- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- II-43-949/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pažeidėjas
- K. O.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Andrius Bubulis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam K. O., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui L. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. O. (toliau - ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14192-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu K. O. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 75,00 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. balandžio 4 d., 07 val. 05 min., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Vilniaus pl., vairuodamas automobilį „AUDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo per užbrūkšniuotą plotą, kuris yra nukreiptas į dešinę pusę, kuriuo važiuoti draudžiama, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo ir persirikiuodamas į dešinę į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 101, 126 ir 1.15 punktus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, K. O. skundu prašo priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsniu, teiseną K. O. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamo nusižengimo nutraukti, kadangi jis nėra jo padaręs. Nurodo, kad Institucijos nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nemotyvuotame Institucijos nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų, paaiškinimų nepateikė, tačiau 2023 m. gruodžio 3 d. Institucijos elektroniniu paštu klaipedosvpk@policija.lt, kuris buvo nurodytas AN protokole, buvo pateiktas pranešimas/prašymas, kuriame nurodė, kad su šiuo Institucijos kaltinimu nesutinka, kadangi K. O. jam inkriminuojamo nusižengimo nepadarė. Pareigūnas, surašęs AN protokolą, padarė šiurkščius procesinės teisės pažeidimus, buvo šališkas, dėl ko K. O., kaip administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, teisės buvo grubiai pažeistos. Priimant skundžiamą nutarimą, į K. O. pateiktą paaiškinimą nebuvo atsižvelgta.
Pažymima, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės. Pareiškėjas nesutinka su Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytu kaltinimu. Administracinio nusižengimo protokole bei nutarime yra netinkamai inkriminuoti K. O. veiksmai bei neteisėtai pareikštas kaltinimas, neįvertintos pranešime/prašyme nurodytos faktinės aplinkybės bei pateikti duomenys. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, nieko nesiaiškino apie asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės formą ir rūšį ir pačio galimo nusižengimo aplinkybių. K. O. 2023 m. birželio 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame kaltinimas buvo pareikštas, jog jis vairuodamas transporto priemonę neleistinoje vietoje, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo ir persirikiuodamas į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę. Apgadintos abi transporto priemonės. Tačiau po šio administracinio nusižengimo protokolo surašymo 2023 m. liepos 24 d., kai jau tyrimas Institucijos sprendimu buvo baigtas, Institucija Lietuvos teismo ekspertizės centrui (toliau - LTEC) skyrė užduotį atlikti objektų tyrimą, siekdama nustatyti eismo įvykio aplinkybes. LTEC 2023 rugsėjo 8 d. ekspertizės akto išvadoje Nr. 11-1738 (23) yra aprašytas transporto priemonių susidūrimo mechanizmas. Tačiau ekspertas šioje išvadoje pasisako, kad iš pateiktų objektyvių duomenų negalima nustatyti kieno iš vairuotojų ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvusioje kelio eismo situacijoje sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Analizuojant administracinio nusižengimo bylos duomenis, nėra aišku kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis buvo pareikštas kaltinimas K. O. administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir priimtas skundžiamas nutarimas. K. O. savo paaiškinime nurodė, kad jis automobiliu Audi važiavo antrąja eismo juosta, o R. K., važiuodamas pirmąja eismo juosta, persirikiavo į antrąją eismo juostą. K. O., važiuodamas antrąja eismo juosta, pastebėjo, jog pirmoje eismo juostoje pradėjo formuotis automobilių spūstis, o priekyje pirmoje eismo juostoje priešais Opel automobilį važiavęs sunkiasvoris automobilis pradėjo stabdyti. Tuo metu K. O., savo vairuojamu automobiliu važiuodamas antrąja eismo juosta, buvo priartėjęs prie pirmoje eismo juostoje važiavusio automobilio Opel galinės dalies ir pastebėjo, kad iš pirmosios eismo juostos, nerodydamas įspėjamųjų signalų, staigiu manevru sukdamas į kairę pusę, į antrąją eismo juostą rikiuojasi Opel automobilis. Bandydamas išvengti susidūrimo, K. O. dar bandė sukti savo vairuojamo automobilio vairą į kairę pusę, tačiau smūgio išvengti nepavyko, ko pasėkoje įvykio eismo įvykis. K. O. buvo išstumtas iš antrosios eismo juostos į šalikelę ir smūgio į jo vairuojamo automobilio priekinę dalį išvengti nepavyko.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad prieš persirikiuojant Opel automobilio vairuotojui iš pirmos eismo juostos į antrąją, antroje eismo juostoje važiavęs automobilis Audi Opel automobilio vairuotojui buvo aklojoje zonoje. Todėl jis nebuvo pilnai įsitikinęs, kad antroje eismo juostoje nėra transporto priemonių, kurioms jis trukdytų saugiai atlikdamas manevrą, rikiavosi į antrąją eismo juostą. Šiuos faktus patvirtina ir LTEC eksperto išvada, kurioje minima, kad kontaktas tarp automobilių prasidėjo tikėtina nuo automobilio Opel galinio bamperio kairės šoninės dalies arkos. Institucijos administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime K. O. pareikštas kaltinimas nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis ir yra visai nelogiškas. Priešingu atveju, R. K. vairuodamas automobilį Opel ir rikiuodamasis į antrąją juostą turėjo būti įsitikinęs, kad antroji eismo juosta yra laisva. Todėl keliamas klausimas, kodėl K. O., vairuodamas automobilį Audi, turėjo važiuoti per užbrūkšniuotą plotą, kuris yra nukreiptas į dešinę pusę, kuriuo važiuoti draudžiama, jei antroji eismo juosta buvo laisva, kuomet Opel automobilio vairuotojas rikiavosi į šią eismo juostą, o priartėjęs prie Opel automobilio turėjo jį taranuoti. Protokole ir nutarime Institucijos prielaidos nėra paremtos jokiais byloje esančiais duomenimis, todėl turėtų būti vertinamos kritiškai. Konstatuotina, kad K. O. inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl neatsargumo, kadangi jokio nusižengimo jis apskritai nėra padaręs. Šiuos faktus patvirtina ir byloje esantys duomenys, kurių Institucija netyrė.
Po LTEC ekspertizės išvados gavimo administracinio nusižengimo protokolas buvo perrašytas, o kaltinimo esmė pakoreguota. Šie duomenys parodo, kad Institucija, reikšdama pirmąjį kaltinimą, nebuvo pilnutinai įsitikinusi K. O. kalte, tačiau papildomai surinkti duomenys jo kaltės taip pat neįrodo, o kaltinime pareikštų duomenų byloje apskritai nėra. Nesurinkę pakankamai reikšmingos informacijos šiai veikai kvalifikuoti, nesiėmė veiksmų, kad būtų pareikštas teisingas ir tinkamas kaltinimas administracinio nusižengimo byloje asmeniui, kuris yra kaltas dėl šio nusižengimo padarymo. Sprendimas surašyti administracinio nusižengimo protokolą buvo priimtas vadovaujantis pačio pareigūno padarytomis, išgalvotomis prielaidomis ir nekompetencija. Pareigūnė buvo šališka K. O. atžvilgiu, iš anksto turėjo susiformavusi neigiamą nuomonę apie K. O.. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje sprendimas surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimas byloje priimtas šališkai, kadangi nebuvo įvertinti įvykio vietoje esantys duomenys, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas paaiškinimas bei priedai ir situacijos visetas. Institucijos sprendimas priimtas vertinant išskirtinai tik neinformatyvias pareigūno padarytas ir išsigalvotas prielaidas, kurios prieštarauja įvykio vietoje esantiems duomenims, nevertinant realios eismo įvykio kilimo situacijos. Kaltinime pareikšti policijos pareigūno argumentai yra visiškai nelogiški, prieštaraujantys faktiniams bylos duomenims, vertinant esamos situacijos visetą. O Institucijos nutarimas nėra motyvuotas. Institucijos surašytame protokole, o vėliau ir nutarime išdėstytas kaltinimas yra daugiau tikėtinas bei padarytas interpretuojant įsivaizduojamą eismo įvykio kilimo versiją, kurią policininkai sugalvojo patys. Policininkai nevertino svarbių eismo įvykio vietoje esančių duomenų ir bandydami pritempti esamą situaciją į K. O. pareikštą kaltinimą, kuris nėra niekaip paremtas byloje surinktais ir esančiais nenuginčijamais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, kadangi administracinio nusižengimo byloje yra surinkta ir tinkamai užfiksuota pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. O. kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą bei kaltę dėl eismo įvykio. Įrodymai byloje grindžiami surinkta rašytine ir vaizdine bylos medžiaga. Nutarimas priimtas vertinant visų bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, nėra jokio pagrindo teigti, kad nutarimas paremtas samprotavimais ar įsivaizdavimu. Skunde pateikiami šabloniški, niekuo neparemti kaltinimai Institucijai procesinių normų pažeidimais, tyrimo veiksmų neatlikimu, netinkamu įvairių aplinkybių vertinimu, kuris nepalankus atsakomybėn patrauktam asmeniui K. O., taip pat cituojamos ANK bei kitų teisės aktų normos, nukrypstant nuo bylos aplinkybių esmės, ir nėra išdėstyta jokių pagrįstų logiškų argumentų, dėl kurių kiltų abejonių dėl Institucijos priimto sprendimo (skundžiamo nutarimo) pagrįstumo. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinti duomenys, kuriuos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė dieną prieš bylos nagrinėjimą bei nebuvo atsižvelgta į tuos pateiktus duomenis, kadangi tokių duomenų nei iki bylos nagrinėjimo, nei nagrinėjimo metu nebuvo gauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje K. O. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir nutarimą panaikinti. Nurodė, kad nutarimas yra priimtas remiantis ne byloje surinktais įrodymais, o nepagrįstomis prielaidomis, nenustatyta asmens kaltė, kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka. Paaiškino, kad pateikė su skundu schemą, kurioje nurodė įvykio aplinkybes. Automobilis, važiuojantis pirma eismo juosta, pareiškėją nukreipė per ištisinę liniją į žalią veją. Kol susigaudė, praėjo kelios gal 2-3 sekundės, vairą susuko, jo nebuvo paleidęs, atsirėmė į Opelį taip ir sustojo, jam nebuvo kur stabdyti, nes, važiuodamas žalia veja, būtų apgadinęs savo automobilį, ten buvo ir žolė, ir bordiūras. Susidūrimas įvyko maždaug po 12 metrų. Užfiksuotas yra tik sustojimas. Buvo susiaurėjimas priekyje, todėl jam nebuvo tikslo važiuoti per užbrūkšniuotą plotą, į šį plotą jis buvo išstumtas, į jį pats nebuvo įvažiavęs. Važiavo apie 60 km/h greičiu antra eismo juosta, matė, kad pirmoje eismo juostoje formuojasi automobilių spūstis. Antroje eismo juostoje prieš įvykį nuvažiavo kažkoks tamsios spalvos automobilis, jokių kitų automobilių be persirikiavusio Opel automobilio antroje eismo juostoje nebuvo. Nurodė, kad įvykis įvyko labai greitai, truko tiek, kiek automobiliui reikėjo laiko sustoti. Dėl kito Opel markės automobilio vairuotojo nurodė, jog pastarasis buvo pirmoje juostoje, todėl jis jį pradėjo lenkti antra juosta, tuo metu Opel automobilio vairuotojas atliko staigų manevrą į antrą juostą ir jis pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną. Taip Opel automobilis jį išstūmė iš antros juostos iki ištisinės linijos, o nuo ištisinė linijos automobilių korpusai šiek tiek atitolo vienas nuo kito. Nurodė, kad vėliau jis turėjo išsukti, nes ant žalios juostos negalėjo stabdyti ar toliau važiuoti. Paaiškino, kad antroje juostoje automobilių priekyje nebuvo, tik matė, kad tolumoje formuojasi spūstis. Jei ir buvo priekyje automobilių, jos nusukinėjo, tiksliai negalėjo atsiminti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 4 d., važiuodamas Opel Zafyra automobiliu pirma juosta Vilniaus plentu iš Gargždų į Klaipėdos pusę, pamatė, kad pirmoje juostoje pradėjo formuotis spūstis, įjungė posūkio signalą ir pradėjo rikiuotis į antrą juostą, nes antra juosta buvo tuščia. Pavažiavus keletą sekundžių pajuto smūgį ir pamatė, kad į jo automobilio šoną įsirėmęs Audi markės automobilis, tuomet jis pardėjo stabdyti. Nurodė, kad Audi automobilio vairuotojas, į jį susukęs vairą, spaudė jo automobilį ir kol sustojo, automobilių korpusai šonais gerokai apsitrynė vienas į kitą. Nurodė, kad jam nebuvo kur dingti, kadangi pirma juosta buvo jau pilna automobilių ir, jei būtų stengęsis išvengti susidūrimo, būtų susidūręs su kitu automobiliu. Po susidūrimo sustojo. Po susidūrimo jis negalėjo išlipti iš automobilio, o Audi automobilio vairuotojas ramiai išlipo iš automobilio, nufotografavo eismo įvykį, atsisėdo atgal į automobilį ir pradėjo snausti. Apibūdino Audi vairuotojo elgesį apatišku, paklausus, kuris vairuotojas turėtų kviesti policiją, atsakė, kad policiją iškviestų jis. Iš Audi automobilio vairuotojo nesulaukė jokių kitų klausimų, nepasiteiravo, ar viskas gerai, nors ir matė, kad važiavo su vaikais, kad vaikai išsigandę. Kai kvietė policiją, nepamena, kokią automobilio markę nurodė, tačiau susipažindamas su bylos medžiaga matė, kad tarnybiniame pranešime nurodyta automobilio markė – BMW. Paaiškino, kad stovint šonu nematė koks automobilis tiksliai stovėjo, galėjo būti, kad nurodė pranešime, jog susidūrė su BMW markės automobiliu. Nurodė, kad vėliau bylos medžiagoje transporto priemonės užfiksuotos teisingai. Paaiškino, kad jis Audi automobilį puikiai matė važiuojant už jo antroje juostoje, tuomet įjungė posūkio signalą ir persirikiavo į antrą juostą, nes matė, kad pirmoje juostoje grūstis. Važiavo antra juosta iki galo, persirikiavus po kelių sekundžių pajuto smūgį. Tuomet vyko kaip paaiškino pradžioje, pradėjo stabdyti ir automobiliai trynėsi. Dėl kito vairuotojo elgesio, kodėl jis išvažiavo į juostą už ištisinės linijos negalėjo atsakyti, svarstė galimybę, jog jis galėjo būti prisnūdęs, galbūt išsigando, paaiškinimo neturėjo. Parodė, kad jis važiavo apie 50 km/h greičiu, spūstyje dar jis nevažiavo, ją tik matė susidarančią priekyje. Atsakydamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens užduodamą klausimą atsakė, jog jis Audi vairuotojui neprisistatė kaip pareigūnas. Taip pat nurodė, kad pareigūnai nubraižė schemą ir jis ten pasirašė, su ja susipažino, automobiliai nubraižyti teisingai, taip kaip stovėjo po įvykio. Dar kartą patvirtino, kad jis matė, jog Audi vairuotojas važiavo antra eismo juosta, jis (nukentėjusysis) persirikiavo pilnai į antrą juostą ir ten važiavo keletą sekundžių, kol pajuto smūgį. Persirikiavęs, jis nematė kur buvo Audi automobilis, jis koncentravosi į priekį. Darė prielaidą, kad Audi automobilio vairuotojas galėjo įžūliai persirikiuoti per ištisinę juostą, todėl ir atsitrenkė į jį, tačiau konkrečiai to nematė. Paaiškino, kad Audi automobilio vairuotojas galėjo būti penkių metrų atstumu už jo, tačiau pridūrė, jog sunku tai įvertinti, kadangi automobiliai judėjo. Nurodė, kad Audi automobilis važiavo už jį lėčiau, labai mažai, tačiau lėčiau. Taip pat nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog jam leidžiama persirikiuoti į antrą juostą, jog jam kliūčių nėra, buvo pakankamas atstumas, kad galėtų persirikiuoti. Kiti eismo dalyviai neįtakojo jo veiksmų, tačiau, jei būtų norėjęs išvengti eismo įvykio, būtų susidūręs su pirmoje eismo juostoje stovėjusiais automobiliais. Specialisto išvadoje teisingai nurodyta, kad automobilio defektas sparne buvo padarytas ne šio įvykio metu, o anksčiau, aikštelėje. Į antro eismo juostą rikiavosi, kadangi norėjo greičiau nuvažiuoti, nepavėluoti į darbą. Audi iš paskos važiavo labai panašiu greičiu, tačiau tuo momentu, kai važiavo iš paskos, važiavo lėčiau, o vėliau, kai jis persirikiavo, darė prielaidą, kad gal, kai pamatė jo parodytą kairįjį posūkio signalą, pagalvojo, kad jo neužleis ir galbūt Audi vairuotojas padidino greitį.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Institucijos atstovas L. B. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad protokole nurodyta aplinkybė, jog Audi automobilis važiavo šalikeliu neturėjo būti nurodyta, o kitos aplinkybės yra teisingos, atitinka įvykio aplinkybes. Buvo atliekamas tyrimas, nustatytas nukentėjusysis, kaltininkui surašytas protokolas, kuris buvo anuliuotas, nes nutarė papildyti medžiagą ir kreipėsi į ekspertus, kad jie pasisakytų dėl eismo įvykio aplinkybių. Kaltininko kaltės forma buvo nustatyta pagal surinktą bylos medžiagą bei vertinant kaltininko veiksmus, jog nesiėmė visų atsargumo priemonių, jog nesilaikė atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis. Nurodė, kad priimant nutarimą nebuvo atsižvelgtą į 2023 m. gruodžio 3 d. administracinėn atsakomybės patraukto asmens K. O. advokato padėjėjo Andriaus Bubulio pateiktą pranešimą/ paaiškinimą, nes iki bylos nagrinėjimo dienos nebuvo gautas toks prašymas.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų 2 CD laikmenų matyti, kad pateiktos foto nuotraukos iš eismo įvykio. Taip pat iš pateiktų vaizdo įrašų, darytų ant pareigūnų pritaisytų vaizdo kamerų, matyti, kad pareigūnai atvykę į 2023 m. balandžio 4 d. įvykio vietą patikrina vairuotojų blaivumą, nustato įvykio aplinkybes (b. l. 21).
Iš 2023 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog administracinė byla grąžinta tyrimui atlikti, nes K. O. pateikė prašymą bylą papildyti vaizdo įrašais (b. l. 25, 73).
Iš 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2023 m. balandžio 4 d., 07.27 val. patruliuojant policijos ekipažas Nr. (duomenys neskelbtini), gavo iš Klaipėdos AVPK budėtojo pranešimą, jog Vilniaus pl. reikia vykti patikslinti eismo įvykio aplinkybes. Atvykus nurodytu adresu 08.01 val., policijos pareigūnus pasitiko Opel Zafira vairuotojas R. K., kuris paaiškino eismo įvykio aplinkybes, jog važiuojant Vilniaus pl. iš Gargždų į Klaipėdą persirikiavo iš pirmos juostos į antrą kelio juostą ir pajuto smūgį į savo automobilio kairiąją pusę, pajutęs smūgį pradėjo stabdyti, o Audi automobilis jį toliau spaudė kairiąja puse. Automobilio Audi vairuotojas K. O. nurodė, kad važiavo automobiliu Audi Vilniaus pl. iš Gargždų į Klaipėdą antra kelio juosta, kai Opel markės automobilis nerodantis jokių ženklų jį nustūmė iš dešinės. Alkotesteriu patikrinus abu vairuotojus nustatyta, kad abu vairuotojai blaivūs (b. l. 26).
Iš 2023 m. balandžio 4 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad du automobiliai susidūrė Vilniaus pl. Klaipėdos kryptimi. Susidūrimas antroje kelio juostoje. Pirmasis automobilis (Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi antros juostos krašte, priekinis dešinysis ratas nuo pirmosios kelio juostos nutolęs 0,75 m atstumu, galinis dešinysis ratas nuo pirmosios juostos nutolęs 1,05 m atstumu. Antrasis automobilis (Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi tarp antros kelio juostos ir užbrūkšniuotos kelio juostos, kur eismas draudžiamas. Audi automobilio priekinis kairysis ratas stovi draudžiamoje važiuoti zonoje iki ištisinės kelio juostos 2,95 m. atstumu, galinis kairysis ratas stovi toje pačioje juostoje – 2,50 m atstumu iki ištisinės linijos. Automobilių stovėjimo padėtis – vienas šalia kito, nežymiai prasilenkus, Audi dešiniu automobilio šonu į Opel automobilio kairįjį šoną, o Opel automobilis kairiuoju šonu į Audi automobilį (b. l. 27).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023 m. balandžio 4 d. paaiškinimo matyti, kad Audi automobilio vairuotojas K. O. nurodė, jog važiuodamas Vilniaus pl. antra juosta buvo nustumtas kito vairuotojo, važiuojančio jam iš dešinės. Važiavo 07.15 ryte iš Gargždų į Klaipėdą. Jį nustūmęs vairuotojas nerodė jokių pranešančių ženklų. Nustūmęs automobilis buvo Opel Zafira markės (b. l. 28).
Iš 2023 m. balandžio 4 d. paaiškinimo matyti, kad Opel Zafira vairuotojas R. K. nurodė, jog 2023 m. balandžio 4 d. 07.05 val. važiavo su vaikais iš Gargždų į Klaipėdą. Pravažiavus viaduką virš Jakų žiedo važiavo Vilniaus plentu link Klaipėdos, jam persirikiavus iš pirmos juostos į antrą, pajuto smūgį į savo automobilio galinę kairę pusę ir pradėjo stabdyti. Stabdant automobilį, Audi ir toliau jį spaudė iš kairės ir trynėsi šonu. Nurodė, kad automobilio greitis smūgio metu buvo apie 50-60 km/h (b. l. 29)
Iš K. O. prašymų matyti, kad prašė bylos medžiagą papildymo vaizdo medžiaga (b. l. 30, 31).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 13 atsakymo į pareiškėjo 2023 m. liepos 4 d. prašymą matyti, jog prašymas netenkintas (b. l. 36).
Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus Nr. AP-1725 ir AP-1781 raštų matyti, kad siųsti Administracinių nusižengimų registre užfiksuoti duomenys K. O. ir R. K. (b. l. 37-38)
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato rašto matyti, kad suformuota užduotis atlikti objektų tyrimą (b. l. 39-40).
Iš 2023 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto matyti, kad atliktas užduotyje suformuotas objektų tyrimas – transporto priemonių susidūrimo mechanizmo nustatymas. Iš pateikto ekspertizės akto matyti, jog padarytos išvados:
1. Automobilis „Audi“ dešinio šono priekinės dalies kėbulo elementais (sparnu, bamperio apdaila, durelėmis bei apdailos juostomis) turėjo slystamą kontaktą su automobilio „Opel“ kairiojo šono kėbulo elementais (galinio bamperio apdaila, galinio sparnu, abejomis durelėmis, priekinio sparno galine dalimi ir, tikėtina, ratlankiais). Pasuktas į dešinę automobilio „Audi“ priekinis dešinys ratas apgadino abejas dureles apatinėje dalyje, priekinį sparną galinėje dalyje apačioje bei slenkstį. Kontakto metu tarp automobilio „Audi“ dešinio ir automobilio „Opel“ kairiojo šonų buvo smailus kampas atviras link jų galinių dalių. Tikėtina, kad automobilio „Opel“ lokalus įlenkimas su įstrižai orientuotais dažų sluoksnio pažeidimais priekinio kairiojo sparno priekinėje dalyje buvo padarytas, ne šio eismo įvykio metu.
2. Transporto priemonių susidūrimo mechanizmas buvo toks: automobilis „Audi“ vairuojamas K. O. dešinio šono priekine dalimi susidūrė su dešiniau jo mažesniu greičiu važiavusio automobilio „Opel“ kairiuoju šonu. Smūgio metu tarp automobilių „Opel“ kairiojo ir „Audi“ dešinio šono buvo smailus kampas atviras link jų galinių dalių. Kontaktas tarp automobilių prasidėjo, tikėtina, nuo automobilio „Opel“ galinio bamperio kairės šoninės dalies arkos ir tęsėsi link šios transporto priemonės priekio. Automobilio „Audi“ priekinei ašiai būnant ties automobilio „Opel“ galinėmis kairės pusės durelėmis, buvo pasukti „Audi“ priekiniai ratai į dešinę, dėl ko susidarė rato kontakto pėdsakai ant abejų automobilio „Opel“ durelių bei priekinio kairiojo sparno galinės dalies. Tuo metu kitos automobilio „Audi“ kėbulo dalys (sparnas, durys ir kt.) kontaktavo su automobilio „Opel“ durelėmis ir priekiniu kairiu sparnu. Vėliau pavažiavusios į priekį transporto priemonės sustojo schemoje užfiksuotose bei nuotraukose matomose padėtyse.
3. Eismo įvykio ekspertai nesprendžia klausimų dėl kaltės nustatymo. Negali nustatyti, kieno iš vairuotojų ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvusioje kelio eismo situacijoje sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 41-46).
Iš 2023 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo matyti, kad R. K. administracinio nusižengimo byloje pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 47).
Iš 2023 m. birželio 9 d. siųsto K. O. elektroninio laiško matyti, kad į bylą pateikė savo asmens tapatybės kortelės foto nuotrauką ir foto nuotraukas iš 2023 m. balandžio 4 d. įvykio (b. l. 52-68).
Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad K. O. 2023 m. gruodžio 4 d. 11.27 val. suformuotas ir tos pačios dienos 11.31 val. išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14192-2023 (b. l. 74).
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
K. O. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą tuo, kad jis 2023 m. balandžio 4 d., 07 val. 05 min., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Vilniaus pl., vairuodamas automobilį „AUDI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo per užbrūkšniuotą plotą, kuris yra nukreiptas į dešinę pusę, kuriuo važiuoti draudžiama, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo ir persirikiuodamas į dešinę į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę.
ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, 4) draudimą vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos spręstina, kad Institucija, atlikdama tyrimą ir K. O. atžvilgiu priimdama jam nepalankų skundžiamą nutarimą, pareiškėjo K. O. kaltę iš esmės grindžia šiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, nuotraukomis ir vaizdo įrašu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, registrų duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo rašytiniais paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, ekspertinio tyrimo aktu, kita rašytine bylos medžiaga.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepripažįsta savo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nurodydamas, kad jis ne važiavo, o buvo išstumtas ant užbrūkšniuoto ploto. Pareiškėjas nepripažįsta prie pažeidimo esmės nurodytos aplinkybės, kad rikiavosi į dešinę į antrą eismo juostą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę. Skunde nurodyta, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad prieš persirikiuojant Opel automobilio vairuotojui iš pirmos eismo juostos į antrąją, antroje eismo juostoje važiavęs automobilis Audi Opel automobilio vairuotojui buvo aklojoje zonoje. Todėl jis nebuvo pilnai įsitikinęs, kad antroje eismo juostoje nėra transporto priemonių, kurioms jis trukdytų saugiai atlikdamas manevrą, rikiavosi į antrąją eismo juostą. Tokiu būdu yra keliamas nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto R. K. galimo patraukimo atsakomybėm už Kelių eismo taisyklių pažeidimą klausimas, tuo pačiu siekiant paneigti pareiškėjo kaltę dėl šioje byloje nustatytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Skundu siekiama akcentuoti, kad visus skundžiamame nutarime nurodytus pareiškėjo veiksmus lėmė kito eismo dalyvio KET pažeidimai.
Nors šiuo atveju byloje yra duomenų, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis) straipsnio 2 dalis). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už transporto priemonės ar kito turto apgadinimą, padarytą pažeidžiant KET reikalavimus, bet už konkretaus KET pažeidimo padarymą. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo padarymo atsirasti padariniai nėra būtini, t. y. konstatuojant, jog buvo pažeistos KET taisyklės, nereikia nustatyti, jog būtent dėl to buvo sukeltas eismo įvykis. Tokiu būdu, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis, nebenumato.
Šioje administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas tik pareiškėjo atsakomybės klausimas dėl KET 4, 9, 101, 126 ir 1.15 punktuose įtvirtinto formalaus pažeidimo. Nustatyti, ar šie ar kokie nors kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei atsirasti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir kilusių padarinių (paskiriant byloje ekspertinį objektų tyrimą ir užduodant klausimus ekspertui) nustatinėtas nepagrįstai. Nėra abejonės, jog tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios KET normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-500/2013, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-493/2023).
Dėl to, nors šioje byloje, pateikdamas skundą, pareiškėjas akcentuoja kito eismo dalyvio galimai padarytus KET pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas R. K. atsakomybės, padarius kokį nors administracinį nusižengimą, klausimas. R. K. veiksmai šioje situacijoje yra vertinami tik tiek, kiek jie yra reikšmingi vertinant pareiškėjo K. O. veiksmus, jų (ne)teisėtumą, būtinumą juos atlikti.
Nors pareiškėjas neigia savo kaltę dėl skundžiamame nutarime nurodytų KET pažeidimo, tačiau, teismo vertinimu, byloje užfiksuoti duomenys: eismo įvykio vietos schema, foto medžiaga, net iš dalies ir paties pareiškėjo K. O. paaiškinimai patvirtina skundžiamame nutarime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo užbrūkšniuotu plotu, kuris yra nukreiptas į dešinę pusę, kuriuo važiuoti draudžiama, ir persirikiuodamas į dešinę, į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, tokiu būdu nevykdė reikalavimo duoti kelią antra eismo juosta važiavusiam automobiliui ir jį kliudė.
Nors pareiškėjas ir nurodė, kad ne jis, o kitas eismo dalyvis R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir rikiavosi į antrą eismo juostą nevykdydamas reikalavimo duoti kelią K. O. vairuojamam automobiliui. Nurodė, kad K. O. savo vairuojamu automobiliu važiuodamas antrąja eismo juostoje buvo priartėjęs prie pirmoje eismo juostoje važiavusio automobilio Opel galinės dalies ir pastebėjo, kad iš pirmosios eismo juostos nerodydamas įspėjamųjų signalų staigiu manevru sukdamas į kairę pusę, į antrąją eismo juostą rikiuojasi Opel automobilis. Bandydamas išvengti susidūrimo, K. O. dar bandė sukti savo vairuojamo automobilio vairą į kairę pusę, tačiau smūgio išvengti nepavyko, įvyko eismo įvykis. Tačiau tokia K. O. nurodyta versija neatitinka kitų byloje surinktų duomenų, nes transporto priemonė Opel buvo užfiksuota sustojusi antroje eismo juostoje, tuo tarpu transporto priemonė Audi užfiksuota vienu ratu sustojusi antroje eismo juostoje, kitu ratu sustojusi užbrūkšniuotame plote, abi transporto priemonės pasuktos į dešinę pusę. K. O. nurodyta versija, kad jis suko savo vairuojamo automobilio vairą į kairę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, jo teigimu, jis buvo išstumtas į užbrūkšniuotą plotą, neatitinka faktiškai užfiksuotos situacijos, kad K. O. ne tik buvo išvažiavęs į užbrūkšniuotą plotą, tačiau iš šio ploto rikiavosi į dešinę į antrą eismo juostą, o atlikdamas šiuo veiksmus, savo vairuojamo automobilio vairą jis suko ne į kairę, o į dešinę.
Taigi byloje yra užfiksuoti duomenys, kad K. O. vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į užbrūkšniuotą plotą, kuris yra nukreiptas į dešinę. Nors K. O. nurodo, kad jis ne pats išvažiavo į užbrūkšniuotą plotą, bet buvo į jį išstumtas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Paties K. O. kartu su skundu pateikta schema (b. l. 13) patvirtina, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į užbrūkšniuotą plotą, tačiau pareiškėjas, išvažiavęs į šį plotą, ne liko šiame plote ir ne stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau rikiavosi į dešinę ir grįždamas į antrą juostą, kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį Opel. Kaip jau minėta, iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad abu automobiliai po susidūrimo sustojo antroje eismo juostoje, abiejų automobilių padėtys nukreiptos į dešinę, automobilio Opel priekinė dalis nuo kelio skiriamosios juostos užfiksuota sustojusi 0,75 m atstumu, tuo tarpu galinė – 1,05 m atstumu. Šie duomenys rodo, kad Opel automobilio vairuotojas, sukdamas vairą į dešinę link pirmosios eismo juostos, siekė išvengti kontakto su automobiliu Audi, šiuos veiksmus Opel automobilio vairuotojas atliko ne rikiuodamasis iš pirmos į antrą eismo juostą, bet važiuodamas antra eismo juosta, nespaudė automobilio Audi į kairę pusę link užbrūkšniuoto ploto.
Iš automobilio Audi padėties eismo įvykio vietos schemoje matyti, kad ši transporto priemonė užfiksuota sustojusi ant ištisinės linijos, skiriančios užbrūkšniuotą plotą nuo kelio važiuojamosios dalies, nutolusi nuo skiriamosios eismo juostos (esančios kairėje kelio pusėje) 2,50 m atstumu galine automobilio dalimi ir 2,95 m atstumu priekine automobilio dalimi. Įvertinus tai, kad užbrūkšniuotame plote, kuris yra nukreiptas į dešinę pagal bylos duomenis nebuvo jokių kliūčių, dėl kurių būtų reikėję staiga keisti savo važiavimo kryptį ir rikiuotis į dešinę pusę, o šio užbrūkšniuoto ploto, atskirto nuo važiuojamosios kelio dalies ištisine linija, plotis pagal eismo įvykio vietos schemą yra toks pat, kaip ir eismo juostų (3,90 m), iki kelio susiaurėjimo buvo pakankamai didelis atstumas (daugiau nei įvykio vietos schemoje pažymėtas 5,50 m atstumas iki šalikelėje stovinčio ir įvykio vietos nuotraukose užfiksuoto šviestuvo), darytina išvada, kad K. O., įvažiavusiam į užbrūkšniuotą plotą, nebuvo jokios būtinybės staiga keisti savo važiavimo kryptį ir rikiuotis į dešinę pusę. Taigi vertinant šių užfiksuotų ir aptartų duomenų visumą, nėra jokio pagrindo teigti, kad vertinamoje situacijoje pareiškėjo elgesys buvo objektyviai nulemtas kito eismo dalyvio padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, siekiant išvengti žalos savo ir kitų asmenų turtui. Priešingai, aptarti duomenys patvirtina, kad nesant tam objektyvaus pagrindo, K. O. buvo išvažiavęs į užbrūkšniuotą plotą, iš užbrūkšniuoto ploto rikiavosi į dešinę į antrą eismo juostą ir šiuos veiksmus atliko neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Būtent tokios aplinkybės ir yra nurodytos jam pateiktame kaltinime, nurodant pažeidimo esmę. Pažeidimo esmė buvo patikslinta pagal faktiškai byloje nustatytas aplinkybes, su pažeidimo pakeitimu pareiškėjas buvo supažindintas, gavo patikslintą administracinio nusižengimo protokolą. Jokie pažeidimai dėl to nenustatyti.
KET 4 ir 9 punktai numato bendrąsias visų eismo dalyvių pareigas. Tuo tarpu KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o KET 126 punktas įpareigoja eismo dalyvį laikytis saugaus atstumo. KET 2 priedas ženklinimas Nr. 1.15 punkte nurodoma, kad užbrūkšniuotas arba uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kuriomis važiuoti draudžiama. Šioje byloje pagrįstai nustatyta, kad K. O. važiavo per užbrūkšniuotą plotą, kuris yra nukreiptas į dešinę pusę, iš užbrūkšniuoto ploto rikiavosi į dešinę į antrą eismo juostą ir šiuos veiksmus atliko neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, nes atlikdamas šiuos veiksmus kliudė antra eismo juosta važiavusią transporto priemonę.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad K. O. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėtį, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo. Nors pareiškėjas nurodė, kad byla buvo nagrinėjama neobjektyviai ir šališkai, tačiau nepateikė jokių pareigūnų galimą šališkumą pagrindžiančių argumentų. Pažymėtina, kad situacijos vertinimas nepalankiai vienam iš eismo dalyvių negali būti vertinamas kaip pareigūnų šališkumo įrodymas neturint jokių kitų pareigūnų šališkumo įrodymų, kurie šiuo atveju nėra nustatyti. Todėl argumentai dėl pareigūnų šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.
Nuobaudos individualizavimo klausimas byloje nebuvo keliamas. K. O. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda, todėl nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1, 2, 5 dalies nuostatas bei nuobaudos tikslus įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, todėl paskirtos nuobaudos dydis nekeičiamas.
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog K. O. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nubaustas pagrįstai, dėl ko skundžiamas 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas įvertinęs visus skundo argumentus konstatuoja, jog kiti pareiškėjo argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi ir dėl jų plačiau nepasisako.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto K. O. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14192-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.