- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- N2-167-558/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13285-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- D. K., R. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1
2016m. balandžio 5d.
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų D. K., R. K. ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) iš atsakovo M. K. priteisti ieškovei D. K. 2 896,20 EUR neturtinei žalai atlyginti; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko R. K., gim. 2005-02-23, gyvenamąją vietą su motina; 4) nustatyti atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje; 5) nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 500 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis disponuoti vaikų motinai; 6) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: 6/18 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1800 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). 1026/1895 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1895 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 249,92 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį SEAT LEON, valst.Nr.(duomenys neskelbtini); 6) atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: motociklą CanAm Outlander 800xxc, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), įmokas pagal SEB banko investicinio draudimo sutartį; 7) iš ieškovės D. K. priteisti atsakovui M. K. 4 3760,74 EUR dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę santuokoje įsigyto turto dalį natūra; 8) kreditorinę prievolę AB SEB bankui pagal 2005-01-07 kredito sutartį Nr.1750518070022-25, pripažinti asmenine ieškovės D. K. prievole; 8) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (5t., b.l. 7-28).
Nurodė, kad pagrindinė šeimos iširimo priežastis yra atsakovo neištikimybė, nes jis paliko šeimą dėl savo bendradarbės (sekretorės) V. J.. Atsakovas ilgą laiką nuosekliai ir kryptingai dirbtinai provokavo ir toleravo įtampą šeimoje, savo elgesiu nuolat ieškojo priežasčių išeiti iš namų, kur kartu pragyveno daugiau negu dvidešimt metų, išsižadėdamas ne tik ieškovės, bet ir dviejų santuokoje gimusių vaikų. Ieškovę nuo savižudybės sulaikė tik atsakomybė už dar neužaugintus ir į gyvenimą neišleistus sūnus D. ir R., kurie iki šiol kenčia savo tėvo išdavystę ir visokeriopai palaiko ieškovę, kuri dėjo visas pastangas, kad išsaugotų šeimą. Todėl mano, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovui palikus šeimą, ieškovė patyrė daug dvasinių išgyvenimų, todėl prašo iš atsakovo priteisti jai neturtinę žalą, kurią įvertino 2 896,20 EUR. Nepilnamečio sūnaus R. K., gim. 2005-02-23, gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes su sūnumi sieja artimas motinos ir sūnaus ryšys. Visas sūnaus auginimo bei jo priežiūros rūpestis po to, kai vaiko tėvas paliko šeimą, iš esmės tenka tik vienai ieškovei. Sūnus yra įskaudintas tėvo, vaikas jaučiasi išduotas, todėl beprasmiška kalbėti apie jo gyvenamosios vietos nustatymą su tėvu. Ieškovė nurodo, jog nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 1006,12 EUR, todėl iš atsakovo prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 500 EUR per mėnesį. Ieškovė prašo padalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę turto dalį, t.y. mažinti atsakovui M. K. priteistinos kompensacijos dalį santuokoje įsigyto namų valdos žemės sklypo verte, kadangi tiek namų valdos žemės sklypą, turintį 0,1895 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), tiek statantis šeimos kotedžą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos išimtinai ieškovės asmeninės lėšos. 2002-12-23 ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)už 40 000 Lt (atitikmuo – 11 584,80 EUR), visos šios lėšos buvo panaudotos 2003-04-09 žemės sklypo pirkimui. Nors pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad už žemės sklypą kartu su kitais bendraturčiais sumokėjo 7 500 Lt (atitikmuo 2 172,15 EUR), tačiau faktiškai šis žemės sklypas šeimai kainavo 29 000 Lt (atitikmuo 8 398,98 EUR). 2005-04-12 pagal gręžinio eksploatavimo sutartį aukščiau minėtame žemės sklype papildomai investavo 5 675 Lt (atitikmuo 1 643,59 EUR) iš tų pačių lėšų, gautų už parduotą turtą. Taigi namų valdos žemės sklypas buvo įgytas praktiškai iš ieškovės asmeninių lėšų. 2006-08-29 automobilio dovanojimo sutartimi ieškovės tėvai padovanojo 29 000 Lt (atitikmuo 8 398,98 EUR) vertės automobilį VW BORA, kurį pardavus visas gautas lėšas investavo į buto statybą. Ieškovė prašo prievolę kreditoriui pripažinti jos asmenine prievole, nes realizavus jai priteistą turtą ji galės pilnai atsiskaityti su kreditoriumi bei išmokėti atsakovui kompensaciją už jai priteistą didesnės vertės turtą. Mano, kad ieškovės oficiali turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo įsipareigojimų kreditoriui vykdymo atžvilgiu. Ieškovė iš sutuoktinio išlaikymo sau nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokinę pavardę „K.“.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes niekada neturėjo romano su V. J.. Per visus ilgus bendro gyvenimo santuokoje metus atsakovas buvo ištikimas ieškovei, rūpinosi šeima ir vaikais. Su V. J. atsakovas negyvena ir niekada negyveno, o šeimą, t.y. ieškovę paliko dėl to, kad nebegalėjo daugiau pakelti agresyvaus ieškovės elgesio bei psichologinio smurto. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovės kaltė pasireiškė nuolat keliamais nepagrįstais konfliktais, atsakovo žeminimu, ne kartą fiziškai smurtavus prieš atsakovą (mušė rankomis, kojomis, daiktais). Atsakovo išėjimo gyventi atskirai dieną, ieškovė eilinį kartą puolė mušti atsakovą, ko pasėkoje atsakovas patyrė traumą – trūko dešinės kojos blauzdos raumuo, kurį laiką atsakovui teko vaikščioti su įtvaru ir ramentais. Fizinį smurtą atsakovas dar pakelti galėjo, tačiau psichologinis smurtas jį tiesiogiai žlugdė. Tikslu paveikti atsakovą psichologiškai, ieškovė ne tik grasino nusižudyti, bet ir ne kartą smurtavo prieš save – daužė galvą į sieną/šaldytuvą, kol galiausiai atsakovo akivaizdoje pabandė nusižudyti (ką patvirtina byloje esantys įrodymai). Dėl nuolat tvyrančios psichologinės įtampos namuose, nuo 2013 metų pavasario atsakovas kentė stiprius galvos skausmus, medicininės pagalbos teko kreiptis į medikus. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei nesutinka, nes dėl santuokos iširimo kalta pati ieškovė. Atsakovas nesutinka, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes ji yra priešiškai nusiteikusi prieš atsakovą, nuteikinėja vaiką prieš jį bei kliudo matytis su sūnumi. Ieškovė dėl savo asmeninių nuoskaudų bei konfliktinio ir ūmaus būdo, net ir po santuokos nutraukimo gali kliudyti atsakovui matytis su sūnumi, taip pažeisdama ne tik atsakovo, bet ir vaiko teises ir teisėtus interesus. Teikdama patikslintą ieškinį ieškovė prašo sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo jau nebe po 1 400 Lt (405,47 EUR) per mėnesį, bet jau po 500 EUR. Tuo tarpu, jokių naujų aplinkybių grindžiančių vaiko poreikių pasikeitimą (padidėjimą) nenurodo. Ieškovės nurodomos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti yra nepagrįstos bei dirbtinai padidintos, pvz., pagal 2014-12-01 patikslintame ieškinyje nurodomus duomenis komunalinėms išlaidoms buvo būtina 150 Lt per mėnesį, o 2015-09-07 patikslintame ieškinyje – jau – 150 EUR, t.y. pusketvirto karto daugiau. Atsakovas prašo priteisti jam visą nekilnojamąjį turtą įgytą santuokoje, o iš jo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją, išskaičiavus kredito likutį bei palūkanas ir gautą sumą padalijant iš dviejų. Sutinka, jog automobilis Seat Leon būtų priteisiamas ieškovei, o jam motociklas. Atsakovas prašo priteisti jam sidabrinių ir auksinių lietuviškų monetų kolekciją (viso 39 monetos), kurią atsakovui padovanojo jo motina G. K. bei atsakovo tėvo rankų darbo raudonmedžio kriaunų ir makšties peilį su atsakovo inicialais (peilis yra brangus atsakovo tėvo atminimas) . Šie kilnojamieji daiktai yra likę šeimos namuose, tačiau atsakovas į juos įeiti negali. Atsakovas nesutinka, jog įmokos pagal SEB banko investicinio gyvybės draudimo sutartį būtų įtrauktos į dalintino turto balansą, nes įmokos pagal Investicinio gyvybės draudimo liudijimą nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir negali būti dalintinos santuokos nutraukimo metu. Nesutinka su ieškovės reikalavimu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi abi šalys santuokos metu įsigyjant nekilnojamąjį turtą panaudojo savo asmenines lėšas. Atsakovui jo motina padovanojo 50 000 Lt (14 481 EUR), kurie visi buvo panaudoti kotedžo statybai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis, kurį ieškovei padovanojo jos tėvai buvo padovanotas 2006-08-29, tuo tarpu butas (kotedžas) tai dienai jau buvo baigtas statyti (tinkamu naudoti buvo pripažintas 2005-09-29). Taigi abu sutuoktiniai bendrai investavo savo lėšas, todėl nagrinėjamu atveju nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo neatitiktų visuotinai pripažintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas prašo skirti ieškovei 1 448 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (4t. b.l.119-131, 5t. b.l.52-57).
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės D. K. kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus R. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu bei priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt (144,81 EUR); 3) išlaikymo iš ieškovės atsakovui neskirti 4) atsakovui priteisti nuosavybės teise 6/18 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1800 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). 1026/1895 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,1895 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 249,92 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), motociklą CanAm Outlander 800xxc, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 4) ieškovei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją, kuri apskaičiuotina iš viso atsakovui priteisiamo nekilnojamojo turto rinkos vertės atėmus skolos bankui likutį bei palūkanas ir gautą sumą padalinus iš dviejų. Piniginė kompensacija ieškovei turi būti sumokėta, kai atsakovas parduos teismo sprendimu jam priteistą butą, bet ne vėliau nei per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo to momento kai įsigalios teismo sprendimas; 5) kitą santuokoje įgytą privalomai neregistruotiną kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką, paveikslus, monetų kolekciją, dviračius, garažo įrangą ir kt.) sudarius kilnojamojo turto sąrašą padalinti šalims natūra (tikslūs reikalavimai bus suformuoti sudarius kilnojamojo turto sąrašą); 6) pripažinti atsakovą asmeniškai skolingu ir atsakingu pagal 2005-01-07 Kredito sutartį Nr.1750518070022-25; 7) pripažinti atsakovą asmeniškai skolingu ir atsakingu pagal 2007-10-09 Finansinio lizingo sutartį Nr.2007-100224. Įpareigoti atsakovą pilnai atsiskaičius su kreditoriumi ir perėmus lizingo dalyką nuosavybėn, per 5 dienas po nuosavybės teisės į automobilį Seat Leon perėmimo, perduoti automobilį ieškovei nuosavybėn; 8) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2t. b.l. 24-33).
Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės neadekvataus elgesio ir jam daromo psichologinio spaudimo, kuomet jis nuo 2013-10-09 buvo priverstas palikti šeimos namus. Net ir išėjus gyventi atskirai ieškovės elgesys nepasikeitė. Dar daugiau, ji sąmoningai bandydama priversti atsakovą vykdyti jos norus, naudodama psichologinį smurtą nuolatos grasindama nusižudyti, galiausiai jo akivaizdoje pabandė nusižudyti. Ji buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Šis elgesys sukėlė dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą tiek atsakovui, tiek dviem sutuoktinių vaikams. Ieškovės agresija atsakovo atžvilgiu tik stiprėja, ji neįsileidžia atsakovo į gyvenamąsias patalpas, neleidžia susitikti bei bendrauti su vaikais, nustatinėja vaikus prieš atsakovą. Atsakovas visada siekė bendrauti su sūnumi, tačiau ieškovė tam kliudo. Atsakovas nupirko sūnui telefoną, kad galėtų jam paskambinti, tačiau telefonas yra išjungtas, o ieškovė teigia, kad telefonas yra sudužęs. Kiekvienas atsakovo bandymas susitarti su vaikų motina dėl susitikimo su sūnumi baigiasi įvairiais ieškovės kaltinimais ir priekaištais. Tuo tarpu, tėvų tarpusavio nesutarimai neturėtų daryti įtakos tėvų ir vaikų santykiams. Todėl mano, kad nepilnamečio sūnaus Roko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, o iš ieškovės priteista 500 Lt (144,81 EUR) suma vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, nes atsakovo kaltinimai yra visiškai nepagrįsti. Pagrindinė santuokos iširimo priežastis, paskatinusi atsakovą palikti šeimą yra kita moteris, su kuria atsakovas pradėjo gyventi kartu. Nuo 2013-10-09 atsakovas paliko šeimos namus, nustojo rūpintis savo vaikais, praktiškai su jais nebendrauja. Faktas, kad mažametis sūnus mažai bendrauja su tėvu yra kilęs tik dėl paties atsakovo elgesio ir jo sukeltų vaikui neigiamų emocijų. Priteisiant mažamečiui Rokui išlaikymą būtina užtikrinti, kad jo gyvenimo kokybė nepablogėtų lyginant su padėtimi, kuri buvo šalims gyvenant kartu. Ieškovė sutiko, kad santuokoje įgytas turtas ir įsipareigojimas bankui būtų padalinti priešieškinyje nurodyta tvarka, išskyrus tai, kad kompensacija už atsakovui atitenkantį turtą jis turi sumokėti ieškovei per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo priešieškinyje pateiktas siūlymas mokėti kompensaciją, priklausomai nuo tam tikrų sąlygų įvykimo faktiškai yra neįgyvendinamas. Ekspertizės skyrimas kilnojamojo turto vertės nustatymui, šiuo metu yra netikslingas, nes nėra aišku, ar tarp šalių yra ginčas dėl kilnojamojo turto vertės ir jo padalijimo (2t. b.l.142-147).
Trečiasis asmuo AB SEB bankas (toliau - Bankas) pateikė atsiliepimus į ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį, kuriuose nurodė, kad tarp Banko ir sutuoktinių 2005-01-07 sudaryta Kredito sutartis Nr.1750518070022-25 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu sutuoktiniams buvo suteiktas kreditas šeimos poreikių tenkinimui, t.y. būsto esančio adresu (duomenys neskelbtini)., statybai. Bankas pažymi, kad kredito komiteto posėdyje buvo nuspręsta neleisti perkelti prievolių pagal minėtą kredito sutartį vykdymo ieškovei asmeniškai. Įvertinęs priešieškinio reikalavimus Bankas patvirtina, jog atsakovo pajamos yra pakankamos tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, todėl Bankas neprieštaravo, jog po santuokos nutraukimo M. K. perimtų ir vienasmeniškai vykdytų prievoles kreditoriui. Prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (2t. b.l.138-139, 4t. b.l.4-5).
Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau-Skyrius) pateikė išvadą bei buities tyrimo aktą 2014-06-09 Nr.A104-2384/14(2.13.2.6-AD15), kurioje nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje. D. K. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ugdymui, jos darbo pajamos per mėnesį sudaro apie 2400 Lt. Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi R. ir pilnamečiu sūnumi D. gyvena 5 kambarių bute 250 kv.m. ploto dvibučiame name, kuriame yra visi patogumai, reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Būstas švarus ir tvarkingas. Nepilnametis R. K., gim. 2005-02-23, mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ pradinės mokyklos 2 klasėje, lanko dailės (40 Lt/mėn.), muzikos (60 Lt/mėn.) būrelius, nemokamą šaškių būrelį bei krepšinio treniruotes (70 Lt/mėn.). Berniukas sveikas. M. R. paklaustas apie bendravimą su tėčiu, užsidengė rankomis veidą, ėmė purtyti galvą. Berniukas kategoriškai atsisakė kalbėtis apie tėtį, pasakė, kad „mergaitė pavogė jo tėtį, dabar mano tėtis yra brolis D.“. Nepilnamečio mama paaiškino, kad atsakovas šiuo metu gyvena su moterimi, kuri turi dukrą, dėl to sūnus mano, kad ši mergaitė atėmė iš jo tėčio meilę. Moteris papildė, kad sūnus lanko psichologo konsultacijas, kadangi labai skaudžiai išgyvena tėvų skyrybas. Namuose R. turi atskirą kambarį, kuriame yra vaiko lova, rašomasis stalas, spinta, komoda, kompiuteris. Nepilnamečiui namuose sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui ir poilsiui. 2014-12-01 Skyrius pateikė atsakovo buities tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad M. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus pareigose, jo darbo pajamos per mėnesį sudaro 2020 Lt. Skyriaus darbuotoja apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). M. K. išsinuomavo erdvų butą, kuriame atliko remontą, kad atvykę vaikai jaustųsi jaukiai ir patogiai, myli juos ir nori su jais bendrauti, o dar labiau gyventi su jais. Vaikų tėvas skundėsi, kad jų motina nuteikinėja vaikus ir visai neleidžia bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Jam išėjus iš namų, kurį laiką bendrauti su juo buvo leidžiama, tačiau vėliau jų susitikimai nutrūko. Atsakovo teigimu, paskutinį kartą Roką matė šių metų liepos 2 dieną, kai jo brolis palydėjo į susitikimą su tėvu, apie tai neinformavęs motinos. Vaikų tėvo teigimu, jie puikiai praleido laiką kartu, tačiau šiuo metu jis matytis su vaiku neturi jokių galimybių, dėl ko labai išgyvena. Teigia, kad visada teikė ir teikia vaikams išlaikymą: nuo 2013 metų spalio mėnesio iki šių metų kovo mėnesio jų išlaikymui skyrė 20 000 Lt, šiuo metu teikia po 500 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, apmoka vyresniojo sūnaus mokslus, moka paskolą bei pilnai apmoka visas buto, kuriame gyvena jo vaikai, išlaidas (1t. b.l.85-89, 3t. b.l.28-30).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu, ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, su priešieškiniu nesutiko. 2015-09-25 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas buvo jai neištikimas nuo 2013 metų kovo mėnesio, nes dažnai nebūdavo namuose, vyko į nuolatines komandiruotes, išvykas su keturračiais. Kad atsakovas turi kitą moterį ji sužinojo per sūnaus krikšto tėvą G. K., nes jam paskambino atsakovo vadovas E. R. ir papasakojo apie atsakovo ir jo bendradarbės V. J. romaną. Atsakovą su kita moterimi matė ir šalių pilnametis sūnus D. 2013 metais birželio mėnesį pramogų centre „Panorama“. Ieškovė labai išgyveno, nes santuokoje su atsakovu išgyveno beveik 21 metus, jų šeima buvo pavyzdys kitoms šeimoms, nes santuokinis gyvenimas buvo gražus. 20-asias santuokos metines jie sutiko Maldyvuose, o po 3-4 mėnesių atsakovas susirado kitą moterį. 2013-10-09 atsakovas grįžo į namus 12 valandą nakties, prasidėjo konfliktas, santykių aiškinimasis, ko pasėkoje atsakovas paliko šeimos namus ir išėjo gyventi skyrium. Po atsakovo išėjimo iš šeimos namų vieną mėnesį atsakovas neteikė sūnui jokio išlaikymo, o po mėnesio buvo grįžęs pasiimti savo daiktų iš šeimos namų, tai paliko 500 Lt. Nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 900 EUR. Jai padeda jos tėvai ir nepilnamečio R. krikšto tėvai. Atsakovas vaiko išlaikymui skiria tik po 145 EUR per mėnesį. Šalių nepilnametis sūnus turi akių negalią, nešioja akinius, kuriuos reikia keisti kiekvienais metais. Paskutiniai akiniai kainavo 95 EUR. Lankosi pas odontologą, paskutinį kartą sumokėjo 30 EUR. Nepilnametis R. lanko lauko tenisą, kurio kaina per mėnesį sudaro 67 EUR. Taip pat yra samdomi anglų kalbos (kaina 10 EUR) ir lietuvių kalbos (kaina 7 EUR) korepetitoriai. Tėvas su nepilnamečiu R. nebendravo apie dvejus metus, o vaiku susidomėjo tik ieškovei padavus ieškinį į teismą. Sūnus pyksta ant tėvo, nes jis paliko šeimą ir augina svetimą mergaitę, dėl ko ir nenori bendrauti su tėvu.
Atsakovas palaikė priešieškinį, su ieškiniu nesutiko. 2015-09-25 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, jos nenusakomo psichologinio bei fizinio smurto. Atsakovas bandė išsaugoti šeimą, todėl 20 metų santuokos jubiliejaus proga kartu su ieškove išvyko į Maldyvus, tačiau santykiai nepagerėjo. Ieškovė nuolat šaukdavo ant jo, girdint vaikams, daužė aplink esančius daiktus, pvz. šaldytuvą, nuolat grasino, kad nusižudys. Jos ūmus būdas pasireiškė nuo pat santuokos sudarymo pradžios, todėl ji niekada nebendravo nei su atsakovo motina, kuri kaimynystėje gyvena su ieškovės tėvais, nei su atsakovo giminaičiais. 2013-10-09 atsakovui sugrįžus į namus vėlų vakarą, nes tuo metu buvo padidėjęs darbo krūvis, ieškovė pradėjo šaukti, kad jis turi meilužę, daužė galvą į veidrodinę spintą, pasivijusi jį daužė, tai jis nukritęs nusitraukė kojos raiščius. Sugebėjo nušliaužti iki savo automobilio, tačiau ieškovė atbėgusi čiupo jam už krūtų, daužė automobilio kapotą, tačiau šiaip ne taip jis sugebėjo užvesti automobilį ir nuvažiuoti. Atsakovas apsigyveno viešbutyje, o spalio 20 dieną išsinuomojo butą. Ieškovė visiškai netoleravo atsakovo hobio – pasivažinėjimo keturračiais. Atsakovas turi du gerus draugus su kuriais leisdavo laisvalaikį. Nuo 2013 metų pradžios atsakovui padidėjo darbo krūvis, todėl jis dažnai turėjo vykti darbo reikalais Į Latviją. Darbui jis atidavė daug jėgų, todėl stengdavosi išeiti iš namų neperspėjęs ieškovės ir grįždavo vėlai, kad išvengti nuolatinių kivirčų. Ieškovės kaltinimai dėl jo neištikimybės yra visiškai nepagrįsti, jis ieškovei buvo ištikimas, tačiau dėl nuolat tvyrančio psichologinio smurto šeimoje, ieškovės keliamų konfliktų, kuriuos matė ir šalių vaikai, atsakovas nebegali gyventi kartu. Atsakovo jausmai savo vaikams yra gilūs, nuogąstauja, kas vyksta su jais. Su nepilnamečiu sūnumi R. jis matėsi 3 – 4 kartus. Jis skambina vaikui kiekvieną dieną, tačiau telefonu atsiliepia ne visada. Susidaro įspūdis, kai šalia būna vaiko motina, sūnus telefono nekelia. Vaiko santykiai su juo būnant vieniems yra šilti, paprasti. Eina kartu į kiną, kavinę ir pan. Mano, kad didelę įtaką sūnui R. daro mama ir pilnametis brolis. Su vyresniuoju sūnumi D. atsakovo santykiai įtempti, atšalę, sūnus iš tėvo reikalauja pastoviai pinigų. Mano, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, nes vaikas nebus psichologiškai traumuojamas ir nustatinėjamas prieš jį. Atsakovo motina yra jam padovanojusi 50 000 Lt grynaisiais. Jo motina yra architektė – restauratorė, turėjusi garsių objektų. Šios motinos dovanotos lėšos buvo skirtos sklypo įsigijimui bei namo statyboms. Atsakovas pripažino, kad ieškovė pardavusi asmeninės nuosavybės teise butą, ji iš dalies prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo ir namo statybų. Patvirtino, jog peilį su atsakovo inicialais, kurį padovanojo jo tėvas, jis turi, tačiau sidabrinių ir auksinių monetų lietuviškų monetų kolekcijos (39 vnt.), kurią dovanojo jo motina, jis neturi, nes pasiliko šeimos namuose ir ieškovė jam nėra grąžinusi. Vyresnysis sūnus D. yra jam sakęs, kad šiuo klausimu reikia klausti motinos (ieškovės).
2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K., kuris yra šalių pilnametis sūnus, nurodė, kad tėvai pragyveno apie 18 metų kartu. Jų santykiai buvo visą laiką geri ir pavyzdingi, gerai sutardavo tarpusavyje. Abu vienodai dirbo, rūpinosi namų ūkiu. Namuose nieko netrūko. 2013 metais tėvų santykiai pašlijo: prasidėjo konfliktai, nesutarimai, tėvas rečiau būdavo namuose Nemano, kad tėvų santykiai pašlijo dėl padidėjusio tėvo darbo krūvio. Jam yra tekę matyti vaizdo įrašą, kur jo tėvas eina su kita moterimi, iki tol jis nėra matęs atsakovo su kita moterimi. Vaizdo įrašą parodė mama. Tėvui išėjus iš namų, jis yra girdėjęs iš savo draugo, kad į sporto renginius atsakovas eina su kita moterimi. Apie monetų kolekciją nieko nežino. Tėvas yra kalbėjęs su mama telefonu, kad mokės už jo mokslus, tačiau pažado nevykdė, o liudytojas turėjo dirbti per du darbus, kad apsimokėtų studijas. Kaltas atsakovas dėl to, kad paliko šeimą.
2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K., kuri yra šalių šeimos draugė apie 20 metų bei nepilnamečio R. krikšto mama, nurodė, kad šalių šeima buvo ideali, draugiška, turėjo daug draugų, labai mylėjo vaikus, ypač tėtis mylėjo berniukus. Jis vaikus auklėjo tobulai, vietoj to, kad žiūrėtų TV, žaisdavo stalo žaidimus, važinėjo dviračiais. Kad atsakovas susirado kitą moterį jai pasakė ieškovė. Liudytojos vyras pažįsta ieškovo vadovą, tai šis sužinojo iš jo, kad atsakovas turi romaną. Tuomet šias naujienas ji papasakojo ieškovei. Ji pati skambino atsakovui, tačiau M. K. neigė turintis romaną su kita moterimi. Kadangi liudytoja yra nepilnamečio R. krikšto mama, tai ji perka jam dovanas, kelialapius į stovyklas, duoda į mėnesį po 100 EUR. Ieškovė šią šeimos tragediją išgyveno labai sunkiai, gėrė vaistus, daug su ja kalbėjosi telefonu. Jai yra žinoma, kad atsakovas gyvena atskirai. Ji bandė kalbėtis su atsakovu, nes jis jai taip pat brangus, kaip ir ieškovė, bet jis atsakė, kad dabar jis yra laimingas, o anksčiau jam buvo blogai, o kodėl nepaaiškino. Nepilnametis R. bijo tėčio, nes jis paliko namus, jaučiasi nesaugiai, bijo važiuoti su tėčiu. Ieškovė nėra pasakiusi nė vieno pikto žodžio apie atsakovą, minėjo, kad geras vyras, tėvas. Kartą, jai esant pas ieškovę, atsakovas skambino sūnui, tačiau R. pasakė, kad nenori kelti ragelio, mama siūlė pakelti. Šioje šeimoje nėra mačiusi smurto.
2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P., kuri yra šeimos draugė nuo 1999 metų, nurodė, jog šalių šeima buvo graži ir draugiška. Ieškovė ir atsakovas yra liudytojos dukros krikšto tėvai. Smurto šeimoje nepastebėjo, tačiau 2013 metų vasarą susitikus su ieškove kavinėje pastabėjo, kad ant jos dešinės rankos yra kraujosrūvos. Ieškovė papasakojo, kad konflikto metu įvyko susistumdymas, jos santykiai su vyru yra blogi, jo nuolat nebūna namuose, jis dažnai važiuoja į Latviją, Lenkiją. Liudytoja lankė ieškovę ligoninėje, kai ši buvo apsinuodijusi vaistais, ten ji sutiko ir atsakovą.
2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B., kuri yra šeimos draugė, ieškovę pažįsta nuo 1990 metų , kai jos kartu mokėsi. Bendravo šeimomis, šventė visas šventes, gimtadienius, turėjo tradiciją vasario 16 d. važiuoti į Nidą. Kad atsakovas paliko šeimą, ji sužinojo iš ieškovės. Liudytoja 2013 metais nuvyko pas atsakovą į darbą pasikalbėti. Atsakovas pasakė, kad viskas nuspręsta, į šeimą jis nebegrįš. Dėl neištikimybės jis neigė. 2014-03-04 paskambino jai ieškovė ir paprašė atvažiuoti pas ją į namus, nes atsakovas veža daiktus iš namų. Atvažiavus ji pamatė autobusiuką ir aplinkui daug daiktų, kurie buvo sukrauti į juodus maišus. Atsakovas daiktų nespėjo išvežti, nes buvo iškviesta policija.
2015-11-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Č., kuri yra ieškovės pusseserė, nurodė, jog šeima buvo darni, nematė pykčių, bent jos akivaizdoje. Iš ieškovės sužinojo, kad ją paliko vyras, matėsi, kad ieškovė pergyvena, verkia. Atsakovo nėra mačiusi su kita moterimi, tačiau iš kitų asmenų yra girdėjusi, kad jis turi kitą moterį.
2016-01-25 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K., kuri yra atsakovo motina, nurodė, kad savo sūnui M. K. ji yra padovanojusi 50 000 Lt namo statybai. Ji šiuos pinigus dovanojo šeimai. Ar apie šią dovaną žinojo marti, ji pasakyti negali, nes jos žiniomis marti nelabai domėjosi namo statybomis. Ji paruošė namo projektą, samdė inžinierius, konstruktorius, vykdymo priežiūrą, padėjo pirkti medžiagas. Šalys statė namą iš savo uždirbtų pinigų. Taip pat jai žinoma, kad ieškovė pardavė savo močiutės butą ir investavo lėšas į namo statybas. Taip pat prisidėjo ji bei ieškovės tėvai. Su ieškove santykiai buvo įtempti, nes liudytoja iš dalies jos bijojo, nes nežinojo, kokios reakcijos sulaukti – ar pasisveikins, ar barsis. Marti yra ūmaus ir karšto būdo. Pora kartų ji yra išvaryta iš ieškovės tėvų namų, kai paprašė atsakovą pažiūrėti sergantį tėvą, tai marti ją išvijo. Negalėdavo su sūnumi kartu nuvažiuoti prie jo tėvo kapo, žinant ieškovei, nes kildavo pykčiai. Kai sūnus išėjo iš namų, ieškovė pradėjo lankytis pas ją, guosdavosi. Marti jai sakydavo, kad reikia mokėti komunalines paslaugas, reikia išlaikyti namą, todėl ji yra davusi ieškovei 17 00,0 Lt. Ieškovė niekada neleido pervesti pinigų per banką, prašė duoti tik grynaisiais. Pinigų yra davusi ne tik ieškovei, bet ir vaikams. 2013-11-12 – davė po 500 Lt ieškovei ir D., vasario mėnesį davė 3 000 Lt – D. studijoms, namo išlaikymui per kelis kartus 500 Lt, 500 Lt, 1 000 Lt, 1 000 Lt. Ieškovei velykų proga yra davusi 500 Lt
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo
CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.
Šalys 1992-11-07 sudarė santuoką Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4196 (2t.b.l. 128). Santuokos metu 1994-04-08 susilaukė sūnaus D. K., kuris yra pilnametis ir 2005-02-23 R. K. (1t.b.l.4-5). Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas, kad ieškovė. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad šalys skyrium gyvena nuo 2013m. spalio 9d., kai atsakovas paliko šeimos namus. Abu sutuoktiniai dėl susiklosčiusios padėties kaltina vienas kitą. Ieškovė kaltina atsakovą dėl neištikimybės su jo bendradarbe V. J., o atsakovas ieškovę kaltina dėl jos neadekvataus elgesio bei psichologinio ir fizinio smurto. Šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė į bylą yra pateikusi vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad atsakovas kartu eina su kita moterimi, kaip patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu su V. J., tačiau pateiktas įrodymas apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl minėti įrodymai vertintini kaip nesusiję su santuokos iširimo priežastimi. Ieškovė paaiškinimuose, duotose 2015-09-25 teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad vyresnysis sūnus Dominykas matė tėvą su mergina pramogų centre „Panorama“, tačiau šią aplinkybę paneigė pats Dominykas apklaustas liudytoju, nurodydamas, kad tėvą su kita moterimi matė filmuotoje medžiagoje, kurią parodė mama, o iki to jis tėvo nėra matęs su kita moterimi. Visi ieškovės kviesti liudytojai teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad tiesiogiai matė ieškovą su kita moterimi, visi teigė, kad apie atsakovo neištikimybę sužinojo iš pačios ieškovės, nes šeima buvo draugiška, pavyzdinga ir ši žinia buvo visiems staigmena. Ta aplinkybės kad atsakovo vadovas E. R. yra skambinęs šalių nepilnamečio sūnaus krikšto tėvui G. K. ir papasakojęs apie atsakovo romaną su bendradarbe, nepatvirtina, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, nes čia yra tik prielaidos, kuriomis teismas vadovautis negali, o ieškovė apklausti šiuos asmenis liudytojais teisme neprašė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad gyvendamas santuokoje atsakovas buvo jai neištikimas (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas ieškovę kaltina dėl jos neadekvataus elgesio bei psichologinio ir fizinio smurto. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santykiai nutrūko 2013-10-09, kai grįžus atsakovui vėlai vakare prasidėjo konfliktas, kurio metu, kaip teigė atsakovas įvyko tarp šalių susistumdymas ir jis krisdamas nusitraukė kojos raiščius, dėl ko teko ilgai vaikščioti su kojos įtvaru ir ramentais. Kad ieškovas nusitraukė kojos raiščius, neprieštaravo ir ieškovė. Atsakovas pripažino, kad tuo metu padidėjo jo darbo krūvis, nes jis važinėjo į komandiruotes Latvijoje, dėl to dažnai nebūdavo namuose. Be to, stengdavosi išeiti iš namų neatsiklausęs ieškovės ir grįždavęs vėlai, kad išvengti nuolatinių kivirčų. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t.y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą. Nors atsakovas ieškovę kaltina neadekvačiu elgesiu, bandymu nusižudyti, apsinuodijus vaistais, ieškovė paaiškino, kad tokį elgesį iššaukė atsakovo išėjimas iš namų. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abi šalys vengė konstruktyvaus ir rezultatyvaus bendravimo, o priešingai neadekvačiai reagavo į šeimoje atsiradusią sudėtingą situaciją. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovė yra ūmaus ir konfliktinio būdo, tai atsiskleidė ir teismo posėdžio metu, tačiau šias ieškovės savybes atsakovas, kaip pats nurodė, žinojo nuo pat jaunystės, nes ieškovė nebendravo nei su jo motina, nei su jo giminėmis, tačiau šios aplinkybės nesutrukdė atsakovui susituokti su ieškove, susilaukti dviejų vaikų bei kartu pragyventi santuokoje 20 metų.
Sutuoktiniai savo kaltais veiksmais ir netinkamu pavyzdžiu ne tik sugriovė savo santuoką, bet nuteikė vienus prieš kitus, neapsaugojo savo nepilnamečio sūnaus nuo tarpusavio konfliktų, kas įtakojo R. nenorą bendrauti su tėvu. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).
Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė K.(CK 3.69 str.1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas (CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko R. K., gimusio 2005-02-23, gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir tik tada daryti išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).
Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra rūpestingi, mylintys tėvai, turintys galimybes tiek buitiniu, tiek finansiniu, tiek psichologiniu požiūriu tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi bei sudaryti sąlygas jam augti, ugdyti bei vystytis, tačiau abu turėtų baigti konfliktuoti tarpusavyje ir veikti išimtinai vaiko interesais. Atsižvelgiant tiek į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, tiek į bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytus argumentus, tiek į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nustatytas aplinkybes, Teismo psichologijos ekspertizės aktą, akivaizdu, kad vaiko santykiai su tėvu, šalims pradėjus gyventi skyrium yra susvetimėję, vaikas labai išgyvena tėvų skyrybas, tačiau tėtis vaikui yra reikšmingas asmuo, kurio šiuo metu berniukui trūksta.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei teismų praktika sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. K.. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į teismo psichologinės ekspertizės akto išvadas, kuriame teigiama, kad nepilnametis R. K. šiuo metu yra labai prisirišęs prie mamos ir brolio, santykyje su ieškove jis atsipalaidavęs, spontaniškas, geros nuotaikos, drąsus, o santykiai su tėvu šiuo metu yra susvetimėję (4t. b.l.107-113). Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium (2013-10-09) nepilnametis visą laiką gyvena su motina ir broliu savo įprastinėje aplinkoje. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
Pagrindinis atsakovo motyvas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra tas, kad ieškovė veikia priešingai vaiko interesams, trukdo jo bendravimą su vaiku, nustatinėja vaiką prieš tėvą, manipuliuoja vaiku ir neatsižvelgia į tai, kad tokiais savo veiksmais žaloja vaiko psichiką. Pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų, teismas pažymi, kad šiuo metu nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu būtų pažeisti vaiko interesai, nes kaip minėta pridedamoje psichologinės ekspertizės išvadoje aiškiai nurodyta, jog tarp tėvo ir vaiko ryšys yra nutrūkęs, vaikas tėvo atžvilgiu nusiteikęs priešingai. Byloje nenustatyta, kad ieškovė darytų žalą šalių nepilnamečiui vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šiuo metu keisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res iudicata galios. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Tai reiškia, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2d. nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2d.). Šioje byloje tokių įrodymų nėra.
Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Ieškovė prašo nustatant vaiko su tėvu bendravimo tvarką atsižvelgti į vaiko norą. Atsakovas prieštaravo, jog būtų atsižvelgta į vaiko norą, nes tuo bus manipuliuojama ir jis negalės bendrauti su vaiku. Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog ieškovė turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti sūnui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Laikantis bendravimo tvarkos, yra svarbu griežtai paisyti nustatytų ribų, t.y. prieš pasimatymą su tėčiu ieškovė turi berniuką nuraminti pasakydama, jog jis susitiks su tėčiu, o po judviejų pasimatymo bus laukiamas namuose. Atitinkamai, praleidęs laiką su vaiku, atsakovas laiku parveža sūnų ieškovei, nespausdamas vaiko priimti jokių tolimesnių sprendimų. Svarbiausia yra vengti įtraukti vaiką į konfliktą, skirti jam individualaus dėmesio, atskirti tėvų skyrybų faktą nuo jų pareigos rūpintis ir mylėti vaiką bei griežtai laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas psichologinės ekspertizės išvadas, teismas sprendžia, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma (betarpiškas bendravimas).
Byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, o priešingai psichologinės ekspertizės išvadoje nurodyta, jog tėtis vaikui yra reikšmingas asmuo, kurio šiuo metu berniukui trūksta (4t b.l.110 antra pusė). Pokalbio su eksperte metu vaikas yra itin priešiškai nusiteikęs atsakovo atžvilgiu, tačiau, sąveikaudamas su juo akis į akį, jis tampa nuolankiu, geranorišku, noriai jungiasi į bendrą veiklą, siekia tėčio dėmesio, stengdamasis atsakovui padaryti kuo geresnį įspūdį (4t.b.l. 110 antra pusė).
Ieškovė prašo nustatyti su skyrium gyvenančiu tėvu vaiko bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko norus. Teismas atkreipia šalių dėmesį, jog būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Ieškovė bendravimo tvarkoje nurodė, kad atsakovas vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 "Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium"33 dalyje nurodoma, kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu (nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo) nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti tik tai, su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, o tėvų gyvenamosios vietos adreso teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti nereikia. Atsižvelgiant į tai, nustatant bendravimo tvarką, teismas iš esmės, tenkina ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išskyrus dalyje, kur bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nustatoma, atsižvelgiant į vaiko norą ir nenurodo ieškovės gyvenamosios vietos adreso:
Žemesnės instancijos teismas
1.M. K. bendrauja su sūnumi R. K. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 19.00 vai. iki sekmadienio 17.00 vai. (pirmuoju laikant savaitgalį po teismo sprendimo Įsiteisėjimo). Vaikas paimamas ir grąžinamas iš jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai D. K.. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą būreliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose bei pamokų paruošimą po savaitgalio sekančiai mokslo dienai.
2. M. K. bendrauja su sūnumi R. K. pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario, papildomų atostogų, atostogų dienas dalijant lygiomis dalimis, nuo pirmosios kalendorinės šių atostogų dienos 10.00 valandos ir iki paskutinės atostogų dienos bendravimo su tėvu 18.00 valandos. Vaikas paimamas ir grąžinamas iš jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai D. K.. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą būreliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose, Tėvų susitarimu, patvirtintu raštu (el. paštu ir kt.), likus ne mažiau nei vienai savaitei iki numatomų vaiko atostogų, ši bendravimo tvarka gali būti keičiama.
3.M. K. bendrauja su sūnumi R. K. dvi savaites sūnaus moksleivių vasaros atostogų metu. Konkretų bendravimo laiką ir trukmę tėvai suderina raštu (el. paštu ir kt.) iki kiekvienų metų gegužės mėn. 20 dienos.
4.Vaiko motina ir vaiko tėvas informuoja vienas kitą apie vaiko ligos atvejus trumposiomis sms žinutėmis, nedelsiant po to, kai vaikas suserga. Jeigu vaikui susirgus jis yra pas tėvą pagal teismo sprendiniu nustatytą bendravimo tvarką, M. K. privalo nedelsiant grąžinti sūnų R. K. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą motinai D. K., išskyrus atvejus, kada vaikui yra reikalinga skubi medikų pagalba arba stacionarinis gydymas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Nustačius nepilnamečio R. K. gyvenamąją vietą su motina būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą. Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo po 500 EUR periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei. Atsakovas sutiko teikti išlaikymą vaikui po 175 EUR.
Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 903,48 EUR (7t.b.l.96-97). Ieškovės vardu įregistruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)m. (įsigijimo pagrindas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.35-36,109, 115). Ieškovės vardu transporto priemonių įregistruota nėra (1t.b.l.37). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro 4 868 EUR (7t. b.l.105). Atsakovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės: keturratis motociklas, automobilis SEAT LEON (2t.b.l.81, 3t.b.l.114), nekilnojamojo turto ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (2t. b.l. 61) Abiejų šalių vardu bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje įregistruoti nekilnojamieji daiktai: 6/18 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., 1026/1895 dalys žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (2t.b.l.62, 63-6465-68, 71).
Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).
Nepriklausomai nuo to, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, nes jo darbo užmokestis per mėnesį yra penkis kartus didesnis negu ieškovės. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo negu ieškovė.
CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2016-01-01 yra 350 EUR.
Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. K. lanko papildomus anglų kalbos užsiėmimus, kurių kaina per mėnesį sudaro 44 EUR, lanko muzikinius ir dailės užsiėmimus, kurių mokestis per mėnesį už kiekvieną sudaro po 11,50 EUR, lauko teniso treniruotes, kurių kaina per mėnesį sudaro 70 EUR. Ieškovės teigimu nepilnamečiui reikalinga ortopedinė avalinė bei akiniai. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečio vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 1 006,12 EUR suma (5t.b.l.16). Su tokia vaiko poreikių suma per mėnesį atsakovas nesutinka, mano, kad pakankama suma yra 350 EUR. Teismas sutinka su atsakovo priešieškinyje, atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį nurodytais argumentais, kad ši suma vaiko išlaikymui yra ženkliai per didelė. Ieškovė nepagrįstai nurodo dideles išlaidas rūbams ir avalynei- ieškovės skaičiavimu, avalynei rūbams vaikui per metus išleidžiama po 1 200 EUR. Negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti, pvz. dovanos draugų gimtadieniams, kurios kartu su spektakliais, koncertais, muziejais, kinu, išvykomis, pramogomis, susitikimais su draugais sudaro per metus 600 EUR.
Atsižvelgiant į tai, jog tėvų turtinė padėtis leidžia vaikams teikti didesnį išlaikymą, negu, kad minimalų, kuris patenkina tik būtinuosius vaiko poreikius, įvertinus bylos visetą, atsižvelgiant į teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įvertinus aplinkybę, kad nepilnametis R. nustačius bendravimo tvarką su tėvu turėtų praleisti kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario, papildomų atostogų, dvi savaites sūnaus moksleivių vasaros atostogų metu (o tai iš tėvo pareikalaus papildomų išlaidų), į tai, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkinamas iš dalies.
Teismas mano, kad nepilnamečio sūnaus R. K., kuriam šiuo metu yra vienuolika metų, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 475 EUR, iš kurių po 300 EUR turėtų skirti tėvas M. K. ir po 175 EUR turėtų skirti motina D. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014m. gegužės 6 d. nutartį dėl laikino išlaikymo (CK 3.192 str., 3.198 str., 3.185 str. 1 d.).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. K. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 str.).
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Dėl turto, kompensacijų priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo.
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).
Remiantis CK 3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Turto registracija vieno iš sutuoktinių vardu nėra pakankamas pagrindas priskirti turtą bendrajai jungtinei ar asmeninei kurio sutuoktinio nuosavybei.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., įgytas 2010-09-24 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (1t.b.l.35-36).
Ginčo tarp šalių dėl aukščiau nurodyto turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise nėra.
Teismas konstatuoja, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo: 6/18 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., 1026/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), keturratį motociklą Can-AM, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį SEAT LEON, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (1t. b.l.27-34, 37, 2t. b.l.81, 3t. b.l.114-115). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė 2014-09-25 perdavimo nuosavybėn aktą, kuriuo AB SEB bankas patvirtino, jog lizingo dalykas – automobilis Seat Leon nuosavybės teise pereina M. K., nes šis įvykdė visas 2007-10-09 Finansinio lizingo sutartyje Nr.2007-100224-01 nustatytas sąlygas, todėl šios prievolės klausimas nebesprendžiamas (7t. b.l.107).
Tarp šalių ginčo dėl žemės sklypų ir buto turto verčių nėra, kadangi abi šalys remiasi turto verte pagal ekspertizės aktą Nr.E15/02-03:02, kuriame 6/18 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., vertė nurodyta 11 000 EUR, 1026/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., vertė nurodyta 28 000 EUR, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 146 000 EUR, viso nekilnojamųjų daiktų vertė – 185 000 EUR (4 t., b.l. 19-63). Abi šalys sutiko, jog ketturačio motociklo vertė yra 4 011 EUR, automobilio SEAT LEON vertė 4 344 EUR.
Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 punktą turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal LR CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Ieškovė prašo priteisti jai visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą bei nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti didesnę turto dalį, t.y. mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos dalį santuokoje įsigyto namų valdos žemės sklypo verte, kadangi šis sklypas buvo įsigytas išimtinai iš ieškovės asmeninių lėšų realizavus paveldėjimo būdu įgytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat ieškovės tėvai 2006-08-29 padovanojo automobilį, kurio vertė 8 398,98 EUR, nes pardavus šį automobilį, kaip teigia ieškovė, visos gautos lėšos buvo panaudotos buto (kotedžo) statybai. Atsakovas su šia ieškovės pozicija nesutinka, nurodo, kad buto (kotedžo) statybos buvo finansuojamos iš atsakovo motinos 2004-10-29 padovanotų 50 000 Lt (atitikmuo 14 481 EUR) lėšų bei iš paimtos banko paskolos. Atsakovas prašo priteisti visą nekilnojamąjį turtą jam natūra, ieškovei išmokant kompensaciją, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kompensaciją prašo sumokėti, kai jis parduos ginčo butą, bet ne vėliau nei per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo to momento, kai įsiteisės teismo sprendimas
Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. K. bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo ½ dalį žemės sklypo 2003-04-29, pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2-3248, už 7 500 Lt (3t., b.l. 119-126). Pirkimo –pardavimo sutartį pasirašė atsakovas, pirkimo –pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad įgyjamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių teise. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turtas yra įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių teise. Vertinant turto įgijimo aplinkybes nustatyta, kad ieškovė 2002-12-23 pardavė jai asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)už 40 000 Lt (atitikmuo 110584,80 EUR). Kad dalis šių lėšų buvo panaudota šio žemės pirkimui neginčijo ir pats atsakovas. Pažymėtina, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 st.1d.7p.). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė siekė įsigyti žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise, o kaip tik priešingai, šalys įsigydamos žemės sklypą turėjo tikslą pastatyti jame butą (kotedžą), o jį pastačius ir įrengus jame visai šeimai apsigyventi. Atsakovas nurodė, jog jis taip pat investavo į namo statybas savo asmenines lėšas, t.y. jo motinos 2004-10-29 jam padovanotą 50 000 Lt (atitikmuo 14 481 EUR) sumą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, atsakovo motina, G. K. paliudijo, kad ji dovanojo sūnaus šeimai 50 000 Lt namo statybai. Ieškovė nurodė, kad apie dovanotas atsakovo motinos lėšas jai nebuvo nieko žinoma. Atsakovas į bylą yra pateikęs savo motinos G. K. 2004-10-29 dovanojimo sutartį (4t. b.l.207). Ta aplinkybė, kad atsakovo motina turėjo pajamų ir galėjo disponuoti tokiomis lėšomis, patvirtina į bylą pateikta 2015-10-28 pažyma apie G. K. išmokėtą autorinį atlyginimą, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2003-06 iki 2004-12 jai buvo išmokėta 61 208,50 Lt suma, iš pateiktų pažymų apie G. K. valstybinį socialinį draudimą nustatytą, kad jos pajamos per 2002 metus sudarė 23 717,90 Lt (atitikmuo 6 869,18 EUR), 2003 metus sudarė 21 228,02 Lt (atitikmuo 6 148 EUR), 2004 metus – 16 550,80 Lt (atitikmuo 4 793,44 EUR) (5t. b.l.70). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovo motina dovanojo šeimai minėtas lėšas namo statybai, nes šalys, kaip ir patys nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškino teismo posėdžio metu, santaupų neturėjo, todėl ir buvo panaudotos tiek abiejų šalių asmeninės lėšos bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti, tiek buvo paimtas 2005-01-07 kreditas iš AB SEB banko. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė kėlė klausimą dėl netinkamos dovanojimo sutarties formos, nurodydama, kad minėtoje sutartyje nėra įrašo, kad atsakovui buvo realiai perduoti pinigai ir jis juos priėmė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad dovaną iš savo motinos gavo grynaisiais pinigais, todėl manyti priešingai, jog dovanojimo sandoris neįvyko, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo motina, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, dovanojo lėšas ieškovės ir atsakovo šeimai, teismas sprendžia, kad 50 000 Lt suma atsakovo motinos buvo perduota jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti, t.y. jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, ir dėl šios priežasties šios lėšos nepripažintinos atsakovo asmeninėmis lėšomis. Nors ieškovė pateikė į bylą 2006-08-29 dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovės tėvai jai padovanojo 29 000 Lt (atitikmuo 8 398,98 EUR) vertės automobilį VW BORA (3t.b.l.131), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šias lėšas ieškovė panaudojo buto (kotedžo) statybai (CPK 178 str.), juolab, kad ginčo butas tinkamu naudoti pripažintas 2005-09-29 (1t.b.l.33-34). Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog minėtoje dovanojimo sutartyje nurodyta automobilio vertė tik nurodo, kiek automobilį įvertino dovanojimo sutarties šalys, bet niekaip neįrodo automobilio pardavimo kainos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog automobilis buvo parduotas laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2006-12-31 už dovanojimo sutartyje nurodytą kainą bei šie pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą. Atsakovas pateikė sąskaitos išrašą už minėtą laikotarpį, tačiau duomenų apie parduoto automobilio lėšas ir kad jos buvo pervestos, kaip teigė pati ieškovė į atsakovo sąskaitą, nėra (7t. b.l.52-57). Taigi ieškovė neįrodė, kad 8 398,98 EUR asmenines lėšas ji investavo į buto (kotedžo) statybas (CPK 178 str.). Taip pat ieškovė neįrodė, jog 2005-04-12 pagal gręžinio eksploatavimo sutartį ginčo žemės sklype buvo sumokėta 5675 Lt (atitikmuo 1643,59 EUR) suma iš tų pačių lėšų, gautų už jos asmeninės nuosavybės teise parduotą turtą, nes ieškovės asmeninis turtas buvo parduotas 2002-12-23, o minėta suma sumokėta praėjus 2,8 metams (3t.b.l.132-134). Teismas nustatė, kad ir atsakovui jo motina 2004-10-29 padovanojo 50 000 Lt (atitikmuo 1643,59 EUR), todėl teigti, kad būtent ši suma buvo sumokėta išimtinai iš ieškovės asmeninių lėšų, negalima, nes ieškovė šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.).
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių kreditorius AB SEB bankas nesutinka, kad prievolė po santuokos nutraukimo būtų asmeniškai perkelta ieškovei, neprieštaravo, jog po santuokos nutraukimo prievolė būtų asmeniškai perkelta atsakovui. Nors ieškovė prašė priteisti visą šį ginčo turtą jai asmeninės nuosavybės teise bei nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padalijant santuokinių turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes kaip buvo konstatuota, abi šalys panaudojo savo asmenines lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti. Atsakovas priešieškiniu nurodydamas priteisti jam ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise ir piniginę kompensaciją ieškovei leisti sumokėti kai parduos teismo sprendimu jam priteistą butą, bet ne vėliau nei per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo to momento kai įsiteisės teismo sprendimas, prašo priimti sąlyginį sprendimą, tačiau tokie sprendimai yra negalimi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kreditoriaus interesus, į tai, kad nei viena šalis nepajėgi iš karto sumokėti ½ dalies kompensacijos už jai didesnės vertės priteistą santuokoje įgytą turtą, teismas lygiomis dalimis, padalina santuokoje įgytą turtą, t.y. po 3/18 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), po 513/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)m., po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natūra, pripažįstant, kad šalims priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.
Ginčo tarp šalių dėl transporto priemonių padalijimo nekilo, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamas automobilis SEAT LEON, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 344 EUR, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiamas sunkusis keturratis motociklas Can-AM Outlander 800XXC, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 011 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistinas didesnės vertės turtas, todėl iš jos atsakovo naudai priteistina 333 EUR kompensacija.
Ieškovė į dalintino turto balansą įtraukė sukauptą sumą iš bendrų šeimos lėšų pagal SEB banko investicinio draudimo sutartį (liudijimą) ID Nr.018434. Atsakovas nesutiko, kad įmokos pagal SEB banko investicinio gyvybės draudimo sutartį laikytinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turėtų būti dalintinos santuokos nutraukimo metu. Nors, kaip ir atsakovas nurodė, jog teisė į draudimo sutartimi sukauptas draudimo įmokas bei išmokas priklauso asmeniškai atsakovui, tačiau teismas nutraukdamas santuoką privalo išspręsti ir kompensacijos klausimą už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas su AB SEB banku 2005-01-12 yra sudaręs Investicinio gyvybės draudimo sutartį 25 metų draudimo laikotarpiui, naudos gavėjai M. K., G. K. (3t. b.l. 123a-124). Minėtas sandoris sudarytas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas nuo sutarties sudarymo momento – 2005-01-12 (santuoka sudaryta 1992-11-07) iki 2014-12-12 (ieškinys dėl santuokos nutraukimo paduotas 2014-12-01), mokėjo įmokas pasinaudodamas pajamomis, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.115 str.2d.). Iš byloje pateiktos SEB gyvybės draudimo pažymos matyti, kad laikotarpyje nuo 2005-01-12 iki 2014-12-12, atsakovas sumokėjo 1 277,29 EUR draudimo įmokų (4t.b.l.208-210).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteisia ieškovei 638,65 EUR (1 277,29 EUR : 2 = 638,65 EUR) dydžio kompensaciją iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas draudimo įmokas vykdant atsakovo santuokos metu sudaryto AB SEB banko investicinio gyvybės draudimo sutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2005-01-07 sutuoktiniai ir AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr.1750518070022-25 (su visais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas būsto statybai (1 t., b.l. 125-139). Negrąžinto kredito dalis 2015-06-01 sudarė 42 099,23 EUR (5 t., b.l. 29). Atsižvelgiant į šios prievolės paskirtį, teismui nekyla abejonių, kad ši prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė.
Atsakovas priešieškiniu prašė kitą santuokoje įgytą privalomai neregistruotiną kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką, paveikslus, monetų kolekciją, dviračius, garažo įrangą ir kt.) sudarius kilnojamojo turto sąrašą padalinti šalims natūra (tikslūs reikalavimai bus suformuluoti sudarius kilnojamojo turto sąrašą). Pasisakydamas dėl reikalavimo, susijusio su kilnojamojo turto padalinimu, teismas pažymi, kad jokio konkretaus aprašo šalys nepateikė, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jam iki šiol nėra sugrąžinta auksinių monetų kolekcija, kurią jam dovanojo jo motina, minėta kolekcija yra likusi šeimos namuose, sutuoktinė gera valia jos negrąžina, todėl prašo minėtą kolekciją pripažinti jo asmenine nuosavybe. Atsakovas į bylą yra pateikęs sidabrinių ir auksinių lietuviškų monetų kolekcijos (viso 39 vnt.) duomenis: 50 Lt monetą, skirtą Panemunės piliai, 100 Lt monetą, iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, 50 Lt monetą skirtą J.Basanavičiaus (1851-1927) 150-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą Vilniaus katedrai, 50 Lt monetą, skirtą Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą K. S. veikalo „Didysis artilerijos menas“ išleidimo 350-osioms metinėms, 50 Lt monetą, skirtą Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečiui, 50 Lt monetą, skirtą Sidnėjaus olimpiadai, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos karaliui Mindaugui, 50 Lt monetą, skirtą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui, 50 Lt monetą, skirtą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai, išleistą 2006m.,50 Lt monetą, skirtą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Algirdui, 50 Lt monetą, skirtą Naujajam tūkstantmečiui, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai, išleistą 2009m., 50 Lt monetą, skirtą XXX Olimpinėms žaidynėms Londone, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai (2011m.), 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai (2010 m.), 10 Lt monetą, išleidžiama dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos. Aukso istorija“, 50 Lt monetą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, 50 Lt monetą, skirtą Biržų piliai, 50 Lt monetą, skirtą Medininkų piliai, 50 Lt monetą, skirtą 1831m. sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą „Europa, Europos kultūros paveldas“, 10 Lt monetą, skirtą muzikai, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai (2008m.), 50 Lt monetą, skirtą Šv.Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą Tytuvėnų architektūriniam ansambliui, 50 Lt monetą, skirtą G. P.-Bitės 150-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą K. V. Sladkevičiui (1920-2000), 50 Lt monetą, skirtą XXIX Olimpinėms žaidynėms, 50 Lt monetą, skirtą Kuršių Nerijai, 50 Lt monetą, skirtą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui, 50 Lt monetą, skirtą 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui, 50 Lt monetą, skirtą Trakų Salos Piliai, 50 Lt monetą, skirtą Pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms paminėti, 50 Lt proginę monetą, skirtą XXVII olimpiados žaidynėms Atėnuose, 50 Lt monetą, skirtą Kauno piliai, 50 Lt monetą, skirtą Kernavei (4t. b.l.202-206). Ieškovė neprieštaravo, kad šios monetos atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl teismas neturi pagrindo spręsti kitaip.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį, vadovaudamasis CPK 95 straipsniu, prašė skirti baudą ieškovei už bylos vilkinimą, t.y. teismui 2015-09-25 paskyrus posėdį, ieškovė prieš pat posėdį pateikė patikslintą ieškinį. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Šiuo atveju, teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovo nuomone, ieškovė prieš pat teismo posėdį pateikė patikslintą ieškinį, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 377 str.), negali būti vertinamas kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 2 000 Lt (579,24 EUR) žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (3t. b.l.135,136, 5t. b.l.34), išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 1 704,28 EUR (7t. b.l.38-42).
Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo 2 000 Lt (579,24 EUR) žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (2t.b.l.22-23,35), 2000 Lt (579,24 EUR) turto ekspertizės išlaidos, 610 Lt (176,66 EUR) psichologinės ekspertizės išlaidos (3t.b.l.188-189), išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1 015,94 EUR (7t.b.l.73-80). Nors atsakovas į bylinėjimosi išlaidas įtraukė 28,96 EUR dydžio žyminį mokestį už jo pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutarties, tačiau atskirasis skundas buvo atmestas, o teismo nutartis palikta nepakeista, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminis mokestis šioje dalyje nei vienai iš šalių nepriteisiamas.
Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovei atmetus reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, ieškovė turėtų sumokėti 86,88 EUR žyminio mokesčio ir priteisus jai santuokoje įgyto turto už 75 627,9 EUR (viso priteisto turto vertė sudaro 96 677,5 EUR - ½ dalis 42099,23 EUR paskolos likučio (pasyvas)=75 627,9 EUR) ji į valstybės biudžetą turi sumokėti 1 803 EUR žyminio mokesčio, išskaitant jau sumokėtą žyminį mokestį (paliekant valstybės biudžete 82 EUR už santuokos nutraukimą ir bendravimo tvarkos nustatymą), todėl mokėtina bendra žyminio mokesčio suma yra 1 393 EUR. Patenkinus pilnai ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 41 EUR jos sumokėtas žyminis mokestis.
Atsakovui priteisus santuokoje įgyto turto už 75 627,9 EUR (viso priteisto turto vertė sudaro 96 677,5 EUR - ½ dalis 42099,23 EUR paskolos likučio (pasyvas)=75 627,9 EUR) jis į valstybės biudžetą turi sumokėti 1 803 EUR žyminio mokesčio, išskaitant jau sumokėtą žyminį mokestį (paliekant valstybės biudžete 41 EUR už santuokos nutraukimą), todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1 265 EUR. Priteisus nepilnamečiui vaikui išlaikymą, iš atsakovo M. K. priteisiamas 108 EUR žyminis mokestis (300 EUR x 12x 3% ) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 7d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Priteisus ieškovei kompensaciją 638,65 EUR už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 20 EUR žyminis mokestis.
Ieškinys yra patenkintas 56%, o priešieškinis 53%, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos advokato išlaidos 954,39 EUR (1 704,28 EUR x 56%) , o iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamos advokato išlaidos 538,44 EUR (1 015,94 EUR x 53%) bei priteisiamos išlaidos už ekspertizių apmokėjimą 400,62 EUR (755,9 EUR x 53%) (CPK 88 str.1d.1p.,6p., 93 str.1d.,2d.). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų užskaitą, ieškovei iš atsakovo priteistina 15,33 EUR (954,39 EUR – 939,06 EUR) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 25,35 EUR. Iš ieškovės priteisiama 13,43 EUR, o iš atsakovo 14,19 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.,96 str. 1d.).
Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).
Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1992-11-07 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4196, tarp D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę –K..
Nustatyti nepilnamečio vaiko R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš tėvo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300 EUR (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos - 2014-04-14 iki sūnaus pilnametystės, išskaičiavus M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jau sumokėtas išlaikymo sūnui sumas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartį dėl laikino išlaikymo, pavedant nepilnamečio vaiko piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei, -motinai, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1.M. K. bendrauja su sūnumi R. K. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 19.00 vai. iki sekmadienio 17.00 vai. (pirmuoju laikant savaitgalį po teismo sprendimo Įsiteisėjimo). Vaikas paimamas ir grąžinamas iš jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai D. K.. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą būreliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose bei pamokų paruošimą po savaitgalio sekančiai mokslo dienai.
2. M. K. bendrauja su sūnumi R. K. pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario, papildomų atostogų, atostogų dienas dalijant lygiomis dalimis, nuo pirmosios kalendorinės šių atostogų dienos 10.00 valandos ir iki paskutinės atostogų dienos bendravimo su tėvu 18.00 valandos. Vaikas paimamas ir grąžinamas iš jo gyvenamosios vietos, dalyvaujant motinai D. K.. Bendravimo metu tėvas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą būreliuose, varžybose, konkursuose ir kituose su vaiku susijusiuose renginiuose, Tėvų susitarimu, patvirtintu raštu (el. paštu ir kt.), likus ne mažiau nei vienai savaitei iki numatomų vaiko atostogų, ši bendravimo tvarka gali būti keičiama.
3.M. K. bendrauja su sūnumi R. K. dvi savaites sūnaus moksleivių vasaros atostogų metu. Konkretų bendravimo laiką ir trukmę tėvai suderina raštu (el. paštu ir kt.) iki kiekvienų metų gegužės mėn. 20 dienos.
4.Vaiko motina ir vaiko tėvas informuoja vienas kitą apie vaiko ligos atvejus trumposiomis sms žinutėmis, nedelsiant po to, kai vaikas suserga. Jeigu vaikui susirgus jis yra pas tėvą pagal teismo sprendiniu nustatytą bendravimo tvarką, M. K. privalo nedelsiant grąžinti sūnų R. K. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą motinai D. K., išskyrus atvejus, kada vaikui yra reikalinga skubi medikų pagalba arba stacionarinis gydymas.
Priteisti ieškovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 3/18 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., 513/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)m., ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį SEAT LEON, valst.Nr.(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 638,65 EUR (šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 65ct ) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą šeimos lėšomis padengiant asmenines atsakovo sumokėtas draudimo įmokas.
Priteisti atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 3/18 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1800 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 513/1895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1895 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sunkųjį keturratį motociklą Can-AM Outlander 800XXC, valst.Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 333 EUR (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų) kompensaciją už ieškovei tenkantį santuokoje įgytą didesnės vertės automobilį.
Pripažinti prievolę pagal 2005-01-07 Kredito sutartį Nr.1750518070022-25 (su visais pakeitimais ir papildymais), sudarytą su AB SEB banku, solidaria ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Pripažinti atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į sidabrinių ir auksinių lietuviškų monetų kolekciją (viso 39 vnt.): 50 Lt monetą, skirtą Panemunės piliai, 100 Lt monetą, iš serijos, skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, 50 Lt monetą skirtą J.Basanavičiaus (1851-1927) 150-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą Vilniaus katedrai, 50 Lt monetą, skirtą Adomo Mickevičiaus 200-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą K. S. veikalo „Didysis artilerijos menas“ išleidimo 350-osioms metinėms, 50 Lt monetą, skirtą Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečiui, 50 Lt monetą, skirtą Sidnėjaus olimpiadai, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos karaliui Mindaugui, 50 Lt monetą, skirtą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui, 50 Lt monetą, skirtą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai, išleistą 2006m.,50 Lt monetą, skirtą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Algirdui, 50 Lt monetą, skirtą Naujajam tūkstantmečiui, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai, išleistą 2009m., 50 Lt monetą, skirtą XXX Olimpinėms žaidynėms Londone, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai (2011m.), 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai (2010 m.), 10 Lt monetą, išleidžiama dalyvaujant tarptautinėje programoje „Mažiausios aukso monetos. Aukso istorija“, 50 Lt monetą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai, 50 Lt monetą, skirtą Biržų piliai, 50 Lt monetą, skirtą Medininkų piliai, 50 Lt monetą, skirtą 1831m. sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą „Europa, Europos kultūros paveldas“, 10 Lt monetą, skirtą muzikai, 50 Lt monetą, skirtą Lietuvos gamtai (2008m.), 50 Lt monetą, skirtą Šv.Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą Tytuvėnų architektūriniam ansambliui, 50 Lt monetą, skirtą G. P.-Bitės 150-osioms gimimo metinėms, 50 Lt monetą, skirtą K. V. Sladkevičiui (1920-2000), 50 Lt monetą, skirtą XXIX Olimpinėms žaidynėms, 50 Lt monetą, skirtą Kuršių Nerijai, 50 Lt monetą, skirtą didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Gediminui, 50 Lt monetą, skirtą 2009 m. Europos kultūros sostinei Vilniui, 50 Lt monetą, skirtą Trakų Salos Piliai, 50 Lt monetą, skirtą Pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms paminėti, 50 Lt proginę monetą, skirtą XXVII olimpiados žaidynėms Atėnuose, 50 Lt monetą, skirtą Kauno piliai, 50 Lt monetą, skirtą Kernavei.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 41 EUR (keturiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 15,33 EUR (penkiolika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 393 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 13,43 EUR (trylikos eurų 43ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 393 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 14,19 EUR (keturiolikos eurų 19ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.
Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.