Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-11-19 · Byla Nr. BIK-693/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-10Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-11-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
BIK-693/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55602-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Jokimaitė (pirm.), Artūras Ridikas, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Nukentėjusysis
T. P.
Kasacinio skundo Nr. 2P-873/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55602-2018-2
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkės), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nukentėjusiojo T. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. R. (D. R.) baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis T. P. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas atleido D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukė, nustatant dvejų metų laidavimą, neskiriant užstato, paskiriant laiduotoja G. A.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, pripažinęs D. R. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta imperatyvi nuostata, jog asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju eismo įvykio kaltininkas buvo nenuoširdus ir nesąžiningas, nes savo melagingais pirminiais parodymais bandė suversti kaltę kasatoriui (nukentėjusiajam). Teismas turėjo įvertinti paties kaltininko požiūrį į padarytų nukentėjusiajam neigiamų pasekmių šalinimą (nesutikus su kaltininko pasiūlyta 1000 Eur žalos atlyginimo suma, žala neatlyginta). Skunde nesutinkama ir dėl laiduotojos gebėjimo daryti teigiamą poveikį kaltininkui, nes ji yra jauno amžiaus ir nepakankamai nepriekaištingos reputacijos (neturi auklėjamosios pedagoginės ir gyvenimiškos patirties, iš jos elgesio suprantama, kad yra linkusi išvengti atsakomybės, nes bausta administracine tvarka, kaip važiavusi viešuoju transportu tyčia nepažymėjusi bilieto).

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pateiktame kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos sprendžiant apie bausmės paskyrimą. Skunde skirtingai vertinamos aplinkybės, susietos su eismo įvykiu bei kaltininko asmenybe, teikiamos vertinimui laiduotoją apibūdinančios asmenybinės savybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Šiuo atveju iš skundo turinio matyti, kad iš esmės kasatorius siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės ir padarytos priešingos išvados, tačiau tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo T. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita JokimaitėArtūras RidikasGabrielė Juodkaitė-Granskienė