Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bendrijos skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotasis asmuo KŪB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK Sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti kelio užtvaro įrengimą (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 0,3001 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nuo 1998 m. spalio 20 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šį žemės sklypą nuomojasi Bendrija (el. b. l. 32–34). Taip pat nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso KŪB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 51–53).

Pagal 1998 m. spalio 20 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrija devyniasdešimt devyneriems metams išsinuomojo žemės sklypo dalį, esančią 3001 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13–14).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999 m. birželio 1 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido Bendrijai statyti ažūrinę metalo tvorą (el. b. l. 8).

Vilniaus apskrities viršininko administracija ir (duomenys neskelbtini) bendrija 2010 m. gegužės 27 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią (duomenys neskelbtini) bendrija trisdešimčiai metų išsinuomojo 943 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 1263 kv. m. ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 57–58).

Advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini), atstovaudama KŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 15 d. prašymu Nr. C00003852-59313 kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyrių, prašydama nederinti jokių kelio užtvarų rengimo, eismo organizavimo projektų įvažiavimuose į (duomenys neskelbtini), teritoriją iš (duomenys neskelbtini) gatvės bei nederinti jokių kelio užtvarų rengimo, eismo organizavimo projektų, susijusių su kelio užtvarų įrengimu, įrengtų užkardų įteisinimu, vietose, plane pažymėtose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 40–41).

Bendrija 2019 m. balandžio 18 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK, prašydama suderinti kelio užtvaro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, schemą (el. b. l. 25).

Vilniaus AVPK Sprendime nurodė, jog Bendrijos prašymas suderinti kelio užtvaro įrengimą (duomenys neskelbtini), netenkintinas. Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2961-01 sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) (el. b. l. 16).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2019 m. balandžio 28 d. įpareigojimu Bendrijos pirmininkui nurodė, jog jis eksploatavo ir naudojo nustatyta tvarka nesuderintas technines reguliavimo priemones (užtvarą su automatine įleidimo sistema). Bendrijos pirmininkas kliudė įstatymų įgaliotiems savivaldos pareigūnams įgyvendinti savo funkcijas numatytas įstatymuose, atlikti jiems pavestas pareigas, t. y. savivaldybės vykdomosios institucijos pareigūnams reikalaujant neužtikrino 2019 m. balandžio 15 d. Bendrijos pirmininkui raštu įteikto įpareigojimo iki 2019 m. balandžio 16 d. 8.00 val. pašalinti trūkumus atidaryti neteisėtai įrengtas eismo reguliavimo priemones (vartus), tokia veika (neveikimu) padarė administracinį nusižengimą (el. b. l. 15).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2019 m. birželio 12 d. raštu Nr. A51-54826/19(3.3.2.26E-SM) atsakydamas į advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 16 d. skundą, 2019 m. birželio 10 d. skundą ir 2019 m. birželio 11 d. skundą, nurodė, jog savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo pašalinti tvorą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 59–61).

Reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato 1995 m. gegužės 11 d. Kelių įstatymas Nr. I-891 .

Kelių įstatymo 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės yra kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai. Užtikrindama eismo saugumą, policija: 1) prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi šio įstatymo nuostatų ir kituose teisės aktuose nustatytos eismo tvarkos; 2) reguliuoja eismą; 3) tiria KET pažeidimus, atlieka ikiteisminį tyrimą eismo įvykių bylose, įstatymų nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ir priima nutarimus šiose bylose, taiko kitas įstatymų numatytas priemones; 4) kontroliuoja, ar neviršyti leistini transporto priemonių masė ir matmenys; 5) kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo; 6) kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimą keliuose, atlieka M₂, M₃, N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonių, T₅ kategorijos ratinių traktorių, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h, pradinius techninius patikrinimus kelyje; 7) kaupia ir analizuoja duomenis apie KET pažeidimus ir eismo įvykius; 8) teikia eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims pirmąją pagalbą tuo atveju, kai šalia nėra kvalifikuoto medicinos darbuotojo; 9) imasi priemonių, būtinų saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti; 10) eskortuoja ir lydi vadovybę, oficialius Lietuvos Respublikos svečius ir oficialias delegacijas, lydi didžiagabarites transporto priemones, kai jos gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir transporto priemones, kuriomis vežami keleiviai, masinių ir kitokių renginių dalyviai; 11) kontroliuoja, ar N₂, N₃, O₃ ir O₄ klasių transporto priemonėse krovinys išdėstytas ir (ar) pritvirtintas pagal reikalavimus; 12) gali atlikti kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtintas Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nustato policijos pareigūnų veiksmus vykdant Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, priežiūros ir priėmimo eksploatuoti kontrolę (1 punktas). Pagal Aprašo 2 punktą, techninių eismo organizavimo priemonių įrengimo projektų ir su eismu susijusių statinių projektų dokumentus ir veiklą juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais (Aprašo 2.1 ir 2.2 papunkčiai). Vadovaujantis Aprašo 3 punktu, šiame tvarkos apraše nustatytą veiklą kontroliuojantys policijos pareigūnai, gavę paraišką, privalo visapusiškai įvertinti galimą projektuojamo objekto poveikį saugiam eismui, kelio pralaidumui ir, vadovaudamiesi įstatymais, kitais teisės aktais bei norminiais statybos techniniais dokumentais, nustatyti privalomas technines sąlygas, suderinti projektą, leisti arba uždrausti eismą ar su saugiu eismu susijusią veiklą. Privalomųjų sąlygų nustatymas ir derinami projektai policijos įstaigose įrašomi į registrą. Nustatant projektavimo technines sąlygas, derinant projektus ir leidžiant prie kelių, gatvių su saugiu eismu susijusią veiklą, turi būti išnagrinėta ir įvertinta: 1) ar projektas (veikla) atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) ar projektuojant naujus, rekonstruojant senus kelius numatytos galimybės įrengti gyvenamųjų vietovių aplinkelius; 3) ar gyvenamųjų vietovių ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose atsižvelgta į saugaus eismo bei eismo organizavimo reikalavimus; 4) ar numatyti pėsčiųjų, dviračių takai, šaligatviai, stovėjimo aikštelės, kelio apšvietimas, atitvarai, stabdymo ir lėtėjimo juostos, techninės eismo reguliavimo priemonės ir kiti eismo sąlygas gerinantys sprendimai; 5) ar nepablogės eismo sąlygos, neiškils saugiam eismui pavojingų situacijų, neatsiras posūkių kairėn išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, važiavimų per skiriamąją juostą, pėsčiųjų važiuojamojoje dalyje, transporto priemonių sustojimo bei stovėjimo saugaus eismo požiūriu nepriimtinose vietose ir nesudarys kliūčių eismui (Aprašo 6.1–6.5 papunkčiai). Vadovaujantis Aprašo 7.3 punkto nuostatomis, nustatyti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sąlygas, projektavimo technines sąlygas ar su saugiu eismu susijusios veiklos sąlygas, leisti ar uždrausti šią veiklą, derinti projektus, leisti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą, taip pat dalyvauti valstybinėse komisijose priimant eksploatuoti naujus ir rekonstruotus kelius, gatves, kitus su saugiu eismu susijusius objektus turi teisę rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose, išskyrus per juos einančių magistralinių ir krašto kelių tęsinius – apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atsakingi pareigūnai. Šiame Tvarkos apraše nustatytas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų funkcijas gali vykdyti Lietuvos kelių policijos tarnyba (Aprašo 17 punktas).

Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą Vilniaus mieste reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintas Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose galima tik nustatyta tvarka gavus leidimą. Leidimus arba technines sąlygas eismo reguliavimo priemonėms įrengti ir prižiūrėti Vilniaus miesto teritorijoje išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius (Tvarkos aprašo 4 punktas). Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (Tvarkos aprašo 5 punktas). Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas arba priežiūra turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, Kelių eismo taisyklių, standartų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus (Tvarkos aprašo 6 punktas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 87 punktu, techninės eismo reguliavimo priemonės įrengiamos vadovaujantis suderintu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba projektu arba schema, kuri turi atitikti bendrąsias nuostatas.

Vadovaujantis Kelių įstatymo 2 straipsnyje nurodytu sąvokos „techninės eismo reguliavimo priemonės“ išaiškinimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtame įstatyme nėra pateiktas baigtinis tokių priemonių sąrašas, Bendrijos siekiamas suderinti kelio užtvaras, priskirtinas techninėms eismo reguliavimo priemonėms, kurių įrengimui taikomi aukščiau paminėtuose teisės aktuose numatyti reikalavimai, tarp jų – ir reikalavimas suderinti šios priemonės įrengimą su policija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia suderinti kelio užtvaro schemą, kadangi ji, kaip žemės sklypo nuomininkė, turi teisę įsirengti kelio užtvarą, kuris ribotų pašalinių asmenų ir / ar transporto priemonių patekimą į išnuomotą sklypo dalį. Nustatyta, kad pagal žemės sklypo planą M 1:500, yra nustatytas kelio servitutas (el. b. l. 30). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal 1998 m. spalio 20 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 11.3 papunktį, Bendrija bet kuriuo paros metu privalo leisti eiti ir važiuoti per sklypą gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudotojams 34 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta linijomis ir skaičiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13–14). Taigi, šiuo atveju Vilniaus AVPK, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nevertino aplinkybės, jog yra nustatytas kelio servitutas, tačiau Bendrija nedraudžia naudotis minėtu servitutu. Taip pat ginčijamame Sprendime nėra nurodyta aplinkybė, jog kelio užtvaras buvo įrengtas 2000 m. gegužės 19 d. pagal gautą Leidimą bei nevertinta, ar įrengtas užtvaras gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms bei interesams naudotis kelio servitutu. Be to, Vilniaus AVPK, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens prašymą nederinti kelio užtvaro, kuris yra tiesiogiai susijęs ir su pareiškėjos prašymu, turėjo įvertinti, ar kelio užtvaru nebus pažeidžiamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės bei teisėti interesai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą suderinti kelio užtvaro schema, privalėjo įvertinti aukščiau minėtas faktines aplinkybes bei jų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Vilniaus AVPK, priimdama Sprendimą, viršijo jam, kaip viešojo administravimo subjektui, pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį priimančio administracinius aktus saugaus eismo priežiūros srityje, teisės aktuose suteiktos kompetencijos ribas. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju Sprendime nurodant tai, jog pareiškėjos prašymas netenkintinas bei tai, jog yra nustatytas kelio servitutas, nepateikiant motyvų, kurie būtų aiškūs tiek Sprendimą priimančiam subjektui, tiek pareiškėjai, sudaro pagrindą ginčijamą Sprendimą panaikinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamas Sprendimas nesuderinamas su gero administravimo prinicpu, kurio viešojo administravimo institucijos privalo laikytis.

Atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. sprendimas ,,Dėl kelio užtvaro (duomenys neskelbtini)“ Nr. 10-S-30380(1.46E-10) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 89 straipsnio 2 dalis). Atsakovė įpareigotina Bendrijos 2019 m. balandžio 18 d. prašymą dėl kelio užtvaro įrengimo suderinimo išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Vilniaus AVPK visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad skundo surašymas įkainotas 500 Eur suma, pateiktų į bylą teismo procesinių dokumentų analizė bei pasirengimas bylai įkainoti 200 Eur suma, atstovavimas administracinėje byloje įkainotas 200 Eur suma (el. b. l. 87–88).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjos atstovės advokatės pateikti duomenys patvirtina, kad pagal ,,SEB” banko mokėjimo nurodymą pareiškėja 2019 m. liepos 19 d. sumokėjo 500 Eur sumą, o pagal ,,SEB” banko mokėjimo nurodymą pareiškėja 2019 m. spalio 7 d. sumokėjo 400 Eur sumą (el. b. l. 89, 90).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja prašo atlyginti 500 Eur sumą už skundo parengimą teismui. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalaus koeficiento dydis yra 2,5. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2019 m. gegužės 11 d. Skundo teismui pateikimo dieną galiojo 2018 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 970,3 Eur. Maksimali suma už skundo parengimą teismui yra 2 425,75 Eur. Šiuo atveju pareiškėjos prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalios priteistinos sumos, todėl priteistina.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 200 Eur sumą už pateiktų į bylą teismo procesinių dokumentų analizę bei pasirengimą bylai, taip pat 200 Eur sumą už atstovavimą. Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 7 d. teismo posėdis truko 33 minutes, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, apvalinama iki 1 valandos. Nagrinėjamu atveju galiojo 2018 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 926,7 Eur. Maksimali suma už atstovavimą teismo posėdyje yra 92,67 Eur. Šiuo atveju pareiškėjos prašoma priteisti suma už atstovavimą teismo posėdyje viršija maksimalų galimą priteisti užmokesčio dydį, todėl mažintina ir pareiškėjai priteistina maksimali galima priteisti suma, t. y. 92,67 Eur.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.19 punkte. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė nei kokiu laiku, nei kiek laiko truko dokumentų analizė ir pasirengimas bylai, todėl teismas laiko, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui teisinės paslaugos buvo teiktos prieš teismo posėdį, taigi 2019 m. IV ketvirtį, todėl taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris 2018 m. II ketvirtį buvo 926,7 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas laiko, jog nurodytos pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisinės paslaugos teiktos vieną valandą, o už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą galima priteisti suma sudaro 92,67 Eur, todėl pareiškėjos prašoma priteisti 200 Eur suma mažintina iki maksimalios galimos priteisti sumos, t. y. 92,67 Eur.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai iš atsakovo iš viso priteistina 685,34 Eur (500 Eur + 92,67 Eur + 92,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bendrijos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą ,,Dėl kelio užtvaro (duomenys neskelbtini)“ Nr. 10-S-30380(1.46E-10).

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 18 d. prašymą dėl kelio užtvaro įrengimo suderinimo.

Priteisti pareiškėjai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 685,34 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 34 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.