- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- I-6736-739/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01600-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. liepos 30 d. skundu (1 t., b. l. 2–9) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, ir Pravieniškių PN-AK), 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2008 m. lapkričio 19 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje, būriuose, kuriuose leistina gyvenamoji norma buvo pažeista visą kalinimo laikotarpį. Nurodė, kad jo gyvenamojo ploto dydis buvo pažeistas 11-to būrio 5-toje patalpoje, kurioje gyveno 6 žmonės, kurios plotas 18 kv. m; 10-to būrio 3-oje patalpoje, kurioje gyveno 18 žmonių, kurios plotas 36 kv. m; 10-to būrio 2-oje patalpoje, kurios plotas 18 kv. m, kurioje vienerius metus gyveno 8 žmonės, po to – 6 žmonės. Nurodė, kad leistina gyvenamojo ploto norma buvo pažeistą visą laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. liepos 30 d. Nurodė, kad 3-o sektoriaus visų būrių pastatuose buvo pelėsis, patalpose sienose ir grindyse (gyvenamosiose patalpose) buvo blakių, nuo kurių įkandimų jaučiamas fizinis skausmas. Patalpų sienų ir grindų dangos buvo nelygios, nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pažymėjo, kad atsakovas negali pateikti duomenų, kiek asmenų gyveno tuo laikotarpiu tose patalpose ir būriuose, kadangi tokie duomenys apie patalpose esantį lovų skaičių nebuvo kaupiami, ir kad atsakovas pateiks šiuos duomenys tokius, kokie yra atsiliepimo į skundą surašymo dieną. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo ramiai miegoti dėl blakių sukandžiojimo. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 250 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės (1 t., b. l. 2–9). Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad pagal Higienos normą HN 76:2010 baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas į gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas (1 t., b. l. 190). Prašyme (teisme gautas 2018 m. spalio 25 d.) pareiškėjas nurodė, kad jis niekada nebuvo Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje ir niekada nebuvo 5-ame būryje (1 t., b. l. 193). Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė 6-o būrio 2-os patalpos plano kopiją ir 6-o būrio 2-os patalpos budėjimo grafiko kopiją (1 t., b. l. 194–195).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą (b. l. 1 t., b. l. 16–22) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie tai, į kokius būrius ir kokias gyvenamąsias patalpas pareiškėjas buvo paskirtas skunde nurodytu laikotarpiu, koks jose miegamųjų vietų skaičius, patalpos plotas ir kiek vienam asmeniui tenka gyvenamojo ploto (1 t., b. l. 17), o atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (2 t., b. l. 5–9) pateikė patikslintus minėtus duomenis ir nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. liepos 30 d. 3-iame sektoriuje buvo paskirtas gyventi į šiuos būrius: nuo 2008 m. lapkričio 24 d. paskirtas į 11-ą būrį, 3-ą gyvenamąją patalpą, kurioje 11 miegamųjų vietų, šios gyvenamosios patalpos plotas 34,37 kv. m, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m; nuo 2008 m. gruodžio 3 d. – į 10-ą būrį, 5-ą gyvenamąją patalpą, kurioje 11 miegamųjų vietų, patalpos plotas 35 kv. m, vienam asmeniui teko 3,19 kv. m; nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. – į 11-ą būrį, 4-ą gyvenamąją patalpą, kurioje 5 miegamosios vietos, patalpos plotas 16,96 kv. m, vienam asmeniui teko 3,4 kv. m; nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. – į 10-ą būrį, 3-ą gyvenamąją patalpą, kurioje 11 miegamųjų vietų, patalpos plotas 34 kv. m, vienam asmeniui teko 3,09 kv. m; nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. – 10-ą būrį, 2-ą gyvenamąją patalpą, kurioje 5 miegamosios vietos, patalpos plotas 17,90 kv. m, vienam asmeniui teko 3,58 kv. m; nuo 2011 m. sausio 26 d. – 10-ą būrį, 2-ą gyvenamąją patalpą, kurioje 5 miegamosios vietos, patalpos plotas 17,90 kv. m, vienam asmeniui teko 3,58 kv. m; nuo 2016 m. balandžio 28 d. – į 5-ą būrį, 1-ą patalpą, kurioje 11 miegamųjų vietų, patalpos plotas 36,75 kv. m, vienam asmeniui teko 3,34 kv. m; nuo 2016 m. gegužės 30 d. – į 6-ą būrį, 2-ą patalpą, kurioje 16 miegamųjų vietų, patalpos plotas 52 kv. m, vienam asmeniui teko 3,25 kv. m. Pažymėjo, kad ši informacija yra 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis. Nurodė, kad ne visada visos gyvenamosios patalpos vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau ir darė išvadą, kad minimaliai tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo (2 t., b. l. 5–6). Dėl pelėsio atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodė, kad jeigu būriuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojų pareigas – tinkamai valytų ir vėdintų gyvenamąsias patalpas, jose nedidėtų santykinė oro drėgmė ir neatsirastų pelėsis, ir kad gyvenamąsias patalpas pagal nustatytą tvarką valo patys jose laikomi asmenys, jiems yra išduodamos valymo priemonės. Nurodė, kad jei patalpose buvo pelėsis ir blogas kvapas, tai reiškia, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas – netinkamai valė ar vėdino patalpas, arba neinformavo pataisos namų administracijos, kad šias pareigas blogai atlieka kitas budėtojas (1 t., b. l. 19; 2 t., b. l. 7–8). Dėl parazitų atsakovės atstovas atsiliepimuose nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dezinfa“, pagal kurią buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pastaroji įmonė pagal sutartinius įsipareigojimus atvyksta naikinti kenkėjus du kartus per mėnesį. Kenkėjų naikinimas atliekamas tik tose patalpose, kuriose buvo pastebėti kenkėjai (1 t., b. l. 20; 2 t., b. l. 8). Dėl gyvenamųjų patalpų būklės atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų pataisos įstaigoje, pataisos įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę, gavus informaciją apie netvarkingą inventorių, jis nedelsiant yra tvarkomas (1 t., b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra nuteistas asmuo, atliko laisvės atėmimo bausmę ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. liepos 30 d. (t. y. iki skundo datos) su pertraukomis: nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos 15 d., nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2017 m. birželio 21 d., nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2018 m. liepos 30 d. (1 t., b. l. 23; 2 t., b. l. 10). Atsakovei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija byloje prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos 30 d. taikyti ieškinio senatį (1 t., b. l. 17).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015;). Pareiškėjo teigimu, jis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nuo 2008 m. lapkričio 19 d. netinkamomis sąlygomis (1 t., b. l. 3), o iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą jis išsiuntė 2018 m. liepos 31 d. (1 t., b. l. 10), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Kaip jau buvo rašyta, nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį. CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos 30 d. atlyginimo ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams už šį laikotarpį. Dėl šios priežasties Pravieniškių PN-AK prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos 30 d. atmetama kaip nepagrįsta.
Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2018 m. liepos 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas skundžia laikotarpį, kai jis buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Bylos duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirta nuobauda uždaryti į baudos izoliatorių 7 paroms, taip pat paskirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas 5 paroms (1 t., b. l. 24), tačiau skunde dėl laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose pareiškėjas nesiskundė, jokių aplinkybių, susijusių su tuo, nenurodė.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo pažeista gyvenamojo ploto norma.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 papunktis). Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Pareiškėjas prašyme teigė, kad jis niekada nebuvo 1-ame sektoriuje ir niekada nebuvo 5-ame būryje (1 t., b. l. 193). Atsakovas nei atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 17), nei atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (kuriame patikslino duomenis apie pareiškėjo būrius ir gyvenamąsias patalpas ir miegamųjų vietų skaičių) (2 t., b. l. 6), nei kituose dokumentuose nepateikė teismui tokių duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas 1-ame sektoriuje, todėl šis pareiškėjo argumentas nėra reikšmingas. Pareiškėjas prašyme teigė, kad jis niekada nebuvo 5-ame būryje, tačiau iš atsakovės atstovo atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodytų duomenų (2 t., b. l. 6), 3-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko 2018 m. spalio 30 d. pažymos Nr. 63-3547 (2 t., b. l. 11), Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 2-425 kopijos (2 t., b. l. 12–14) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 30 d. buvo paskirtas į 5-ą būrį, 1-ą patalpą, 9-tą lovą, taigi bylos duomenys paneigia šį pareiškėjo tvirtinimą.
Pareiškėjo teismui pateiktame 6-o būrio 2-os patalpos plane ir 6-o būrio 2-os patalpos budėjimo grafike esantys duomenys, iš kurių matyti, kad minėtoje patalpoje buvo 16 miegamųjų vietų (1 t., b. l. 194–195), atitinka atsakovės atstovo pateiktus duomenis (2 t., b. l. 6, 11), kadangi atsakovės atstovas nurodė tokį pat miegamųjų vietų skaičių minėtoje patalpoje.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamojo ploto dydis buvo pažeistas 11-to būrio 5-toje patalpoje, kurioje gyveno 6 žmonės, kurios plotas 18 kv. m; 10-to būrio 3-oje patalpoje, kurioje gyveno 18 žmonių, kurios plotas 36 kv. m; 10-to būrio 2-oje patalpoje, kurios plotas 18 kv. m, kurioje vienerius metus gyveno 8 žmonės, po to – 6 žmonės (1 t., b. l. 4). Iš bylos duomenų nustatyta, kad iš visų pareiškėjo išvardintų patalpų ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas tik 10-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje (2 t., b. l. 6; 11, 12–17). Atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui patikslintus duomenis, kokiuose lokaliniuose sektoriuose, būriuose, miegamuosiuose pareiškėjas buvo laikomas skunde nurodytu laikotarpiu iki 2018 m. liepos 30 d., kiek asmenų kartu su pareiškėju minėtu laikotarpiu buvo laikoma (arba kiek buvo įrengta miegamųjų vietų), kiek ploto teko pareiškėjui šiose gyvenamosiose patalpose (1 t., b. l. 197). Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (2 t., b. l. 6), 2018 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. 63-3547 (2 t., b. l. 11) pateikė patikslintus duomenis apie būrius ir gyvenamąsias vietas, ir šiame atsiliepime bei pažymoje nurodė, kad ši informacija yra 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis (2 t., b. l. 6, 11). Taigi, atsakovės atstovas į bylą įrodymų, patvirtinančių, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma gyvenamosiose patalpose arba kiek buvo miegamųjų vietų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. (nuo ginčo laikotarpio pradžios) iki 2016 m. balandžio 28 d., tikslių duomenų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtoje administracinėje byloje konstatavo, kad atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų apie tai, kiek buvo įrengta miegamųjų vietų bei kiek buvo laikoma nuteistųjų kameroje ginčo laikotarpiu (į bylą atsakovės atstovas buvo pateikęs tokius duomenis, kokie buvo pažymos surašymo dieną, o ne tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose). Kadangi atsakovės atstovas nesugebėjo paneigti pareiškėjo tvirtinimo (jog kameroje gyveno nuo 3 iki 4 asmenų), pirmosios instancijos teismas teismas pagrįstai nustatė, jog kameroje ginčo laikotarpiu gyveno 4 nuteistieji ir pareiškėjui trūko 0,13 kv. m ploto. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Nagrinėjamu atveju, nesant tokių įrodymų, kiek asmenų kartu su pareiškėju A. A. buvo laikoma gyvenamosiose patalpose arba kiek buvo miegamųjų vietų laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, kad 10-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje vienerius metus buvo laikomi 8 asmenys, o po to 6 asmenys. Pareiškėjas šioje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas nuo 2011 m. sausio 26 d. (2 t., b. l. 6, 11), todėl laikytina, kad šioje 10-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. (t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai pareiškėjas buvo patalpintas į šią gyvenamąją patalpą) iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo laikomi 6 asmenys, įskaitant pareiškėją. Nustatydamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą nuo 2016 m. balandžio 28 d., teismas vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kadangi atsakovės atstovas pateikė duomenis, kiek šios datos duomenimis buvo įrengta miegamųjų vietų, pateikė įsakymų, kuriais pareiškėjas paskirtas į būrius, kopijas (2 t., b. l. 6; 11, 12–17), be to, pareiškėjas nors ir teigė skunde, kad leistina gyvenamoji norma 3-o sektoriaus būriuose buvo pažeista visą kalinimo laikotarpį, tačiau skunde nenurodė jokių duomenų apie 5-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje ir 6-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje (t. y. tų būrių ir patalpų, kuriuose bylos duomenimis jis buvo nuo 2016 m. balandžio 28 d.) buvusių asmenų ar miegamųjų vietų skaičių (ginčijo, kad jis buvo 5-ame būryje).
Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. pareiškėjas buvo laikomas 10-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 17,90 kv. m (tai yra atsakovės atstovo nurodytas plotas, o pareiškėjas nurodė didesnį plotą – 18 kv. m), kartu su kitais 5 asmenimis (pareiškėjo nurodytas asmenų skaičius), todėl vienam asmeniui teko 2,98 kv. m ploto; nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. – 5-to būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,75 kv. m, kartu su kitais 10 asmenų (atsakovės atstovo nurodytas miegamųjų vietų skaičius), todėl vienam asmeniui teko 3,34 kv. m ploto; nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. liepos 30 d. – 6-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52 kv. m, kartu su kitais 15 asmenų (atsakovės atstovo nurodytas miegamųjų vietų skaičius), todėl vienam asmeniui teko 3,25 kv. m ploto (2 t., b. l. 6, 11; 1 t., b. l. 4). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK dalį ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., t. y. 10 mėnesių, 10-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą, nes pareiškėjui teko 2,98 kv. m ploto (trūko 0,12 kv. m ploto). Pripažintina, kad pareiškėjo teisė į minimalų plotą buvo pažeista. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (1 b. l. 19; 2 t., b. l. 7–8, 18), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., be to, ji neįtvirtino reikalavimo neįskaičiuoti į gyvenamąją plotą baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto, kaip nurodė pareiškėjas atsikirtime (1 t., b. l. 190). Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Todėl teismas sprendžia, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.
Pareiškėjas nurodė, kad visų būrių pastatuose buvo pelėsis.
Pareiškėjas aiškiai nenurodė, kur buvo pelėsis – pastatuose, bendro naudojimo patalpose ar gyvenamosiose patalpose.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigą administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusią Higienos normos HN 134:2015 35 punkto redakciją, laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka; pagal 34 punktą, bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Ginčo laikotarpiu galiojo Pravieniškių PN-AK l. e. direktoriaus pareigas 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas (1 t., b. l. 83–85), po įsigaliojo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56, patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas (1 t., b. l. 86–88). Abiejų aprašų 4 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patalpos budėjimo tvarkaraštį; 6 punkte nustatyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji; 7 punkte numatyta, kad pagrindinis patalpų valymas atliekamas, be kita ko, gyvenamosiose ir dušų patalpose; 8 punkte nustatyta, kad pagrindinis patalpų valymas atliekamas paskutinę mėnesio darbo dieną; 9 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems išduodamas valymo inventorius ir medžiagos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. apeliacinį skundą dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pelėsiu, pažymėjo, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo (t. y. Higienos normos HN 37:2009 48 punkto, kuriame įtvirtinta, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių, Areštinių veiklos taisyklių 9.2 punkto, kuriame įtvirtinta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose) matyti, kad už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ginčo laikotarpiu ir pareiškėjas (pvz., Lietuvos vyriausiojo teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Iš bylos duomenų (1 t., b. l. 91, 93, 96, 98, 107, 110, 112–113, 118, 126; 2 t., b. l. 21–27, 30, 32, 35, 37, 46, 49, 51–52, 57, 65) matyti, kad 3-o sektoriaus 6-tam būriui ginčo laikotarpiu buvo išduotos valymo priemonės – valikliai, plovikliai, kempinėlės, šluotos, guminės pirštinės ir kt. Pareiškėjas skunde neteigė, kad jam kuriame nors būryje nebuvo išduotos valymo priemonės. Bylos medžiagoje yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. vasario 14 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-320 (1 t., b. l. 143–153). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, šio patikrinimo metu 2018 m. vasario 7 d. patikrinęs 3-o sektoriaus 6-o būrio 2-ą gyvenamąją patalpą (kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas (2 t., b. l. 6)), nustatė, kad 6-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje ant sienų ar lubų kampuose vizualiai matomo pelėsio nerasta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl pelėsio buvimo yra nepagrįstas, todėl jį atmeta.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių.
Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovo atsiliepimuose (1 t., b. l. 20; 2 t., b. l. 8), Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio Ūkio skyriaus vedėjo pareigas pažymose (1 t., b. l. 30; 2 t., b. l. 18–19) nurodytais duomenimis, 2014 m. lapkričio 14 d. Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kurią pataisos įstaigoje buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, o 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią pataisos įstaigoje yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Atsakovės atstovo paaiškinimu, bendrovė, atliekanti kenkėjų naikinimą, atvyksta naikinti kenkėjus pagal sutartinius įsipareigojimus du kartus per mėnesį; tose patalpose, kuriose kenkėjų nepastebėta, naikinimo darbai neatliekami, o tose patalpose, kuriose pastebėti kenkėjai, papildomai yra atliekamas kenkėjų naikinimas (1 t., b. l. 20; 2 t., b. l. 8). Šias aplinkybes, kad su minėtomis bendrovėmis buvo sudarytos kenkėjų naikinimo sutartys ir pagal šias sutartis ginčo laikotarpiu buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos, kuriose yra duomenys apie UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ atliktus darbus, atliktų darbų aktų kopijos, kuriose yra duomenys apie UAB „Utenos deratizacija“ atliktus darbus (šie duomenys aptariami toliau), Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopija (1 t., b. l. 31–34). Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijų nustatyta, kad ginčo laikotarpiu UAB „Dezinfa“ atliko kenkėjų stebėjimo ir/ar naikinimo darbus 3-o sektoriaus 10-ame būryje ir 6-ame būryje, kuriuose tomis datomis, kai atlikti šie darbai, buvo laikomas pareiškėjas (2 t., b. l. 6): atliko blakių naikinimo darbus 10-ame būryje (1 t., b. l. 43, 45, 47–49, 52); atliko kenkėjų stebėjimo darbus 10-ame būryje, 6-ame būryje (blakės ar kiti kenkėjai nebuvo nustatyti, todėl nebuvo atlikti jų naikinimo darbai) (1 t., b. l. 44, 46, 50; 2 t., b. l. 82); atliko kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbus 6-ame būryje (blakės nebuvo nustatytos, todėl nebuvo naikintos) (2 t., b. l. 80); atliko blakių naikinimo darbus 6-ame būryje (2 t., b. l. 81). Pagal 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties 1.1, 3.2.3 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (įskaitant ir blakes) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (1 t., b. l. 31). Iš atliktų darbų aktų kopijų bei iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijų ir nustatyta, kad ginčo laikotarpiu UAB „Utenos deratizacija“ atliko dezinsekcijos (t. y. kenksmingų vabzdžių naikinimo) darbus 3-o sektoriaus 6-ame būryje (1 t., b. l. 36–39, 40–42; 2 t., b. l. 70–71, 73, 77, 79), kuriame tomis datomis, kai atlikti šie darbai, buvo laikomas pareiškėjas (2 t., b. l. 6). Iš atliktų darbų akto kopijos nustatyta, kad 2018 m. liepos 25 d. 3-o sektoriaus 6-as būrys (visas būrys) atsisakė kenkėjų naikinimo paslaugų (2 t., b. l. 69). Iš nurodytų bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo atliekami blakių stebėjimo ir naikinimo darbai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją dėl blakių plitimo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, minėto 2018 m. vasario 7 d. patikrinimo metu patikrinęs 3-o sektoriaus 6-o būrio 2-ą gyvenamąją patalpą (kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas (2 t., b. l. 6)), nenustatė šiuo aspektu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų (1 t., b. l. 146–147, 151–152). Teismo vertinimu, paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų, įskaitant ir blakes, monitoringui ir naikinimui. Paminėti bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiškėjo argumentai dėl blakių buvimo laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Pareiškėjas teigė, kad patalpų sienų ir grindų dangos buvo nelygios, jos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos HN 76:2010 28 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 tokios nuostatos nėra. Jos 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusią Higienos normos HN 134:2015 35 punkto redakciją, laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka; pagal 34 punktą, bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 19), Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis Ūkio skyriaus vedėjo pareigas pažymoje (1 t., b. l. 30) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų būklę, be to, nurodė, kad gavus informaciją apie netvarkingą inventorių, jis nedelsiant yra tvarkomas. Bylos duomenimis, pareiškėjas su skundais dėl netinkamo patalpų įrengimo ir netvarkingų gyvenamųjų patalpų į Pravieniškių PN-AK Ūkio skyrių nesikreipė (1 t., b. l. 19). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 2018 m. vasario 7 d. patikrinimo metu patikrinęs 3-o sektoriaus 6-o būrio 2-ą gyvenamąją patalpą (kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas (2 t., b. l. 6)), nenustatė šiuo aspektu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų (1 t., b. l. 146–147, 151–152). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad patalpose, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, sienų ir grindų danga buvo geros būklės ir nesudarė pareiškėjui nepatogumų. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Šioje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose teko 2,98 kv. m ploto (trūko 0,12 kv. m ploto), ir nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo ramiai miegoti dėl blakių sukandžiojimo (1 t., b. l. 7). Teismas šioje byloje sprendė, kad bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, todėl nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, o taip pat ir pareiškėjo patirtą žalą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl pareiškėjo nurodytų sutrikimų jis būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK dirbantį psichologą ir medicinos specialistą ir prašęs jų pagalbos. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. 73(3)-385 yra nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. liepos 30 d. nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų emocinių sunkumų, kuriuos galėtų sukelti netinkamos kalinimo sąlygos (1 t., b. l. 27). 2018 m. rugpjūčio 21 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81-(21)-540 yra pateikta mediko išvada, kad išnagrinėjus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos 2008 m. lapkričio 19 d. – 2018 m. liepos 30 d. laikotarpio duomenis, nustatyta, kad joje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi konkrečiai dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos kalinimo sąlygos; pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. liepos 15 d. buvo nustatyta dvylikapirštės žarnos opaligė, 2017 m. liepos 15 d. buvo nustatytas hemorojus, 2017 m. liepos 19 d. buvo nustatytas gastroezofaginis refliuksas (1 t., b. l. 26, 20). Tačiau, įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendžia, kad nustatytas pažeidimas ir jo mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Šioje byloje yra pagrindas konstatuoti ir kitą deliktinės atsakomybės sąlygą – neturtinę žalą (CK 6.249 straipsnis). Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja esant ir kitą deliktinės atsakomybės elementą – priežastinį ryšį, siejantį neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą (CK 6.247 straipsnis). Nustačius visas būtinas deliktinės atsakomybės sąlygas, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų (teisės į minimalaus ploto pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), į mastą (pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, pareiškėjui teko 2,98 kv. m ploto, minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – 0,12 kv. m), bei trukmę (pareiškėjo teisė į teisės akte nustatyto ploto reikalavimą buvo pažeista 10 mėnesių). Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018, 2018 m. spalio 24 d. administracinėje byloje Nr. A-2125-261/2018), Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kodas 302560890, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.