Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė D. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas T. M. nurodo, kad antstolė D. P. siekia įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir išreikalauti vykdymo išlaidas pagal galimai vykdytą vykdomąjį dokumentą. Taigi, vykdomasis dokumentas galėjo būti įvykdytas prieš keletą metu pagal vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, bet kuriuo atveju antstolės patvarkymas yra neteisėtas, ir yra suėję visi įmanomi vykdymo senaties terminai. Pažymėjo, kad apie vykdytinus antstolės sprendimus sužinojo tik 2018 m. gruodžio pabaigoje ir 2019 m. sausio pradžioje.

Antstolė D. P. nurodė, kad vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimus, t. y. 2016-08-17 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1-2), 2016-10-31 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1-2), 2016-11-09 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1-2), 2016-11-17 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1-2) dėl baudų išieškojimo iš pareiškėjo T. M., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Tokiu būdu buvo pradėtas priverstinis baudų išieškojimas: atlikta skolininko turto paieška, areštuotos sąskaitos kredito įstaigose, atlikti vykdymo išlaidų apskaičiavimai, priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini), 9-22; v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini), 7-19; v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini), 22-40; v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini), 23-41). Kadangi vykdant baudos išieškojimą buvo nuolatos atliekama pareiškėjo turto paieška, senaties termino institutas negali būti taikomas. Pasak antstolės, procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pašto būdavo grąžinami neįteikti su žymomis, jog neradus paliktas pranešimas į kurį nebuvo atsiliepta (laiškai pašto skyriuje saugomi vieną mėnesį); kito adreso, kuriuo būtų galima įteikti procesinius dokumentus, nenustatyta (v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini); 48-51). Pažymėjo, kad 2018-12-17 ir 2019-01-04 užklausus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatyta, jog pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2018-12-19 ir 2019-01-04 išieškojimas buvo nukreiptas į įkalinimo įstaigoje gaunamas pinigines lėšas, kurios priklauso pareiškėjui; procesiniai dokumentai įteikti 2018-12-21 ir 2019-01-10 (v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini), 46-47; v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini), 43; v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini), 45; v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini), 46-47).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti teismo nuožiūra.

Skundas atmestinas.

Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl baudų išieškojimo iš pareiškėjo T. M. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)yra vykdoma pagal 2016-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini)Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, kuriuo pareiškėjui buvo skirta bauda – 110 Eur pagal ATPK 50 straipsnį; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal 2016-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, kuriuo pareiškėjui buvo skirta bauda – 17 Eur pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį; 3) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal 2016-11-09 Nr. (23.31-08)483-9120808 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, kuriuo pareiškėjui buvo skirta bauda – 1 158 Eur pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį; 4) Vvkdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal 2016-11-17 Nr. (23.31-08)483-123572 Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, kuriuo pareiškėjui buvo skirta bauda – 17 Eur pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Minėti vykdomieji dokumentai antstolės kontorai buvo patiekti vykdyti atitinkamai 2016-11-02, 2016-11-11, 2016-11-17 ir 2016-11-18.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

CPK administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių nuobaudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki paminėto įstatymo įsigaliojimo ATPK nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visose minėtose vykdomosiose bylose nutarimai skirti baudas perduoti vykdyti nepažeidžiant tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti antstolės D. P. kontorai nepraleidus 3 mėnesių termino vykdomajam dokumentui pateikti. Antstolė, vykdydama išieškojimą, priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti, skaičiavo vykdymo išlaidas, siuntė pranešimus dėl priverstinio skolų išieškojimo, periodiškai teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie pareiškėjo turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie pareiškėjo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui apie pareiškėjo vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje. Teismas sprendžia, kad nustatyti duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolė atliko, intencyviai rinko duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį ir todėl ilgesnio kaip dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusį veiksmų, susijusių su nuobaudos vykdymų, nenustatyta (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas konstatuoti, jog antstolė vykdymo veiksmus nuo vykdomųjų bylų užvedimo atliko tinkamai.

Be to pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Tokius pareiškėjo teiginius paneigia vykdomųjų bylų duomenys, pagal kuriuos vykdomose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami pranešimai, kaip tai numato CPK nuostatos (CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų teikiamas vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti priverstine tvarka, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų spręsti, jog bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtas baudas. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Taigi, baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, skolininko neveikimas, kai jis žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) nesugebėjo gera valia sumokėti baudos, prilygintinas vengimui vykdyti nutarimus dėl baudos paskyrimo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolė savo veiksmus atliko laikydamasi CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą. Antstolės veiksmai vykdomose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo T. M. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų vykdomose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.