Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. R. ir jo gynėjams advokatui Mindaugui Paukštei, advokato padėjėjai Laurai Martinaitytei,

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R. (D. R.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2018 m. lapkričio 21 d., apie 08:20 val., Nemenčinės pl.-Saulėtekio al., Vilniuje, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 73.11 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Nemenčinės plentu link Antakalnio gatvės pusės įvažiavo į sankryžoje esančią reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui, nepraleido perėjos ženklinimo ribose iš kairės į dešinę bėgusio pėsčiojo T. P., jį partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų T. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2019 m. sausio 28 d. ADB GJENSIDIGE rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad nukentėjusiajam T. P. paskaičiuota ir bus išmokėta 2.483,92 eurų draudimo išmoka asmens žalai atlyginti (2400 eurai neturtinei ir 83,92 eurai asmens turtinei asmens žalai atlyginti. T. P. išmokėta 534,63 eurų draudimo išmoka už apgadintus daiktus. Valstybinei ligonių kasai paskaičiuota bei bus išmokėta 242,10 eurų išmoka už suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojo A. T., nurodžiusio, kad jis važiavo maždaug už 30-50 m nuo priekyje pirma eismo juosta važiuojančio automobilio „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiuojant Nemenčinės pl. ir Saulėtekio al. sankryžą, pamatė, kad dega raudonas šviesoforo signalas, kaip tik tada pagalvojo, kad priekyje važiuojantis „Fiat“ automobilis nespės sustoti, beriedėdamas iki šviesoforo jis pamatė, kad iš „Fiat“ automobilio priekio į įvairias puses išsibarstė daiktai, tada ir suprato, kad „Fiat“ automobilis partrenkė žmogų. Liudytojo teigimu, jis visiškai garantuotas, kad „Fiat“ vairuotojas važiavo per raudoną šviesoforo signalą, nes nukentėjusysis jau buvo perėjęs beveik visą pėsčiųjų perėją. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiojo T. P. parodymai, kad jis ėjo per gatvę pėsčiųjų perėja, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pėstiesiems, per gatvę ėjo greitu tempu, tačiau nebėgo; eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos schema, kuriose automobilis „Fiat Doblo“ užfiksuotas stovintis ant pėsčiųjų perėjos tarp pirmos ir antros eismo juostų, prekine dalimi nukreipta į Antakalnio gatvę, 1,7 m galine dalimi nutolęs nuo sankirtos su Saulėtekio al. (b. l. 6-7). Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, kuriais nustatyta, kad po eismo įvykio apgadintas (įlenktas) automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtis, priekinis bamperis, apgadintas (sudaužytas) priekinis stiklas, sulaužytos priekinės grotelės (b. l. 11-18). Teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. savo išvadoje patvirtino, kad T. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 41). Iš esmės visi byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus, sudaro vieningą įrodymų grandinę. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą dėl kaltinamojo D. R. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo D. R. rašytinis prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos G. A. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet jo neįpareigoja atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustačius straipsnyje numatytų sąlygų visumą.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas nebuvo, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, išgyveno dėl nukentėjusiojo, ieškojo jo gydymo įstaigose, domėjosi jo sveikatos būkle, tai atitinka pirmąsias dvi BK 40 straipsnio taikymo sąlygas. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl fizinio asmens sveikatos sutrikdymo. Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo nepareikšti. Kaltinamasis nurodė, kad jis savo ruožtu žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo sutarta dėl atlygintinos žalos dydžio, tačiau jis įsipareigoja atlyginti teismo priteistą žalą. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis bei jo atstovas nereiškė civilinio ieškinio, nurodė, kad žalos atlyginimo klausimą spręs vėliau civilinio proceso tvarka. Įvertinus tai, konstatuotina, kad dar nežinoma atlygintinos žalos suma, kurios nukentėjusysis reikalaus konkrečiai iš kaltinamojo. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, vykdydamas savo darbines pareigas ir tokiu atveju, vadovaujantis civilinės teisės normomis, jam ir nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą, nes už darbuotojo veiksmais padarytą žalą materialiai atsakingas yra darbdavys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo civilinę atsakomybę apsidraudęs ADB „Gjensidige“. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nukentėjusiojo eismo įvykio metu padarytų sužalojimų gydymo ir jam priklausančių daiktų sugadinimo, draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ jau atlygino 534,63 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam T. P. ir 242,10 eurų Valstybinei ligonių kasai, draudimo bendrovės buvo paskaičiuota ir numatyta atlyginti 2400 eurų neturtinės žalos ir 83,92 eurų turtinės žalos nukentėjusiajam T. P. (b. l. 89, 123-126). Atsižvelgiant į tai, kad dalį turtinės žalos jau atlygino draudimo kompanija, ji yra paskaičiavusi ir įsipareigojusi atlyginti dar dalį turtinės žalos ir neturtinę žalą, bei į tai, kad nukentėjusysis dar nėra priėmęs sprendimo dėl reikalaujamos žalos dydžio (pareiškęs civilinio ieškinio), todėl neaišku, ar jo reikalavimai viršys draudimo kompanijos paskaičiuotą atlygintinos žalos sumą, teismas nelaiko fakto, jog kaltinamasis asmeniškai dar nėra sumokėjęs žalos atlyginimo nukentėjusiajam kliūtimi taikyti laidavimą ir atleisti kaltinamąjį D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu yra tai, jog žala nukentėjusiajam būtų atlyginta arba įsipareigota tokią žalą atlyginti ateityje. Iš kaltinamojo parodymų bei veiksmų (siūlant 1000 eurų žalos atlyginimo) matyti, kad jis nevengs atsakomybės, yra pasiryžęs pagal esamas finansines galimybes sumokėti žalos atlyginimo sumą, kuri bus nustatyta teismo sprendimu`. Pagal teismų praktiką, norint konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos buvimą, būtina nustatyti, jog kaltininkas savo aktyviais veiksmais nuoširdžiai ketino sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju D. R. po įvykio dėjo pastangas susisiekti su nukentėjusiuoju, ieškojo kontaktų, bendravo telefonu, siekė aplankyti nukentėjusįjį ligoninėje, suteikti reikiamą moralinę ir materialinę paramą, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, siūlė 1000 eurų, tačiau nukentėjusysis nesutiko su tokia suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga nereiškia, kad asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015). Tuo labiau, teismo vertinimu, vien dėl nesutikimo su civilinio ieškinio dydžiu ir nukentėjusiojo apsisprendimo dėl civilinio ieškinio dydžio nebuvimo kaltinamasis neturėtų prarasti galimybės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Teismas, posėdžio metu nustatęs, kad už kaltinamojo veiką materialiai atsakingas ne tik jis, bet ir jo darbdavys, kadangi nusikalstama veika padaryta darbo metu ir naudojant darbdaviui priklausančią transporto priemonę, atsižvelgęs į duomenis viešojoje erdvėje apie darbdavio turtinę padėtį, nustatė, kad minėta įmonė dirba pelningai (2017 m. deklaruota iki 2 mln. eurų apyvarta). Minėtos aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą išvadai, kad nukentėjusiajam teismo priteista žala bus visiškai atlyginta.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. R. yra anksčiau neteistas, jis padarė neatsargų nusikaltimą, kaltė pasireiškė nusikalstamo pasitikėjimo forma, tačiau eismo įvykį padarė, būdamas blaivus, savo kaltę jis visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nevengia atsakomybės, administracine tvarka praeityje baustas tik vieną kartą, dar būdamas nepilnametis pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis (dėl transporto priemonės (mopedo) vairavimo neturint teisės vairuoti), bauda buvo sumokėta, nuobauda jau negalioja. Šis pažeidimas nors šiurkštus ir sukėlęs sunkias pasekmes, vis dėlto, daugiau atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio, padarytas jauno asmens amžiaus sąlygoto nekantrumo, skubėjimo dėl darbo. Pastebėtina, kad po šio epizodo D. R. nei karto per savo kaip legalaus vairuotojo praktiką Kelių eismo taisyklių nebepažeidė, nors dirbo vairuotoju ir intensyviai vairavo transporto priemonę. Darbdavio kaltinamasis charakterizuojamas kaip pareigingas, aktyvus ir atsakingas darbuotojas. D. R. yra aktyviai sportuojantis asmuo, turintis, sportinių pasiekimų, gerbiamas ir teigiamai charakterizuojamas savo sporto srities bendruomenės (b. l. 153-161). Asmuo turi sužadėtinę, laukiasi kuri laukiasi kūdinio. Minėtos aplinkybės, kaltinamojo asmenybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tuo labiau, kad šis baudžiamasis procesas jam turėjo ir prevencinį poveikį.

Byloje pateiktas G. A. rašytinis prašymas, kuriuo ji prašo leisti jai būti jos sužadėtinio kaltinamojo D. R. laiduotoja. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). G. A. neteista (b l. 118), bausta administracine tvarka, tačiau už itin smulkius ir nepavojingus administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), baudos sumokėtos (b. l. 188), mokėsi, šiuo metu atlieka praktiką (duomenys neskelbtini), kuri susijusi su pedagogine veikla (moko muzikos jaunesniųjų klasių vaikus), studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mokymo įstaigose apibūdinama kaip stropus ir atsakingas žmogus. Ji su kaltinamuoju bendrauja 4 metus, ruošiasi sukurti šeimą, tarp jų susiklostė tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, kuriuos ateityje dar sustiprins vaiko gimimas šeimoje. Laiduotoja teigia daranti savo būsimajam sutuoktiniui, su kuriuo laukiasi vaiko, teigiamą poveikį, ne kartą kalbėjosi apie įvykusį nusikaltimą, dėl kurio jie labai išgyvena, yra pasirengusi kartu patirti finansines išlaidas dėl įvykio. Aplinkybė, kad ji yra jauno amžiaus, šiuo atveju negali būti vertinama kaip nepalankus aspektas, kadangi G. A. asmenybė tiek pagal jos išsilavinimą, dalyvavimą pedagoginėje veikloje, tiek pagal ją apibūdinančias savybes, nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai, o ir jos amžius pats savaime negali būti vertinamas kaip netinkamas laidavimo instituto taikymui, juolab, kad tokios sąlygos įstatymas nenumato. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog G. A. yra verta pasitikėjimo, jos asmeninės savybės, su kaltinamuoju tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, kasdieninis bendravimas, laiduotojos reiklumas ir atsakingumas leis jai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jiems kartu gyvenant šeimoje bei artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę D. R. stebėti bei kontroliuoti jo būklę, daryti įtaką jo sprendimams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir kaltinamasis D. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi pavojingai, važiuodamas per draudžiamą raudoną šviesoforo signalą šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, sukėlė eismo įvykį ir sužalojo pėsčiąjį, sunkiai sutrikdydamas jam sveikatą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes – važiavo pavojingai – rytinio piko metu, kai eismas intensyvus per raudoną šviesoforo signalą, taip pat į tai, kad kaltinamasis iki šiol neteistas, baustas administracine tvarka, bet nuobauda negalioja, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikoma 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat, atsižvelgiant į kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio eismo įvykį, pavojingumą, D. R. skirtina baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo vertinimu, tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš D. R. nukentėjusiajam T. P. 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teikiant teisines konsultacijas, pagalba. Nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas Domantas Skebas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai mokėjimo nurodymas, PVM sąskaita-faktūra (b. l. 162-163). Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo viename teisiamajame posėdyje, konsultavo nukentėjusįjį. Savarankiškai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų nukentėjusysis nebūtų pajėgęs dėl teisinių žinių stygiaus. Baudžiamoji byla nelaikytina sudėtinga, bylos apimtis nedidelė, byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusio posėdžio trukmę (vienas 1,5 val. posėdis), nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo D. R. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, jų dydį sumažinant iki 300 Eur.

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. R. (D. R.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir bylą nutraukti, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, neskiriant užstato, laiduotoja paskiriant G. A., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. R., jog įmoka mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 („Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius), nurodant gavėją - „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, juridinio asmens kodą- „188604955“, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo D. R. nukentėjusiajam T. P. 300 Eur advokato išlaidoms padengti.

Išaiškinti D. R., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. A., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.