- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-375-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00037-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- V. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. L. atskirąjį skundą dėl Plungė apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui V. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei S. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. vasario 9 d. teisme gautas atsakovo V. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo (pakeitimo).
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukros M. R. laikina bendravimo tvarka nebeatitinka vaiko poreikių, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, todėl būtina bendravimo tvarką papildyti ir modifikuoti laikino bendravimo tvarkos sąlygas tokiu būdu: atsakovas – tėvas V. R. kiekvieną savaitės antradienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (antradienio) 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; atsakovas – tėvas V. R. kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 20 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; atsakovas – tėvas V. R. nuo vasario mėnesio, kas antro savaitgalio, tai yra I ir III mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 15 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Apie vaiko pasiėmimą iš darželio atsakovas ieškovę turi informuoti ne vėliau kaip prieš parą (telefonu ar sms žinute), o ketindamas pasiimti jam priklausančiam savaitgaliui atsakovas turi informuoti (telefonu, sms žinute ir pan.) ieškovę ne vėliau prieš dvi dienas; atsakovas – tėvas V. R. neporiniais metais bendrauja su nepilnamete dukra jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)); tuo atveju, jeigu vaiko gimimo diena bus nedarbo diena ir nesutaps su tėvo bendravimu su dukra savaitgaliais, tėvas pasiima dukrą iš jo gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jeigu ši diena bus darbo diena, tėvas pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, arba iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Atsakovas įsipareigoja sudaryti sąlygas, jog nepilnametę dukrą galėtų pasveikinti su gimtadieniu sveikinimu suinteresuoti asmenys, dalyvauti jos gimtadienio šventėje (jeigu tokia šventė būtų rengiama); atsakovas – tėvas V. R. neporiniais metais bendrauja su nepilnamete dukra M. R. Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; atsakovas – tėvas V. R. poriniais metais bendrauja su nepilnamete dukra M. R. šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; atsakovas – tėvas V. R. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 15 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo V. R. prašymą tenkino. Pakeitė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria nustatyta atsakovo V. R. ir nepilnametės dukros M. R. laikina bendravimo tvarka, šią laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje papildant bei nustatant sekančią atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), laikino bendravimo tvarką: atsakovas – tėvas V. R. kiekvieną savaitės antradienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (antradienio) 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; atsakovas – tėvas V. R. kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 20 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; atsakovas – tėvas V. R. nuo vasario mėnesio, kas antro savaitgalio, tai yra I ir III mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 15 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Apie vaiko pasiėmimą iš darželio atsakovas ieškovę turi informuoti ne vėliau kaip prieš parą (telefonu ar sms žinute), o ketindamas pasiimti jam priklausančiam savaitgaliui atsakovas turi informuoti (telefonu, sms žinute ir pan.) ieškovę ne vėliau prieš dvi dienas; atsakovas – tėvas V. R. neporiniais metais bendrauja su nepilnamete dukra jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)); tuo atveju, jeigu vaiko gimimo diena bus nedarbo diena ir nesutaps su tėvo bendravimu su dukra savaitgaliais, tėvas pasiima dukrą iš jo gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jeigu ši diena bus darbo diena, tėvas pasiima dukrą iš jos lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, arba iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Atsakovas įsipareigoja sudaryti sąlygas, jog nepilnametę dukrą galėtų pasveikinti su gimtadieniu sveikinimu suinteresuoti asmenys, dalyvauti jos gimtadienio šventėje (jeigu tokia šventė būtų rengiama); atsakovas – tėvas V. R. neporiniais metais bendrauja su nepilnamete dukra M. R. Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; atsakovas – tėvas V. R. poriniais metais bendrauja su nepilnamete dukra M. R. šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; atsakovas – tėvas V. R. bendrauja su nepilnamete dukra M. R. kiekvienų metų Tėvo dieną, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 15 val.
4. Nurodė, kad atsakovo V. R. kreipimasis į teismą dėl bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarkos nustatymo ir priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl dukros M. R. bendravimo su tėvu, leidžia daryti išvadą, kad siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją. Taip pat nurodė, kad atsakovo pasiūlyta papildyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku iš esmės neprieštarauja nei šalių, nei jų nepilnamečio vaiko interesams, todėl gali būti nustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. 1 punktas: atsakovas – tėvas V. R. kiekvieną savaitės antradienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (antradienio) 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. 3 punktas, ir šioje dalyje palikti galioti 2020 m. sausio 29 d. Plungės apylinkės teismo pritaikytą laikinąja apsaugos priemonę bendravimo tvarkoje su nepilnamečiu vaiku išdėstant sekančiai: atsakovas – tėvas V. R., nuo vasario mėnesio, kas antro savaitgalio, tai yra I ir III mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. pasiima dukrą M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio šeštadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Apie vaiko pasiėmimą iš darželio atsakovas ieškovę turi informuoti ne vėliau kaip prieš parą (telefonu ar sms žinute), o ketindamas pasiimti jam priklausančiam savaitgaliui atsakovas turi informuoti (telefonu, sms žinute ir pan.) ieškovę ne vėliau prieš dvi dienas. Atsižvelgiant į tai, kad nors ir neturėdama galimybės išsakyti savo nuomonės, ieškovė su likusios nutarties dalimis sutinka, likusias skundžiamos nutarties dalis palikti nepakeistas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nesutinka, kad atsakovui būtų suteikta teisė du kartus per savaitę, t. y. kiekvieną savaitės antradienį ir trečiadienį pasiimti dukrą iš darželio ar jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir ją grąžinti 19-20 val., nes šalių nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko darželį, jai reikia pailsėti ir susiruošti kitai dienai, vaikas eina anksti miegoti, nes rytais tenka anksti keltis.
4.2. Teismas tenkindamas atsakovo prašymą ir darydamas išvadą, jog šiuo atveju būtina užtikrinti nepilnamečiam vaikui stabilumą ir saugumo jausmą, visiškai neįvertina mažo vaiko amžiaus ir, kad tokiu būdu nebus užtikrinamas stabilumas, kai vaikas jau galimai buvo pripratęs prie anksčiau nustatytos bendravimo tvarkos.
4.3. Nesutinka su pakeistu 3 punktu ir prašo palikti galioti jį taip, kaip buvo patvirtinęs teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartyje, t. y. toje dalyje, kad dukra turi būti parvežta į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio šeštadienio 19 val.
4.4. Pažymi, kad pusę metų po skyrybų, kai buvo numatytas jo laikas su vaiku, susitikimuose su atsakovu dalyvauti kartu turėjo ir ji, nes nepilnametė dukra patirdavo stresą, verkdavo ir prašydavo, kad jos mama nepaliktų, todėl adaptacijai palengvinti, ieškovė leisdavo laiką kartu su vaiku ir jos tėčiu (atsakovu).
4.5. Teismas vienašališkai pakeisdamas bendravimo su vaiku tvarką ir leisdamas atsakovui bendrauti su vaiku nepertraukiamai nebe dvi savaitgalio, o net tris dienas, neatsižvelgė nei į šios bylos specifiką, vaiko interesus, o taip pat vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadose suformuluotus reikalavimus, o rėmėsi išimtinai atsakovo pageidavimu bei interesais.
4.6. Teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymą, procesinį sprendimą priėmė nežinodamas ieškovės pozicijos, nepranešęs ieškovei ir jai nedalyvaujant, neišklausęs jos pozicijos, taip pat nedalyvaujant ir neišsakius nuomonės nagrinėjamais klausimais Vaiko teisių apsaugos tarnybai, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl nutartis turi būti panaikinta arba pakeista tik toje dalyje su kuria ieškovė sutinka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti bent preliminarias išvadas, jog atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimas galėtų būti apribotas, nes kenktų nepilnamečio vaiko interesams.
5.2. Ieškovės nesutikimas, išreikštas žodžiais, jog dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jai reikia pailsėti ir susiruošti kitai dienai, vaikas anksti eina miegoti, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamojoje nutartyje nustatytą laikiną bendravimo tvarką kiekvienos savaitės antradienį.
5.3. Iki skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovės prašymu, atsakovas buvo nuo penktadienio iki sekmadienio su šalių nepilnamete dukra ir ieškovės sūnumi. Be to, ir pagal skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas bendravo su nepilnamete dukra nuo 2021 m. vasario 19 d. (penktadienio) 17 val. iki 2021 m. vasario 21 d. (sekmadienio) 15 val.
5.4. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka suteikia atsakovui galimybę maksimaliau, lyginant su teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, dalyvauti auklėjant nepilnametę dukrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos 2020 m. sausio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo su vaiku nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).
10. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
11. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
12. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės S. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė laikiną nepilnametės dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove mama S. L. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje nustatė atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo tvarką su dukra M. R., gimusia (duomenys neskelbtini), nurodytomis sąlygomis: atsakovas – tėvas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 20 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; atsakovas – tėvas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo vasario mėnesio, kas antro savaitgalio, tai yra I ir III mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. pasiima dukrą M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio šeštadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Apie vaiko pasiėmimą iš darželio atsakovas ieškovę turi informuoti ne vėliau kaip prieš parą (telefonu ar sms žinute), o ketindamas pasiimti jam priklausančiam savaitgaliui atsakovas turi informuoti (telefonu, sms žinute ir pan.) ieškovę ne vėliau prieš dvi dienas.
13. Apeliantė nesutinka, kad atsakovui būtų suteikta teisė du kartus per savaitę, t. y. kiekvieną savaitės antradienį ir trečiadienį pasiimti dukrą iš darželio ar jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir ją grąžinti 19-20 val., nes šalių nepilnametė dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko darželį, jai reikia pailsėti ir susiruošti kitai dienai, vaikas eina anksti miegoti, nes rytais tenka anksti keltis. Šie argumentai nepagrįsti.
14. Kaip minėta, teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą nustatė, kad atsakovas kiekvieną savaitės trečiadienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (trečiadienio) 20 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą. Taigi ieškovė pati prašė nustatyti bendravimo su atsakovu tvarką iki 20 val. Nagrinėjamu atveju pakeistoje bendravimo tvarkoje papildyta, kad atsakovas ir kiekvieną savaitės antradienį nuo 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki tos pačios dienos (antradienio) 19 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą. Taigi antradienį atsakovas turi pareigą parvežti vaiką anksčiau, tai yra iki 19 val., todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nuo 19 val. nėra galimybės vaiko suruošti kitai dienai, laiku nueiti miegoti ir pailsėti.
15. Apeliantė prašo palikti galioti bendravimo tvarką taip, kaip buvo patvirtinęs teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartyje, t. y. toje dalyje, kad dukra turi būti parvežta į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio šeštadienio 19 val. Šie argumentai taip pat atmestini.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.
17. Kaip minėta, teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė, kad atsakovas nuo vasario mėnesio, kas antro savaitgalio, tai yra I ir III mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. pasiima dukrą M. R. iš darželio ar jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio šeštadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti nustatoma maksimali bendravimo tvarka, taip pat nenustatyta, kad po minėtos nutarties priėmimo buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, pablogėjo vaiko sveikata, vaikas būtų traumuojamas psichologiškai. Priešingai, atsakovas nurodė, kad atsakovas bendravo su nepilnamete dukra nuo 2021 m. vasario 19 d. (penktadienio) 17 val. iki 2021 m. vasario 21 d. (sekmadienio) 15 val. Taip pat buvo pasilikęs su abiem ieškovės vaikais. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste (toliau – Tarnyba) 2020 m. balandžio 20 d. išvadoje nurodė, kad nerekomenduotinas 30 dienų iš eilės bendravimas su tėvu, nes tada mergaitei buvo tik (duomenys neskelbtini), ji prisirišusi prie mamos, tėvai neseniai buvo išsiskyrę. Tačiau byloje nėra duomenų, kad vaiko teisių tarnyba būtų prieštaravusi dėl atsakovo bendravimo su dukterimi nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val. Be to, Tarnybos nuomone, tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad abu tėvai maksimaliai bendrautų su vaiku ir vienodomis teisėmis dalyvautų vaiko gyvenime.
18. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė procesinių ir materialinių teisės normų taikymą, procesinį sprendimą priėmė nežinodamas ieškovės pozicijos, nepranešęs ieškovei ir jai nedalyvaujant, neišklausęs jos pozicijos, taip pat nedalyvaujant ir neišsakius nuomonės nagrinėjamais klausimais Tarnybai, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus.
19. Teismas pažymi, kad bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) pranešus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės neinformavimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonės neišklausymas), iš esmės pažeidė jo ir nepilnamečių vaikų teises ar interesus. Be to, ieškovė savo poziciją išsakė pateikdama atskirąjį skundą, kurią įvertino apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, kad 2021 m. sausio 8 d. pranešime dėl išvados Tarnyba nurodė, kad papildomos informacijos pateikti neturi, galutinė išvada bus pateikta, kai byla bus nagrinėjama iš esmės.
20. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pakeista/papildyta pirmosios instancijos teismo atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia vaiko ir vaiko tėvų interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.