Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovo S. S. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl pažeistos teisės į atvaizdą, įpareigojimo per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo atsakovui perduoti ieškovui visas nuotraukas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardinti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai, tai yra visas nuotraukas, kuriose nėra užfiksuoto atsakovo S. Ž., jo vaikų bei žmonos, nepasiliekant šių nuotraukų kopijų, visų nuotraukų skaitmenines kopijas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas atsakovas S. Ž. bei ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardinti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai; visų nuotraukų skaitmenines kopijas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuota Ž. Ž. ir ieškovo anūkai D. Ž., L. Ž., J. Ž. bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas pažeidė jo teisę į atvaizdą, įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui: 1) visas nuotraukas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (sudaryta santuoka tarp S. Ž. ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d. (kuomet ieškovo dukra Ž. Ž. buvo informuota apie atleidimą iš šeimai priklausančios bendrovės ir mobiliojo ryšio įrenginiai užblokuoti apie tai iš anksto nepranešus), kuriose užfiksuotas S. S., E. S., taip pat šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai: M. S., A. S., J. S., P. S., L. P., R. P., E. P., E. P., R. S., V. S., R. S., A. M., S. M., R. M., A. M., J. U., tai yra visas nuotraukas, kuriose nėra užfiksuoto atsakovo S. Ž., jo vaikų bei žmonos, nepasiliekant šių nuotraukų kopijų; 2) visų nuotraukų, kuriose užfiksuotas atsakovas S. Ž. bei S. S., E. S., taip pat šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai: M. S., A. S., J. S., P. S., L. P., R. P., E. P., E. P., R. S., V. S., R. S., A. M., S. M., R. M., A. M., J. U. skaitmenines kopijas; 3) visas nuotraukas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuota Ž. Ž., D. Ž., L. Ž., J. Ž. bei priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas yra ieškovo dukters sutuoktinis, tačiau šiuo metu tarp ieškovo dukros - Ž. Ž. ir jos sutuoktinio S. Ž. vyksta skyrybų procesas Šiaulių apylinkės teisme. Atsakovas yra kompiuterinės įrangos žinovas, yra uždarosios akcinės bendrovės „X“, užsiimančios buhalterinės apskaitos programinės įrangos paslaugų tiekimu, savininkas bei direktorius. Atsakovas ieškovo šeimos nuotraukas savo laikmenose kaupė 9 metus, o prasidėjus skyrybų procesui, paprašytas jų negrąžino teisėtiems savininkams: ieškovui bei jo sutuoktinei. 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. rugpjūčio 15 d. atsakovui buvo išsiųsti prašymai dėl asmeninių ieškovo nuotraukų grąžinimo, taip pat prašant nutraukti platinimą, tačiau atsakovas nuotraukų negrąžino, jas toliau platina viešai, teikdamas įvairaus pobūdžio melagingus, pramanytus skundus į įvairias įstaigas bei institucijas, šmeiždamas ieškovą ir jo šeimos narius bei artimuosius, kurie nėra niekaip susiję su skyrybų procesu. Ieškovas yra valstybės tarnautojas, užimantis aukštas pareigas, dalyvauja įvairiose darbo grupėse, joms vadovauja, todėl jo asmeninių nuotraukų platinimas be savininko leidimo sukelia nemalonius pojūčius prieš aplinkinius ir bendradarbius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, įtakoja pavaldinių ir vadovo santykius, todėl atsakovo veiksmais ieškovui padarytą žalą vertina 1000 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Patikslintame ieškinyje ieškovas papildomai nurodė, kad jo dukra Ž. Ž. 2017 m. balandžio 26 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė atsakovui mobiliojo ryšio priemones, kuriomis naudojantis buvo daromos ir kaupiamos šeimos nuotraukos ir tokiu būdu neteko prieigos prie bendroje duomenų bazėje esančių nuotraukų, nes atsakovas kitiems asmenims užblokavo prieigas prie šios bazės.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovados nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo skundą dėl atsakovo S. Ž. veiksmų, nurodant, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (I t., e. b. l. 7-10). 2017 m. liepos 10 d. ieškovo atstovas raštu kreipėsi į ieškovą prašydamas grąžinti ieškovui atsakovo turimas ir kitiems asmenims platinamas fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuotas ieškovas (I t., e. b. l. 12), 2017 m. rugpjūčio 15 d. ieškovo atstovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su analogišku prašymu (I t., e. b. l. 15). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus (toliau – Vaiko teisių skyrius) ieškovo atstovui pateiktų duomenų nustatyta, kad Vaiko teisių skyriuje 2017 m. liepos 7 d. buvo gautas atsakovo elektroninis laiškas pavadinimu „teikiame įrodymus dėl girtuokliavimo ir smurto mažamečių vaikų akivaizdoje - pavojingų 3 vaikams gyvenimo sąlygų Šiaulių rajone“ bei atsakovo kartu su pranešimu pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas ieškovas, jo dukra Ž. Ž., sutuoktinė, mažamečiai vaikai ir kiti asmenys (I t., e. b. l. 16-23, 25-71). 2017 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo S. Ž. atžvilgiu pagal Ž. Ž. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 straipsnio 2 dalyje (I t., e. b. l. 90-104). Atsakovas S. Ž. 2017 m. vasario 6 d. kreipėsi į Šiaulių rajono Vaiko teisių skyrių su prašymu sudaryti sąlygas matytis su vaikais (I t. e. b. l. 108). 2017 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiaulių rajono) nutarimu atsakovo S. Ž. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį dėl šmeižto pagal pareiškėjo S. S. skundą. 2017 m. balandžio 26 d. priėmimo – perdavimo aktu Ž. Ž. perdavė S. Ž. planšetinį kompiuterį „iPad“, 2 mobilaus ryšio telefonus „iPhone“, pultelį bei pakrovėją (II t., e. b. l. 54). 2017 m. sausio 30 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „X“ vadovo S. Ž. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimo Ž. Ž.“ Nr. ATL 1 Ž. Ž. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, ji įpareigota iki 2017 m. sausio 31 d. grąžinti UAB „Infosta“ priklausantį turtą pagal pateiktą sąrašą, kuriame nurodyti ir 2 mobilieji telefonai „iPhone“ (II t., e. b. l. 74). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų (II t., e. b. l. 98). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų (II t., b.l 55-57).

Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo

Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 2.22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.22 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovas asmeninių ieškovo S. S. nuotraukų siuntimą Šiaulių rajono savivaldybės vaiko teisių skyriui motyvuoja siekiu apsaugoti vaikų interesus ir vaikus nuo žalingos bei pavojingos aplinkos. Ieškovo nuomone, teikdamas nuotraukas atsakovas siekė suformuoti neteisingą ir šmeižiančią nuostatą apie ieškovą, neva pastarasis turi žalingą įprotį vartoti alkoholį, neprižiūri šuns, yra neadekvatus, grubus, grasinantis ir pan. Ieškovo atstovas teigia, kad nustatyta, jog nei viena iš šių skunde išdėstytų aplinkybių nebuvo patvirtinta, priešingai, dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei melagingo įskundimo, dėl kurių ieškovo atžvilgiu buvo atliekami baudžiamojo proceso kodekso numatyti procesiniai veiksmai, atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ir iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate, turimais duomenimis atsakovas yra pripažintas įtariamuoju. Iš S. Ž. paaiškinimų teisme akivaizdžiai matyti, kad atsakovas S. Ž. savo vaikais nesirūpina, nemoka alimentų, vaikus mato itin retai, o ir susitikdamas sukelia fizinį skausmą, todėl neabejojama, kad yra įrodyta, jog vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktas skundas su nuotraukomis vertintinas kaip tyčinis šmeižikiško pobūdžio kreipimasis, visiškai be pagrindo ir neteisėtai panaudojus asmeninį ieškovo atvaizdą. Ieškovas teigia, kad atsakovas pateikdamas nuotraukas su ieškovo atvaizdu atitinkamoms institucijoms jas viešai išplatino.

Atsakovas teigia, jog ieškovo nurodytos bei Vaikų teisių apsaugos skyriui pateiktos nuotraukos nebuvo platinamos viešai, bet buvo pateiktos turint teisėtą viešą interesą - informuoti valstybinę instituciją apie aplinką, kurioje gyvena atsakovo mažamečiai vaikai, o taip pat siekiant apsaugoti atsakovo vaikų interesus nuo aplinkinių girtuokliavimo ir/ar galimo smurto. Atsakovo nuomone, asmens naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis gynybos į valstybines institucijas negali būti pripažįstama neteisėta veika, nes nuotraukos buvo pateiktos siekiant apsaugoti vaikų interesus, todėl nėra jokių teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-219/2015; kt.).

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje numatyta, kad viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas manydamas, jog galimai yra pažeidžiamos jo nepilnamečių vaikų teisės kreipėsi su skundu į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių prie skundo pridėdamas į bylą ieškovo pateiktas fotonuotraukas, kuriose nufotografuotas ieškovas, jo sutuoktinė, jo anūkai (atsakovo vaikai), ieškovo dukra (atsakovo sutuoktinė) bei ieškovo kiti artimi asmenys ir draugai. Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose. Pažymėtina, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šeimos švenčių metu nuotraukos buvo daromos su jo sutikimu, tačiau, jo teigimu, informuojant atsakovą, kad šios nuotraukos nebūtų platinamos viešai, o peržiūrimos tik artimame šeimos rate. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, o atsakovas bei liudytojos Ž. Ž. (atsakovo sutuoktinė, ieškovo dukra) ir E. S. (ieškovo sutuoktinė), kad atsakovui padovanojus mobiliuosius Apple įmonės „iPhone“ telefonus ieškovui, jo sutuoktinei bei dukrai, visos nuotraukos buvo administruojamos atsakovo „iCloud“ saugykloje į kurią buvo perkeliamos (sinchronizuojamos) nuotraukos iš ieškovo, jo dukros Ž. Ž. ir jo anūkės D. Ž. bei atsakovo mobiliųjų telefonų. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuotraukose, kuriose pavaizduotas ieškovas, jo sutuoktinė, jo anūkai (atsakovo vaikai), ieškovo dukra (atsakovo sutuoktinė) bei ieškovo paaiškinimu kiti jam artimi asmenys, buvo pateikti atitinkamoms institucijoms (Vaiko teisių apsaugos tarnyboms elektroniniu paštu bei Lietuvos Respublikos Prezidentūrai su atitinkamu skundu dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Asmuo, manydamas, kad jo ar jo vaikų teisės galimai yra pažeidžiamos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl savo ar savo nepilnamečių vaikų galimai pažeistų teisių gynimo. Tai, kad nuotraukas atsakovas nusiuntė elektroniniu paštu atitinkamoms Vaiko teisių apsaugos institucijoms ir su šiomis nuotraukomis susipažino ribotas asmenų ratas, t.y. asmenys vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais nagrinėjantys asmenų (piliečių) skundus, teismo vertinimu, nėra laikoma viešu nuotraukų platinimu. Ieškovo teigimu, šios nuotraukos pasklido tarp atitinkamų institucijų. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kitų asmenų paaiškinimų dėl šių ieškovo nurodomų aplinkybių. Pažymėtina, kad valstybių ir savivaldybių institucijos privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Už atitinkamos informacijos gautos iš asmenų pagal pateiktus prašymus/skundus saugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsakingos yra atitinkamos institucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka disponuojančios asmenų pateikiama informacija. Šios bylos ypatumas yra tas, kad joje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog ieškovo nuotraukos buvo išplatintos viešai. Būtina įvertinti šios bylos šalių asmeninius santykius – t.y. ieškovas ir atsakovas buvo susijęs šeiminiais santykiais – atsakovas buvo sudaręs santuoką su ieškovo dukra, bei nuotraukos išsiuntimo atitinkamoms institucijoms tikslą – galimai atskleisti įstatymų pažeidimus (nagrinėjamu atveju susijusius su nepilnamečių vaikų teisėmis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas nuotraukas išsiuntė tik Vaiko teisių apsaugos tarnyboms bei Lietuvos Respublikos Prezidentūrai elektroniniu paštu informuodamas apie galimus jo nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo fotografuotas privačioje erdvėje – šeimos šventėse, kuriose dalyvavo ir atsakovas kaip ieškovo dukros sutuoktinis, nuotraukose nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio vaizdų, nuotraukos darytos pačio ieškovo sutikimu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas šias nuotraukas siuntė kitiems asmenims nei į bylą pateikti elektroniniai pranešimai, t.y. viešai platino (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovas teigdamas, kad atsakovas pažeidė jo teisę į atvaizdą privalo įrodyti, jog jo teisės į atvaizdą buvo pažeistos atsakovo veiksmais CK 2.22 straipsnio prasme, tačiau šios bylos kontekste tokios išvados padaryti negalima. Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2004; 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas be jo sutikimo ir leidimo atskleidė asmeninę ieškovo informaciją viešai, t.y. pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovas S. Ž. pažeidė ieškovo S. S. teisę į atvaizdą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 2.22 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovo teigimu, Vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktas skundas su nuotraukomis vertintinas kaip tyčinis šmeižikiško pobūdžio kreipimasis, visiškai be pagrindo ir neteisėtai panaudojus asmeninį ieškovo atvaizdą ir tuo padarius ieškovui žalą, kadangi pateiktos nuotraukos buvo platinamos per atitinkamas institucijas, jas matė ieškovą asmeniškai pažįstantys asmenys ir nepažįstami asmenys, todėl galėjo susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovą, pastarasis tai pajuto darbiniuose santykiuose, bendravime, pasitikėjimo praradimu, statuso sumenkinimo ir pan. Tokiu būdu neabejojama, kad ieškovui tokiais atsakovo, manoma nusikalstamais veiksmais, buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertinus prašoma priteisti iš atsakovo. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinę žalą.

Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą pažeidus jo teisę į atvaizdą. CK1.138 straipsnyje, kuris vertintinas kaip bendroji norma, įtvirtintas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų sąrašas (tarp jų – ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas), CK 2.22 straipsnio 3 dalyje – specialieji teisių gynimo būdai teisės į atvaizdą pažeidimo atveju. Pastarojoje normoje nurodyta, kad fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo nustatyta tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje yra numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusiu su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus – asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Įvertinus tai, kad šiuo atveju buvo nustatytas vienos iš šių būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, spręstina, kad atsakovui deliktinė atsakomybė negali kilti, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.245-6.250 straipsniai).

Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo perduoti ieškovui su ieškovu ir jo artimaisiais bei draugai susijusias nuotraukas užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp S. Ž. ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d. (kuomet ieškovo dukra Ž. Ž. buvo informuota apie atleidimą iš šeimai priklausančios bendrovės ir mobiliojo ryšio įrenginiai užblokuoti apie tai iš anksto nepranešus), nepasiliekant atitinkamų nuotraukų kopijų

Teismo posėdžio metu liudytoja E. S. nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė, o atsakovas yra jos dukros vyras. Paaiškino, kad atsakovas archyvavo nuotraukas, buvo „iCloud“ saugyklos administratorius. Teigia, kad atsakovas prižiūrėjo jų šeimos mobiliuosius telefonus, t.y. išvalydavo telefonų atmintį, perkeldavo nuotraukas į bendrą saugyklą. Liudytoja pasitikėjo dukters vyru ir sutiko, kad jos mobiliuoju įrenginiu darytos fotonuotraukos būtų perkeliamos į bendrą saugyklą, šių nuotraukų į kitus įrenginius ji nepersikėlė, atsakovo taip pat neprašė, kad jis atskirai perkeltų šias nuotraukas jai į kitą įrenginį. Teigia, kad ji naudojosi „Samsung“ mobiliuoju telefonu, kuris buvo atjungtas, t.y. telefono ekranas buvo juodas ir liudytoja nebegalėjusi naudotis savo mobiliuoju įrenginiu. Atsakydama į teismo pateiktą klausimą ar kreipėsi į informacinių technologijų specialistus dėl įrenginio sutaisymo, nurodė, kad nesikreipė, pažymėjo, jog dukra buvo paėmusi telefoną, kurį galimai atidavė atsakovui.

L. S. J. nurodė, kad yra pažįstamas su ieškovu, yra dviejų informacinių technologijų įmonių informacinių technologijų skyriaus vadovas, turi fizikos magistro diplomą. Liudytojas paaiškino, kad nuotoliniu būdu galima užblokuoti „iPhone“ mobiliuosius įrenginius ir tada mobiliaisiais įrenginiais negalima naudotis – juos įjungus reikalaujama įvesti vartotojo vardą ir Apple paskyros slaptažodį. Teigia, jog atjungus Apple paskyrą mobiliajame įrenginyje lieka nuotraukos. Paaiškindamas „iCloud“ saugyklos veikimo principus nurodė, kad nuotraukų perkėlimo funkcija veikia sinchronizavimo principu – nuotraukos padarytos mobiliaisiais įrenginiais yra automatiškai perkeliamos į saugyklą, tačiau nuotraukos lieka ir mobiliajame įrenginyje, todėl teigia, kad šias nuotraukas buvo galima perkelti iš mobiliojo įrenginio į kitą duomenų saugyklą ar mobilųjį įrenginį. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar ištrynus duomenis iš „iCloud“ saugyklos yra galimybė techniniu būdu atkurti šias nuotraukas, liudytojas nurodė, kad saugyklos administratorius turi pasirūpinti kopijų išsaugojimu, t.y. jis turi nusistatyti atitinkamus atkūrimo taškų palikimus. Nepalikus atkūrimo taškų nebėra galimybės šių nuotraukų atkurti. Kiek liudytojui yra žinoma tik Apple kompanijos darbuotojai gali prieiti prie atitinkamos informacijos, kadangi jie turi galimybę naudotis Apple serveriais. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą liudytojas paaiškino, kad galimybė užblokuoti mobilųjį įrenginį, kiek jam yra žinoma, yra galima tik Apple įrenginiuose. Liudytojo teigimu, mobiliųjų įrenginių blokavimas yra galimas tik Apple programinės įrangos IOS sistemos, kadangi šios programos yra toks funkcionalumas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis www.apple.com tinklalapyje esančia informacija, Apple gamybos mobiliuosiuose įrenginiuose įjungus „iCloud P. L.“ funkcija visos „iPhone“ arba „iPad“ nuotraukos į ją siunčiamos automatiškai, kad jas vartotojas galėtų pasiekti „iPhone“, „iPad“, „iPod Touch“, „Mac“ ir PC (asmeninis kompiuteris) (mobiliuosiuose įrenginiuose) bei iCloud.com. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, įvertinus liudytojo S. J., nurodžiusio, kad jis yra informacinių technologijų specialistas (skyriaus vadovas) paaiškinimus, darytina išvada, kad duomenys iš ieškovo mobiliojo įrenginio, kuriuos jo sutikimu atsakovas perkėlė į savo sukurtos paskyros „iCloud“ saugyklą, galėjo būti perkelti ir į kitus mobiliuosius įrenginius ir ieškovo mobiliajame įrenginyje esančios jo padarytos nuotraukos galėjo būti išsaugotos ir ieškovo mobiliajame įrenginyje galimai pasirinkus atitinkamus nustatymus. Byloje išklausius ieškovo, atsakovo, liudytojų Ž. Ž. ir E. S. paaiškinimus, neginčijamai nustatyta, kad atsakovas „iCloud“ buvo sukūręs asmeninę paskyrą bei prie šios paskyros prijungęs savo mobilųjį telefoną, ieškovo, liudytojos Ž. Ž. bei ieškovo anūkės ir atsakovo dukters D. Ž. mobiliuosius telefonus su kurių pagalba padarius fotonuotraukas jos automatiškai buvo perkeliamos į „iCloud“ saugyklą. Ieškovas, liudytojos Ž. Ž. ir E. S. nurodė, kad šiuos veiksmus atsakovas atliko su jų sutikimu. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad jis priėmė iš atsakovo dovaną „iPhone“ mobilųjį telefoną, leido jam sukurti Apple telefono prisijungimo paskyrą, perkelti nuotraukas iš savo mobiliojo telefono bei jas ištrinti iš jam priklausančio mobiliojo įrenginio. Ieškovas posėdžio metu paaiškino, kad maždaug nuo 2017 m. vasario mėnesio nebegalėjo naudotis savo mobiliuoju telefonu, kurį jam padovanojo atsakovas. Ieškovo teigimu, kadangi jo mobiliuoju telefonu „iPhone“ darytos nuotraukos buvo automatiškai perkeltos į atsakovo paskyrą „iCloud“, todėl nuotraukos laikytinos priklausančios ieškovui, o dėl jose užfiksuotų atsakovo artimųjų, mano, kad atsakovas turi teisę dalimi nuotraukų disponuoti jų kopijomis kartu su ieškovu. Ieškovas teigia, kad jo ir kitų šeimos narių darytos fotonuotraukos yra atminimas apie gyvenimą, kuris kaip brangus prisiminimas, tai turi didžiulę moralinę vertę, nostalgiją apie anūkus, kas turi išliekamąją vertę bendraujant su užaugusiais vaikais-anūkais. Byloje dalyvaujančių asmenų, bei liudytojų Ž. Ž. ir E. S. paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad ieškovas pasitikėdamas atsakovu leido jam administruoti ieškovo mobiliajame telefone (iš pradžių turėtame viename, paskui atsakovo padovanotame „iPhone“) esančias fotonuotraukas, t.y. perkelti jas į atitinkamas duomenų saugyklas. Atsakovui sukūrus asmeninę „iCloud“ paskyrą ieškovas pasitikėdamas atsakovu leido savo „iPhone“ telefone aktyvuoti funkciją, kurios pagalba ieškovo daromos fotonuotraukos buvo automatiškai perkeliamos į „iCloud“ saugyklą. Pažymėtina, kad iki „iPhone“ telefono įsigijimo ieškovas suteikė atsakovui teisę iš jo turimo mobiliojo telefono perkelti fotonuotraukas į atsakovo turimą asmeninį kompiuterį, kadangi „iCloud“ programa atsirado apie 2012 metus. Atsakovo sutuoktinė Ž. Ž. ir jų bendra dukra D. Ž. taip pat turėjo mobiliuosius įrenginius „iPhone“, „iPad“ dovanotus atsakovo iš kurių vaizdinė informacija taip pat buvo perkeliame į atsakovo sukurtą „iCloud“ paskyrą. Ieškovo sutuoktinė liudytoja E. S. taip pat suteikė teisę atsakovui iš jos mobiliojo telefono „Samsung“ perkelti jos darytas fotonuotraukas į atsakovo sukurtą „iCloud“ saugyklą. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ieškovas nurodė, kad jis pasitikėdamas atsakovu, atsakovui perkėlus iš jo mobiliojo telefono nuotraukas jų savo asmeniniame kompiuteryje ar kitose informacijos talpinimo laikmenose neišsisaugojo, bei neprašė atsakovo perkelti jam šių nuotraukų į kitą laikmeną. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ar atsakovas yra išsaugojęs visas į „iCloud“ saugyklą perkeltas ieškovo nurodomas fotonuotraukas paaiškino, jog nuotraukas yra ištrynęs, pasilikęs tik savo asmenines nuotraukas. Byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog nuotraukas perkėlus iš mobiliojo įrenginio į atitinkamą duomenų saugyklą, jos automatiškai yra ištrinamos iš mobiliojo įrenginio, kuriuo tos nuotraukos yra padarytos. 2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu teismas šalims pasiūlė apsvarstyti galimybę atlikti techninę ekspertizę byloje siekiant nustatyti atitinkamas aplinkybes susijusias su byloje nagrinėjamu ginču dėl „iCloud“ ir mobiliųjų įrenginių funkcionavimo, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo, teismui prašymų teikta nebuvo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. J. paaiškino, kad mobiliajame įrenginyje netgi atjungus Apple paskyrą fotonuotraukos išlieka. Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, bei liudytojų Ž. Ž. ir E. S. paaiškinimų nustatyta, kad šalių santykiai tapo konfliktiški 2017 m. pradžioje, o ieškovas savo mobiliuoju telefonu „iPhone“, pasak jo, galėjo naudotis iki maždaug 2017 m. vasario mėnesio. 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas atsakovui išsiuntė prašymus dėl asmeninių ieškovo nuotraukų grąžinimo, tačiau ieškovo teigimu, atsakovas nuotraukų jam negrąžino. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad yra aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas. Pažymėtina, kad ieškovas suteikdamas atsakovui teisę sukurti Apple paskyrą jo mobiliajame telefone, suteikdamas teisę perkelti fotonuotraukas iš jo naudotų mobiliųjų įrenginių tiek į „iCloud“ saugyklą, kurią administravo atsakovas, tiek iki „iCloud“ programos atsiradimo į atsakovui priklausančias duomenų talpyklas, turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamo veiksmo teisines pasekmes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus atitinkamo veiksmo teisinius padarinius. Ieškovas, jo paties teigimu, pasitikėdamas atsakovu ir neprašydamas atsakovo jo darytų fotonuotraukų perkelti į atitinkamą ieškovui priklausančią duomenų saugyklą prisiėmė iš šių veiksmų kilsiančias pasekmes. Teismo nuomone, ieškovas pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį, užimamas pareigas, privalėjo suprasti, jog atsakovui galimai neišsaugojus ieškovo ir kitų šeimos narių perkeltų nuotraukų „iCloud“ saugykloje, ieškovas galimai neturės galimybių šiomis nuotraukomis disponuoti. Ieškovas teigdamas, kad 1) atsakovas turi nuotraukas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp atsakovo ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardinti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai, tai yra visas nuotraukas, kuriose nėra užfiksuoto atsakovo S. Ž., jo vaikų bei žmonos, nepasiliekant šių nuotraukų kopijų, bei 2) fotonuotraukas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp atsakovo ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d., kuriose užfiksuotas atsakovas S. Ž. bei ieškovas S. S., E. S., taip pat išvardinti šių asmenų artimieji, šeimos nariai, draugai, šių aplinkybių neįrodė, todėl šie ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą perduoti jam visų nuotraukų skaitmenines kopijas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp atsakovo ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d., kuriuose užfiksuota ieškovo dukra Ž. Ž. bei ieškovo anūkai D. Ž., L. Ž. ir J. Ž., kadangi teismo posėdžio metu atsakovas tai patvirtino, jog turi išsisaugojęs šias nuotraukas. 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra išsisaugojęs savo asmenines nuotraukas, t.y. nuotraukas, kurioje nufotografuoti jo vaikai, sutuoktinė ir jis pats. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga asmenims, kurie teisėtai disponuoja atitinkamomis fotonuotraukomis padaryti šių nuotraukų fotokopijas bei perduoti asmenims, kurių atvaizdo nėra atitinkamose fotonuotraukose, todėl šis ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo perduoti ieškovui visų nuotraukų skaitmenines kopijas, užfiksuotas laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. (santuokos sudarymo tarp atsakovo ir Ž. Ž.) iki 2017 m. sausio 31 d., kuriuose užfiksuota Ž. Ž. bei ieškovo anūkai D. Ž., L. Ž. ir J. Ž. atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo teismo priteisti jam iš atsakovo 5 procentų palūkanas skaičiuojant jas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 1200 Eur išlaidų teisinei pagalbai, o atsakovas patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovo ieškinį atmetė, atsakovui iš ieškovo priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atitinka Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus dydžius (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą uždraudė atsakovui S. Ž., atgaminti, demonstruoti, spausdinti ir platinti ieškovo asmenines nuotraukas tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, teismo sprendimui įsiteisėjus 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovo S. S. patikslintą ieškinį atsakovui S. Ž. dėl pažeistos teisės į atvaizdą, neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo perduoti ieškovui nuotraukas.

Priteisti iš ieškovo S. S. atsakovui S. Ž. 1000 Eur (tūkstantį eurų 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

2017 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.