Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbio, registruoto darbo biržoje, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., 2015 m. gruodžio 14 d., apie 00:56 val., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą melagingai pranešė, kad jį sumušė brolis, dėl šio pranešimo į (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstos policijos pajėgos. G. D. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 str. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl šio melagingo pranešimo išsiųsdamas policijos pajėgas patyrė 8,12 Eur materialinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir paaiškinimu teismo posėdžio metu (b.l. 7), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3) pareigūno Artūro Adomavičiaus tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), policijos iškvietimų suvestine (b.l. 4), G. J., L. D. paaiškinimais (b.l. 5-6) ir kita bylos medžiaga.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Skirdamas nuobaudą G. D. teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į tai, kad yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, todėl jam skirtina 90 Eur bauda.

ATPK 313 str. 4 d. numatyta, kad teismas skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Pažeidėjas niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, jo pajamos mažos, todėl jam sutinkant dirbti nemokamus viešuosius darbus, paskirta 90 Eur bauda pakeičiama 15 val. nemokamais viešaisiais darbais.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) nurodė, kad dėl neteisėtų G. D. veiksmų Vilniaus apskrities VPK patyrė 8,12 Eur turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio išlaidos – 3,57 Eur, socialinio draudimo įmokų išlaidos – 0,98 Eur ir transporto išlaidos – 3,57 Eur. Remiantis ATPK 37 str., prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjo.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl G. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą (b.l. 10), iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į G. D. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl G. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš G. D. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog G. D. melagingai pranešus apie tai, kad jį sumušė brolis ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo G. D. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 3,57 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-552-255/2015, 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-882-582/2015, ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 186 str., padarymą paskirti 90 Eur baudą.

Paskirtą 90 eurų baudą pakeisti 15 val. nemokamais viešaisiais darbais įpareigojant viešuosius darbus atlikti per 1 mėnesį.

Informuoti G. D., kad jeigu jis vengs atlikti nemokamus viešuosius darbus, privalės sumokėti jam paskirtą baudą ar jos dalį, už kurią nebuvo atlikti nemokami viešieji darbai.

Priteisti iš G. D. 3,57 Eur žalą Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr.LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.