudojamos skaidriai, racionaliai bei griežtai pagal paskirtį. Aptariamu atveju nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, atliko atsakovės pateiktos ataskaitos ir faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijų vertinimą bei nustatė, jog dalis, programos vykdymui skirtų lėšų, buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Tuo pagrindu ieškovė parengė 2019 m. spalio 21 d. pažymą Nr. ŠV2-10 dėl vaikų vasaros poilsio programai skirtų lėšų panaudojimo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (4.77)-R2-2785 „Dėl netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų grąžinimo“ atsakovei buvo nurodyta grąžinti 1 681,79 Eur į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės atliktu vertinimu, pateikė savo paaiškinimus dėl ieškovės nepripažintinų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje iš esmės kyla ginčas dėl atsakovės į bylą pateiktų stovyklos faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl į bylą pateiktos VVP programos įgyvendinimo rezultatų ataskaitos bei ją patvirtinančių įrodymų (atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų) atitikties 2019 m. birželio 5 d. biudžeto lėšų naudojimo sutarties nuostatoms.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su 2023 m. vasario 1 d. patikslintu ieškiniu bei 2023 m. birželio 15 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, ieškovė į bylą pateikė detalius paaiškinimus, kokias stovyklos veiklai reikalingų prekių ir paslaugų išlaidas ji pripažįsta kaip panaudotas pagal 2019 m. birželio 5 d. biudžeto lėšų naudojimo sutartį ir kokių išlaidų ieškovė nepripažįsta, tačiau pirmosios instancijos teismui šių argumentų neįvertinus ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakius, liko neatskleista bylos esmė.

26. Kartu pažymėtina, jog į bylą buvo pateiktas 2023 m. sausio 16 d. atsakovės atstovės prašymas ieškovei dėl papildomų įrodymų vertinimo susijusių su VVP programos įgyvendinimu bei kartu su prašymu į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros (failas 3, b. l. 118-146). Tačiau byloje nėra duomenų, ar ieškovė minimas sąskaitas vertino, ar jas pripažįsta, ar ne. Akcentuotina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė kėlė klausimą dėl šių sąskaitų vertinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovei pateikti nuomonės dėl naujai pateiktų įrodymų, kas taip pat vertintina, kaip bylos esmės neatskleidimas.

27. Dar daugiau, byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. byloje gautas patikslintas ieškinys, kuriuo buvo ieškovė tais pačiais argumentais palaikė savo pirminį reikalavimą, tačiau sumažino prašomą priteisti sumą nuo 1 681,79 Eur iki 1 228,39 Eur. 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje, ieškovės atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė iš atsakovės priteisti 1 228,39 Eur skolą. Tačiau būtina pastebėti, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu papildomai teismui pateikė 2023 m. birželio 15 d. raštą nustatytiems lėšų panaudojimo neatitikimams pagrįsti. Iš minėto rašto turinio matyti, kad ieškovė detaliai įvertino kiekvieną atsakovės, kartu su vaikų vasaros poilsio programos įgyvendinimo rezultatų ataskaita pateiktas sąskaitas bei konstatavo, jog 1 681,79 Eur išlaidų panaudotos ne pagal paskirtį.

28. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog po 2023 m. vasario 1 d. pateikto patikslinto ieškinio, ieškovė nei ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko netikslino ir nekeitė, todėl šiuo atveju tampa neaišku, koks byloje yra tikrasis reikalavimas, t. y. ar ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 228,39 Eur skolą, ar visgi laikosi savo pirminio reikalavimo ir 2023 m. birželio 15 d. rašte nurodytų paskaičiavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pašalinti šiuos neaiškumus, tačiau to nepadarė.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų susijusių su ne pagal paskirtį panaudotų lėšų grąžinimo, netinkamai vertino įrodymus, neištyrė ir skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl ieškovės atliktų su VVP programos vykdymu susijusių lėšų panaudojimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl liko neatskleista bylos esmė. Pripažinus, kad liko neatskleista bylos esmė ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal byloje pateiktus įrodymus, bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme galimybės nėra, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Padarius tokią išvadą, kiti apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jolanta Gailevičienė