Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei (vaizdo nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. kovo 24 d. epizodas) – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 3 d. epizodas) – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme jo išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 24 d. 21.20 val. iki 2024 m. kovo 25 d. 12.24 val.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio M. J. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 144,70 Eur civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas, šią sumą išieškant iš M. J..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. J. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo M. J. apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat ir nusikalstamų veikų kvalifikacija, o nesutinkama tik su teismo sprendimu nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bausmės individualizavimo ir sprendimo netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

7. M. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas nuteistajam paskyrė už vieną veikos epizodą 5 mėnesių, o už kitą – 6 mėnesių trukmės realaus laisvės atėmimo bausmę, šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmių nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. Individualizuodamas bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), įvertino, jog nenustatyta M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė būdamas anksčiau teistu už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas laikoma nusikaltimų recidyvu, o pats M. J. – recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo M. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – turi gyvenamąją vietą, niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 90–92) teisiamas net keturioliktą kartą, teistumai neišnykę, anksčiau ne kartą teistas ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ankstesnių teistumų metu jam buvo taikytas ir bausmės atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 61–75). M. J. ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, nuobaudos neįvykdytos (2 t., b. l. 86–89). Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimui aplinkybės, jog nuteistais su nukentėjusiąja sudarė santuoką, reikšmės neturi, nes jie ir nusikalstamų veikų metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, dėl ko pagrįstai buvo laikomi šeimos nariais. Be to, antroji nusikalstama veika padaryta jau nukentėjusiajai būnant nėščiai ir tai nuteistojo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko ši aplinkybė negali būti ir lemianti švelnesnės bausmės skyrimą. Nors skunde nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis ir jo sutuoktinė yra nusprendę vesti blaivų gyvenimo būdą, lankytis pas specialistus, tačiau pažymėtina, kad iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktų papildomų dokumentų – VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto Socialinių paslaugų centro 2024 m. rugsėjo 19 d. sudaryto pagalbos plano matyti, jog pati nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad M. J. kartais pavartoja alkoholio, bet tuo metu namie nebūna, išeina pas sesę ar draugus, o pats nuteistasis specialistams nurodęs, jog vartoja alkoholio potraukį slopinančius medikamentus, kas rodo, jog nuteistasis dar nėra visiškai atsisakęs alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina prokurorės apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytai pozicijai, jog nuteistajam atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, joje yra užtikrinama tiek ten kalinčių asmenų sveikatos priežiūra (dėl nuteistojo nurodomų turimų sveikatos problemų), tiek ir užtikrinamas alkoholizmo gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam būnant struktūruotoje aplinkoje, kurioje alkoholis yra visiškai uždraustas bei kurioje nuteistiesiems yra pritaikytos specialios programos kovai su priklausomybėmis, yra tik padidinama tikimybė, kad nuteistasis iš tiesų spręs turimos priklausomybės problemą.

12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad skiriant bausmę nuteistajam buvo neatsižvelgta į tai, kad ir pati nukentėjusioji sudavinėjo smūgius apeliantui, buvo pasiėmusi peilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji neneigė, jog gindamasi nuo smurtaujančio sugyventinio, galimai jam perdrėskė veidą. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nuteistasis nenurodė aplinkybių, kad jo atžvilgiu nukentėjusioji būtų naudojusi smurtą ir, kad jam būtų buvęs sukeltas fizinis skausmas, priešingai, teigė, kad jokių pretenzijų nukentėjusiajai neturi. Kad nukentėjusioji buvo pasiėmusi peilį taip pat negali būti laikoma aplinkybe, į kurią turėtų būti atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu M. J. nenurodė jokių aplinkybių, kad nukentėjusioji būtų bandžiusi peilį panaudoti prieš nuteistąjį ar juo grasintų. Be to, skunde nurodoma aplinkybė, kad ir pati nukentėjusioji turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo taip pat niekaip neįtakoja nuteistajam skirtinos bausmės, kadangi individualizuojant bausmę yra vertinamos aplinkybės susijusios su M. J., o ne nukentėjusiąja. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių dėl ko būtų pripažinta, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas ir tai įtakojo M. J. nusikalstamų veikų padarymą. Atsižvelgiant į visa, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos ar esminės, kurios leistų nuteistajam švelninti jam skirtą bausmę.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, M. J. paskirtų bausmių pagrindo keisti nėra. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrino, jas iš dalies sudedant, ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesių terminui. Teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų, asmenybės pavojingumui, todėl teigti, jog galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per griežta ar pažeidžia teisingumo bei proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laikytina teisinga, proporcinga, paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, dėl to nešvelnintina.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaikymo

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybės lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, jie susitaikė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sąlyga atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimui konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

16. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir pripažino savo kaltę, tačiau skundžiamame teismo nuosprendyje nėra nurodytos aplinkybės, dėl ko teismas šio prisipažinimo nelaikė M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vis tik, teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaip jau minėta, asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu M. J. tvirtino, kad nusikalstamų veikų nepadarė ir tik perdavus bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, suprasdamas apie baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą, pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad blogai vertina savo veiksmus, jis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido (2 t., b. l . 143). Pagal teismų praktiką, asmens nuoširdus gailėjimasis yra pripažįstamas tada, kai jis laisva valia prisipažįsta, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pvz. atsiprašo), kas rodo nusikaltusio asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Vis tik teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jau ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. balandžio 16 d. apklausiant įtariamąjį jis buvo nurodęs, kad su nukentėjusiąja susitaikė, gyvena kartu (2 t., b. l. 25), tačiau kaltę neigė ir teigė, kad nusikalstamų veikų nedarė, o jei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai nebent pats gindamasis nuo nukentėjusiosios (2 t., b. l. 21-22). Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra nuoširdus, o vertintinas kaip siekis išvengti griežtos bausmės, dėl ko pagrįstai M. J. nebuvo pritaikyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

17. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

18. Kaip matyti iš aptariamos įstatymo nuostatos, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, asmeniui atitinkant straipsnyje nustatytus kriterijus, nėra imperatyvus, o teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu individualiu atveju nuspręsti, ar konkrečiam asmeniui pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą bus pasiekti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės M. J. apibūdina kaip asmenybę, linkusią nusikalsti, todėl BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šias veikas padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas – negali būti pasiekti M. J. būnant laisvėje, todėl M. J. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Su tokiu sprendimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip jau minėta, nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau keturioliktą kartą. Jis eilę kartų teistas ir už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir už panaudotą smurtą prieš savo šeimos narius (BK 140 straipsnio 2 dalis). Praeityje jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai teigiamos įtakos jam neturėjo, nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, dėl ko jis ne kartą atlikinėjo ir jam skirtas realias laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos manymu, M. J. paskirta bausmė pasieks savo tikslus tik realiai jam atliekant skirtą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų

19. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo M. J. skiriamą bausmę, teisingai parinko tiek apeliantui skirtinos bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, pagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis paliktinas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. J. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.