Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant B.Ž.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M.Z. ieškinį atsakovei antstolei B.T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D.V., „Lloyd‘s of London Sindikatai“, atstovaujamas UADBB „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6106,06 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. ieškovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D.V., būdami santuokoje, nusipirko butą su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini): 46/100 dalis minėto buto ieškovo sutuoktinė D.V. (Z) įgijo asmeninės nuosavybės teise (dalį sutarties kainos apmokėdama iš asmeninių lėšų),o 54/100 buto dalis ieškovas su sutuoktine pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, naudodamiesi akcinė bendrovės (toliau – AB) DNB banko abiem suteikta paskola.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką ir padalino šalių turtą taip, kaip šalys buvo sutarę santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, nekeičiant pirkimo-pardavimo sutartyje numatytų proporcijų. Ieškovas pažymėjo, kad tiek šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1.1.1. punkte buvo nurodyta, jog po santuokos nutraukimo D.V. asmeninės nuosavybės teise atitenka 73/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o 2.1.2.1. punkte buvo nurodyta, jog po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 27/100 to paties buto. Ieškovas paaiškino, kad nutraukdami santuoką ieškovas su D.V. pasidalino butą pagal tą pačią proporciją, pagal kurią pirko: D.V. asmeninėmis lėšomis pirkta 46/100 buto dalis atiteko jai ir ši dalis nebuvo dalinama, o 54/100 bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausiusią buto dalį sutuoktiniai pasidalino lygiomis dalimis po 27/100, vadovaudamiesi lygių sutuoktinių nuosavybės dalių bendroje jungtinėje nuosavybėje prezumpcija. Po pasidalinimo ieškovui atiteko 27/100 buto dalys, o buvusiai sutuoktinei D.V. atiteko 46/100+27/100= 73/100.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu, negyvenamoji patalpa – automobilių stovėjimo aikštelė taip pat padalinta ne lygiomis dalimis: 5/138 dalys – atiteko D.V., 1/138 dalis – atiteko ieškovui, todėl atsakovė pagrįstai manė, kad ta pačia sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, 27/50 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurios iki santuokos nutraukimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė D.V. ir ieškovui, taip pat nėra padalintos lygiomis dalimis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D.V. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Lloyd‘s of London Sindikatai“, atstovaujamas UADBB „Colemont draudimo brokeris“, teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenims nustatyta, kad tarp ieškovo, trečiojo asmens D.V. ir UAB „Laivyno inžinerijos centras“ 2012 m. birželio 1 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią D.V. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 23/50 dalis buto su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (1/45 iš 7,22 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/45 iš 26,81 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/58 iš 12,56 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/52 iš 17,68 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/52 iš 20,14 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/52 iš 8,50 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/5 iš 3,78 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/5 iš 23,67 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/3 iš 10,58 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/58 iš 17,54 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/58 iš 17,25 kv. m), kurio bendras plotas 67,66 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas ir D.V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 27/50 dalis minėto buto su bendro naudojimo patalpomis bei 1/23 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje ieškovo ir D.V. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta, kad po santuokos nutraukimo D.V. asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, atitenka 73/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 2.1.1.1 punktas), po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, atitenka 27/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 2.1.2.1 punktas).

Pagal antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės profesinė civilinė atsakomybė apdrausta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lloyd‘s of London Sindikatai“, atstovaujamas UADBB „Colemont draudimo brokeris“.

Atsakovė teigia, kad ieškovas į civilinę bylą atsakovu įtraukė netinkamą asmenį – dar 2017 m. lapkričio 16 d. visos išieškotos piniginės lėšos, buvusios atsakovės depozitinėje banko sąskaitoje buvo paskirstytos, todėl atsakovė jokiomis ieškovo lėšomis nedisponuoja ir jų neturi. Jei ieškovas mano, kad 2017 m. lapkričio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo pagrindu jam buvo pervesta per maža piniginių lėšų suma, atitinkamai didesnę piniginių lėšų sumą gavo solidari skolininkė – D.V., todėl būtent ji turėtų būti traukiama atsakove šioje civilinėje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 45 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-330/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė ieškovui pakeisti atsakovą, tačiau ieškovas ir jo atstovas patvirtino, kad buvo pasirinktas būtent toks pažeistų teisių gynimo būdas ir būtent šis atsakovas, todėl keisti atsakovo ar ieškinio pagrindo nepageidauja, prašo nagrinėti ieškovo ieškinį tokį, koks yra pateiktas nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau ir Antstolių įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas ,,Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008).

Ieškovas savo reikalavimą atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžia tuo, kad atsakovė netinkamai paskirstė iš varžytynių pardavus turtą gautas pinigines lėšas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė antstolė B.T. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2017 m. liepos 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 32849,93 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D.V. išieškotojo AB DNB banko naudai, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą turtą. Išieškojimas buvo nukreiptas į sutartine hipoteka apsunkintą ieškovui ir D.V. daline ir jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad butui priklauso 1/23 negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), šis turtas taip pat buvo areštuotas. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 1/23 automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo parduoti iš varžytynių. Varžytynių laimėtojui į atsakovės depozitinę sąskaitą sumokėjus visą turto kainą, 2017 m. lapkričio 10 d. išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), o už varžytynėse realizuotą nekilnojamąjį turtą gautos piniginės lėšos paskirstytos. Atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirstė išieškotą 54650,09 Eur sumą: 163,81 Eur suma likusioms vykdymo išlaidoms apmokėti, prie išieškojimo prisijungusiam antstoliui A.S. 2923,77 Eur skoloms (1325,99 Eur + 222,08 Eur + 1375,70 Eur), 692,86 Eur vykdymo išlaidoms apmokėti (292,03 Eur + 20,74 Eur + 95,02 Eur + 285,07 Eur), taip pat grąžinta D.V. 42814,48 Eur, ieškovui 8055,17 Eur.

Iš atsakovės detalaus paskaičiavimo, kaip paskirstytos išieškotos piniginės lėšos pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad D.V. buvo priskirta 83,33 % automobilių stovėjimo aikštelės ir 85,42 % buto, o ieškovui buvo priskirta 16,66 % automobilių stovėjimo aikštelės ir 14,58 % buto, ir pagal šias proporcijas paskaičiuotos ieškovui ir D.V. grąžintinos sumos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo, trečiojo asmens D.V. ir UAB „Laivyno inžinerijos centras“ 2012 m. birželio 1 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu D.V. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 23/50 dalis buto su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (1/45 iš 7,22 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/45 iš 26,81 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/58 iš 12,56 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/52 iš 17,68 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/52 iš 20,14 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/52 iš 8,50 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/5 iš 3,78 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/5 iš 23,67 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/3 iš 10,58 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/58 iš 17,54 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1/58 iš 17,25 kv. m), kurio bendras plotas 67,66 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas ir D.V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 27/50 dalis minėto buto su bendro naudojimo patalpomis bei 1/23 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nutraukta tarp ieškovo ir D.V. sudaryta santuoka, taip pat patvirtinta ieškovo ir D.V. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad pasidalina būtent pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: po santuokos nutraukimo D.V. asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, atitenka 73/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 2.1.1.1 punktas), po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, atitenka 27/100 buto su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (sprendimo rezoliucinės dalies 2.1.2.1 punktas).

Ieškovas ir D.V. nutraukdami santuoką taip pat pasidalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilių stovėjimo aikštelę, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekant asmeninės nuosavybės teise 1/138 automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), o D.V. – 5/138 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad automobilių stovėjimo aikštelę šalys pasidalino nukrypstant nuo lygių dalių principo – D.V. liko didesnė dalis minėto turto nei ieškovui.

Pažymėtina, kad iš byloje pateikto 2017 m. liepos 18 d. VĮ Registrų centro duomenų išrašo matyti, kad ieškovas ir D.V. neįregistravo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje ieškovo ir D.V. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto nekilnojamojo turto pasidalijimo po santuokos nutraukimo, taigi tretieji asmenys, o tuo pačiu ir atsakovė, neturėjo galimybės nustatyti, kokios konkrečios buto dalys liko ieškovui, o kokios D.V. asmeninės nuosavybės teise.

CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje A. L. ir A. K. v. UAB ,, Parex lizingas“ ir kt. Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje D. R. v. D. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje A. S. v. S. M. turistinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis. Įvertinus nurodytas CPK normas, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ir ieškovas, ir D.V., būdami skolininkai vykdymo procese, turėjo teikti informaciją atsakovei, reikalingą tinkamam bylos įvykdymui. Be to, atsakovė gavusi informaciją iš ieškovo ir D.V. turėjo į ją atsižvelgti atlikdama vykdymo veiksmus.

Iš byloje rašytinių įrodymų matyti, kad D.V. 2017 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 23/50 buto, kuris pagal 2015 m. birželio 16 d. teismo sprendimą yra nedalomas asmeninis jos turtas, įgytas už jos asmenines lėšas, o su ieškovu bendrai įgytas turtas, t. y. 27/50 buto, padalintas bendru šalių sutarimu 73 ir 27 dalimis. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovės antstolės B.T. padėjėją T.B. ir persiuntė D.V. ieškovui rašytą elektroninį laišką, kuriame nurodyta, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priklauso tik 14,5 % buto. Atsakovės antstolės B.T. padėjėjas 2017 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, prašydamas nurodyti, į kurią banko sąskaitą pervesti ieškovui išmokėtinas pinigines lėšas. Ieškovas tą pačią dieną atsakydamas į prašymą nurodė banko sąskaitos numerį. Atsakovės antstolės B.T. padėjėjas 2017 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui 2017 m. lapkričio 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2017 m. lapkričio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, toliau vyko susirašinėjimas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Ieškovas 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į atsakovės antstolės B.T. padėjėją elektroniniu paštu, prašydamas paaiškinti piniginių lėšų paskirstymą, o ieškovui atsakant į šį laišką buvo pateiktas detalus paskaičiavimas, kaip paskirstytos išieškotos piniginės lėšos. Vėliau 2017 m. gruodžio 6 - 7 d., 2017 m. gruodžio 18 d., 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. vasario 11 – 12 d. vykdo ieškovo ir atsakovės antstolės B.T. padėjėjo susirašinėjimas elektroniniu paštu, tačiau ieškovas jokių pretenzijų, susijusių su išieškotų lėšų paskirstymu neišreiškė. Ieškovas 2018 m. liepos 11 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovės antstolės B.T. padėjėją, prašydamas paaiškinti, kodėl jam tenkanti buto dalis skirstant lėšas buvo ne 27/100, o 14,58 %, taip pat kėlė klausimą dėl vykdymo išlaidų paskirstymo. 2018 m. liepos 11 – 12 d. vyko susirašinėjimas būtent dėl šių klausimų. Įvertinus ieškovo, D.V. ir atsakovės antstolės B.T. padėjėjo susirašinėjimus elektroniniu paštu matyti, kad ieškovui ne kartą buvo ir D.V., ir antstolės padėjėjo nurodyta, kad iš varžytynių parduoto buto 85,42 % priklausė D.V., o 14,58 % priklausė ieškovui, tačiau byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nesutiko su nurodytomis proporcijomis, reiškė prieštaravimus atsakovei ar D.V. (CPK 178 straipsnis). Be to, pats ieškovas 2018 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės antstolės B.T. padėjėją, nurodydamas, jog sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų paskirstymo labai svarbu atsižvelgti į tai, kad teismo sprendimu ieškovas ir D.V. pasidalijo tik bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią 27/50 dalį buto, iš kurios 73/100 dalys atiteko asmeninės nuosavybės teise D.V., o 27/100 dalys atiteko ieškovui, todėl iš varžytynių parduoto buto 85,42 % priklausė D.V., o 14,58 % priklausė ieškovui.

D.V. 2017 m. rugsėjo 20 d. skunde dėl antstolės B.T. veiksmų nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausė 23/50 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o santuokos nutraukimo metu buvo dalijamos tik 27/50 dalys minėto buto, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusios ieškovui ir D.V., todėl po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise liko 85,42 % minėto buto, o ieškovui liko 14,58 % minėto buto. Ieškovas 2017 m. rugsėjo 29 d. pateikė skundą dėl antstolės B.T. veiksmų. Pažymėtina, kad abu skundai dėl antstolės veiksmų buvo nagrinėjami vienoje civilinėje byloje, tačiau ieškovas nepritarimo D.V. skunde nurodytiems teiginiams neišreiškė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo ir D.V. skundus dėl antstolės B.T. veiksmų atmetė. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas, aktyviai gindamas savo teises vykdymo procese skundė eilę atsakovės veiksmų, tačiau atsakovės piniginių lėšų paskirstymo neskundė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, t. y. įvertinus tarp ieškovo ir D.V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, oficialius VĮ Registrų centro duomenis, ieškovo ir D.V. elgesį vykdymo proceso metu, jų nuosekliai teikiamą informaciją elektroniniu paštu bei skunduose dėl antstolio veiksmų, teismas pripažįsta, kad atsakovei pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškovui ir D.V. nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto dalių proporcijų.

Ieškovas pateikė 2018 m. vasario 3 d. elektroninio laiško kopiją, kuriuo ieškovas kreipėsi į AB „Klaipėdos energija“, prašydamas perskaičiuoti mokėtinas sumas už suteiktas paslaugas, ir nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 27/100 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/138 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo prašymas buvo patenkintas ir mokėtinos sumos buvo perskaičiuotos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas elektroninis laiškas buvo siųstas praėjus beveik trims mėnesiams po išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo priėmimo, elektroninis laiškas siųstas AB „Klaipėdos energija“, o ne atsakovei. Be to, kaip jai minėta, 2018 m. vasario 11 – 12 d. vykdo ieškovo ir atsakovės antstolės B.T. padėjėjo susirašinėjimas elektroniniu paštu, tačiau ieškovas jokių pretenzijų, susijusių su išieškotų lėšų paskirstymu neišreiškė.

CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) įrodinėti nereikia. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D.V. ieškinį atsakovui M.Z. dėl sumokėtų sumų vykdant solidariąją prievolę priteisimo regreso tvarka ir be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovės atliktais paskaičiavimais, iš kurių matyti, kad ieškovei varžytinėse parduoto buto priklausė 85,42 %, o atsakovui – 14,58 %. Atitinkami buvo paskirstytos ir 2301,50 Eur vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje, kurioje ieškovei tenkančią vykdymo išlaidų dalį sudarė 85,42 % arba 1965,94 Eur, o atsakovo – 14,58 % arba 335,56 Eur. Dėl to sprendė, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovo regreso tvarka reikalauja 815,19 Eur sumos (2301,50 Eur / 2 = 1150,75 Eur; 1965,94 Eur – 1150,75 Eur = 815,19 Eur). Šis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 1 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovo M.Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovams D.V. ir M.Z. dėl skolos priteisimo ir nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad po santuokos nutraukimo atsakovei D.V. nuosavybės teise priklausė 73/100 dalys, o atsakovui M.Z. – 27/100 dalys ginčo buto. Pažymėtina, kad pats ieškovas minėtoje civilinėje byloje skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodė, kad jam priklauso mažesnė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir būtent tuo pagrindu prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kadangi atsakovė nedalyvavo minėtose civilinėse bylose kaip byloje dalyvaujantis asmuo, apie procesą nebuvo informuota, savo paaiškinimų ir įrodymų neteikė, šiuose teismo sprendimuose konstatuoti faktai negali būti laikomi prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Teismas taip pat pažymi, kad minėti teismo procesiniai sprendimai buvo priimti praėjus ilgam laiko tarpui po atsakovės išieškotų piniginių lėšų paskirstymo ir atsakovei pervedus likusias pinigines lėšas ieškovui bei D.V..

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių ir jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ir byloje nenustatyta, kad atsakovė antstolė B.T. atliko neteisėtus veiksmus ar neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, teismas neprivalo pasisakyti ir dėl kitų įrodinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nevertina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi netenkintinas pagrindinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės atžvilgiu reiškiamo išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė patyrė 300,00 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo M.Z. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M.Z. 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovei antstolei B.T..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.