Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. E. 2018 m. lapkričio 13 d. apie 19.00 valandą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, – tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, kai pėsčiųjų perėja nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją D. Ž. (buvusi pavardė J.), tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio D. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra kaltinamas dėl neatsargumo padaręs nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis N. E. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 13 d. vakare važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Matomumas buvo prastas, matomumą dar užstojo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ išvažiuojantis automobilis, todėl jis nepastebėjo pėsčiųjų perėja ėjusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Supranta, kad buvo nepakankamai atidus, dėl to įvyko eismo įvykis. Nukentėjusiosios atsiprašė, lankė ją ligoninėje, skambino telefonu teiraudamas apie sveikatą, nukentėjusiajai atlygino 500 eurus neturtinės žalos. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad D. Ž. yra paskaičiuotos draudimo išmokos: 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 71,06 eurų gydymo išlaidoms atlyginti. (1 t., b. l. 70).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo N. E. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis N. E. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos, jis nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, tai patvirtina teismui pateiktas 2019 m. balandžio 19 d. susitaikymo protokolas. Kaltinamasis N. E. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamasis N. E. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 71 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam N. E. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio (250 EUR) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusioji D. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant šią žalą iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo. (1 t., b. l. 112-121). Kaltinamajam N. E. atlyginus 500 EUR dydžio neturtinę žalą, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji iš civilinio atsakovo prašė priteisti 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusioji D. Ž. dėl kaltinamojo N. E. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, buvo gydoma ligoninėje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jai turi būti atlyginta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į susiformavusią teismų praktiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vidutiniškai priteisiama neturtinė žala nuo 579 EUR iki 2896 EUR (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-372-942/2015, 2K-370/2013, 2K-644/2012, 2K-89/2012, 2K-461/2010, 2K-277/2010, 2K-215/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010 ir kt.). Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šiuo atveju nukentėjusiajai D. Ž. draudimo bendrovė atlygino 3000 eurų neturtinę žalą, 500 eurų neturtinės žalos atlygino kaltinamasis N. E.. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo teismų praktikos ir nukentėjusiajai turėtų būti priteista didesnė neturtinė žala negu paprastai priteisiama – nuo eismo įvykio praėjo palyginti neilgas laiko tarpas, per kurį kaulai visiškai sugyti negalėjo, todėl natūralu, kad nukentėjusioji jaučia skausmą, kitokių ilgalaikių pasekmių nenustatyta. Be to, eismo įvykio metu pati nukentėjusioji elgėsi nepakankamai atsargiai – privalėdama suprasti, kad matomumas blogas, į perėją prieš atvažiuojantį automobilį įžengė vilkėdama tamsiais drabužiais, ant kurių nebuvo atšvaitų – atšvaitas buvo tik ant rankinės, jo atvažiuojančio automobilio vairuotojas galėjo ir nepastebėti, jeigu nukentėjusioji rankinę laikė priešingoje pusėje nei atvažiuojantis automobilis. Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog nukentėjusiajai D. Ž. draudimo bendrovės išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti – 3000 eurų ir kaltinamojo N. E. atlyginta 500 eurų neturtinė žala, yra pakankama kompensuoti nukentėjusiosios neturtinėms vertybėms padarytą žalą, todėl nukentėjusiosios reikalavimas priteisti jai didesnę neturtinės žalos sumą atmestinas.

Byloje yra pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-04-09 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2277 dėl 221,00 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. Ž., išieškojimo iš kaltinamojo.

Nukentėjusiąją teisme pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą atstovavo ir jai teisinę pagalbą teikė advokatė Z. K., kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš kaltinamojo N. E. valstybei priteistinos išlaidos, patirtos teikiant nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kardomoji priemonė kaltinamajam N. E. nebuvo paskirta ir, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nuosprendžiu kardomoji priemonė jam neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

N. E., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, N. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio, tai yra 250 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant N. E. paskirtą įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios D. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš N. E. priteisti valstybei 221,00 EUR (du šimtus dvidešimt vieną eurą) atlyginti išlaidoms, patirtoms nukentėjusiajai D. Ž. teikiant antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.