Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 19 d. jis buvo išėjęs link Graičiūnų g., su savimi paėmė kirvį, bet laikė jį už dėklo viršaus, o ne už koto. Jis buvo tvarkingas, blaivas, ėjo su tikslu, norėjo prikirsti šakų ir padaryti kompoziciją. Eidamas ir šviesdamas prožektoriumi, jis buvo vos nepartrenktas „BMW“ markės automobilio. Tuo metu jis ėjo šalikele prieš eismą, dešinėje rankoje laikė prožektorių, kairėje – kirvį, jį laikė nukreiptą ne į kelią, o nuo kelio. Jis išsigando to automobilio, nes šis įjungė tolimas šviesas ir staiga padidino greitį, važiavo šonu su tikslu partrenkti, jis į tai sureagavo, krito į kairę pusę, į krūmus, kad automobilis jo nepasiektų, pametė prožektorių. Automobilio numeris buvo (duomenys neskelbtini), kiek atsimena. Automobilis sustojęs nebuvo, jis nulėkė į Vaidotų pusę. Gruodžio 16 d. Magdeburge buvo įvykis, kuomet automobilis įsirėžė į minią, jis (D. L.) dėl šio įvykio buvo labai sujaudintas, išsigando. Kurį laiką stovėjo šalikelėje, kol atsigavo, paskui paėmė telefoną ir paskambino 112, kad paaiškintų situaciją. Tinkamai nežinodamas, kaip sakyti, gal ir pasakė, kad turi ginklą. Jis paprasčiausiai norėjo, kad tarnybos greičiau sureaguotų ir pagautų tą asmenį, kuris norėjo jį partrenkti. Kiek atsimena iš pokalbio įrašo, dalis žodžių buvo neaiškių, jis buvo susijaudinęs, gal ir mikčiojo. Jis kalba rusiškai ir lenkiškai, gal susimaišė žodžiai ir iš tiesų jam buvo neaišku, kokios pagalbos jam reikėjo. Jis nėra sirgs kažkokiomis ligomis, nėra turėjęs psichikos sutrikimų. Jis prisimena, ką sakė policijai, gal pasakė, kad reikia psichiatrinės gydytojos, nes buvo labai sukrėstas to įvykio, kuomet į jį lėkė automobilis, jis krito, nežinojo, ar gyvas, ar miręs. Tai, kad jam reikia psichiatro ir kad turi ginklą pasakė, nes buvo labai susijaudinęs, išsigandęs ir prišnekėjo nesąmonių. Jis negali paaiškinti, kodėl sakė, kad turi ginklą, automatą, kad sustos, nešaudys, o kirvio neminėjo. Skambindamas jis buvo labai susijaudinęs, todėl taip pasakė, norėjo iškviesti pagalbą, kad atvyktų tikrieji pareigūnai. Kai jį sujungė su policija, jis nežinojo, kad ten policija, jam nebuvo aiškių atsakymų, vienu metu kaip ir pradėjo tyčiotis iš jo, ar bent jis taip suprato iš atsiliepusio žmogaus balso, tono. Jo pasakymas „galiu visus iššaudyti“ buvo savisaugos instinktas, kad apsigintų tuo metu, kad nenušautų. Jis neturėjo ginklo, bet jis paprasčiausiai tuo metu buvo išsigandęs ir pasakė nesąmoningą dalyką.

Policijos pareigūnai į įvykį atvyko staiga, jis (D. L.) girdėjo garsą iš toliau, tai buvo panašus į kaukiančios sirenos garsas, jis ėjo į tą garsą ir sustojo, perėjo į kitą kelio pusę, kad būtų saugiu atstumu nuo asfalto, laukė to garso, galvodamas, kad gal iš tikrųjų policija važiuoja. Tačiau jis nepamatė atvažiavusio automobilio, nes buvo tamsu, išgirdo garsą, bet nematė įjungtų švyturėlių, jis tik pamatė didelį šviesos kvadratą, du iššokusius žmones, bėgančius link jo ir kažką šaukiančius, po to pasipylė smūgiai, dujos, jis gavo šūvį iš tazerio, vienas elektrodas jam pataikė į galvą, kitas į širdies pusę, adatą jis ištraukė ir paskui perdavė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Jis nematė, kad tai buvo policininkai, matė paprasčiausiai du išbėgusius siluetus. To, ar buvo įjungtas sustojusio tarnybinio automobilio švyturėlis, jis nematė, nes buvo apakintas šviesomis. Įvykio vietoje buvo ir kitų transporto priemonių, jam iš priekio sustojo autobusas, jis stovėjo už to automobilio, kuris jam švietė į veidą, buvo įjungtos artimosios autobuso šviesos, o už autobuso buvo dar trys automobiliai. Jis stovėjo šalikelėje ir visos šviesos buvo nukreiptos į jį, jis buvo apakintas. Link jo einantys siluetai neprisistatė, kad yra policijos pareigūnai, nesakė nei vardų, nei pavardžių, nei kad policijos pareigūnas toks ar anoks. Buvo tik garsai, šauksmai, jam kažką nurodinėjo daryti, tačiau jis buvo apakintas šviesos ir nematė, kad ten buvo policijos pareigūnai. Jis tik po šūvio suprato, kad tai policijos pareigūnai, nes galvojo, kad grįžo tie užpuolikai, kurie norėjo jį partrenkti su automobiliu, kad jie jį apakino su šviesomis ir nori susidoroti. Kadangi jam švietė į akis ir iš šviesos pusės atėjo žmonės, jis jų nematė, tik juodus, tamsius siluetus, vieną iš kairės, kitą iš dešinės. Iš kairės buvęs siluetas pastoviai bėgiojo pirmyn ir atgal, o kitas, buvęs iš dešinės, purškė dujas. Komandos, kad padėtų kirvį, jis negirdėjo, tačiau jis pats suprato ir jį padėjo. Jis neturėjo ginklo, nesuprato, ko iš jo iš tikrųjų norima, tačiau kai papurškė jam su dujomis, tada pirmą kartą suprato, kad reikia gintis ne su kirviu, jei gintis reikia. Kirvis yra įrankis, bet ne ginklas. Paskui jis pats nusprendė kirvį padėti ant žemės, nes jam pastoviai buvo purškiama dujų, dar buvo didelis smūgis į peties pusę su kažkokiu įrankiu, kaip su „domkratu“, su tikslu numušti nuo kojų. Jis tik po to suprato, kad tie asmenys buvo policijos pareigūnai. Tuo metu, kai jam purškė dujų, jam nesakė, kad tai yra pareigūnai. Asmuo jam purškė dujas į veidą, 50 cm atstumu, jis visą laiką norėjo užeiti už nugaros. Jis negalėjo įžiūrėti, kas tai per asmuo, buvo apakintas šviesų ir matė tik juodą žmogaus siluetą.

Smūgio sudavimas gavosi taip, kad po dujų purškimo jis (D. L.) sulaukė smūgio į koją, pajuto skausmą ir jam suveikė savisaugos instinktas, todėl jis smūgiavo į tą siluetą, su dešine ranka, kumščiu, nematė, kur, bet pagal silueto ūgį atrodė, kad į veidą. Jis smūgiavo todėl, kad tuo metu galvojo, jog tas siluetas yra užpuolikas. Jam pačiam tuo metu buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, smūgiuota į koją, į kelio pusę, ten toks rezginys, tai buvo koncentruotas smūgis, šiaip nežinodamas žmogus negali taip smūgiuoti, jam sudavęs žmogus tiksliai smūgiavo, kad sužeistų. Savisaugos instinktas skirtas apsiginti, jis pajautė grėsmę, kai buvo smūgis į tokią vietą ir patyrė didelį skausmą, taip pat dėl dujų purškimo ir stūmimo. Iš viso jis gavo du smūgius, pradžioje gavo smūgį į petį kažkokiu daiktu, nes su ranka taip žmogus negalėtų suduoti, nuo to smūgio jis nepargriuvo, bet pradėjo suktis ir bandė trauktis į šoną, po to gavo smūgį į dešinę koją ir jam pakirto koją, tada jau suprato, kad yra didelė grėsmė ir pats sudavė atsakomąjį smūgį tam siluetui. Jis niekur nesitreniravo, bet nuo seno yra stiprus, paprasčiausiai taip sutapo, kad tam siluetui, užpuolikui pataikė į veido pusę.

Ant jo turėto kirvio buvo uždėtas plastmasinis dėklas, kuris uždengia ašmenis, dėklas negalėjo nukristi. Jis matė, kaip kirvis su tuo dėklu buvo dedamas į policijos tarnybinį automobilį, yra vaizdo įrašas.

Nukentėjusysis T. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jo tarnybiniame pranešime viskas nurodyta apie tai, kaip jis nukentėjo iškvietime. Tai buvo 2024 m. gruodžio 19 d., apie 18.00 val., tiksliai neatsimena laiko, bet buvo tamsus paros metas. Jis patruliavo su kolega M. K., važinėjo ir gavo iškvietimą, neatsimena tiksliai, koks buvo iškvietimas, tik atsimena, kad jis buvo A lygio, pavojus gyvybei, buvo pranešta, kad galimai bus pavojingas asmuo. Per raciją operatorius nurodė, kad asmuo eina gatve, tikslios vietos nežino, tačiau asmuo paskambinęs pasakė, kad eina su ginklu ir nori iššaudyti visus, kažkas tokio. Arčiau pajėgų nebuvo, norėjo iškviesti mobilią kuopą, bet jie baiginėjo darbą, todėl išsiuntė jų ekipažą, nes buvo netoliese. Atvykę į iškvietimą, pamatė, kad asmens rankoje yra kirvis, jis (T. G.) iš karto automobilyje per garsiakalbį suriko „padėk kirvį“, tai pakartojo gal kokius 5 kartus. Tada, išlipę iš automobilio, tą patį sakė tiek lietuvių kalba, tiek rusų kalba, garsiai, tačiau asmuo toliau nevykdė reikalavimų padėti kirvį. Jis tiksliai neatsimena skaičiaus, bet asmeniui daug kartų buvo pasakyta „padėk kirvį, policija“, tačiau asmuo toliau to nedarė, mosikavo tuo kirviu. Jis (T. G.) priėjo, panaudojo dujas, po ko asmuo padėjo tą kirvį, pradėjo mosikuoti rankomis. Tai darydamas, asmuo greit truputį pradėjo valytis veidą, tada jis (T. G.) atbėgo, norėdamas nuspirti kirvį, nes asmuo ėjo link to kirvio. Bandydamas nuspirti kirvį, jis (T. G.) gavo smūgį į žandą. Po smūgio prisimena viską miglotai, bet nepasimetė, panaudojo tazerį. Kai šovė tazerį, į asmenį buvo įstrigusios adatos, tai matė savo akimis. Tačiau asmuo toliau ėjo link jo (T. G.), išsitraukdamas visus jungiklius iš savo kūno, o po to laiko atsimena labai miglotai dėl smūgio, adrenalino. Tačiau su kolega sulaikė šį asmenį.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 19 d., 18.06 val. gautas pranešimas iš pranešėjo D. L., pranešėjas teigia, kad eina V. A. Graičiūno g., turi ginklą, teigia, kad jam blogai su psichika, buvo sujungtas su AVPK, GMP informuota (1 t., b. l. 8).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis T. G. nurodė, kad jie gavo tokio pobūdžio pranešimą, kaip nurodyta BIRT ataskaitų žiūryklėje. Atvykus į iškvietimą jis iš karto pamatė, kad asmuo eina gatve, vietoje yra sprendžiama, kokia yra situacija, ar žmogų reikia sulaikyti, ar ten tiesiog paūmėjimas žmogaus ir jis neginkluotas. Jie pamatė, kad asmuo turi kirvį, vadinasi, yra ginkluotas. Šalimais buvo daug civilių, važinėjo automobiliai, todėl buvo būtina užtikrinti viešąją tvarką. Jie iškart suprato, kad tai buvo tas asmuo, apie kurį pranešimas, kadangi laiko tarpas nuo pranešimo iki jų atvykimo buvo mažas, pravažiavę tą tarpą daugiau nieko nesutiko, tik šį asmenį, kuris blaškėsi po kelią su kirviu. Asmuo vaikščiojo zigzagais, ant kelio, į šalikelę, stovėjo automobiliai ir jiems mirksėjo ilgosiomis šviesomis, todėl jie suprato, kad kažkas jau yra negerai. Tuo metu jau ir kiti pranešinėjo, kad kažkas atsitikę. Automobilį vairavo jis (T. G.), švyturėliai buvo įjungti visą laiką, nes A lygio iškvietimas. Jis (T. G.), dar būdamas automobilyje, sušuko „Padėk kirvį ant žemės“, gal 5 kartus pasakė „Padėk kirvį, policija“. Tada abu su kolega išlipo iš automobilio ir jis (T. G.) sakė tą patį „Policija, padėk kirvį“, kolega rėkė tiek lietuvių, tiek rusų kalba. Asmuo jiems atrodė pavojingas, tai sprendė iš jo judesių su kirviu, mostų. Jis (T. G.) baiminosi dėl civilių, buvo panašu, kad asmuo gali mesti kirvį į juos arba į civilius. Asmuo sakė „kodėl turėčiau“. Neatsimena, ar jie aiškino žmogui, kodėl turėtų mesti kirvį, nuo įvykio praėjo daug laiko. Šiuo metu atsimena tik detales, situaciją puikiai atsiminė tuo laiku, kai rašė tarnybinį pranešimą.

Asmuo jam sudavė vieną smūgį į skruostikaulį. Nematė, ar asmuo sudavė smūgį su delnu, ar kumščiu, bet mano, kad su kumščiu, jautėsi stiprus smūgis. Jis yra pareiškęs 15 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, žala psichologinė, ją sudaro gydymas, kelionės, lankymasis pas daktarus, pilnos darbo algos praradimas. Jis ne savo noru turėjo gulėti lovoje, ne savo noru valgyti per šiaudelį. Jam pirmiausia buvo konstatuotas skruostikaulio įskilimas ir ausies įdrėskimas, jis turi nuotraukas, buvo ištinęs visas žandikaulis. Pirmą dieną buvo Žalgirio klinikoje ir Respublikinėje Vilniaus ligoninėje, jam buvo suleisti nuskausminamieji vaistai ir išleistas namo gydytis, po to gydėsi namie.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti duomenys iš 2024 m. gruodžio 19 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio Klinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo (gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas), kuriame užfiksuota, kad T. G. rentgenologiškai veido kaulų, žandikaulių, dantų šaknų lūžimų nestebima. Įtariamas kairės pusės skruosto lanko skilimas be poslinkio, taip pat pagarsinti duomenys iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio Klinikos T. G. diagnostinio tyrimo, kuriame užfiksuota, kad veido kaulų, dantų, žandikaulių lūžių nėra (1 t., b. l. 44-45)

Pagarsinus minėtus duomenis, nukentėjusysis T. G. nurodė, kad tą pačią dieną Vilniaus Respublikinėje ligoninėje įskilimas buvo pažymėtas, bet paskui, išsiaiškinus galutinai, buvo pataisyta, kad tai buvo tiesiog sumušimas, nes tai buvo gydytojo klaida. Žandikaulio skilimas nebuvo konstatuotas. Tačiau jis vis vien valgė per šiaudelį, nes buvo nutirpę dantys ir ištinęs visas žandikaulis, skaudėjo visą kairę veido pusę.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenis, kuriuose prie 3.2 punkto (būklės įvertinimas objektyviai) nurodyta, kad įtariamas kairės pusės skruosto lanko skilimas be poslinkio (1 tomas, b. l. 47).

Pagarsinus minėtus duomenis, nukentėjusysis T. G. nurodė, kad tiksliai neatsimena, kiek laiko nėjo į darbą, bet lyg apie 3-4 mėnesius buvo nedarbingas. Jam buvo konstatuotas sumušimas, paskui ėjo pas neurologą dėl nervinių dalykų, ko pasėkoje grįžo į darbą, padirbėjo savaitę, po to vėl buvo nedarbingume dėl nervinių dalykų. Duomenų apie nervinius dalykus į bylą nėra pateikęs. Per šiaudelį valgė apie mėnesį laiko. Jam gydytojų buvo pasakyta, ten viskas aprašyta, turi būti pateikta, kad jis valgė per šiaudelį, numetė daug svorio tuo metu, kai gydėsi po šio įvykio. Patinimas buvo matyti išorėje, jis turi nuotraukas savo veido. Tai turėjo įtakos negalėjimui eiti į darbą, apskritai negalėjo eiti į kiemą, rodytis viešai apie 3 mėnesius. Žandikaulis buvo ištinęs daugiau nei porą savaičių, akivaizdžiai matėsi patinimas, jis galės pateikti nuotraukas. Savo ieškinį jis palaiko.

Atvykus į įvykio vietą, jam atrodė, kad žmogaus psichika buvo pažeista, jo akys buvo išsipūtusios, jis nesiorientavo, kur yra. Jis mano, kad žmogus suprato, ko iš jo reikalaujama, tiesiog nevykdė reikalavimų. Jie išsakė reikalavimus iškart atvažiavę, privažiavo per atstumą, apie 30 metrų, gal net toliau. Įvykio vieta nebuvo apšviesta, buvo ganėtinai tamsu. Automobilyje buvo įjungti švyturėliai, garsinis signalas ir trumpos šviesos. Sustoję jie išjungė garsinį signalą, bet ne švyturėlius. Jei nebūtų įjungti švyturėliai, neveiktų garsiakalbis, per kurį sakė „padėk kirvį“. Kaltinamasis galėjo juos tiesiogiai matyti, ten, kur jis stovėjo, buvo atvira vietovė, nebuvo medžių, krūmų, kitų objektų. Jie važiavo priešais kaltinamąjį ir jo pusėje. Kai jau buvo netoliese kaltinamojo, matė, kad buvo sustoję žmonės, jiems mirksėjo ilgomis šviesomis. Dažnai būna, kad žmonės, kai kažkas yra, pareigūnams mirksi, kažkokiais ženklais praneša. Kai jie sustojo su įjungtais švyturėliais, tada sustojo žmonės, už jų buvo sustojęs troleibusas. Su troleibuso vairuotoju jis (T. G.) nebendravo, nes po įvykio kiti kolegos priėjo, pasakė, kad jam (T. G.) kraujuoja iš ausies, tada suprato, kad kažkas įvyko. Tiksliai nepasakys, ar buvo kitų sustojusių automobilių iki kol jie išlipo, ar įvykio vietoje buvo pėsčiųjų, nes visą laiką žiūrėjo į asmenį. Jie nusprendė asmenį sulaikyti tada, kai šis nevykdė reikalavimų. Sulaikymo pagrindas buvo nes asmuo nešė rankose kirvį, juo mosikavo. Kirvis „Fiskars“, didelis. Kirvį asmuo nešė už koto, neatsimena, ar kirvio ašmenys buvo atviri, ar jis buvo dėkle. Jis mano, kad iš kaltinamojo mosikavimo kirviu galima buvo spręsti, kad jis gali mėginti pulti, jie nusprendė, kad jis yra pavojingas ir jį reikia sulaikyti. Asmuo nevykdė daug kartų pakartoti reikalavimo padėti kirvį, visą laiką buvo įsitempęs, kaip kovos pozicijoje, jo akys buvo išsipūtusios. Jie nesiaiškino, ką asmuo ketino daryti su kirviu, ar ėjo eglučių kirsti. Asmuo jiems visiškai nieko nesakė. Jis (T. G.) tiksliai negali pasakyti, ar klausė asmens, ką jis veikė, praėjo laiko, tačiau yra „BODY“ kamerų įrašai. Jis neatsimena, ar jis (T. G.), ar jo porininkas paklausė asmens „ką tu veiki“. Jei asmuo būtų ėjęs eglučių kirsti, tai mano, kad jis būtų padėjęs tą kirvį. Asmuo nesimojo kirviu, tačiau jis nevykdė reikalavimų, buvo įsitempęs ir mosikavo. Jis (T. G.) panaudojo ašarines dujas prieš asmenį, šis pradėjo judinti rankas. Dėl to, nes buvo panaudotos dujos, asmuo tą kirvį padėjo ar pametė, tiksliai neprisimena Kirvis buvo numestas visiškai šalia asmens, gal 10 cm atstumu, jam būtų užtekę tik atlikti judesį, kad paimtų kirvį, todėl jis (T. G.) norėjo nuspirti kirvį, kad asmuo jo nepaimtų. Asmuo judėjo link kirvio, jau lenkėsi jį paimti. Jis (T. G.) mėgino fizine jėga asmenį atstumti nuo kirvio, stūmė rankomis, tuomet iškart gavo smūgį. Asmuo pradėjo agresyvėti po dujų panaudojimo, mosikuoti rankomis, kad neleistų jiems prieiti prie jo ir sulaikyti už reikalavimų nevykdymą. Tai, kad asmuo pradėjo agresyvėti, pasireiškė smūgiu į veidą. Ar asmuo padėjo, ar pametė kirvį, jis (T. G.) neprisimena. Asmuo pradėjo mosikuoti po to, kai pametė kirvį. Jiems buvo grėsmė, mosikuodamas rankomis, asmuo jiems taikėsi suduoti. Kaltinamajam buvo nurodyta atsitraukti nuo kirvio ir jis šio reikalavimo nevykdė. Jie purškė dujas, nes kaltinamasis nevykdė reikalavimo ir turėjo kirvį šalimais. Gavus iškvietimą nebuvo patikslinta, su kokiu ginklu buvo asmuo, tiesiog buvo nurodyta, kad ginklas. Kai jie atvyko ir pamatė, kad asmuo su kirviu, jie suprato, kad tai ir yra tas ginklas. Jie neklausė ir nemėgino išsiaiškinti, ar asmuo turi šaunamąjį ginklą, nes matė, kad rankoje turi ginklą. Kaltinamojo kūno kalba rodė, kad jis gali mesti tą kirvį į pareigūnus ar civilius, ar į automobilius, ta kūno kalba buvo išsipūtusios akys, įsitempęs kūnas, tai, kaip asmuo laikė tą kirvį. Geruoju nusiteikę žmonės tokioje būsenoje nebūna. Jis (T. G.) kaltinamajam nesmūgiavo iš jokių pašalinių daiktų, tokių daiktų nebuvo. Neatsimena, ar kaltinamajam spyrė koja.

Po įvykio jam buvo nusilpusi, šašu padengta ausis toje vietoje, kur buvo nudrėksta, kartais kraujuodavo, šašas nusilupdavo, tas trukdydavo. Taip pat jam buvo ištinęs žandikaulis, skausmai pačių kaulų. Jis neskaičiavo, kiek laiko tai truko, mėnesį tai tikrai. Šis sužalojimas jam darė įtaką psichologiškai, atsirado nerviniai dalykai, jaudulys, stresas, nerimas, pastoviai įsijungdavo savisauga, tikėdavosi užpuolimo iš kitų asmenų. Būdamas nedarbingume jis gėrė vaistus nuo visų šitų nervinių dalykų. 2025 m. liepos 1 d. jis perėjo į kitą tarnybą iš policijos, tai padarė būtent dėl šio įvykio, kad būtų kuo mažiau kontakto su asmenimis ir nebūtų vėl užpultas, perėjo į viešą saugumą, nes ten skiriasi darbo specifika, jie neturi iškvietimų ir mažiau kontaktų su asmenimis, tačiau perėjus vis vien nepraėjo tas vidinis jausmas, padirbo iki liepos 12 d. ir išėjo iš sistemos visai, nes negalėjo dirbti morališkai ir psichologiškai. Išėjo savo noru, nes negalėjo to patempti, iš psichologinės pusės nesijautė savame kūne ir sveikas.

Pirmą dieną po įvykio jam vadovybė siūlė kreiptis į savo įstaigos psichologą, tačiau jis nenuvyko į konsultaciją, nes buvo ką tik po įvykio, visas ištinęs, negalėjo net prašnekėti normaliai. Grįžęs į tarnybą, jis pajautė, kad kažkas yra ne taip, stuburo skausmai, kaulai įsitempę. Vėliau nesilankė pas psichologą, o kreipėsi į neurologą, nes, praėjus kažkiek laiko, pasikonsultavęs su savo šeimos gydytoju, suprato, kad tai nėra kažkokie kiti skausmai, o psichologiniai dalykai. Neurologas jam išrašė vaistus. Galės patikslinti, kiek laiko vartojo vaistus, gėrė antibiotikus, pavadinimas kažkoks (duomenys neskelbtini). Jam atsirado tokie liekamieji reiškiniai, kad prieš miegą trūkčioja kūnas. Šiuo metu jis nesilanko pas specialistus, pagėręs tuos vaistus ir išėjęs iš sistemos bando atsigauti savarankiškai. Pas neurologą gydėsi (duomenys neskelbtini). Jie nenustatė, kad tai susiję su byloje tiriamu įvykiu, tiesiog, kad tai nerviniai dalykai, jis (T. G.) pats pasakė, kad tai turbūt po visų įvykių. Gydytojams sakė apie įvykį, jie žinojo nuo pačios pradžios. Dėl įvykio jis patyrė finansinius praradimus, kuro išlaidas. Dėl nedarbingumo gaudavo nepilną algą, kiek Sodra mokėdavo. Iš policijos jis gavo piniginę kompensaciją, tačiau, įvertinus piniginę kompensaciją ir mokamą ligos pašalpą, jis vis vien būtų gavęs daugiau, jei būtų dirbęs. Nedarbingas buvo nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. vasario 28 d. Į psichologą ar psichiatrą po įvykio jis nesikreipė, nei į policijos siūlomą, nei į privatų.

Liudytojas M. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusysis T. G. yra jo kolega. Byloje aptariamas įvykis buvo tarnybos metu, bet jo neatsimis, nes praėjo daug laiko, prašo remtis jo tarnybiniu pranešimu ir apklausa. Šiuo metu jis (M. K.) dirba tose pačiose pareigose, yra vyriausias patrulis, po įvykio T. G. buvo nedarbingume, iki įvykio jie dirbo nežino kiek laiko, bet daugiau nei mėnesį. Neprisimena, koks buvo pranešimas, panašių įvykių daug. Berods pranešime buvo nurodyta, kad asmuo eina link Vaidotų su šaunamuoju ginklu. Jie važiavo į iškvietimą, vairavo T. G.. Kai rado asmenį, šis rankose turėjo kirvį. Tai buvo nakties metas, apšvietimas buvo nelabai stiprus. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungti švyturėliai, jie abu išlipo iš automobilio, asmeniui davė komandas padėti kirvį, T. G. jam sakė lietuviškai, bet asmuo sakė, kad nesupranta, tada jis (M. K.) asmeniui pasakė rusiškai, kad šis padėtų kirvį, vyko diskusija, o kaip toliau visas veiksmas vyko, detaliai nepaaiškins, bet T. G. nukentėjo nuo smūgio į veidą. Paskui su juo bendravo ir susiskambino, po įvykio kolegai prasidėjo tinimas veido kairėje pusėje, mėlynių iš karto nesimatė, matėsi gumbas, o kai kolega išvažiavo namo, tai buvo patinęs jo žandas ir matėsi mėlynė. Įvykio metu jų tikslas buvo sulaikyti ginkluotą asmenį ir iškviesti medikų brigadą. Asmeniui davė aiškiais komandas, po ilgo komandų kartojimo asmuo padėjo kirvį. Jei neklysta, tuomet T. G. prieidinėjo arčiau ir norėjo tą kirvį nustumti, tačiau tuo momentu gavo smūgį. Tada T. G. panaudojo tazerį. Kitų specialiųjų priemonių nebuvo panaudota, tik vėliau buvo uždėti antrankiai.

Kai jie privažiavo, tas asmuo ėjo kelkraščiu, veidu į juos. Tuo metu buvo blogos oro sąlygos, iš tolo nesimatė, ką asmuo turi rankose, tik išlipus iš automobilio pamatė, ką jis turėjo rankose. Asmuo ėjo ramiai. Ar kitos transporto priemonės pro ten važiavo, neprisimena. Jie asmenį įspėjo ir garsu, ir švyturėlis buvo įjungtas, su švyturėliais jie važiavo iki pat asmens, neprisimena, kokiu atstumu iki jo sustojo. Per garsiakalbį T. G. asmens paprašė padėti tai, ką turi rankoje. Jei neklysta, tada asmuo sustojo. Jis (M. K.) ir T. G. vienu metu išlipo iš automobilio. Reikalavimai asmeniui buvo pradėti sakyti tik išlipus iš automobilio, jie matė, kad jis turi kirvį. Jie jam 20-30 kartų kartojo, ir lietuviškai, ir rusiškai, prašė padėti kirvį, bet jis nevykdė jų reikalavimo. Nepamena, kaip asmuo reagavo, kai jie sakė komandas. Kirvis yra ginklas prieš juos, todėl davė komandą jį padėti. Tuo momentu jie pajuto pavojų, kai asmuo turi kirvį, nežinai, ką jis gali padaryti. Jis (M. K.) neprisimena, ar asmuo buvo agresyvus, ar neblaivus. Šiuo atveju buvo būtinybė panaudoti pagalbines priemones, nes asmuo nepakluso jų komandai padėti kirvį ant žemės. Iš pradžių buvo panaudota psichologinė-psichinė prievarta, o po to, kai T. G. gavo smūgį į veidą, buvo panaudotas tazeris. Nepamena, ar iki suduoto smūgio vyras atliko kažkokius veiksmus, kurie jiems būtų kėlę grėsmę. Jie neklausė asmens, kur jis eina, kodėl nešasi kirvį, į tokias diskusijas nėjo, kol asmuo nepadėjo kirvio. Tas kirvis jiems kėlė grėsmę, nes tai yra ginklas, jie nežino, ką jis gali su tuo ginklu padaryti, dėl to naudojama psichinė prievarta, kad asmuo padėtų tą ginklą ir jie galėtų toliau su juo bendrauti. Jei asmuo turi kažką tokio, ar tai peilis, ar šakutė, jiems tai bus kaip šaltasis ginklas, todėl visada pirmiausia duoda komandą, kad padėtų daiktą į šalį ir jie galėtų su asmeniu saugiai bendrauti. Jis nepamena, kaip kaltinamasis nešėsi kirvį, kurioje rankoje, ar laikė už koto. Tačiau bet koks ginklas rankoje jiems kels grėsmę tarnybos metu. Įvykio vietovė buvo atvira, kitų žmonių tuo metu nebuvo, tačiau ten važiavo transporto priemonės, taip pat važinėja viešasis transportas. Nepamena, ar asmuo jam pasirodė neblaivus, ar nuo jo sklido kvapas tuo momentu, kai uždėjo jam antrankius. Uždedant antrankius asmuo nesipriešino, pats davė rankas, klausė, ką jam sakė.

Į įvykį jie važiavo su įjungtais švyturėliais ir sirena, privažiavus garsas buvo išjungtas, palikti tik švyturėliai, ir T. G. kalbėjo per garsiakalbį. Pirma komanda buvo duota iš automobilio per garsiakalbį, tiksliai nepamena, kokia ta komanda buvo, kolega pasakė padėti ar kirvį, ar ginklą, tiksliai nepacituos. Iš pradžių jie važiavo į įvykį siekdami išsiaiškinti aplinkybes, kur asmuo eina, iki medikų atvykimo, norėjo, kad asmuo pabendrautų su medikais. Pradžioje minčių jį sulaikyti nebuvo. Medikai tuo metu irgi važiavo į šį iškvietimą. Jie (pareigūnai) važiavo pasikalbėti su žmogumi, išsiaiškinti, kam jam tas kirvis, kur jis eina ir kodėl skambino į policiją. Kai atvyko, pirmiausia to nesiaiškino, o liepė asmeniui padėti kirvį, kad galėtų toliau bendrauti. Sprendimas sulaikyti asmenį buvo priimtas po kolegai sukelto fizinio skausmo. Kaltinamasis puolė T. G., sudavė smūgį. Jis neatsimena, ar buvo vienas, ar du smūgiai. Tada T. G. iš karto šovė tazerį. Po tazerio panaudojimo kaltinamajam buvo liepta atsigulti ant žemės. Po to asmuo sulaikymo išvengti nemėgino, pats atsigulė ant žemės. Kai asmeniui buvo uždėti antrankiai, tada jam buvo pasakyta, kad jis sulaikytas. Kiek pamena, asmuo nereagavo į jų pastabas. Nepamena, ar asmuo buvo agresyvus iki smūgio sudavimo. Iš spec. priemonių buvo panaudotas tazeris ir antrankiai, dujų nenaudojo nei jis (M. K.), nei T. G.. Kas kokius veiksmus naudojo iki smūgio sudavimo, neprisimena, pasakė tiek, kiek atsimena. Nepasakys, ar T. G. kaltinamąjį stūmė, jam spyrė, trenkė. Jam (M. K.) nėra žinomos T. G. išėjimo iš tarnybos priežastys, tai jo asmeninis gyvenimas. Jie su T. G. buvo tik kolegos. Ar kolegos atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, nežino.

Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis (M. K.) sakė, kad bus panaudotos dujos, jis pilno įvykio neatsimena, nes daug laiko praėjo.

Teisiamojo posėdžio buvo pagarsinta ištrauka iš liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuose pastarasis nurodė, kad asmenį įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonės – dujos ir vėl reikalavo, kad padėtų daiktą ant žemės. D. L. į tai nereagavo ir po truputį ėjo link jų ,tada buvo panaudotos spec. priemonės – dujos, jas purškė jis (M. K.) po dujų panaudojimo asmuo pradėjo agresyvėti bei mosikuoti rankomis, bemosikuodamas rankomis, valytis veidą, jis pametė laikomą kairėje rankoje kirvį. Prie asmens priėjus arčiau, buvo pasakyta atsitraukti nuo kirvio, nes bus panaudota spec. priemonė – elektrošoko prietaisas „Taser“ asmuo į tai nereagavo ir artinosi arčiau paimti savo kirvio, priartėjus arčiau T. G. prieš asmenį D. L. panaudojo fizinę jėgą, panaudojo kovinių imtynių veiksmus, nuspyrė asmenį toliau nuo kirvio. Tuomet D. L. tapo dar labiau agresyvus, įvyko grumtynės, tuomet D. L. pribėgo ir smogė dešinės rankos kumščiu T. G. į veido kairės pusės skruostą (žandikaulį). Toliau vyko grumtynės, jis (M. K.) pamatė, kad D. L. arėjo prie kirvio, šūktelėjo, kad T. G. autų „Taser“, tad T. G. panaudojo elektrošoko prietaisą „Taser“, jį šovė į asmenį, tačiau užtaisas nesuveikė, pats savarankiškai išsiėmė sau elektrošoko „Taser“ laidus bei adatas iš savo kūno (1 t., b. l. 37-39).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas M. K. nurodė, kad įvykio pilnai neatsimena, bet galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, šiuo metu jau nepamena, kaip tas įvykis vyko, davė paaiškinimus tokioje apimtyje, kokioje atsiminė. Po įvykio užrašyti jo parodymai yra teisingi. Jis nepamena, kaip pasireiškė asmens agresyvumas. Nepamena, ką jo kolega darė įvykio metu ir ką darė jis (M. K.). Nepamena, kokį atstumą kaltinamasis bėgo iki jo kolegos. Kūno kameras jie gali išjungti ir įjungti, bet įvykio vietoje kūno kamerų įrašai daromi nepertraukiamai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 19 d., apie 18.07 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. G., pareigūnai gavo pranešimą, jog V. A. Graičiūno g., Vilnius pranešėjas teigia, kad turi ginklą, kad jam blogai su psichika. Važiuodami gatve, pamatė asmenį D. L., kuris ėjo V. A. Graičiūno gatve link Vaidotų k., sustojus su tarnybine transporto priemone ir pašvietus ilgosiomis šviesomis, pastebėjo, kad kairėje rankoje asmuo laiko kažkokį daiktą. Per tarnybinio automobilio spec. signalo garsiakalbį T. G. pareikalavo asmens, kad jis padėtų turimą daiktą ant žemės ir nueitų nuo daikto tolimiau, tačiau D. L. į tai nereagavo. Išlipęs su kolega T. G., pasakė „Policija“, „Padėk turimą daiktą ant žemės“, „vykdyk mūsų teisėtus reikalavimus“. Asmens buvo reikalauta kelis kartus, lietuvių bei rusų kalbomis, bet asmuo į tai visiškai nereagavo. Asmeniui reikalavimai buvo duoti garsiai ir aiškiai, nesuprasti, kad prieš jį stovi policija, jis negalėjo. Eidami mažais žingsniais prie asmens, jie dar dešimt kartų pareikalavo, kad asmuo vykdytų teisėtus reikalavimus ir padėtų daiktą ant žemės, bet asmuo jiems atsakė necenzūriniais žodžiais. Asmenį jie įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonės – dujos ir vėl reikalavo, kad padėtų daiktą ant žemės, bet į tai asmuo nereagavo ir po truputį ėjo link jų. Tada buvo panaudotos spec. priemonės – dujos, po panaudojimo asmuo pradėjo agresyvėti bei mosikuoti rankomis, bemosikuodamas pametė kairėje rankoje laikomą kirvį. Prie asmens priėjus arčiau, buvo pasakyta atsitraukti nuo kirvio, nes bus panaudota spec. priemonė – tazeris, asmuo į tai vėl nereagavo ir artinosi arčiau paimti savo kirvio. Kolega prieš jį panaudojo fizinę jėgą, norėdamas patraukti asmenį nuo ant kelio gulinčio kirvio, patraukus kirvį, asmuo pribėgęs smogė kolegai dešinės rankos kumščiu į veido kairės pusės skruostą (žandikaulį), taip sukeldamas fizinį skausmą. Kolega sušaukė „man trenkė į veidą, svaigsta galva“, po ko jie iškart atsitraukė nuo asmens saugiu atstumu ir asmeniui jis (M. K.) liepė pakelti rankas bei gulti ant žemės, tačiau D. L. į tai nereagavo, tuomet T. G. panaudojo spec. priemonę – tazerį, tačiau jį iššovus elektrošokas nesuveikė ir D. L. pats savarankiškai išsiėmė elektrošoko adatas bei laidus iš savo kūno, tada kolega pasikeitė užtaisą į antrą ir asmuo buvo dar kartą perspėtas, kad bus panaudotas elektrošokas. D. L. iškart pasidavė, atsigulė ant žemės ir jo rankos buvo užsuktos už nugaros bei uždėta spec. priemonė – antrankiai. Sulaikius asmenį, priėjęs prie kolegos, pastebėjo, kad jam kraujuoja iš kairės ausies. T. G. pasakė, kad jam svaigsta galva, skauda bei labai pykina, sunkiai mato vaizdą ir darosi silpna. Atvykus V1911, jie nuvedė asmenį į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Priėjus prie kolegos, šalia jau buvo GMP brigada 0830, kurie, pamatę kraujuojantį T. G. ir jo ištinusį žandikaulį, suteikė jam pirmąją pagalbą ir nuvežė į Žalgirio kliniką apžiūrai (1 t., b. l. 15).

2025 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra atvira vietovė, kelias, esantis, adresu Vilniaus, V. A. Graičiūno g. (54.6061677, 25.1629625). Į įvykio vietą patenkama nuo Statybininkų g. Įvykio vietoje tiesiai yra matomas kelias, kairėje ir dešinėje pusėje atvira vietovė, pieva. Dešinėje kelio pusėje, šalikelėje, ant žemės yra matoma pilkos spalvos adata su geltonos ir pilkos spalvos korpusu bei prie adatos korpuso prijungtas laidas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 9-14).

2024 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92333507454, skambu io prad ia_ 2024-12-19 17_59_33)“. Įrašė užfiksuota kaip BPC operatorė bendrauja su pranešėju, kuris kalba neaiškiai, nurodo, kad juda link Graičiūno gatvės, Vilniuje. BPC operatorė klausia, kokios reikia pagalbos, pranešėjas atsako, kad reikia psichiatro pagalbos. BPC operatorė klausia, ar asmuo nori pasikalbėti su psichiatru, pranešėjas atsako, kad yra ginkluotas, eina pėsčiomis ir kairėje rankoje turi ginklą, AK. BPC operatorė bando išsiaiškinti, kur tiksliai asmuo yra, asmuo sako, kad yra netoli Graičiūno gatvės, kur geltonas pastatas, pagrindinis kelias. BPC operatorė klausia asmens vardo ir pavardės, pranešėjas prisistato L. D.. BPC operatorė nurodo, kad labai blogai girdi pranešėją, pranešėjas atsako, kad jis operatorę girdi puikiai. BPC operatorė pasitikslina, kokį ginklą pranešėjas turi, pranešėjas atsako, kad šaunamąjį, AK automatą. Nurodo, kad turi su savimi kairėje rankoje. BPC operatorė jo klausia, kodėl jis eina su ginklu, pranešėjas atsako, kad nežino, jam dažnai pasireiškia kontūzija. BPC operatorė prašo nedėti ragelio, nurodo, kad sujungs tiesiogiai su policija ir nusiųs greitąją pagalbą. Pranešėjas sutinka.

Įvyksta sujungimas, atsiliepia policijos pareigūnas. Pokalbis vyksta rusų kalba, atliktas vertimas į lietuvių kalbą. Pareigūnas klausia pranešėjo, kas atsitiko, pranešėjas atsako, kad nieko, bet jam reikia pagalbos. Pareigūnas klausia, ar pranešėjas turi ginklą, pranešėjas atsako, kad turi su savimi, kairėje rankoje. Nurodo, kad nesipriešins. Pareigūnas klausia, kokioje vietoje pranešėjas yra, pranešėjas nurodo, kad yra Graičiūno g. 36, aikštelėje, kairėje pusėje pakartoja, kad nesipriešins. Pareigūnas nurodo pareiškėjui palaukti, nurodo, kad pas jį važiuoja ekipažas. Pranešėjas prašo nešaudyti, sako, kad gali „jus visus pašaudyt“. Pareigūnas prašo palaukti sekundę, pranešėjas sako, kad turi su savimi pasą, teises, cigarečių. Pareigūnas nurodo, kad kviečia ekipažą. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 131-132).

2025 m. balandžio 2 d. kitų objektų protokole užfiksuota, apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų Body vaizdo įrašai (atliktas vertimas į lietuvių kalbą):

1) vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241219-181800UTC+0200“ matoma, kad pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu. Važiuodami pastebi einantį žmogų, kuris rankoje nešasi kirvį. Pareigūnai sustoja, pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį! Mesk ant žemės kirvį! Mesk kirvį, sakau!“. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį! Mesk kirvį, sakau! Mesk kirvį! Kas yra? Mesk kirvį, sakau!“ Pareigūnas 2 sako: „Kaip vardas tavo?“ Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį! Kirvį mesk, sakau!“ Pareigūnai eina link vyriškio. Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Koks tavo vardas?“ Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį! Kas yra!“ Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Koks tavo vardas?!“ Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį!“ Vyriškis rusų kalba sako: „Kvailys, (necenzūrinis žodis). Pareigūnas 1 sako: „Rankas?! Kirvį mesk, sakau!“ Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Koks tavo vardas? D.?“ Pareigūnas 1 sako: „Kirvį!“ Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „D. būsi?!“ Vyriškis rusų kalba sako: „Aš namo einu“. Pareigūnas 1 sako: „Vardas...?“ Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „D. būsi? Kaip vardas?“ Vyriškis rusų kalba sako: „Kuris? Tavo?“ Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Jūsų koks vardas? D.?“ Vyriškis rusų kalba sako: „Nu taip“. Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį“. Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Meskit kirvį ant žemės“. Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį, sakau!“ Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Meskit kirvį ant žemės!“ Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį, sakau! Mesk kirvį, arba naudosiu tazerį“. Vyriškis rusų kalba sako: „Aš jo nesuprantu“. Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį!“ Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Bus panaudotas tazeris. Meskit kirvį ant žemės“. Vyriškis rusų kalba sako „Nešaudykit“. Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį, sakau! Mesk kirvį, sakau!“ Vyriškis rusų kalba sako „Eik (necenzūrinis žodis)“. Pareigūnas 1 sako: „Mesk kirvį, sakau!“ Vyriškis rusų kalba sako „Gerai, gerai“ ir padeda kirvį ant žemės šalia savo kojos. Pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Kirvį ant žemės! Paeik atgal! Paeik atgal! Paeik nuo kirvio atgal!“ Vyriškis žengia žingsnį atgal. Pareigūnas 1 sako vyriškiui: „Eik, sakau, nuo jo. Eik sakau nuo jo“. Vyriškis stovi. Kamera pradeda greitai judėti, vaizdas tampa neaiškus, panašu į grumtynes. Girdisi, kaip antras pareigūnas sako: „Šauk tazerį“. Pareigūnas 1 panaudoja tazerį. Pareigūnas 2 per raciją klausia, kada atvyks pastiprinimas, praneša, kad rado ieškomą asmenį, kad uždarė eismą. Prašo paskubėti. Pareigūnas 1 sako: „Mesk, sakau!“ Vyriškis atsigula ant žemės, veidu į apačią, rankas susideda už galvos. Pareigūnas 2 per raciją praneša, kad jie ką tik panaudojo tazerį ir dabar bandys vyriškiui uždėti antrankius. Taip pat pasako, kad sulaikomas asmuo kolegai trenkė į veidą. Pareigūnas 1 lietuvių kalba liepia vyriškiui susidėti rankas už nugaros. Vyriškis laiko rankas už galvos. Priėjęs pareigūnas uždeda vyriškiui antrankius. Vyriškis rusų kalba sako: „Aš nesipriešinu. Aš nesipriešinu“. Vyriškis su uždėtais antrankiais guli ant žemės. Jis rusų kalba sako: „Snukį skauda, (necenzūrinis žodis)?“ Tada prieina GMP darbuotojai, pareigūnai sako, kad vienam iš jų sulaikomas asmuo trenkė į veidą. Vyriškis rusų kalba sako: „O ką, stipriai, (necenzūrinis žodis)?“ Pareigūnas 2 jam sako tylėti, rusų kalba klausia, ką vyriškis turi kišenėse, apieško ji kišenes. GMP darbuotojas apžiūri pareigūno veidą, sako, kad pažeista ausis, klausia, ar pareigūnas gali sukąsti dantis, pareigūnas sako, kad gali, bet skauda dantis. GMP darbuotojas sako, kad reikės vykti į Žalgirio kliniką. Atvyksta dar vienas policijos ekipažas. Pareigūnai lietuvių kalba pasakoja atvykusiems kolegoms, kas įvyko. Vyriškis rusų kalba sako: „Tai tu kamerą turi, (necenzūrinis žodis). Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota;

2) vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241219-181803UTC+0200 matoma ta pati situacija, girdimas tas pats pokalbis, kaip ir pirmame vaizdo įraše, tik filmuojama kito pareigūno (pareigūno 2) kūno kamera. Po to, kai vyriškis padeda kirvį ant žemės šalia savo kojos, pareigūnas 2 rusų kalba sako: „Kirvį ant žemės! Paeik atgal! Paeik atgal! Paeik nuo kirvio atgal!“ Vyriškis žengia žingsnį atgal. Pareigūnas 1 sako: Eik, sakau, nuo jo. Eik sakau nuo jo. Sustok!“ Vyriškis stovi. Pareigūnas 1 prieina prie vyriškio. Pareigūnas 2, kurio kamera filmuojama, sako kolegai: „Guldyk ant žemės, guldyk“. Tarp pareigūno 1 ir vyriškio įvyksta trumpos grumtynės. Pareigūnas 2, kurio kamera filmuojama, sako: „Šauk tazerį, šauk“. Pareigūnas 1 panaudoja tazerį. Toliau vyksta ta pati įvykių seka ir pokalbis, kurie buvo aprašyti pirmojo vaizdo įrašo apžiūroje. Taip pat šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas 2 apieško sulaikytą vyriškį, klausia, ką jis turi kišenėse, vyriškis rusų kalba sako: „O klausi? Tai paklausk normaliai“. Pareigūnas apieško vyriškio kišenes. Vyriškis keikiasi, rusų kalba sako: „Tazeris manęs neima, manęs neima tazeris, (necenzūrinis žodis). Nu ir viskas, (necenzūrinis žodis). Ko tu tapšnoji, (necenzūrinis žodis)? (pareigūnas ranka tapšnoja per vyriškio rūbus, ieškodamas draudžiamų daiktų). Boba gal, ar ką? Žiūrėk, (necenzūrinis žodis), nesupainiok. Nu, (necenzūrinis žodis), nu tu, mente, laikykis, (necenzūrinis žodis). Tu man laikykis, (necenzūrinis žodis). Pareigūnas rusų kalba sako „Negrasink“. Vyriškis rusų kalba sako: „Kam? Tau, (necenzūrinis žodis)?“ Atvyksta dar vienas policijos ekipažas. Pareigūnai lietuvių kalba pasakoja atvykusiems kolegoms, kas įvyko. Vyriškis rusų kalba sako: „Tai tu kamerą turi, suka“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 130-135).

Pastarieji vaizdo įrašai buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu.

Peržiūrint vaizdo įrašus, liudytojas M. K. nurodė, kad atpažįsta vaizdo įrašus, tai yra byloje aptariamo įvykio vaizdo įrašai. Peržiūrint pirmąjį vaizdo įrašą, paklaustas, ar gali pasakyti, kokius agresijos veiksmus iš D. L. veiksmų jis pamatė, nurodė, kad nieko nekomentuos, įrašą mato visi, jis nieko nepasakys. Jis (M. K.) neatsimena pusės veiksmų, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, negali jų pakomentuoti. Jis negali tiksliai pasakyti pagal kamerų įrašą, nes matosi tik asmens kojos, kai kuriuose momentuose kaltinamojo kūno nesimatė, todėl jis negali pasakyti, kad kaltinamasis ten reiškė kažkokią agresiją. Jis negali pakomentuoti savo duotų parodymų, jeigu taip nurodė apklausoje, vadinasi taip buvo. Agresiją galima reikšti įvairiai, mosikavimu rankomis. Šiuo metu jis negali paaiškinti, kodėl taip pasakė savo apklausoje, neatsimena pilnai savo žodžių. Savo duotų paaiškinimų negali pagrįsti. Peržiūrėjus vaizdo įrašus ir jo, ir kolegos, tai buvo atlikti tokie veiksmai, ką jie sakė, tą ir darė. Dabar jis įrašus pamatė, bet vis tiek negalėtų atkurti savo parodymų ir viso šito dalyko. Nežino, kaip atsakyti, ar jis matė agresiją, ar nematė, šito teigti negali. Pagal kūno kameros įrašą, prieš pat vaizdo įrašo pabaigą pasakyti žodžiai „negrasino“ yra jo (M. K.). Kai vaizdo įraše jis garsiai pasako „sustok“, šie žodžiai buvo skirti autobuso vairuotojui, nes šis reikalavo, kad jie jį praleistų, o jis (M. K.) jam pasakė palaukti ir stovėti, atsisuko atgal. Autobuso vairuotojas apvažinėjo jų tarnybinį automobilį ir jei būtų toliau važiavęs, būtų juos visus kliudęs, dėl to jis (M. K.) jam liepė sustoti. Jis neatsimena, kokiu konkrečiu momentu buvo panaudotos dujos.

Peržiūrint antrą vaizdo įrašą, liudytojas M. K. nurodė, kad neatsimena, kokiu konkrečiu momentu buvo panaudotos dujos. Dėl to, kokiu minimaliu atstumu yra efektyvios dujos, tai jos yra skirtingos, yra antiriaušinės ir paprastos, kurias jie paprastai nešiojasi, žiūrint, kokiu atstumu eina čiurkšlė. Tai buvo mobilios dujos, kurias galima naudoti lauke ir patalpoje. Dėl to, koks tikslas buvo jo kolegos (T. G.) spyris kaltinamajam koja, tai tuo momentu, kai vyko kontaktas, jis (M. K.) buvo nusisukęs ir tikrai negali komentuoti, pasakyti, kas ten buvo, ar jo kolega tuo metu kaltinamąjį nustūminėjo. Tuo metu jis (M. K.) kalbėjo su autobuso vairuotoju, galimai atsisuko tuo momentu, kai buvo spyris. Iš pradžių yra nustumiama ranka ir naudojama fizinė prievarta, arba nustūmimas, arba kojos nuspyrimas, tuo momentu, kai asmuo nevykdo reikalavimo atsitraukti. Jis negali atsakyti, koks buvo tikslas kolegai spirti, stovėjo už jo, dėl T. G. kovinių veiksmų reikia klausti jo paties.

Nukentėjusysis T. G., peržiūrint vaizdo įrašą, nurodė, kad spyris koja buvo dėl to, nes jautė agresiją, agresija pasireiškė tuo, kad nevykdė teisėtų policijos reikalavimų ir galvojo, kad kaltinamasis gali smūgiuoti tuo kirviu. Kirvis jau buvo padėtas, bet asmuo nuo jo neatsitraukė, jis galėjo kirvį paimti ir dar trenkti. Kai sudavė smūgį koja, turėjo siekį apsiginti nuo D. L..

2024 m. gruodžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas M. K. pateikė iš įtariamojo D. L. paimtą geltonos ir juodos spalvos kirvį „Forte Tools“ su kirvio ašmenų dangteliu (1 t., b. l. 40-41).

2025 m. sausio 6 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2024 m. gruodžio 19 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateiktas kirvis. Kirvis įdėtas į apsauginį juodos spalvos dėklą. Kirvio kotas yra geltonos spalvos su dviem juodomis juostomis iš šono. Kirvio ilgis 45 cm, geležtės ilgis 14,7 cm. Geležtės storis storiausioje vietoje – 2,6 cm. Geležtė šviesiai pilkos spalvos. Kirvio firma „FORTE TOOLS“, Universal 1100, 450MM, Fiberglass Composite (1 t., b. l. 126-129).

2024 m. gruodžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis T. G. pateikė ambulatorinio apsilankymo, ligoninės diagnozės išrašų, kurie gali turėti reikšmės tyrimo eigai, kopijas (1 t., b. l. 28-31).

2024 m. gruodžio 19 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (gydytojas veido ir žandikaulio chirurgas), ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta, kad T. G. atvyko greitosios medicinos pagalbos siuntimu, siuntimo diagnozė: S00.85 Kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Diagnozė: S00.95 Galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas. Nusiskundimai ir anamnezė: Pacientas atvežtas GMP. Skundžiais kaitrės pusės apatinio žandikaulio skausmu, apatinių dantų tirpimu. Sulaikymo metu Graičiūno g., apie 18.00 val., nukentėjo pareigūnas. Asmuo trenkė su kumščiu pareigūnui į veidą. Sąmonės praradęs nebuvo, bet svaigsta galva, kiek pykina. Būklės įvertinimo informacija: odos vientisumo pažeidimų ir spalvos pakitimų nestebima, pakraujavę iš kairės pusės ausies landos. Čiuopiamas patinimas paausio srityje, palpacija skausminga. Apatinio žandikaulio srityje patinimo ir skausmingumo nestebima. Sąkandis nesutrikęs, išsižiojimas neskausmingas, gleivinės ir liežuvio pakitimų, lūpos nutirpimo nestebima. Rentgenologiškai: veido kaulų, žanndikaulių, dantų šaknų lūžimų nestebima. Įtariamas kairės pusės skruosto lanko skilimas be poslinkio (1 t., b. l. 44, 47).

2024 m. gruodžio 19 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos Radiologijos skyriaus T. G. diagnostinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta išvada: veido kaulų, dantų, žandikaulių lūžių nėra (1 t.., b. l. 45-46).

2025 m. vasario 5 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nukentėjęs T. G. į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių atvežtas 2024 m. gruodžio 19 d., 19.04 val., diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas, sritis kairės pusės skruosto sumušimas. Vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (1 t., b. l. 49).

2024 m. gruodžio 19 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Diagnostinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kompiuterinė tomografija, stuburo kaklinės dalies kompiuterinė tomografija) išraše nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 19 d., 21.25 val. pacientui T. G. atlikus kompiuterinę tomografiją, galvos smegenų trauminių pakitimų, kaukolės lūžių nematyti. Kaklinės stuburo dalies trauminių pakitimų nematyti (1 t., b. l. 51).

2024 m. gruodžio 19 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (skubios medicinos gydytojas), ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraše nurodyta, kad pacientas T. G. atvyko su siuntimu iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos, siuntimo diagnozė: S00.85 Kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Ligos anamnezė: pareigūnas, nukentėjo darbo metu 2024 m. gruodžio 19 d., apie 18.00 val. Trenkė į veidą kitas asmuo, sąmonės praradęs nebuvo, pykino, nevėmė. Kreipėsi į Žalgirio klinikas, diagnozuotas skruostikaulio lūžis. Atsiųstas į RVUL dėl galvos smegenų traumos. Įvertinus būklę nustatyta, kad kairys skruostas patinęs, čiuopiant skausmingas. Išsižioti pilnai negali. Ties ausies apačia apie 1 cm diametro nelygiais kraštais paviršinė odos žaizdelė, rasoja. Siūti nereikia. Atlikus diagnostinius tyrimus, pateikta išvada: galvos smegenų trauminių pakitimų, kaukolės lūžių nematyti. Kaklinės stuburo dalies trauminių pakitimų nematyti (1 t., b. l. 52). ???

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 4200/2024 (01) nurodyta, kad, vadovaujantis T. G. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, T. G. nustatytas odos nubrozdinimas veido kairėje ties ausies spenelio priaugimo vieta, padarytas kietu, buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicinos pagalbos 2024 m. gruodžio 19 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu gali būti jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimas padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (suduodant vieną smūgį dešinės rankos kumščiu). Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimas yra plačios grupinės priklausomybės, todėl detaliau pasisakyti apie mechanizmą arba žalojusį įrankį nėra galimybės. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu (1 t., b. l. 59-60).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. G. pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, kuriame nurodė, kad kaltinamajame akte, kvalifikuojant kaltinamojo veiką, buvo remiamasi tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4200/2024(01), kuri buvo parengta tik remiantis pirminiais medicininiais duomenimis, neįvertinus vėlesnių, objektyvesnių ir išsamesnių medicininių išvadų, gautų po papildomų tyrimų, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas ne tik paviršinis sužalojimas, bet ir skruostikaulio bei viršutinio žandikaulio lūžiai. Skirtingai, nei nurodyta kaltinamajame akte ir specialisto išvadoje, nukentėjusiajam padarytas sužalojimas kvalifikuotinas ne kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimų skirti ligos išmoką matyti, kad dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų nukentėjusysis nedirbo nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. vasario 28 d., t.y. daugiau nei du mėnesius, tai reiškia, kad buvo padarytas ne nežymus sveikatos sutrikdymas, o nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis prašo teismo perkvalifikuoti kaltinamojo nusikalstamą veiką iš BK 286 straipsnio į BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2 t., b. l. 124-125).

Kartu su prašymu pateikti dokumentai:

2024 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) E027 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas dėl T. G., kuriame prie anamnezės nurodyta, kad po įvykio darbo metu 2024 m. gruodžio 19 d., kuomet nukentėjo, pareigūnas kreipėsi į Žalgirio klinikas, kur diagnozuotas skruostikaulio lūžis. Vėliau konsultuotas RVUL dėl galvos smegenų traumos. Išlieka galvos skausmas, pasvaigimas, nestabili būsena, dantenų nutirpimas, negali prasižioti dėl žandikaulio skausmo, valgo tik skystą maistą per šiaudelį. Sunku kalbėti, kas provokuoja stipresnius kūno skausmus, krenta kūno svoris. Taikytas gydymas: ramybės rėžimas, šilti skysčiai. (duomenys neskelbtini) pagal poreikį, pvz. (duomenys neskelbtini), vengti intensyvaus fizinio krūvio, sekti būklę dėl galvos traumos, siuntimas neurologo konsultacijai. Nedarbingumo pažymėjimas RVUL išduotas iki gruodžio 26 d. Susijusios diagnozės: S02.8 kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai, nustatymo data 2024 m. gruodžio 23 d., S00.95 galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas, nustatymo data 2024 m. gruodžio 23 d. (2 t., b. l. 128);

2025 m. sausio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) E027 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas dėl T. G., kuriame prie anamnezės nurodyta, kad rentgenologiškai veido kaulų, žandikaulių, dantų lūžimų nerasta. Įtartas kairės pusės skruosto lanko skilimas be poslinkio. Rekomenduota kontrolė po 2 mėnesių. Šiuo metu skundžiasi dantenų patirpimu, valgant kietą maistą jaučia skausmą skruoste, smilkinyje, kartais skauda galvą. Skundžiasi koordinacijos sutrikimu. Taikytas gydymas: siuntimas veido žandikaulių chirurgo konsultacijai, siuntimas neurologo konsultacijai, siuntimas odontologo konsultacijai. Susijusios diagnozės: S02.8 kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai, nustatymo data 2025 m. sausio 31 d., R51 galvos skausmas, nustatymo data 2025 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 127).

Specialistė D. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad teismo pateikti papildomi su nukentėjusiojo prašymu pateikti dokumentai, su kuriais ji susipažino, jos išvados nekeičia, naujų duomenų tuose dokumentuose nėra, jos išvada lieka nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl įtariamo skruosto lanko skilimo be poslinkio, pradžioje asmuo kreipėsi į Žalgirio kliniką, gydytojas jį apžiūrėjo ir aprašomojoje dalyje parašė, kad įtariamas skruosto lanko lūžis, toliau asmeniui buvo daromas rentgenas ir parašyta „veido kaulų, dantų, žandikaulio lūžių nėra“. Tam, kad patvirtintų visą tą dalyką, buvo daroma kompiuterinė tomografija ir vėl yra radiologo išvada, kad „veido kaulų, dantų, žandikaulio lūžių“ nėra. Tuomet atsitiko, kad toliau kreipiantis į Lazdynų ligoninę gydytojas rašė, kad nebe įtariamas, o Žalgirio klinikoje diagnozuotas skruostikaulio lūžis, nors jis nebuvo diagnozuotas. Lazdynų ligoninėje gydytojas dar kartą padarė kompiuterinę tomografiją ir dar kartą patvirtino, kad kaukolės skliauto pamato apimtų veido kalų lūžių nėra. Tam, kad neliktų abejonių, gavusi visus dokumentus, ji paprašė papildomų vaizdų, kad atsiųstų iš ligoninių, juos pateikė teismo medicinos gydytojai ir radiologei J. M. įvertinti pakartotinai, ji rašė tą patį, kad apimtų veido kaulų lūžių nestebi. Ruošdama išvadą, ji turėjo šituos duomenis, gruodžio 20 d. ji papildomai jų pareikalavo, gavo juos 2025 m. vasario 13 d., o išvadą surašė kovo 6 d. Tyrimas buvo pradėtas apžiūrėjus asmenį gyvai, paskui ji paprašė dokumentų ir vaizdinės medžiagos, galutinę išvadą pateikė kovo 6 d., tuo metu viskas buvo įvertinta ir nebuvo lūžių, tai patvirtino trys gydytojai iš skirtingų ligoninių. Jie nustatė odos nubrozdinimą, kas, jei nėra kažkokių papildomų sąlygų, sugyja be pasekmių. Galvos sumušimas ar sutrenkimas diagnozuotas nebuvo. Šiuo atveju dėl sužalojimų papildomas gydymas nebuvo reikalingas, o duomenų, kad būtų kažkokie papildomi sužalojimai, ji neturi.

Pateikti papildomi dokumentai, kad asmuo skundžiasi dantenų patirpimu, kad jaučia skausmą skruoste ir smilkinyje, kad kartais skauda galvą, kad skundžiasi koordinacijos sutrikimu, tai teismo medicinoje tiek skausmas, tiek nutirpimas nėra kažkokie objektyvūs rodikliai, jie jų negali objektyviai įvertinti. Skausmą galima ir suvaidinti, jie to nevertina. Jei būtų kalbama apie kažkokį nutirpimą ar nervo pažeidimą, tada turėtų būti daroma neurologo apžiūra ir specialiai tam, kad būtų įvertinti nervo pažeidimai, daroma elektroneurografija, šiuo atveju tas pataryta nebuvo arba bent jau ji neturi duomenų, kad buvo. Todėl ji šių aplinkybių objektyviai vertinti negali. Ji nemato tokių duomenų, kad šiame įvykyje būtų konstatuota smegenų trauma. Ji mano, kad gydytojas rašė su tokiu klausiamuoju, įvertinti dėl galimos smegenų traumos, kadangi ten lygtais buvo ir pykinimas, gal ir galvos pasvaigimas, kas galėtų nurodyti kažkokią tai galvos traumą, bet vėlgi, objektyvių duomenų nėra, tas nėra patvirtinta. Šiuo atveju yra pateikti siuntimai pas neurologą, bet neurologo išrašų ji nemato. Dėl pateiktų papildomų duomenų dėl nustatyto perdegimo tai nėra jos kompetencija, tą vertina psichologai-psichiatrai. Dėl gruodžio 20 d. neurologo konsultacijos, kur būtų įtariamas dešinio peties rezginio pažeidimas, tokio dokumento ji neturėjo. Ji turėjo tris šeimos gydytojo dokumentus. Jai teisiamojo posėdžio metu pateiktas susipažinti dokumentas, kuris rugsėjo 12 d. buvo pateiktas su nuotraukomis, nėra neurologo išrašas. Tai yra šeimos gydytojo išrašas-siuntimas, šį dokumentą ji turi. Jame šeimos gydytojas rašo „šiandien konsultuotas neurologo“, paties neurologo dokumentų nėra.

Sužalojimo mastas nėra nustatomas pagal tai, iki kada suteiktas nedarbingumas, sveikatos sutrikdymo masto taisyklėse nenurodyta, kad realiai žiūrint kaip gyja ir kokie yra sužalojimai ir neatsižvelgiant iki kada suteiktas nedarbingumas. Remtis nedarbingumu jie negali, nes kyla klausimas, dėl ko gydytojas išrašė nedarbingumą, ar dėl to, kad asmuo skundžiasi, kad skauda, nes skausmas nėra objektyvu. Jeigu kalbama apie koduotą perdegimo sindromo diagnozę, tai yra ne jos kompetencija, ne jos kvalifikacija, tai yra gydytojų psichologų-psichiatrų darbas.

Teikdama išvadą ji matė patį asmenį, jį apžiūrėjo gruodžio 20 d., jie visada aprašo prie apžiūros, tai nurodyta 4 išvados lape. Tai, ką ji rašė, iš principo ir matosi byloje pateiktose nukentėjusiojo veido fotonuotraukose (2 t., b. l. 81), tai yra nubrozdinimas, pasidengęs sudžiūvusiu krauju, apie patinimą ji nerašė, reiškia jo nematė. Jei būtų mačiusi patinimą apžiūros metu, jis būtų užfiksuotas. Patinimas galėjo atsirasti ir vėliau, arba galėjo būti praėjęs. Įvykis buvo iš vakaro, jei buvo naudojami ledo paketai, ji galėjo patinimo ir nebematyti. Iš nuotraukų jie sužalojimų nevertina, nes nėra mastelių, neaišku, kas fotografavo, koks apšvietimas, koks kampas, labai daug niuansų. Pateiktose nuotraukose matosi, kad krenta šešėlis, neįmanoma atsakyti, ar matomas patinimas, ar šešėlis, todėl jie nevertina iš fotonuotraukos. Dėl to, ar nugaros skausmai galėjo būti smūgio kumščiu į veidą pasekmė, tai vėlgi, iš tų medicininių dokumentų, kuriuos ji turi, kai nukentėjusysis buvo pas ją gruodžio ir sausio mėnesiais, jis nesiskundė šiais dalykais, objektyviai ji to nemato. Dėl to, ar nustatyti sužalojimai galėjo įtakoti tai, kad asmuo negalėjo kurį laiką valgyti, tai ji matė odos nubrozdinimą, kuris neturėtų turėti įtakos išsižiojimui ir panašiai, o skausmas yra neobjektyvus požymis, jo vertinti ji negali. Žandikaulio sumušimas turi turėti objektyvią išraišką, kaip taisyklė, yra mažų mažiausiai keli kriterijai, tai yra skausmas, kažkoks patinimas, paraudimas, išburkimas, objektyviai šių požymių ji neturi. Išvados 2 puslapyje, prie įvykio aplinkybių, yra užfiksuota, ką sakė pacientas, jis teigė, kad „šiuo metu išlieka galvos skausmas, teigia, kad negali pilnai išsižioti“. Vėlgi, atkreipia dėmesį, kad Žalgirio klinikoje pats pirmas apsilankymas pas gydytoją 19 val., iškart po įvykio, kuomet nukentėjusiajam buvo suteikta pirminė pagalba, gydytojas rašė „sąkandis nesutrikęs, išsižiojimas neskausmingas“, taigi, vėl yra du prieštaravimai, kurių ji objektyviai vertinti negali.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Vyriausiojo postinio A. B. 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 19 d., 18.49 val. į Vilniaus apskrities VPK OVS pagal įvykį ROIK 0124000783424 pristatytas D. L., kuris atsisakė pasitikrinti girtumo laipsnį (pūsti į alkotesterį), iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija sutrikusi, neneigė gėręs alkoholį, sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi agresyviai, todėl buvo patalpintas į LSP ir prisegtas prie suoliuko, panaudojant spec. priemonę- antrankius (1 t., b. l. 16).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimu nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis D. L., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino. Nors kaltinamasis neginčijo to, kad sudavė smūgį, tačiau teigė, kad tai padarė gindamasis, suveikus savisaugos instinktui, taip pat nesupratęs, kad suduoda policijos pareigūnui. Anot kaltinamojo paaiškinimo, jis nesuprato, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas, priešais jį sustojo automobilis, kuris jį apakino ilgosiomis šviesomis, todėl jis nematė, kad tai policijos tarnybinis automobilis, nematė įjungtų švyturėlių, taip pat nesuprato, kad iš automobilio išlipę asmenys yra policijos pareigūnai, kadangi, būdamas apakintas, matė tik neaiškius siluetus. Kai vienas iš tų siluetų jam spyrė į kelio sritį, jis pajuto skausmą ir gindamasis vieną kartą trenkė siluetui, pataikydamas galimai į galvą. Tačiau tik po to, kai prieš jį buvo panaudotas elektrošokas, jis suprato, kad tie asmenys buvo policijos pareigūnai. Kaltinamasis taip pat neneigė, kad su savimi turėjo kirvį, tačiau teigė negirdėjęs jam duodamų komandų padėti kirvį, jį nusprendė padėti pats.

Tačiau teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo nurodyta įvykių versija, kadangi jai prieštarauja kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, pažymėtina, kad iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog policija į įvykio vietą vyko būtent pagal paties kaltinamojo pranešimą, kurio metu jis nurodė, jog yra ginkluotas. Iš šio skambučio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad D. L. tiek BPC operatorei, tiek, sujungus pokalbį su policija, policijos pareigūnui nurodė, kad turi ginklą, BPC operatorei patikslino, kad tai yra AK tipo automatas, o pareigūnui nurodė „galiu jus visus pašaudyti“. Taigi, pagal paties kaltinamojo skambučio metu nurodytą informaciją, pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, kad jis gali būti ginkluotas šaunamuoju ginklu, todėl pavojingas tiek jiems, tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, negalėjo paaiškinti, kodėl sakė, kad turi ginklą. Skambindamas jis buvo labai susijaudinęs, norėjo iškviesti pagalbą, galimai taip pasakė, kad atvyktų tikrieji pareigūnai. Kai jį sujungė su policija, jis nežinojo, kad ten policija, jam nebuvo aiškių atsakymų. Jo pasakymas „galiu visus iššaudyti“ buvo savisaugos instinktas, kad apsigintų tuo metu, kad jo nenušautų. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo parodymais neturi pagrindo tikėti. Visų pirma, iš pokalbio garso įrašo matyti, kad kaltinamasis pokalbio su BPC operatore metu pats nurodė, kad ją girdi puikiai. Prieš sujungdama su policija, BPC operatorė jį informuoja, kad sujungs tiesiogiai su policija, kaltinamasis su tuo sutinka. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo tikėti, kad kaltinamasis, kaip jis nurodė teisiamojo posėdžio metu, neva nesuprato, kad jis kalbėjo su policija. Iš tolesnio pokalbio matyti, kad, kalbėdamas su policijos pareigūnu, D. L. buvo informuotas, kad pas jį važiuoja ekipažas, tai buvo pakartota du kartus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodo kaltinamasis savo parodymuose, iš skambučio BPC jis ne tik suprato, kad susisiekė su policija, bet ir suprato arba privalėjo suprasti tai, kad pagal šį jo skambutį į įvykio vietą, kurią jis nurodė, bus iškviestas policijos pareigūnų ekipažas. Pažymėtina ir tai, kad, duodamas parodymus teisme, kaltinamasis kaip paaiškinimą, kodėl nurodė esąs ginkluotas, nurodė, jog tuo siekė, kad atvyktų „tikrieji pareigūnai“. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad jis pats siekė, jog į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai ir galėjo bei turėjo numatyti, kad po tokio skambučio būtent tai ir įvyks.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, kad, atvykus policijos pareigūnų T. G. ir M. K. ekipažui, jis neva nesuprato, jog atvykę ir su juo bendraujantys asmenys yra policijos pareigūnai, net jei kaltinamasis buvo apakintas automobilio šviesų, kaip pats teigia. Iš policijos pareigūnų T. G. ir M. K. teisme duotų parodymų, taip pat iš M. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių matyti, kad jie, atvykę į įvykio vietą, pamatė, kad kaltinamasis rankoje laiko kirvį, todėl pokalbio metu daug kartų davė jam nurodymą padėti ar numesti kirvį. Nors atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nepasitvirtino aplinkybė, kurią teigė nukentėjusysis T. G., bei kurią savo tarnybiniame pranešime nurodė M. K., t.y. kad jie, duodami nurodymus kaltinamajam padėti kirvį, taip pat sakė žodį „Policija“, kadangi kad iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo, taip pat peržiūrėjus šiuos vaizdo įrašus teisiamajame posėdyje, girdėti, jog žodžio „Policija“ nei vienas iš pareigūnų nei karto nepasakė. Vis dėlto, nors tai ir patvirtina kaltinamojo D. L. parodymus, kad link jo ėję asmenys jam neprisistatė, kaip policijos pareigūnai, tačiau anksčiau aptartų aplinkybių visuma teismui, kaip jau minėta, nekelia abejonių, kad kaltinamasis ir policijos pareigūnams nepasakius „policija“ turėjo suprasti, kad bendrauja būtent su policijos pareigūnais.