- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2890-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00439-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., K. G., P. G., D. G., valstybės įmonė „Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., K. G., P. G., D. G., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu paveldėti paliktą turtą, kad po P. G. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis P. G., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po P. G. mirties atsirado palikimas: ½ dalis 3,0100 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), trys galvijai, kilnojamieji namų apyvokos ir apstatymo daiktai, dviratis, kiti asmeniniai daiktai. Palikėjas turėjo keturis vaikus: P. G., D. G., K. G. ir R. G.. Pareiškėja, sunkiai išgyvenusi sutuoktinio netektį, likusi su keturiais nepilnamečiais vaikais, be to, neturėdama jokio teisinio išprusimo, praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, t. y. laiku nesikreipė su pareiškimu į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėja savo sutuoktinio palikimą yra priėmusi faktiškai, pradėdama paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis. Po palikėjo mirties ji ir toliau prižiūrėjo ir naudojosi paliktu turtu, t. y. iki šiol valdo visą 3,0100 ha žemės sklypą, kurio dalį naudoja ganyklai, kitoje dalyje sėja ir sodina daržoves. Kaip palikimą priėmė ir sutuoktinio vardu įregistruotus galvijus (dvi karves ir buliuką), juos šėrė ir jais rūpinosi, o (duomenys neskelbtini) persirašė savo vardu. Taip pat pareiškėja naudojasi ir visais po palikėjo mirties likusiais kilnojamaisiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais, dviračiu, moka mokesčius. Visi palikėjo ir pareiškėjos vaikai P. G. mirties dieną buvo nepilnamečiai, todėl paveldėjimo teises už juos turėjo įgyvendinti įstatyminės atstovė, šiuo atveju jų motina pareiškėja S. G.. Nežiūrint į tai, kad pareiškėja savo nepilnamečių vaikų vardu nepriėmė jų tėvo palikimo, sulaukę pilnametystės nei vienas iš jų pretenzijų dėl tėvo palikimo neturi, faktiškai palikimu tapusio turto nevaldo ir jo paveldėti nenori. D. P. G. įpėdinių, išskyrus nurodytus, nebuvo ir nėra. Ginčo dėl palikimo nėra ir niekada nebuvo. Visi į bylą patraukti suinteresuoti asmenys žino ir sutinka, kad pareiškėja faktiškai priėmė P. G. palikimą, pradėdama turtą valdyti ir juo naudotis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotiems asmenims R. G., K. G., P. G., D. G. pareiškimas ir jo priedai įteikti tinkamai 2023-05-09. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
5. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
10. Pareiškėjos teigimu, jis po sutuoktinio P. G. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
11. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
12. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento.
13. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjos nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. G. ir S. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokos metu susilaukė vaikų, suinteresuotų asmenų R. G., K. G., P. G., D. G.. P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po P. G. mirties, registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
15. Po P. G. mirties liko ½ dalis 3,0100 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), trys galvijai, kilnojamieji namų apyvokos ir apstatymo daiktai, dviratis, kiti asmeniniai daiktai. Bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai S. G. ir P. G. deklaravo savo gyvenamąją vietą Drobūkščių k., Traksėdžio sen., Šilalės r. sav. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po sutuoktinio P. G. mirties pareiškėja paliktu turtu rūpinosi, t. y. mokėjo mokesčius už elektrą (2015-01-27, 2018-04-09, 2020-04-09, 2020-07-02, 2022-02-22, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei kvitai), taip pat (duomenys neskelbtini) įregistravo žemės ūkio ir kaimo valdą ir jai buvo sutektas indentifikavimo kodas ((duomenys neskelbtini) pranešimas apie žemės ūkio valdos įregistravimą valstybės žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir identifikavimo kodo suteikimą), 2015 m. įsigijo antrinių žaliavų ir žalųjų atliekų konteinerius (2015 m. antrinių žaliavų ir žaliųjų atliekų konteinerių perdavimo ir priėmimo aktas).
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad visą laikotarpį nuo P. G. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad S. G. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl S. G. teisės paveldėti P. G. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po P. G. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė S. G. priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.