Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. P. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas: 2024 m. sausio 27 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai 2024 m. sausio 27 d., 02.19 val., alkoholio matavimo prietaisu jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.

2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad T. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra įrodyta, t. y., jog T. P. 2024 m. sausio 27 d. apie 01.30 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, už vairavimą esant neblaiviam teisiamas jau penktą kartą. Teismas konstatavo, jog anksčiau asmeniui taikytos bausmių rūšys – bauda ir areštas – kaltinamojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. T. P. ne kartą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant BK 75 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti T. P. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

3. Nuteistasis T. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3.1. Skunde teigiama, pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, kuri yra nuolatos blogėjanti dėl nervų, streso ir neigiamų emocijų. Apeliantas nurodo, jog jis serga (duomenys neskelbtini) liga, kuri šiuo metu ir vėl progresuoja. Nuteistasis nurodo, jog juda tik su pagalba, kasdieninėje buityje jam reikalinga pagalba ir slauga, jam reikalinga padėti apsirengti, valgyti, pasirūpinti higiena, pagalba mankštose, taip pat reikalingi masažai.

3.2. Apeliantas skunde nurodo, jog 2023 metais atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime stipriai pablogėjo jo sveikata, ko pasekoje turėjo gultis į (duomenys neskelbtini) neurologijos skyrių gydymuisi, po ko gavo siuntimą vykti į sanatoriją tolimesniam gydymui. Po sanatorijos, pagerėjus sveikatai, nuteistasis grįžo į laisvės atėmimo vietų įstaigą pabaigti atlikti paskirtos bausmės.

3.3. Skunde nurodoma, jog darant nusikaltimą apeliantas neturėjo minčių vairuoti automobilį dėl savo malonumo, o tai padarė būdamas streso ir nevilties būsenoje, kadangi turi suicidinių minčių. Nurodoma, jog apeliantas du kartus yra patekęs į (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini) . Nuteistasis T. P. mano, jog jam naudingiau būtų toliau leisti gydytis laisvėje artimųjų žmonių aplinkoje. Šiuo metu nevartojo alkoholio bei pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, skunde nurodoma, kad apylinkės teismas akivaizdžiai užkirto jam kelią vairuoti ir nubaudė konfiskuojant vienintelį šeimoje esantį automobilį.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė A. V. palaikė skunde išdėstytus argumentus bei prašė taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir T. P. atleisti nuo bausmės dėl ligos arba skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentais šioje dalyje, neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. P. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl paskirta bausmė jam yra pagrįsta, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei. Apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti ją pagrindo nėra.

7. Visų pirma, skunde apeliantas nurodo, jog jis serga (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu progresuoja, juda tik su pagalba, jam reikalinga pagalba kasdienėje buityje. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde neišreiškė reikalavimo būti atleistam nuo bausmės dėl ligos, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistojo gynėja baigiamųjų kalbų metu išreiškė prašymą T. P. atžvilgiu taikyti BK 76 straipsnio nuostatas, dėl ko skundą nagrinėjantis teismas pasisako ir dėl šio pateikto prašymo.

8. BK 76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-39-1073/2022).

9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimo T. P. atleidimo nuo bausmės dėl ligos, kadangi jokių duomenų apie nuteistojo T. P. sveikatos būklę, iš kurių būtų galima spręsti, jog asmuo negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės, nebuvo. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatyto tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98), iš kurios matyti, jog T. P. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei pateiktas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas dėl T. P. darbingumo lygio (b. l. 99–100), iš kurio matyti, jog T. P. diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei organizmo funkcijų sutrikimas bei nustatytas 25 procentų darbingumo lygis. Nuteistajam T. P. diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini) įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Visgi, šiame kontekste svarbu pažymėti, jog taikant BK 76 straipsnio nuostatas, nepakanka nustatyti, jog nuteistajam diagnozuota liga patenka į minėtą sąrašą. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo ligos eigą, jos gydymą, kiek liga yra pažengusi. Dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog jau 2020 m. nuteistajam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. spalio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi panaikintas 2022 m. rugsėjo 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi T. P. atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 2022 m. rugsėjo 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirtą galutinę 5 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis, nuteistasis šią bausmę yra atlikęs. Taigi, tuo metu kai nuteistasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam jau buvo diagnozuota minima liga, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šios ligos jis būtų negalėjęs atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis pateiktame skunde nurodo, jog po šios bausmės atlikimo, jam pablogėjo sveikata, tačiau byloje tai pagrindžiančių duomenų nėra.

10. Sprendžiant BK 76 straipsnio taikymo klausimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad bausmės atlikimo įstaiga negalėtų užtikrinti būtinosios pagalbos nuteistajam T. P.. Pats apeliantas savo skunde nurodė, jog kuomet atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas, jis didžiąją bausmės dalį praleido ligoninėje. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog esant būtinumui, reikiama medicinos pagalba nuteistajam galėtų būti suteikta tiek laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tiek ir už jos ribų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad T. P. sveikatos būklės šiuo metu yra tokia sudėtinga, jog sudarytų sąlygas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos. Tuo pačiu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

11. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgė į tai, kad padaryta viena baigta tyčinė nusikalstama veika, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad anksčiau teistas devynis kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kaltinamajam skyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tokiai apylinkės teismo išvadai nepritarti.

12. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, todėl šie duomenys parenkant bausmės rūšį bei jos dydį neturėtų būti ignoruojami. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis T. P. ne pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką, t. y. praeityje teistas 9 kartus. Atkreiptinas dėmesys, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais, nuteistajam buvo skiriamos ir su terminuotu laisvės atėmimo nesusijusios bausmės – viešieji darbai, areštas, bauda, tačiau akivaizdu, jog švelnesnės bausmės nuteistojo elgesiui jokios įtakos nepadarė. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prieš tai keli T. P. teistumai yra už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. vairavimą esant neblaiviam. 2018 m. gruodžio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalį). Dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, T. P. pripažintas kaltu ir 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta subendrinta 4 mėnesių ir 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Be to, 2022 m. liepos 13 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu T. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas. 2022 m. liepos 26 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, vėlgi už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nuteistajam T. P. paskirta 40 parų arešto bausmė. 2022 m. rugsėjo 13 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, 2022 m. liepos 26 d. ir 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir T. P. paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas. Visgi, nuteistajam nesugebėjus tinkamai vykdyti paskirtos bausmės, 2022 m. spalio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti jam skirtą subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visgi, nors T. P. jau ne kartą buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, T. P. 2024 m. sausio 27 d. vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. Akivaizdu, jog T. P. nesugebėjo laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Esant šiems duomenims, ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais T. P. paskirtos bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl teisėjų kolegijos manymu, nėra jokio pagrindo nuteistajam T. P. skirti švelnesnę bausme nei paskyrė pirmosios instancijos teismas.

13. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistajam nustatytas tik 25 procentų darbingumo lygis. Byloje esantys duomenys išties patvirtina, jog T. P. yra išduotas neįgaliojo pažymėjimas, tačiau šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog net ir turimi sveikatos sutrikimai nesulaikė nuteistojo nuo jo sistemingo nusikalstamų veikų vykdymo. Be to, jau anksčiau šioje nutartyje aptartais duomenimis konstatuota, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis T. P. dėl turimų sveikatos problemų negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis T. P. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog ir skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikalstamą veiką T. P. įvykdė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų dorovinių vertybių. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, paskyrė kiek mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, neturi pagrindo spręsti, jog T. P. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ar neproporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei.

15. Aukštesnysis teismas taip pat sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo T. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Kaip jau minėta, T. P. ne kartą jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepateisinus teismo pasitikėjimo, nuteistasis buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei atsižvelgiant į tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu ne kartą buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis pasižada nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi nebevartoja alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis išties būtų ėmęsis realių veiksmų spręsti turimas problemas susijusias su alkoholio vartojimu. Be to tai, kad skundžiamu nuosprendžiu T. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti atėmimas bei automobilio konfiskavimas), nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje T. P. nebenusikals. Kaip matyti, ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo tai nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Dėl ko, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. vasario 27 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, jį skundo autoriaus išdėstytais motyvais, keisti ar naikinti, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą T. P., kurias sudaro 206,57 Eur.

18. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti T. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal T. P. skundą, tačiau apeliacinis skundas atmetamas, bylos duomenimis apeliantas niekur nedirba, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta realia laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba šioje byloje buvo teikiama ne pačio apelianto iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už T. P. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš T. P. valstybės naudai 206,57 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.