Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2530-944/2016 pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. K. (A. K.) priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

A. K. bendrauja su dukra M. K. neporinių savaičių dienomis – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas dukrą iš darželio ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą;

A. K. bendrauja su dukra M. K. porinių savaičių dienomis – antradieniais, ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas dukrą iš darželio ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą, o šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas ją į jos gyvenamąja vietą.

A. K. bendrauja su dukra M. K. kiekvienų metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Tėvo dieną, kitą dieną po dukters gimimo dienos, t. y. rugsėjo 13 d., pasiimant dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.

A. K. bendrauja su dukra M. K. pusę savo atostogų, t. y. dvi savaites per kalendorinius metus, iš kurių ištisai praleidžia su dukra ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Apie planuojamas kartu su dukra praleisti atostogas šalys įsipareigoja informuoti viena kitą prieš trisdešimt kalendorinių dienų iki atostogų pradžios.

A. K. pasiimdamas dukrą savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogoms informuoja K. I., kur ir kaip ketina praleisti laiką su dukra ir įsipareigoja nurodyti kontaktinius telefonų numerius ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba K. I. galėtų laisvai susisiekti su dukra.

K. I., išvykus atostogauti su dukterimi M. K., įsipareigoja sudaryti sąlygas A. K. bendrauti su nepilnamete dukterimi ryšio priemonėmis.

Tuo atveju, jeigu A. K., dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių negali matytis su dukra pagal sudarytą grafiką, jis apie tai nedelsiant informuoja K. I. telefonu. Neįvykus susitikimui, numatytam pagal šį grafiką, papildomas susitikimas paskiriamas tarpusavio susitarimu abiems šalims suderinus priimtiną laiką.

K. I. įsipareigoja sudaryti galimybes A. K. bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ar skype programa, laikantis vaiko dienos režimo.

K. I. įsipareigoja sudaryti galimybes A. K. dalyvauti sprendžiant svarbius dukros gyvenimo klausimus – gyvenamosios vietos, užimtumo, ugdymo ir mokymosi, iš anksto pranešant A. K. apie tokių klausimų sprendimą. Pasikeitus vaiko gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai, dukrai susirgus, K. I. įsipareigoja nedelsiant pranešti A. K. gyvenamosios vietos/ugdymo ar mokymosi įstaigos/sveikatos priežiūros įstaigos adresą ir telefonus;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters M. K.. Nuo 2015 m. vasario mėnesio atsakovas išėjo gyventi atskirai. Ieškovė dukra rūpinasi, ją išlaiko ir auklėja nuo pat gimimo, dukra emociškai labai prie jos prisirišusi. Nuo to laiko, kai su atsakovu gyvena atskirai, iškilo problemos dėl bendravimo su dukra tvarkos. Ieškovė atsakovui bendrauti su dukra nedraudžia, tačiau atsakovas tuo piktnaudžiauja – neįspėjęs atvažiuoja ir nori pasiimti dukrą, atsakovui norint bendrauti su dukra jos bute, neskiria dukrai dėmesio, o priekaištauja jai. Nepilnametės dukters išlaikymui reikalinga apie 400 Eur suma per mėnesį. Atsakovas dukters išlaikymui pinigines lėšas perveda nereguliariai. Ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 510 Eur. Ieškovė kas mėnesį moka 185,31 Eur paskolą už butą, 110 Eur per mėnesį moka būsto išlaikymui. Jokių kitų pajamų ar kito nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra dirbantis, jo pajamos sudaro vidutiniškai 935 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Sutiko, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš dalies sutiko su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nurodydamas, kad būtina sąlyga, jog ieškovė įsipareigoja nekeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybės, nesant rašytinio atsakovo sutikimo. Sutiko su 163 Eur dydžio išlaikymu. Nurodė, kad jo materialinė padėtis sunki, neturi nekilnojamojo turto, nuosavo gyvenamojo būsto, verčiasi individualia veikla, pajamos nepastovios, iki 700 Eur per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė, todėl reikalavimas iš jo priteisti didesnį išlaikymą nepagrįstas.Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką:

A. K. bendrauja su dukra M. K. neporinių savaičių dienomis – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas dukterį iš darželio ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą.

A. K. bendrauja su dukra M. K. porinių savaičių dienomis – antradieniais, ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas dukterį iš darželio ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą, o šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir parveždamas ją į jos gyvenamąja vietą.

Vienus kalendorinius metus Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Tėvo dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. rugsėjo 13 d., A. K. praleidžia su dukterimi M. K., pasiimant dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją įjos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val., kitus kalendorinius metus Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. rugsėjo 13 d., duktė M. K. praleidžia su motina K. I. , tvarką vykdyti pradedant nuo 2016 metų, kuomet duktė praleidžia su motina K. I..

A. K. praleidžia su dukterimi M. K. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant motiną K. I. ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką A. K. įsipareigoja sudaryti sąlygas K. I. bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis.

A. K. pasiimdamas dukterį savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogoms informuoja K. I., kur ir kaip ketina praleisti laiką su dukterimi ir įsipareigoja nurodyti kontaktinius telefonų numerius ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba K. I. galėtų laisvai susisiekti su dukra.

K. I., išvykus atostogauti su dukterimi M. K., įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvui A. K. bendrauti su nepilnamete dukterimi ryšio priemonėmis.

Tuo atveju, jeigu A. K., dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių negali matytis su dukra pagal sudarytą grafiką, jis apie tai nedelsiant informuoja K. I. telefonu. Neįvykus susitikimui, numatytam pagal šį grafiką, papildomas susitikimas privalomai paskiriamas tarpusavio susitarimu suderinus laiką.

K. I. įsipareigoja sudaryti galimybes tėvui A. K. neribojant bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ar skype programa, laikantis vaiko dienos režimo.

K. I. įsipareigoja sudaryti galimybes tėvui A. K. dalyvauti sprendžiant svarbius vaiko gyvenimo klausimus – gyvenamosios vietos, užimtumo, ugdymo ir mokymosi, religijos ir kt. iš anksto pranešant A. K. apie tokių klausimų sprendimą. Pasikeitus vaiko gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai, vaikui susirgus, K. I. įsipareigoja nedelsiant pranešti A. K. gyvenamosios vietos/ugdymo ar mokymosi įstaigos/sveikatos priežiūros įstaigos adresą ir telefonus.

K. I. įsipareigoja nekeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybės, nesant rašytiniam A. K. sutikimui.

Nurodė, kad ieškovė sudaro kliūtis bendravimui su dukra. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su pareikštu reikalavimu dėl bendravimo tvarkos sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovui nedraudžia bendrauti su dukra, tačiau atsakovas tuo piktnaudžiauja – dukros pasiimti atvažiuoja neįspėjęs. Sutiko su atsakovo nurodytos bendravimo tvarkos 1, 2, 5, 6, 8 ir 10 punktuose nurodyta bendravimo tvarka, tai yra sutiko su atsakovo siūloma bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais, dėl bendravimo su dukra ryšio priemonėmis ir informacijos teikimo. Neprieštaravo, kad atsakovas nurodytomis švenčių dienomis bendrautų su dukra kiekvienais metais ir kad dukra atostogų metu su tėvu praleistų ištisai ne daugiau kaip 7 kalendorines dienas ir tik iš anksto su ja suderintoje vietoje. Atsakovui negalint su dukra pasimatyti pagal nustatytą grafiką, papildomas susitikimas gali būti paskirtas tik esant tarpusavio sutarimui. Atsakovo sutikimas reikalingas, tik jeigu dukra išvyktų nuolatinai gyventi į kitą šalį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku M. K.:

Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. M. K. deklaruota gyvenamoji vieta su ieškove, jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovės darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 510,49 Eur per mėnesį, ieškovė kiekvieną mėnesį moka po 185,31 Eur kredito grąžinimo ir palūkanų įmokas AB SEB bankui pagal kredito sutartį. Atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto jo vardu neregistruota, atsakovas dirba pagal verslo liudijimą. M. K. lanko vaikų darželį „Rudnosiukas“, mokestis už mitybą ir ugdymo reikmes yra 57,20 Eur per mėnesį. M. K. serga labai dažnai.Teismas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, kadangi su tuo sutiko atsakovas, tam pritarė tam išvadą teikianti institucija. Teismas, įvertinęs šalių siūlomus bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo variantus, nustatė, kad tam tikri šalių siūlomi bendravimo tvarkos aspektai sutampa. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo švenčių metu, t. y. per Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir Šv. Velykas. Nurodė, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku religinių švenčių metu, yra skirtas vaiko ir tėvų tarpusavio santykių gerinimui, ryšio stiprinimui. Teismas nelaikė reikšminga aplinkybe atsakovo praktikuojamą religiją, nes jis pasiimdamas savo dukrą, kuri ugdoma pagal katalikiškas tradicijas, atitinkamai turės sukurti šventinę atmosferą. Teismo vertinimu nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo ir pripažinti tik vienam iš tėvų išskirtines sąlygas bendrauti pirmosiomis Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, ir Šv. Velykų dienomis visais metais. Teismas sprendė, kad yra tikslinga pripažintini pagrįstu atsakovo reikalavimą, kad tėvai paeiliui bendrautų su nepilnamečiu vaiku pirmosiomis dienomis religinių švenčių dienomis, t. y. per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, ir per Naujuosius Metus, t. y. įtvirtinti proporcinę porinių – neporinių metų sistemą.Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku atostogų metu. Ieškovė pageidauja, kad atsakovas galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku pusę savo atostogų, tačiau paeiliui ne daugiau kaip septynias dienas. Tuo tarpu atsakovas prašo leisti bendrauti ne mažiau kaip keturiolika dienų ir nedaugiau kaip trisdešimt. Teismo vertinimu sprendžiat dėl bendravimo tvarkos atostogų metu svarbios šios aplinkybės, t. y. vaiko amžius, tėvų bendro gyvenimo laikotarpis. Teismas atsižvelgęs į tai, šiuo metu mergaitė trejų metų amžiaus, byloje duomenų nėra, kad atsakovas būtų vienas rūpinęsis nepilnamete dukra ilgiau nei savaitgalį, kad ilgas mergaitės ir motinos nesimatymas nekenktų jai, sprendė, jog atsakovas bendrauja su savo dukra keturiolika kalendorinių dienų per kalendoriniu metus, iš kurių su dukra praleidžia ne daugiau kaip septynias dienas iš eilės, atitinkamai šiuo laikotarpiu leidžia bendrauti dukrai su motina visomis ryšio priemonėmis. Teismas atsakovo priešieškinyje reiškiamą reikalavimą nekeisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos valstybės nesant atsakovo sutikimo pripažino pertekliniu, nes ieškovė ir taip negalės išvykti į kitą valstybę su nepilnamečiu vaiku nuolatinai gyventi. Teismas rėmėsi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014), kurioje nurodoma, kad skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, nurodė, kad pagal šalių nustatytą bendravimo tvarką galima pripažinti, kad iš esmės du savaitgalius atsakovas bendrauja su vaiku, t. y. keturias dienas per mėnesį, jau neskaičiuojant valandų šiokiadieniais, kurių metu atsakovas taip pat privalo užtikrinti visus vaiko poreikius. Teismas pripažino, kad ieškovės nurodyti 397 Eur vaiko poreikiai yra realūs, ir iki šiol buvo tenkinami tokia apimtimi, t. y. per dieną turėjo būti išleidžiama po 13 Eur, o atsakovas per mėnesį bendrauja bent jau keturias dienas, t. y. turi patenkinti vaiko poreikius bent jau už 52 Eur, todėl atsakovas atitinkami turi ieškovei mokėti mažesnę sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pagal ieškinio reikalavimus ieškovė prašo priteisti 200 Eur iš atsakovo, tačiau dėl bendravimo tvarkos atsakovui tenkinant mergaitės poreikius 52 Eur suma, atitinkamai ieškovei turėtų būti mokamos 148 Eur periodinės išmokos kas mėnesį. Kadangi atsakovas geranoriškai sutinka mokėti didesnę sumą, t. y. 163 Eur, vertinant vaiko interesų atžvilgiu, teismas šią sumą padidino iki 163 Eur. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pateikdama reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Teismas atmetė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovui už nurodytų duomenų nepateikimą, kadangi nepateikti duomenys nesutrukdė išnagrinėti bylą ir byloje esančių duomenų užteko, sprendžiant dėl byloje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo. Byloje nebuvo duomenų, kad atsakovui būtų išaiškintos įpareigojimo nevykdymo pasekmės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, šioje dalyje ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva ieškovė iš esmės pripažįsta, jog abiejų tėvų turtinė padėtis yra vienoda;Teismas nevertino ieškovės turtinės padėties, nevertino aplinkybės, jog jai tenka didesnė išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius poreikius.Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji turi kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2008-08-20 kredito sutartį Nr. 1890818011268-05. Kreditas buvo paimtas 3 (trijų) kambarių 56 kv. m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kuris yra apsunkintas hipoteka kreditoriaus naudai. Teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ieškovė viena įsipareigojusi vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, kadangi butas jai atiteko asmeninės nuosavybės teise. Kiekvieną mėnesį vykdydama kredito grąžinimą bankui moka 185,31 Eur, be to vidutiniškai 110 Eur per mėnesį moka buto išlaikymo mokesčius. Ieškovės ir dukters pragyvenimui lieka 150 - 200 Eur. Jokių kitų papildomų pajamų neturiu. Kito nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus aukščiau nurodytą butą, neturiu. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino mano turtinės padėties, nevertino aplinkybės, jog man tenka didesnė išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius poreikius;Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą iš kito tėvo ir nustatant jo dydį. Todėl atsakovas, kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidų, mokėdamas dukrai didesnę išlaikymo sumą;Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės. Atsakovo deklaruojamos gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki spalio mėn. sudarė 8 415 Eur, t.y. vidutiniškai 935 Eur per mėnesį. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kokio dydžio išlaidas patiria, susijusias su šios veikos vykdymu. Atsakovas yra užsienio šalies pilietis. Duomenų apie atsakovo užsienio šalyje turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį atsakovas nepateikė. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą;Teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ir mano turimų įsipareigojimų bankui, susijusių su gyvenamojo būsto dukrai užtikrinimu;Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad nepilnamečiam vaikui priteistinas 200 Eur išlaikymo dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai;Negalima sutikti su teismo išvada, kad būtent tokio 52 Eur (4 d. x 13 Eur), dydžio išlaidas patirs atsakovas bendraudamas su dukra keturias dienas per mėnesį. Atsakovas, bendraudamas su dukra keturis kartus per mėnesį nepatirs išlaidų buto išlaikymui, aprangai (avalynei, drabužiams), sveikatos priežiūrai, maisto papildams, buities reikmėms. Atsakovui pasiimant dukrą pas save, dukra perduodama aprengta ir apauta. Be to, nėra pagarindo, kad atsakovas pagal nustatytą bendravimo tvarką bendraus su dukra visas keturias dienas per mėnesį, nes dukra dažnai serga, o dukrai sergant ji turės likti namuose;Teismo išvada, kad dėl nustatytos bendravimo tvarkos atsakovas patirs vaiko išlaikymui 52 Eur dydžio išlaidas per mėnesį, kuria atitinkamai mažintina ieškovei mokėtina suma nepilnamečio vaiko išlaikymui yra nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė, nes ji turi trijų kambarių butą Kauno mieste, pastovų atlyginimą, todėl reikalavimas skirti didesnį išlaikymą iš atsakovo – nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl priteisto iš atsakovo A. K. nepilnametei dukrai M. K. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydžio.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. I. dirba Maxima LT, UAB vadybininke, vidutinis darbo užmokesti atskaičius mokesčius sudaro 510 Eur per mėnesį. Nuosavybės teise jai priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas kreditoriui AB SEB bankui, kiekvieną mėnesį ieškovė moka 185,31 Eur kredito grąžinimui. Atsakovas A. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Jo vardu yra registruota transporto priemonė FORD FOCUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas pagal verslo liudijimą (FF977631-1 2015-01-26) verčiasi transporto priemonių technine priežiūra ir remontu. Iš pateikto į bylą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matosi, kad už 2015 metų devynis mėnesius jo pajamos atskaičius išlaidas sudarė vidutiniškai 778,75 Eur į mėnesį.

Iš pateiktos nepilnamečio vaiko poreikių lentelės matosi, kad per mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti abu tėvai turėtų skirti 397 Eur. Būsto išlaidos – 55 Eur, mokestis už darželį – 57 Eur, maistui – 130 Eur, aprangai (avalynei, drabužiams) – 45 Eur, sveikatos priežiūrai, higienos prekėms, vitaminams, maisto papildams, buities prekėms – 50 Eur, lavinimui 15 Eur, laisvalaikiui -20 Eur, atostogoms – 25 Eur. Vidutiniškai per dieną visiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti turėtų būti išleidžiama apie 13 Eur ir šią pinigų sumą turėtų skirti abu tėvai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį abu tėvai turi pareigą vienodai tenkinti vaiko poreikius.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas du savaitgalius, t. y. keturias dienas per mėnesį, neskaičiuojant valandų šiokiadieniais, kurių metu atsakovas taip pat privalo užtikrinti visus vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad per dieną turi būti išleidžiama po 13 Eur vaiko poreikių tenkinimui, o už keturias bendravimo per mėnesį dienas atsakovas turi patenkinti vaiko poreikius už 52 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas atitinkamai turi mokėti ieškovei mažesnę pinigų sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kai su vienu iš tėvų lieka vaikas, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Išlaikymas turi būti skiriamas kasdieniams būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. O su kitu iš tėvų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos (kelias dienas per savaitę ar švenčių metu), be to, jau būna aprūpinti drabužiais ir daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų. Priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl nustatytos bendravimo tvarkos atsakovas patirs vaiko išlaikymui 52 Eur dydžio išlaidas per mėnesį, kuria atitinkamai mažintina ieškovei mokėtina suma nepilnamečio vaiko išlaikymui yra nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieškovei pervesdavo po 40 Eur kas savaitę nepilnamečio vaiko išlaikymui. Šias aplinkybes patvirtino byloje esantys banko išrašai, iš kurių matosi, kad ieškovei pervedama 40 Eur suma įvardijama kaip pinigai dukrai (t.1, b. l. 129-131), be to, atsakovas papildomai sumokėdavo už darželį virš 50 Eur kas mėnesį, iš viso atsakovas vidutiniškai skirdavo apie 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas savo nepilnametei dukrai teikė 200 Eur išlaikymą, pagal savo turtinę padėtį ir šiuo metu turi galimybę teikti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo nepilnametė dukra M. K. gyvena su ieškove, kuri užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą ir moka kiekvieną mėnesį bankui po 185,31 Eur kredito grąžinimo, kuris buvo paimtas buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir priteistą 163 Eur išlaikymą iš atsakovo A. K. nepilnametei dukrai M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrindas padidinti iki 200 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš trijų ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų vienas patenkintas visiškai, kiti iš dalies, todėl ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas priteisė proporcingai pagal patenkintus reikalavimus ir tai sudarė 309 Eur (400/3 bus 133 Eur, dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, dėl išlaikymo patenkinta 82 proc., dėl bendravimo tvarkos – 50 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės dukters išlaikymui priteistina pinigų suma padidinama iki 200 Eur, laikytina, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas visiškai, todėl ieškovei priteistas atstovavimo išlaidas 309 Eur yra pagrindas padidinti iki 332,50 Eur. Priteistą iš A. K. valstybei 59 Eur žyminį mokestį yra pagrindas padidinti iki 72 Eur.

Sutinkamai su CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė paduodant apeliacinį skundą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl apeliacinį skundą patenkinus iš atsakovo priteistina 20 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 sprendimą pakeisti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnametei dukrai M. K., gim (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 163 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-20) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, padidinti iki 200 (dviejų šimtų) eurų kas mėnesį.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškovei K. I. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistus 309 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti padidinti iki 332,50 Eur.

Kauno apylinkės teismo sprendimu 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu iš A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą 59 Eur žyminį mokestį padidinti iki 72 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.