- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-495-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28366-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas, Vytautas Merkšaitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nukentėjusiojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo B. A. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. B. A. perduotas laiduotojo N. A. atsakomybei pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš B. A. nukentėjusiajam D. Š. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 376,17 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 650 Eur jo turėtų atstovavimo išlaidų, o nukentėjusiojo D. Š. gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 2 705,19 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. B. A., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. birželio 15 d., apie 8.00 val., viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, UAB „Stoties turgus“, esančioje M. K. Čiurlionio g. 25, Kaune, tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebęs už drabužių ties krūtine nukentėjusiajam D. Š. – sudavė vieną smūgį galva į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės, po ko D. Š. atsistojus vieną kartą įspyrė į koją, o jam nukritus ant žemės ne mažiau dviejų kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus rankomis sugriebęs nukentėjusiajam už kojos, kėlė ją į viršų nuo ko D. Š. nukrito ant žemės, tokiu būdu savo tyčiniais veiksmais jį sužalodamas ir padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, muštine žaizdele apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1, 2-o dantų sumušimu, dešinio žastikaulio išorinio antkrumplio skeveldrinio įspaustinio ir dešinio stipinkaulio galvos skeveldriniu lūžiais su dešinės alkūnės kaulų išnirimu, nes dėl dešinio žastikaulio išorinio antkrumplio skeveldrinio įspaustinio ir dešinio stipinkaulio galvos skeveldrinio lūžių su dešinės alkūnės kaulų išnirimu D. Š. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis D. Š. prašo šį Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti ir iš B. A. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o tenkinus apeliacinį skundą priteisti 150 Eur advokato išlaidoms apmokėti.
2.1. Skunde nurodo, kad sprendžiant patirtos neturtinės žalos dydį teismas nepakankamai įvertino jam pateiktus medicininius duomenis apie dar besitęsiančius ilgalaikius neigiamus padarinius jo sveikata bei neaiškią visiško pasveikimo perspektyvą. Dar tebenešioja sužalotos alkūnės įtvarą, ta anka gali kelti tiktai ribotą svorį, negali sportuoti taip, kaip anksčiau, ir nežinia ar galės tai daryti ateityje. Sužalotoje rankoje visam gyvenimui liks sąnario implantas, pažeisti kaulai sutvirtinti metalinėmis detalėmis. Nors paskutinio tyrimo VšĮ Kauno miesto poliklinikoje metu buvo nustatyta, kad būklė po stipinkaulio galvos endoprotezavimo, protezo padėtis gera, detaliam periartikulinių minkštųjų audinių įvertinimui tikslingas UG (tyrimas ultragarsu), o esant galimybei – MR (magnetinis rezonansas). Galimas variantas, kad bus siunčiamas į komisiją nustatyti darbingumo lygį. Komentuojama situacija dėl neaiškios gydymo ir pasveikimo perspektyvos, jo darbinės veiklos dabar ir ateityje laiko jį nuolatiniame nerime. Turi nuolat vaikščioti pas gydytojus, ilgai laukti eilėse, ilgai laukti tyrimo rezultatų, o tai jį, kaip veiklų žmogų, itin slegia. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo – ar jis gailisi, ar kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo, stengiasi atlyginti žalą, ar kaip nors kitaip švelninti savo nusikalstamos veikos padarinius. Nuo įvykio dienos iki antrojo teismo posėdžio kaltinamasis jo neatsiprašė, nepasiteiravo apie jo sveikatos būklę, nors buvo susitikę ne kartą. Priešingai, po įvykio dar ilgą laiką tarp turgaus prekeivių šaipėsi iš jo, dėl įvykio kaltino jį patį, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, melavo, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis sutiko, kad B. A. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tikros ir nuoširdžios atgailos iš jo pusės taip ir nepajuto. Toks jo savanoriškas dalies žalos atlyginimas jo įsitikinimu buvo vėlyvas ir sąlygotas ne dėl atgailos ar noro padėti, bet dėl procesinės galimybės būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sukūrimo, o tuo pačiu ir sumažinti artėjančią prievolę atlyginti žalą, kurią priteis teismas. Jam ši aplinkybė yra labai svarbi, kadangi su B. A. greičiausiai teks ir toliau dirbti toje pačioje vietoje, dažnai matytis. Būtent nuoširdi, o ne apsimestinė atgaila leistų jam saugiai jaustis, dirbti be įtampos, sąžiningai konkuruoti. Šios, aplinkybės būtent ir akcentuoja jo patirtos neturtinės žalos dalyką, kas vertintina didesne pinigine kompensacija nei ta, kurią nustatė pirmos instancijos teismas. Mano, kad nustatydamas mano patirtos neturtinės žalos dydį teismas nepagrįstai komentavo kasacines nutartis, kadangi jose nebuvo nagrinėjami klausimai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, o buvo keliami klausimai dėl kaltės, kaltės formos, būtinosios ginties, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės B. A. prašo D. Š. apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nukentėjusiojo D. Š. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam D. Š. išspręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.
8. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
9. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam D. Š. iš nuteistojo B. A. priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, muštine žaizdele apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1, 2-o dantų sumušimu, dešinio žastikaulio išorinio antkrumplio skeveldrinio įspaustinio ir dešinio stipinkaulio galvos skeveldriniu lūžiais su dešinės alkūnės kaulų išnirimu, yra aiškiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teisės taikymo aspektu patikrinusi teismo nuosprendį dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo – ar jis gailisi, ar kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo, stengiasi atlyginti žalą, ar kaip nors kitaip švelninti savo nusikalstamos veikos padarinius, tačiau nuo įvykio dienos iki antrojo teismo posėdžio kaltinamasis jo neatsiprašė, nepasiteiravo apie jo sveikatos būklę, nors buvo susitikę ne kartą, tikros ir nuoširdžios atgailos iš jo pusės taip ir nepajuto. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo nėra veiksnys, lemiantis nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgiama į asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., kurie yra kilę iš padarytos nusikalstamos veikos, o ne iš vėlesnio kaltininko elgesio.
11. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o civilinio ieškinio klausimas išspręstas tinkamai.
12. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, o jį keisti jokio įstatyminio pagrindo nėra.
13. Nukentėjusysis D. Š., tenkinus apeliacinį skundą, prašė priteisti 150 Eur advokato išlaidoms apmokėti. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko tik pagal nukentėjusiojo D. Š. apeliacinį skundą, todėl jo apeliacinį skundą atmetus nėra pagrindo nukentėjusiojo patirtų 150 Eur išlaidų išieškoti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. A..
14. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiojo atstovas pateikė UAB „Nemuno vaistinė“ ir VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ kvitus, kurie patvirtina nukentėjusiojo išlaidas už vaistus ir rašytinės medžiagos pateikimą (t. 3, b. l. 87). Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamuoju atveju apeliaciniame skunde neprašoma papildomai priteisti turtinės žalos, be to, civilinis ieškinys byloje yra nagrinėjamas toks, koks buvo pateiktas ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo atstovo prašymas priteisti 30,13 Eur turtinės žalos atlyginimą paliekamas nenagrinėtas ir nukentėjusiajam išaiškintina, kad jis dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl nusikalstamos veikos, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nukentėjusiojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.