Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui (duomenys neskelbtini) ir jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui, atsakovui (duomenys neskelbtini) ir jo atstovei advokatei Indrei Lukoševičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), notaras Modestas Valantiejus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 28-ajame notarų biure sudarytą testamentą, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-23554).

2. Ieškovas pagal Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Pirmininko išduotą orderį Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo teisę nuo (duomenys neskelbtini) apsigyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo dėka, jo asmeninėmis lėšomis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas kartu su sutuoktine (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutuoktinė, testatorė) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį butą. Ieškovas su sutuoktine sėkmingai kartu vedė bendrą ūkį, vienas kitu rūpinosi ir laimingai gyveno iki jos mirties. Ieškovui kreipusi į notarą dėl palikimo priėmimo, tapo žinoma, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kurį patvirtino Kauno miesto 28-asis notarų biuro notaras Modestas Valantiejus. Ieškovas, sužinojęs apie sudarytą testamentą, liko priblokštas, kadangi sutuoktinė savo turtą, t. y. ½ buto, paliko savo sūnui (duomenys neskelbtini), kuris ja, kaip motina, visiškai nesirūpino iki mirties. Atsakovas sergančios motinos neprižiūrėdavo, tačiau naudojosi jos gerumu, gaudavo iš jos lėšų. Ieškovo teigimu, šias gautas lėšas atsakovas naudodavo netikslingai, t. y. pirkdamas tik svaigiuosius gėrimus. Vien tas faktas, kad ieškovui pasikreipus pas notarę, sužinojo apie sudarytą testamentą, rodo, jog atsakovas nenorėjo, kad ieškovas sužinotų. Atsakovas turi gyvenamąją vietą, todėl jam butas nėra reikšmingas.

3. Ieškovas nesutinka, kad sutuoktinė (duomenys neskelbtini) galėjo savo valia ir pilnu protu sudaryti vienašalį sandorį, kadangi (duomenys neskelbtini) jai buvo nustatyta galvos smegenų aneurizma, kas reiškia, jog tai nenormalus smegenų kraujagyslės dalies išsiplėtimas, todėl medicininiame išraše nurodoma, jog turi būti skiriama būtinoji pagalba. Dėl šios priežasties, pasireiškus galvos smegenų aneurizmai, buvo atlikti testai, kuriais pastebėta, jog (duomenys neskelbtini) yra pasireiškusios komplikacijos. Taigi, nustačius galvos smegenų aneurizmą bei išanalizavus sveikatos būklę, nustatyta, jog atsiradę kraujotakos sutrikimai yra komplikavęsi į subarachnoidinę hemoragiją, kas reiškia, jog plyšo maišelis, panašios struktūros į aneurizmą, ir po operacijos išsivystė angiospazmas. Dažniausiai, tokios būklės pacientams šios ligos komplikacijos pasireiškia kognityvinės funkcijos sutrikimais, padidinto nerimo ir depresiškumo požymiais, o tai ir sukelia dažni smegenų kraujotakos sutrikimai. (duomenys neskelbtini) atlikus protinės būklės mini tyrimą (MMT) nustatytas kognityvinės funkcijos sutrikimas, kas rodo, jog pacientei pasireiškė lengva demencija, kaip viena iš komplikacijos, sutrikus galvos smegenų veiklai. Sutrikus kognityvinei funkcijai, žmogui darosi sunku bendrauti, suprasti žodžius ir posakius, atlikti paprastus aritmetinius veiksmus, sutelkti dėmesį. Tokį asmenį galima lengvai apgauti, manipuliuoti ar kitaip naudotis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) diagnozuoti ir nuolatiniai galvos kraujotakos sutrikimai, kas suponuoja išvadą, jog smegenys galimai negaudavo pakankamai deguonies, todėl pagal šios ligos atvejį, protinės veiklos palaikymas yra komplikuotas. Be to, 2010 m. lapkričio 25 d. VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, jog mirusiosios (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė vis prastėjo. Šiame išraše buvo vertinama ir pacientės psichoemocinė būklė, kuri reabilitacijos metu buvo nustatyta psichologo atlikus nerimo ir depresijos skalės vertinimo testą (HAD). Šio testo atsakymai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nustatyti nerimo sutrikimai ir depresiškumo simptomatika, kas lėtina psichinį ir motorinį tempą. Taigi, (duomenys neskelbtini) dėl galvos smegenų aneurizmos pasireiškė dar viena komplikacija, t. y. mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Nerimas pasireiškia neįprastu baimės jausmu, panika, neretai sąlygojančia daug somatinių požymių. Tai kenkia gyvenimo kokybei, socialiniam gyvenimui, psichologinei būsenai. Minėtiems nerimo simptomams persipynus su vangumu, prislėgta nuotaika, pasitikėjimo savimi praradimu ar kitais depresijos ženklais, nerimo ir depresijos testas paprastai rodo mišrų šias abi būsenas jungiantį sutrikimą. Todėl prieš sudarant testamentą (duomenys neskelbtini) sveikata buvo itin prastos būklės, o tai patvirtina atlikti testai, kurie leidžia daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) sudarytas oficialus testamentas, po nustatytos ligos ir jos komplikacijų, buvo surašytas nepriklausomai nuo tikrosios asmens valios. (duomenys neskelbtini) nustačius galvos smegenų aneurizmą ir jos komplikacijas, tokios kaip demencija, nerimas ir depresija, vienašalis sandoris buvo sudarytas neteisingai, pasinaudojant testatorės tokia būsena, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Testamentas pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu – dėl suklydimo.

4. Teismo posėdyje ieškovas pilnai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad 2010 m. po ištikusio insulto (duomenys neskelbtini) atliktos operacijos ji 3 savaites gulėjo ligoninėje, po to buvo reabilitacijoje. Po ligos sutuoktinė į darbą negrįžo, ją reikdavo aprengti, apauti, padėti vaikščioti, nes negalėjo pakelti kairės kojos, iš kairės rankos viskas krisdavo, nes negalėdavo jos pakelti; ji norėdavo išeiti pasivaikščioti, tačiau nesiorientavo aplinkoje, pati negebėjo gamintis valgio; nusilpo akys. Dėl sutuoktinės veiksnumo apribojimo ieškovas nesikreipęs, kadangi manė, jog būklė pagerės. Atmintį turėjo, labiau prisimindavo praeitus laikus, tačiau pamiršdavo išjungti elektrą, viryklę. Ieškovas vienas viskuo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Sutuoktinė vartojo labai daug neurologo išrašytų vaistų. Į notarų biurą sutuoktinę nusivežė atsakovas, kuris iš jos norėjo gauti tik naudos. Ji visą gyvenimą išlaikė atsakovą ir jam dirbo, kadangi jis vedė parazitinį gyvenimo būdą. Atsakovas ligoninėje motinos nelankė, neprižiūrėjo, su motina elgdavosi nepagarbiai, nepadėdavo jai net paeiti. Per atsakovo sutuoktinės gimtadienio šventę 2016 m. sutuoktinė sakiusi, kad atsakovo net matyti nenori. Sutuoktinę dažnai ištikdavo priepuoliai, maždaug kartą į 3-4 mėnesius, krisdavo ant žemės, be sąmonės būdavo vežama į ligoninę.

5. Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas nesutinka su ekspertizės išvadomis, kadangi pats ieškovas geriausiai žino, kokia reali (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė buvo ir kad sveikatos būklė buvo tokia, jog ji negalėjo pati viena be kitų asmenų pagalbos net tvarkytis buityje. Testamentas pripažintinas negaliojančiu dėl suklydimo tomis pačiomis faktinėmis sunkią (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę patvirtinančiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia medicininiai dokumentai.

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

6. Atsakovas (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovas) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kadangi ieškovas nenurodė jokių objektyvių argumentų ar duomenų, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) negalėjo sudaryti testamento dėl prastos sveikatos būklės, kai jai buvo nustatyta galvos smegenų aneurizma su komplikacijomis, dėl ko ji negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, tačiau šie argumentai pagrįsti tik paties ieškovo vertinimais, prielaidomis ir jo asmeniniais samprotavimais, pateikti medicininiai dokumentai ieškovo argumentų nepagrindžia. Nors atsakovas ir negyveno kartu su testatore, tačiau priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovas nuolat su ja bendravo, rūpinosi jos sveikatos būkle, nuolat domėjosi kaip ji jaučiasi, jos vardu tvarkė visus būtinus reikalus. (duomenys neskelbtini) būtent atsakovui, o ne ieškovui buvo išdavusi notarine tvarka patvirtintą generalinį įgaliojimą, kas patvirtina, jog atsakovu pasitikėjo ir suteikė jam atstovavimo teisę rūpinantis jos teisėmis ir teisėtais interesais. Dėl dar labiau pablogėjusios (duomenys neskelbtini) fizinės sveikatos būklės, jai buvo būtina nuolatinė slauga. Kadangi ieškovas sutuoktine nesirūpino, o atsakovas, būdamas dirbančiu asmeniu sąlygų, skirti jai nuolatinę priežiūrą, neturėjo galimybių, sudarė asmens globos sutartį, pagal kurią pusę metų savo lėšomis mokėjo už motinos slaugą, o vėliau sudarė Ilgalaikės socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad testamento sudarymo metu dėl psichikos sutrikimo testatorė butų negalėjusi suprasti savo veiksmų prasmės ar būtų negalėjusi jų valdyti.

7. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad po operacijos (duomenys neskelbtini) sunkiai vaikščiojo, reikėjo ją prilaikyti, tačiau buvo adekvati, protavo normaliai, ji naudojosi išmaniuoju telefonu, kompiuteriu, pati tvarkydavosi buityje, gamindavosi maistą; su ja atsakovo santykiai buvo geri, lankydavo kartą per mėnesį, tačiau ieškovas neįleisdavo atsakovo į butą. Apie sudarytą testamentą sužinojęs iš testatorės brolio žmonos, su kuria ji važiavo į notarų biurą sudaryti testamento, testamentą praėjus penkeriems metams po jo sudarymo atsakovui perdavė pati (duomenys neskelbtini).

III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai

8. Trečiasis asmuo notaras Modestas Valantiejus atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.

9. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (DOK-47676).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

10. Iš valstybės įmonės Registrų centras gyventojų registro išrašo nustatyta, kad ieškovas yra testatorės (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. Atsakovas (duomenys neskelbtini) yra mirusiosios sūnus. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro Modesto Valantiejaus, (duomenys neskelbtini), visą savo turtą paliko (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, dėl palikimo, atsiradusio po (duomenys neskelbtini) mirties, priėmimo į Kauno miesto 22-ąjį notarių biurą kreipėsi (duomenys neskelbtini).

11. Ieškovas ginčija vienašalį sandorį – mirusios (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnio ir CK 1.90 straipsnio pagrindu. Šių normų taikymo pagrindu nurodė faktines aplinkybes – testatorė, nors ir būdama veiksni, tačiau sudarydama testamentą po jai nustatytos ligos – galvos smegenų aneurizmos ir jos sukeltų komplikacijų, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, testamentas surašytas nepriklausomai nuo tikrosios jos valios.

12. Byloje nėra duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis), todėl civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmeniu neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandoris laikytinas galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

13. Pagal CK 5.16 straipsnio 2 dalį testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Teismų praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, atsižvelgtina į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Ieškovui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Teismas daryti išvadą, kad testamento surašymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai.

14. Ieškovas argumentus, jog testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) sveikata po jai nustatytos ligos ir jos komplikacijų buvo itin prastos būklės ir dėl to negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, grindė medicininių dokumentų išrašais, sudarytais 2010 m. spalio-lapkričio mėnesiais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydyta viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų Galvos smegenų chirurgijos skyriuje dėl galvos smegenyse esančios aneurizmos, (duomenys neskelbtini) buvo operuota, pooperacinė eiga komplikuota vazospazmu išsivystė kairiųjų galūnių paralyžius, kuris dinamikoje regresuojantis, taip pat išlieka dešinio judinamojo akies nervo pažeidimo simptomatika. Buvo konsultuota terapeuto, nustatyta diagnozė – pirminė hipertenzija. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) taikyta reabilitacija, diagnozuota dešiniosios miego arterijos aneurizma. Iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) skundėsi dešinės akies nevaldymu, blogu regėjimu, negalėjimu vaikščioti, apsunkintu apsitarnavimu, kairiųjų galūnių nusilpimu. Neurologinis įvertinimas – orientuota, ryškiai sutrikusi koordinacija kairėse galūnėse, sutrikę dešinės akies judesiai, dešinio voko ptozė. Iš ligos istorijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos skyriuje gydyta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl ją ištikusio smegenų infarkto. Ligos istorijoje įrašų apie (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) diagnozuotus kokius nors su psichine būkle susijusius susirgimus nėra. Ieškovo ieškinyje nurodomi ir teismo posėdyje teikti paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) metais diagnozuotų (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų bei byloje esantys juos patvirtinantys medicininiai išrašai neturi teisinės reikšmės byloje sprendžiant dėl testatorės būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu.

15. 2022 m. birželio 1 d. nutartimi byloje paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (duomenys neskelbtini) psichinei būklei nustatyti testamento sudarymo metu užduodant ekspertams klausimus, ar (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu ir ar dėl (duomenys neskelbtini) ją ištikusio insulto sudarydama (duomenys neskelbtini) testamentą galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. (duomenys neskelbtini) atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, jog nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sudarydama testamentą, sirgo psichikos sutrikimu. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertai testatorės būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu įvertinimui atliko visų byloje surinktų testatorės gyvenimo, socialinių duomenų, medicininių dokumentų ištyrimą. Iš byloje esančių medicininių dokumentų visumos matyti, kad ekspertas išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus. Abejoti ekspertizės aktu teismas neturi pagrindo, todėl eksperto išvadą laiko išsamia, pagrįsta ir teismui nekeliančia abejonių.

16. Teismas ieškovo argumentus, kad po ištikusio insulto kilusių pasekmių sutuoktinė negrįžo į darbą, ją reikdavo aprengti, apauti, padėti vaikščioti, nes negalėjo pakelti kairės kojos ir kairės rankos, reikėdavo padėti jai vaikščioti, nusilpo akys, kuriuos iš dalies patvirtina ir atsakovo bei liudytojos (duomenys neskelbtini) teikti paaiškinimai, atmeta kaip neteikiančius pagrindo vertinti, jog (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jai suprasti ir adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Ieškovas argumentavo, jog testatorė negalėjo pati viena be kitų asmenų pagalbos tvarkytis buityje, negebėjo pati gamintis valgio, tačiau šiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikta, juos paneigia atsakovo, liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, byloje nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovui buvo poreikis ir jis būtų kreipęsis į atitinkamas įstaigas dėl pagalbos suteikimo užtikrinant testatorės tinkamas kasdienio gyvenimo sąlygas. Ieškovo paaiškinimus, kad atsakovas motinos neprižiūrėjo, su ja elgėsi nepagarbiai, nepadėdavo jai net paeiti, atsakovas iš motinos norėjo gauti tik naudos ir apgauti paneigia atsakovo, liudytojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimai. Ieškovo teiginius, kad iki mirties tik jis vienas prižiūrėjo sutuoktinę ir ja rūpinosi paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovui išduotas įgaliojimas, atsakovo sudarytos sutartys dėl (duomenys neskelbtini) globos, be to, atsakovas sudarė ir laidojimo paslaugų sutartį. Ieškovas nesutinka su ekspertizės išvadomis, kadangi pats geriausiai žino, kokia reali testatorės sveikatos būklė buvo, tačiau vien ieškovo subjektyviu situacijos vertinimu grįstas įsitikinimas neteikia pagrindo spręsti, kad testatorės išreikšta valia neatitiko jos tikrosios valios.

17. Ieškovo argumentai, jog jo dėka ir asmeninėmis lėšomis buvo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą, todėl jam butas nėra reikšmingas, vertinami kaip neturinčias esminės įrodomosios reikšmės, kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo teisę palikti turtą po mirties savo nuožiūra bei apie tokią savo valią nieko neinformuoti. Byloje nėra nustatyta duomenų, jog ginčijamas testamentas sudarytas dėl kokių nors testatorės atžvilgiu atsakovo neteisėtų veiksmų panaudojimo ar įtakos. Testamentas sudarytas notaro biure ir patvirtintas notaro, pasirašytas pačios testatorės ranka. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kad testatorė negebėjo ar negalėjo pasirašyti.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

19. Ieškovas prašė testamentą pripažinti negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu – dėl suklydimo. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.90 straipsnio 4, 5 dalis suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Ieškovas aplinkybių, sudarančių šio sandorio negaliojimo pagrindą, nenurodė ir neįrodinėjo, todėl konstatuojama, kad nėra įrodytas CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo taikymo pagrindas (CPK 12, 176, 178, 183, 185 straipsniai).

20. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas, ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų – teismo ekspertizės akto, ieškovo paaiškinimų, atsakovo atsikirtimų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų, liudytojos paaiškinimų, visumos pagrindu negali prieiti nei tikėtinos, nei juo labiau pagrįstos išvados, kad (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo (duomenys neskelbtini) metu buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Ieškovui neįrodžius, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas neatitinka tikrosios vidinės jos valios, ieškinys atmetamas (CK 1.89 straipsnis, 5.16 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje turėjo 1043,50 Eur (657,00 Eur žyminis mokestis + 386,50 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, ieškovui neatlygintinos. Atsakovas byloje turėjo 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteisiamos 14,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,54 Eur (keturiolikos eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti į bylą pateiktus medicininius dokumentus juos pateikusioms medicinos įstaigoms.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.