- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- AS-395-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04549-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-201252 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja 2017 m. kovo 17 d. paštu išsiuntė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo panaikinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 str. 1–2 d., 138 str. 3 d. 1 p., 138 str. 4 d.).
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 132 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Taigi, vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi savo praktikoje (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-261/2017, 2017 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-155-575/2017, 2017 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-187-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-624/2017). Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą paskelbė 2017 m. vasario 15 d. Paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, buvo 2017 m. kovo 15 d. Pareiškėja 2017 m. kovo 17 d. paštu išsiųsdama apeliacinį skundą (voko ir AB „Lietuvos paštas“ registruotų pašto siuntų paieškos duomenys), praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėja, praleidusi nustatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti, neprašė jo atnaujinti, nepateikė teismui svarbių, objektyvių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, todėl jos 2017 m. kovo 17 d. pateiktą apeliacinį skundą atsisakyta priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, ir apeliacinį skundą priimti.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimo apskundimo vieno mėnesio terminas baigėsi ne 2017 m. kovo 15 d., kaip nurodė teismas, o 2017 m. kovo 17 d., kadangi vasario mėnesis turi tik 28 dienas, o vieno mėnesio terminas skaičiuojasi 30 kalendorinių dienų. Pareiškėja apeliacinį skundą išsiuntė laiku, t. y. per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo ir nepraleido 30 kalendorinių dienų termino.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja neteisingai aiškina ABTĮ 65 straipsnyje numatytas terminų skaičiavimo taisykles ir netinkamai skaičiuoja skundo padavimo terminą. ABTĮ 65 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos, kuria nurodyta jo pradžia, ir baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną, t. y. paskutinė termino diena yra kalendorinė data, kuria nurodyta termino pradžia, atitinkanti termino paskutinio mėnesio dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-521/2014; 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-542/2010). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje panaikinimo paduoti buvo 2017 m. kovo 15 d. Pareiškėja skundą teismui išsiuntė 2017 m. kovo 17 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Pareiškėja termino skundui paduoti atnaujinti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino taikytinų proceso teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja E. K. siekia apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą.
Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Skundžiamas apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2017 m. vasario 15 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2017 m. kovo 15 d. Pareiškėja apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2017 m. kovo 17 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijama 2017 m. kovo 22 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėja praleido apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, nepateikė teismui svarbių, objektyvių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, todėl pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
Kaip matyti iš pareiškėjos atskirojo skundo, pareiškėja nesutinka su termino apeliaciniam skundui paduoti skaičiavimo tvarka.
ABTĮ 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną.
Aiškinant ABTĮ 65 straipsnio 1–3 dalies normas dėl vieno mėnesio termino pasibaigimo, pažymėtina, kad vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamą mėnesio dieną, t. y. tą dieną, kuri atitinka termino pradžios dieną, apibrėžtą kalendorine data arba nurodant įvykį.
Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo apskundimo terminą, t. y. pirmosios instancijos teismui sprendimą paskelbus 2017 m. vasario 15 d., paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena pagrįstai laikyta 2017 m. kovo 15 d.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėja prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, todėl jos apeliacinį skundą pagrįstai atsisakyta priimti.
Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.