- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-38-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00903-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- V. K., V. V., R. B., T. R., B. N., N. Š., M. B., G. J.
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Kurpė“, UAB „Žaidas“, UAB „Vitae Litera“, V. P.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant atsakovams V. K., V. V., R. B., T. R., B. N. (ir trečiojo asmens DNSB „Kurpė“ atstovei), atsakovių V. K., V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N. atstovei advokatei G. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1585-894/2012 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams V. K., V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N., T. R., tretiesiems asmenims UAB „Žaidas“, UAB „Vitae Litera“, DNSB „Kurpė“, V. P. ir atsakovų V. K., V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N., T. R. priešieškinį ieškovei R. P., tretiesiems asmenims UAB „Žaidas“, UAB „Vitae Litera“, DNSB „Kurpė“, V. P. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2009-12-18 Kauno miesto(duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 5 butų savininkų posėdžio protokolu Nr. 1 priimtą nutarimą „Nemokėti UAB „Žaidas“ šiuo metu reikalaujamos sumos po 15 litų už 1 kv.m.“, priteisti iš atsakovų subsidiariai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2002-08-06 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. RJ-12199 įsigijo butą(duomenys neskelbtini), Kaune. 2005 m. atlikus remontą, pradėjo drėkti virtuvės lubos, kurios yra dengtos tinklo plokšte, suplyšo plokštės siūlės, vanduo pradėjo tekėti elektros laidais. 2006-05-05 Kauno miesto savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“ raštu Nr. 5-1-P74 pranešė, jog stogo dangai būtina atlikti kapitalinį remontą. Nors SĮ „Santakos butų ūkis“ teisių perėmėjas UAB „Žaidas“ vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu turėjo imtis priemonių administruojamam turtui išsaugoti, tačiau be bendraturčių sutikimo veiksmų nesiėmė. 2009-09-08 UAB „Žaidas“ viešo paskelbimo būdu (iškabinant pranešimus ant laiptinių durų) informavo apie susirinkimą. Įvykusio susirinkimo metu, dalyvaujant UAB „Žaidas“ atstovui V. P., susirinkime dalyvavę aštuoni gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 5 bendraturčiai nutarė namo įgaliotine išrinkti ieškovę. Taip pat nutarė, jog būtinas gyvenamojo namo stogo remontas – čerpių stogo dangą pakeičiant skardine danga. Nutarė pradedant nuo rugsėjo mėnesio 3 mėnesius rinkti po 15 už 1 m² nuo bendro naudingo gyvenamojo ploto, po to likutį pagal tikslinę sąmatą patikslinti. Per tris mėnesius stogo remontui bendraturčiai turėjo sumokėti apie 29 974,95 Lt, tačiau niekas nemokėjo. 2009-12-18 ieškovė savo bute pateikė bendraturčiams susipažinti stogo dangos projektą. Susirinkime dalyvavę bendraturčiai pasisakė, kad stogą remontuoti reikia, tačiau žiemą jie neišgali skirti lėšų stogo remontui. Susirinkime protokolas nebuvo rašomas, joks nutarimas nebuvo priimtas. 2009-12-28 V. K. pateikė ieškovei susipažinti jos teigimu T. R. surašytą protokolo projektą. 2009-12-18 protokolo projekto originalą ieškovė pasiliko sau. T. R. gruodžio 29 d. grąžino protokolo projekto kopiją, kurioje pažymėjo, jog „susipažino“. 2009-12-30 UAB „Staterma“ pradėjo stogo remonto darbus. 2010-01-07 UAB „Žaidas“ ieškovei pateikė 2009-12-18 protokolą, besiskiriantį savo turiniu nuo minėto protokolo projekto. Jis nebuvo viešai paskelbtas, nebuvo pateiktas susipažinti ieškovei. 2009-12-18 protokolo projekte nurodyta, jog ieškovė yra prieš nutarimą, nors ieškovė nebalsavo dėl šio nutarimo. UAB „Žaidas“ pateiktą protokolą pasirašė: V. N., R. B. (tokie asmenys nuosavybės gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) g. 5 neturi); V. K. N. Š., M. B., G. J., B. N.. Jame nutarta „Nemokėti UAB „Žaidas“ šiuo metu reikalaujamos sumos po 15 litų už 1 kv.m. Sulaukti Vyriausybės patvirtintų „kiauro stogo“ kaupiamųjų mokesčių įstatymo. Išsirinkti iš namo savininkų atsakingą už šių kaupiamųjų lėšų priežiūrą. (duomenys neskelbtini) g. 5-ojo namo stogo remontą atlikti dalinį ir tik iš kaupiamųjų lėšų, kurios bus numatytos naujame Vyriausybės nutarime nuo 2010 01 01.“ 2009-12-18 nutarimas prieštarauja galiojančiam ir jau teisines pasekmes sukėlusiam 2009-09-08 nutarimui. Pagal pateiktas sąskaitas bendraturčiai yra skolingi UAB „Žaidas“. Yra paruoštas stogo remonto darbų projektas. Sudaryta sutartis dėl stogo remonto darbų. UAB „Staterma“ pradėjo remonto darbus. Ieškovės žiniomis UAB „Žaidas“ už namo stogo remontą yra sumokėjęs rangovui avansą (1 t., 3-6 b. l.). Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė D. J. paaiškino, kad šiuo metu atliktas dalinis stogo remontas ieškovės ir UAB „Litera“ lėšomis (4 t., 161 b. l.). Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį priešieškinio dalyje.
Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2009-09-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 5 patalpų savininkų susirinkimo protokole užfiksuotus sprendimus (a) namo įgaliotine išrinkti R. P., (b) stogo remontą pripažinti būtinu, stogo dangą pakeisti vietoj čerpių į skardą, užsakyti architekto paslaugas ir (c) nuo rugsėjo tris mėnesius rinkti po 15 Lt/ m², po to likutį pagal tikslinę sąmatą patikslinti. Nurodė, kad 2009-09-08 vykusio susirinkimo metu nebuvo svarstomi protokole nurodyti tariamų sprendimų projektai ir dėl jų nebuvo balsuojama. Diskusijos forma taip pat buvo aptarta galimybė pradėti palaipsniui kaupti lėšas stogo remontui, jeigu būtų nuspręsta remontuoti stogą. Protokolas neatspindi tikrosios 2009-09-08 susirinkimo eigos galimai dėl to, kad jį pildė ne susirinkimo sekretore išrinkta bendrasavininkė R. B., o administratoriaus UAB „Žaidas“ atstovas V. P.. Aplinkybę, kad bendraturčiai nebalsavo už protokole užfiksuotų tariamų sprendimų priėmimą, įrodo ir jų elgesys po susirinkimo. Pirma, bendraturčiai nemokėjo administratoriui UAB „Žaidas“ po 15 Lt/m² kaupiamųjų lėšų. Antra, dėl susidariusios situacijos bendraturčiai 2009-12-18 vykusiame susirinkime absoliučia balsų dauguma (9 iš 10) priėmė priešingus sprendimus, t. y. nusprendė nemokėti administratoriui UAB „Žaidas“ po 15 Lt/ m² kaupiamųjų lėšų ir nedaryti namo stogo remonto iki bus sukauptos jam atlikti reikalingos lėšos. Trečia, bendraturčiai ne kartą kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu į administratorių dėl susidariusios situacijos, nurodydami jam, kad 2009-09-08 protokolo turinys neatitinka jų valios ir kad jame užfiksuoti tariami sprendimai negalioja. Ketvirta, bendraturčiai nedavė sutikimo administratoriui UAB „Žaidas“ atlikti kapitalinį namo stogo dangos remontą. 2009-09-08 protokole užfiksuoti tariami sprendimai pažeidžia bendraturčių interesus. Administratoriaus vienašališkai nustatyta stogo remonto kaina yra neprotingai didelė. Bendraturčiai yra nepajėgus sumokėti tokios kainos už stogo remontą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais 2009-09-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) g. 5 patalpų savininkų susirinkimo protokole užfiksuotus sprendimus „(a) namo įgaliotine išrinkti R. P., (b) stogo remontą pripažinti būtinu, stogo dangą pakeisti vietoj čerpių į skardinę, užsakyti architekto paslaugas ir (c) nuo rugsėjo tris mėnesius rinkti po 15 Lt/m², po to likutį pagal tikslinę sąmatą patikslinti“. Priteisė iš ieškovės atsakovams po 34,37 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir po 487,50 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 152,18 Lt pašto išlaidų valstybei.
Dėl stogo atitikimo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus – ginčo namo stogo apžiūros aktus (t. 1, b. l. 25, 48-49, 144-145, 146) ekspertizės akto išvadas (t. 2, b. l. 45-47), sprendė, kad jie neįrodo aplinkybės, kad stogas yra avarinės būklės ir kad jis neatitinka bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, taip pat byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog buvo surašytas STR 1.12.05:2002 22 punkte nurodytas apžiūros aktas, kuriame būtų užfiksuota ginčo stogo kritinė būklė. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutiko su ieškovės, trečiojo asmens V. P. ir UAB „Žaidas“ atstovės A. Č. (4 t. b. l. 159, 165) argumentais, jog stogo remontą buvo būtina pradėti nedelsiant (2009-12-30), kadangi jis neatitiko namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, stogo būklė buvo avarinė. Kompleksiškai aiškindamas teisės normas, teismas darė išvadą, jog dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo sprendimus priima administratorius, o ne bendraturčiai. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, jog nėra įrodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune, stogas 2009 metais neatitiko bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų.
Dėl 2009-12-18 sprendimo teisinės galios. Teismas nurodė, kad bendraturčių sprendimas „Nemokėti UAB „Žaidas“ šiuo metu reikalaujamos sumos po 15 litų už 1 kv.m“ buvo priimtas laikantis CK 4.85 straipsnio reikalavimų, t.y. už tokio sprendimo priėmimą pasisakė daugiau kaip pusė namo butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. jų valia yra aiškiai ir vienareikšmiškai išreikšta bei atitinka įstatymo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) tikslus. 2009-12-18 protokole (t. 1, b. l. 35) vietoje buto Nr. 2 savininkės V. V. bei buto Nr. 5 savininkės R. B. įrašytas pavardes V. N. ir R. B. teismas vertino kaip rašymo apsirikimą. Teismo nuomone, butų savininkų valios pripažinimas niekine tik dėl teisės aktuose (CK 4.85 straipsnis, Administravimo nuostatų 13 punktas, 16 punktas) nustatytos susirinkimo sušaukimo, sprendimo paskelbimo tvarkos nesilaikymo, ne tik prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, teistų lūkesčių principams, bet ir paneigtų pačią butų savininkų teisę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo. Todėl vien procedūrinių reikalavimų nesilaikymas, negali paneigti bendraturčių išreikštos valios teisėtumo. Teismas nurodė, kad asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti, kad vienu ar kitu būdu būtų apginta nuo pažeidimų bet kieno teisė, neapibrėžtų asmenų teisė. Asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovės atstovė advokatė D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu dalinis stogo remontas yra atliktas (t. 4, b. l. 161), t.y. grėsmė ieškovės butui pašalinta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad likusi nepakeista stogo dalis būtų avarinės būklės, ir kad ją būtina nedelsiant remontuoti. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad 2009-12-18 protokole užfiksuoti bendraturčių sprendimai kaip nors pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, todėl ieškinį atmetė (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl priešieškinio reikalavimų. Kadangi tarp namo bendraturčių kilus ginčui dėl sprendimų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimais teisėtumo, nagrinėjamos bylos atveju šalimis yra patys bendraturčiai, todėl ieškovei laikantis priešingos nei kitų bendraturčių pozicijos dėl 2009-09-08 susirinkimo eigos ir rezultato bei šia pozicija grindžiant savo reikalavimus atsakovams, ji laikytina tinkama atsakove dėl 2009-09-08 protokole užfiksuotų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Vadovaujantis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, teismas konstatavo, jog 2009-09-08 susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Pavyzdinių nuostatų 11 punktą ir Administravimo nuostatų 13 punktą, t.y. nesant tam tinkamo teisinio pagrindo, nes Administravimo nuostatų 13 punkte nurodyta, jog susirinkimas organizuojamas tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl: 1) darbų apimties, 2 ) lėšų kaupimo būdo; 3) jų panaudojimo tvarkos. Taip pat susirinkimo protokole užfiksuotų sprendimų turinys neatitinka Administravimo nuostatų 13 punkte įtvirtintų tokio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad susirinkime bendraturčiai nesvarstė ir nenusprendė dėl esminių klausimų: darbų apimties, bendros stogo remonto darbų kainos, dėl datos, kada darbai turėtų būti pradėti vykdyti, bendraturčiams nebuvo pateikta susipažinimui projektinė dokumentacija. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovai neišreiškė valios priimti 2009-09-08 daugiabučio namo Kurpių g. 5 patalpų savininkų susirinkimo protokole UAB „Žaidas“ darbuotojo V. P. užfiksuotus sprendimus. Todėl surašant šį protokolą ir vykdant jame užfiksuotus sprendimus, buvo pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai.
Dėl ieškinio senaties. Ieškovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą priešieškiniui pareikšti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami namo bendraturčių, kaip fizinių asmenų grupės (nesančios juridinio asmens organu), susirinkimo protokole užfiksuoti sprendimai, todėl CK 1.125 straipsnio 4 dalies norma netaikytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, kad nagrinėjant bylą, mokama advokatės ir advokato padėjėjo teisinė pagalba atsakovams buvo suteikta bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika, advokatės ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos, kurias apmokėjo T. R. ir DNSB „Kurpė“, teismas priteisė atsakovams kaip pagrįstas ir įrodytas : 3 900,00 Lt (2 400,00 Lt +1 300,00 Lt+200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, t.y. kiekvienam po 487,50 Lt, taip pat 275 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, t. y. kiekvienam po 34,37 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes neteisingai traktavo 2009-09-08 bendraturčių nutarimų ir 2009-12-18 nutarimo prasmę, neteisingai apibrėžė teisines pasekmes, kurias sukūrė minėti nutarimai, taip pat atmesdamas ieškinį ir patenkindamas priešieškinį, pasisakydamas dėl nutarimų priėmimo procedūrinių aspektų rėmėsi tomis pačiomis normomis, bet pats sau prieštaraudamas skirtingai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias nutarimo priėmimo procedūras. Nurodo, kad teismas, padaręs išvadą, jog ieškovė įrodė, jog stogui reikalingas remontas ir atmesdamas ieškinį dėl nutarimo nekaupti lėšas konkretaus bendro naudojimo objekto - stogo, remontui bei patenkindamas reikalavimą, leidžiantį bendraturčiams nekaupti lėšų stogo remontui, įteisimo bendraturčių neveikimą, bendro naudojimo objektų nepriežiūrą, sąlygojo avarinės situacijos atsiradimą, jeigu laikė, jog tokios nėra. Teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, jog stogas avarinis ir kad jis neatitinka bendro naudojimo objekto naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, ši teismo išvada nepagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma bei sąlygoja teismo atsisakymu priimti naujus įrodymus, be to, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Mano, kad nepagrįsta teismo išvada, jog tik balsų dauguma nusprendus atlikti bendro naudojimo objekto remontą, visiems bendraturčiams kyla prievolė šį sprendimą vykdyti. Pareigą remontuoti bendro naudojimo objektą sąlygoja ne bendraturčių sprendimas, kuris turi tik procedūrinę reikšmę, bet teisės normos, numatančios bendro naudojimo objekto išsaugojimo ir priežiūros pareigas. Teismas, tenkindamas priešieškinį rėmėsi tuo, kad 2009 09 08 susirinkimo sušaukimas nesusijęs su priežiūros ir naudojimo privalomais reikalavimais, yra neteisėtas, nes būk tai pažeistos procedūrinės normos, o 2009 12 18 susirinkimas teisėtas, nors ir pažeistos procedūrinės normos. Tačiau kodėl teismas ieškovei ir atsakovams sutinkamai su CPK 178 straipsniu, privalantiems įrodyti reikalavimų pagrindus, taikė skirtingus ir prieštaringus vertinimo kriterijus, teikiant nuorodą į tas pačias procedūrines normas, sprendime nepasisakė. Nurodo, kad 2009-09-08 bendraturčiai pasisakė, jog būtinas stogo remontas ir pasisakė, jog stogo remontui lėšas kaups. 2009-09-08 negalėjo būti svarstoma dėl darbų apimties, dėl remonto kainos ir datos, kada darbai turi būti pradėti vykdyti. Bendraturčiai nėra specialistai, todėl jie nusprendė užsakyti architekto paslaugas, kad ruošti projektą, iš kurio būtų aišku darbų apimties, remonto kaina. Bendraturčiai laisvi nustatyti kaupiamųjų lėšų įmokų dydžius. Kad visi suprato priimtų nutarimų reikšmę ir prasmę įrodo tai, kad niekas neprieštaravo dėl 2009 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. teikiamų sąskaitų. Jog bendraturčiai suprato 2009-09-08 priimtų nutarimų prasmę ir reikšmę įrodo ir 2009-12-18 nutarimo projekto (t .1, b. l. 32-34) ir 2009-12-18 nutarimo (t. 1, b. l. 35-36) turinys. Apeliantės nuomone, teismo išvada, jog nutarimas atitinka įstatymo tikslus ir priimtas balsų dauguma yra nepagrįstas. CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato prievolę tinkamai prižiūrėti, remontuoti bendro naudojimo objektus, todėl šios prievolės ignoravimas negali būti pateisinamas balsų dauguma. Esant nesutikimui (šiuo konkrečiu atveju) sprendžia teismas. Nurodo, kad teismas įteisino situaciją, jog balsų dauguma galima ignoruoti pareigas, kurias nustato imperatyvios teisės normos. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovei susiremontavus dalį stogo, grėsmė jos butui pašalinta, todėl ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo. Nurodo, kad nėra buto stogo - yra namo stogas, kuris privalo atitikti privalomus reikalavimus. STR 1.12.05:2002 12 p. nurodo, jog gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę arba iki sprendimo statinį nugriauti priėmimo datos. 11 p. nustato privalomų reikalavimų visumą, kurią be kita ko sudaro ir reikalavimas, jog būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygos (11.2.3.p). Dėl kiauro stogo sudrėko ir tapo netinkamos naudoti ieškovės bute virtuvės lubos, paskendo apie 42 kv. buto ploto - įrodymai pateikti. Taigi pažeistos ieškovės teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Taip pat nurodo, kad atsakovai neįrodė, kuo pasireiškė jų teisių pažeidimas esant ieškovei įgaliotine 2009 09 08- 2010 01 26. Teismas neatsižvelgė į tai, kad objektyviai įrodyta, jog ieškovė, kaip namo įgaliotinė, organizavo 2009 12 18 susirinkimą ir projekte bei nutarime fiksuota, jog veikė visų bendraturčių interesais, supažindino su projektais, sąmatomis. Dėl ieškinio senaties apeliantė nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 4 dalies norma nenumato, kad šis terminas taikomas tik CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytiems subjektams, be to, pagal teismų praktiką - juridinio asmens dalyvių sprendimams pripažinti negaliojančiais taikomas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ieškovę laikė tinkama šalimi, tenkinant priešieškinį, nes neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė teisės normas, neatskleidė materialinių teisinių santykių esmės, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 11 12 nutartyje Nr. 3K-3-1074/2003 išaiškinta, jog ar šalis yra tinkama galima nustatyti tik konkretiems materialiniams teisiniams santykiams tinkamai taikant teisės normas. Teigia, kad teismas nepagrįstai bendrijos sumokėtas lėšas už advokato pagalbą priteisė atsakovams, bei nekreipiant dėmesio į tai, kad advokato padėjėjas savo darbo valandą vertina daugiau ne priteistinas maksimalus dydis. Teismas 2012 04 23 nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje vieno iš bendratučių G. R.. Apeliantės nuomone, 2012 04 12 atsiradus naujam bendtraturčiui, T. R. veikdamas sąžiningai, per 11 dienų iki teismo sprendimo priėmimo, turėjo teismą informuoti apie teisių pasikeitimą ir paprašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą bei pakeisti proceso šalį tinkama, tačiau to nepadarė, neinicijavo ir naujo bendraturčio prašymo dėl bylos proceso atnaujinimo teismo sprendimo priėmimo stadijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai ir trečiasis asmuo DNSB „Kurpė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė ir CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka įvertino visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas. Teismo išvados apie stogo būklę ir bendraturčių valią priimti vienokius ar kitokius sprendimus buvo priimtos atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teismo vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir pagal jų egzistavimo tikėtinumą. Vien tai, kad teismo išvados nesutampa su ieškovės subjektyviu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, nedaro teismo išvadų nepagrįstomis. Teismas nuosekliai aiškino daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo procedūrinių reikalavimų nesilaikymo pasekmes. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas aiškinosi protokoluose užfiksuotų sprendimų autentiškumą, t. y. atitikimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valiai. Mano, kad teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad prievolė mokėti kaupiamąsias įmokas gali atsirasti tik pačių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovė laikosi priešingos pozicijos dėl 2009 m. rugsėjo 8 d. susirinkimo eigos nei kiti bendraturčiai bei šia pozicija grindžia savo reikalavimus atsakovams, todėl būtent jai ir buvo pareikštas reikalavimas dėl 2009 m. rugsėjo 8 d. protokole užfiksuotų tariamų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikytinas reikalavimams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ši teisės norma yra speciali, todėl ji negali būti taikoma pagal įstatymo ar teisės analogiją (CK 1.8 straipsnis). Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nėra juridinis asmuo, nes neturi CK 2.33 straipsnyje išvardintų juridinio asmens požymių. Dėl to nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino. Nurodo, kad G. R. įsigijo butą iš T. R. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, kaip jokie procesiniai veiksmai nebuvo ir negalėjo būti atliekami, dėl to jo teisė dalyvauti procese nebuvo pažeista, be to, nagrinėjama byla nėra susijusi su G. R. teisėmis ir teisėtais interesais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Žaidas“ sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad savo veikloje UAB „Žaidas" vadovaujasi CK, 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais (toliau - Pavyzdiniai administravimo nuostatai) (aktuali redakcija patvirtinta Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 235), Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (aktuali redakcija -patvirtinta 2010 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. A-1917), 2002 m. liepos 1 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka" (aktuali redakcija -STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai") bei kitais su daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimu susijusiais teisės aktais. Apeliaciniame skunde ieškovė teisingai pažymėjo, kad bendraturčių pareiga kaupti kokio nors dydžio kaupiamąsias lėšas bendro naudojimo objektams ar konkrečiam bendrojo naudojimo objektui išsaugoti, kaupiamųjų lėšų kaupimo pareigos nesieja su fakto konstatavimu, kad bendrojo naudojimo objektas yra avarinis. Bendraturčiai yra laisvi nuspręsti kaupti lėšas, neatsižvelgiant į jiems priklausančių bendrojo naudojimo objektų būklę. UAB „Žaidas" pažymi, kad pastato, (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune, stogas ginčo sprendimo priėmimo laikotarpiu buvo prastos būklės, ką patvirtina ir trečiojo asmens byloje pateikti įrodymai. Trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kurpių g. 5 namo stogas ginčo sprendimų priėmimo laikotarpiu atitiko privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pažymi, kad administratorius, pasitelkdamas patyrusius ir kvalifikuotus techninės priežiūros specialistus, gali kompetentingai įvertinti ir spręsti dėl būtinų darbų atlikimo ir taip užtikrinti tinkamą ir kvalifikuotą visiems bendrasavininkiams priklausančio turto priežiūrą. Tai patvirtina ir Pavyzdiniai administravimo nuostatai, kurie įtvirtina, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys -įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Bylos dalykas yra daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimų, įvykusių 2009 m. rugsėjo 8 d. ir 2009 m. gruodžio 18 d., nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. įvykusiame daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune patalpų savininkų susirinkimo protokolu (b. l. 27-28, t. 1), kurį priešieškiniu ginčija atsakovai, nutarta išrinkti namo įgaliotine R. P. (protokolo 1 punktas), pripažintas stogo remontas būtinu, pakeičiant stogo dangą į skardinę bei užsakant architekto paslaugas ir balkonų remonto darbus atlikti patiems (protokolo 2 punktas), nuo rugsėjo 3 mėnesius rinkti po 15 Lt/kv.m., o po to likutį pagal likusią sąmatą patikslinti (protokolo 3 punktas). 2009 m. gruodžio 18 d. įvykusiame daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune patalpų savininkų susirinkimo protokolu (b. l.35-36, t. 1), kurį ginčija ieškovė, nutarta nemokėti UAB „Žaidas“ reikalaujamos sumos po 15 Lt/kv.m., nutarta sulaukti LR Vyriausybės patvirtintų „Kiauro stogo“ kaupiamųjų mokesčių įstatymo, išrinktas atsakingas asmuo už kaupiamųjų lėšų priežiūrą bei nutarta namo stogo remontą atlikti dalinį ir tik iš kaupiamųjų lėšų, kurios bus numatytos „naujajame Vyriausybės nutarime nuo 2010-01-01.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šios bendraturčių tarpusavio santykiams dėl jiems nuosavybės teise priklausančio objekto taikomos bendrosios taisyklės išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Tokių savininkų daugiabučiuose namuose paprastai yra daug, todėl griežtas CK 4.75 straipsnyje nustatytos taisyklės taikymas pasunkintų bendro sutarimo priėmimą. Įstatymas numato įvairias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formas. Butų ir kitų patalpų savininkai gali steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu tokia bendrija neįsteigta ar likviduota, jungtinės veiklos sutartis nesudaryta ar nutraukta, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. Taip daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas taikomas vidiniams bendraturčių tarpusavio santykiams dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio objekto.
Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, kad šalys, kaip daugiabučio namo patalpų savininkai, viena kitai yra pareiškusios reikalavimus dėl jų pačių, įgyvendinat bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą, priimtų sprendimų teisėtumo. LR CK 4.85 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, jog namo bendraturčių sprendimai, priimti visuotiniame susirinkime, galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovės reikalavimų pagrindu yra aplinkybė, kad bendraturčių susirinkime buvo priimtas sprendimas nemokėti bendrojo naudojimo objektų administratoriui kaupiamųjų mokesčių po 15 Lt už 1 kv.m., kuriuos ieškovės teigimu, nuspręsta mokėti ginčo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu. Apeliantės vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bendras objektas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune, neatitinka gyvenamojo namo būklės privalomiesiems teisės aktų reikalavimams, todėl minėtą ginčo sprendimą vertina kaip bendraturčių atsisakymą išlaikyti bendrą turtą.
Su šias argumentais kolegija sutinka iš dalies. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija.
Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 27 d. stogo apžiūros akte nurodyta, kad stogo dangai ir lietaus nuvedimo sistemai būtinas kapitalinis remontas, UAB „Žaidas“ 2009-06-12 statinio apžiūros akte nurodyta, kad esamą stogo dangą reikia keisti nauja, vėlesniuose UAB „Žaidas“ aktuose nurodoma, kad stogo danga nesandari, hidroizoliacinė plėvelė susidėvėjusi. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centrui atlikus statinio dalinės ekspertizės akte pateiktos išvados, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 5, Kaune stogas turi statinio galimos avarinės būklės požymių.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog nesant duomenų, jog buvo surašytas STR 1.12.05:2002 22 punkte nurodytas apžiūros aktas, sprendė, kad namo bendraturčiams ar administratoriui neatsirado prievolė nedelsiant imtis veiksmų, susijusių su stogo remontu. Apeliantei ginčijant šią teismo išvadą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ginčo pastato stogo konstrukcijos statybos ekspertizė, kurios išvadomis teigiama, kad statinio būklė 2009 m. rugsėjo bei 2010-04-08 privalomųjų techninių naudojimo ir priežiūros reikalavimų bei jų visumos neatitiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino CK 4.83 straipsnio 4 dalį taip, kad, bendrojo naudojimo objektams neatitinkant privalomųjų reikalavimų viseto, bendraturčio atsisakymas (nesutikimas) prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaidų teisiškai nereikšmingas. Šiuo atveju teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto priskiriama bendrojo naudojimo objektų administratoriui. CK, ginčo metu galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 ,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir Administravimo nuostatuose buvo reglamentuota tvarka, kad administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir neprivalo gauti daugumos gyventojų sutikimo dėl bendrojo naudojimo objektų remonto.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimo dėl bendrojo naudojimo objekto remonto administratorius nėra priėmęs, ginčo sprendimų priėmimo metu stogo remontas faktiškai taip pat nebuvo atliktas. Bendrasavininkiai tiek 2009-09-08, tiek 2009-12-18 daugumos sprendimu bandė spręsti bendro turto išlaikymo klausimus. Minėta, kad pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (jei kitaip nenumatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje), balsuojant savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 2 dalis) ar raštu (CK 4.85 straipsnio 5 dalis), priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Kolegija, įvertinusi ginčo sprendimų turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčo 2009-12-18 bendraturčių sprendimu buvo siekiama atsisakyti išlaikyti bendrą turtą. Iš šio sprendimo turinio seka, kad bendraturčiai svarstė stogo remonto galimybę, kaupiamųjų įmokų dydį, nusprendė, jog tikslinga atlikti dalinį stogo remontą. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo, tokiu būdu darytina išvada, kad tiek vienu, tiek kitu atveju, namo bendraturčiai nesiekė išvengti pareigos išlaikyti bendrą turtą, tačiau sprendė tik dėl įvardintų kaupimo įmokų dydžių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, išdėstytais vertinant susirinkimų teisėtumo klausimą, sprendžia, kad teismas pagrįstai aiškinosi susirinkimų sušaukimų tvarką, jų pravedimo eigą, balsavimo procedūras, priimtų sprendimų konkretumą, analizavo sprendimuose priimtas priemones proporcingumo, tikslingumo ir protingumo aspektais. Kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tikroji vaivorykštė“ v. AB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), prieina išvados, kad nagrinėjamu atveju vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, ji neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, bei jas įvertinęs pagrįstai sprendė, kad prieš sušaukiant 2009-09-08 susirinkimą nebuvo bendraturčiams pateikta informacija apie darbų apimtį, lėšų kaupimo būdą, jų panaudojimo tvarką. Įvertinęs bendraturčių paaiškinimus, kad prie protokolo esančiame savininkų sąraše patvirtinamas tik jų dalyvavimas susirinkime, atsižvelgdamas į paaiškėjusią aplinkybę, jog nebuvo balsuojama dėl protokole įvardintų sprendimų, vėlesnį 2009-12-18 sprendimu įtvirtintą bendraturčių atsisakymą mokėti administratoriaus nurodytas kaupiamąsias įmokas, jų dydį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sprendime nebuvo išreikšta bendraturčių valia mokėti kaupiamąsias įmokas po 15 L/kv.m. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamo susirinkimo nutarimo pagrindu namo administratorius pradėjo teikti namo bendrasavininkiams sąskaitas, pripažintina, kad sprendimas namo bendraturčiams sukėlė teisines pasekmes, todėl nustačius, kad sprendimas neatitiko bendraturčių valios, 2009-09-08 sprendimas neteisėtu pripažintas pagrįstai.
Įvertinant vėlesnį ginčo 2009-12-18 bendrasavininkių sprendimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad sprendimas priimtas kvalifikacine balsų dauguma pagal namo butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų skaičių, pagrįstai sprendė, kad susirinkimo procedūriniai pažeidimai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui.
Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl šalies tinkamumo. Kaip jau minėta ginčo sprendimas sukėlė teisines pasekmes - šio sprendimo pagrindu administratorius bendraturčiams pateikė sąskaitas. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėja teismas ir šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus. Šiuo atveju negalima tokių standartų pritaikyti ir ginčą įvertinti šiuo aspektu, nesant visiškai jokių objektyvių duomenų apie bendraturčių ketinamus vykdyti remonto ar statybos darbus, jų mąstą bei pačių darbų atlikimo perspektyvas (realumą).
Kolegija iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovai turėjo pareikšti reikalavimą teismui sutrumpintu 3 mėnesių terminu, numatytu CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškinio senaties terminas yra praleistas. Sąskaitos bendraturčiams dėl kaupiamųjų įmokų po 15 Lt/kv.m. buvo pateiktos 2009 m. spalio mėn. Gavę minėtas sąskaitas bendraturčiai 2009-12-18 sušaukė susirinkimą, kuriame aiškinosi šių sąskaitų išrašymo pagrindą, bei priėję išvados, jog 209-09-08 sprendimas, kuriame nėra tinkamai išreikšta jų valia, sukelia teisines pasekmes, į teismą dėl šio sprendimo kreipėsi 2010-02-11 (b. l. 70, 1 t.), tokiu būdu spręstina, kad apie savo teisių pažeidimą atsakovai sužinojo ir ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-12-18.
Kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje vieno iš bendraturčių, kadangi G. R. nuosavybės teises į butą įgijo po bylos išnagrinėjimo pabaigos iš asmens, kuris buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė, prašydama priimti naujus įrodymus, nenurodo, kodėl jų nepateikė pirmosios instancijos teismui ar teismas juos atsisakė priimti, nepateikia tai pagrindžiančių argumentų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus atsisakė priimti nepagrįstai. Esant tokiai aplinkybei, prie apeliacinio skundo teikiami dokumentai nepriimami ir nevertinami nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme.
Esant aukščiau išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovų ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Pagal į bylą pateiktus išlaidas patvirtinančius faktinius duomenis, 7 atsakovės V. K., V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N. apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas: 1694 Lt išlaidas už advokato pagalbą (b. l. 141-146, t. 5), taip pat atsakovė B. M. yra sumokėjusi 300 Lt už eksperto atvykimą į teismo posėdį (b. l. 136, t. 5). Trečiasis asmuo DNSB „Kurpė“ prašo priteisti iš ieškovės 1 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b. l. 148, t. 5), tačiau byloje yra pateikti duomenys –advokato V. D. sąskaita faktūra Nr. 2012/06/02, pagrindžianti tik 1000 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 56-57, t. 5). Trečiasis asmuo nėra pateikęs byloje duomenų, pagrindžiančių 800 Lt sumokėjimą 2012-08-02 mokėjimo nurodymu (b. l. 58, t. 5) advokatui už teiktas teisines paslaugas šioje byloje, todėl 800 Lt suma kaip nepagrįsta nepriteistina iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. P. bylinėjimosi išlaidas: atsakovams V. K. – 270 Lt, V. V. – 277 Lt, R. P. – 207 Lt, N. Š. – 528 Lt, G. J. – 112 Lt, M. B. – 85 Lt, B. N. – 515 Lt, trečiajam asmeniui DNSB „Kurpė“ – 1000 Lt.