Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininkės J. G. ir nukentėjusiojo A. B. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. gruodžio 14 d. R. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-51192-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 21152232191 dėl to, kad 2021 m. lapkričio 29 d., apie 17.58 val., vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini), Kaune ir sankryžoje sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad neįvyktų eismo įvykis ir nedavė kelio transporto priemonei „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko „Volkswagen Polo“ automobilis atsitrenkė į „Opel Zafira“ automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į kelio ženklo metalinį stulpą. Eismo įvykio metu apgadinti minėti automobiliai ir kelio ženklas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 157 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Administraciniu nurodymu R. B. buvo siūloma sumokėti 30 Eur baudą.

2. 2022 m. vasario 1 d. Institucijos vyriausioji tyrėja A. S. priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-2208-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 21152232191 ir už administracinių nusižengimų padarymą paskyrė R. B. galutinę 75 Eur baudą.

3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, R. B. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutarimu buvo tenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 1 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena R. B. atžvilgiu nutraukta. Tuo pačiu nutarimu R. B. iš valstybės priteista 1710 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir patirtų išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimas. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Motyvuojamoji dalis

7. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės ir nukentėjusiojo A. B. C. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip jau minėta, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutarimu R. B. skundas buvo tenkintas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalį R. B. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse, kadangi R. B., kirsdama dvi eismo juostas, turėjo pagrįstą manymą, kad tai daryti yra saugu, kadangi abejose juostose sustoję automobiliai ją praleido. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus bei nukentėjusiojo A. B. C. apeliaciniuose skunduose keliamas R. B. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už jai inkriminuotus administracinius nusižengimus pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinių skundų motyvų matyti, jog apeliantai nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti galioti institucijos priimta nutarimą. Institucijos apeliaciniame skunde taip pat keliamas alternatyvus prašymas administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai.

9. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Atitinkamai ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

11. Apeliacinės instancijos teismas aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną R. B. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepakankamai pagrindžia R. B. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmė nutarimą R. B. administracinio nusižengimo byloje, taip pat ir nukentėjusysis A. B. C. naujų argumentų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

12. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną R. B. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti - apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jos (kaltės) jokie objektyvūs įrodymai neginčijamai nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jai važiuojant automobiliu „Opel Zafira“ (duomenys neskelbtini) prospektu nuo Vytauto Didžiojo tilto link Kauno centro ir sankryžoje norint sukti į kairę – į (duomenys neskelbtini), priešingos krypties dviejose eismo juostose spūstyje esantys automobiliai sustoję praleido R. B. vairuojamą automobilį sukti į kairę. R. B. atsargiai atlikinėjo manevrą, pravažiavusį antrą automobilį, dar kartą pasižiūrėjo dešinėn, ar nieko nėra, tada pradėjo lėtai judėti, tačiau staiga pamatė šviesą prie pat iš dešinės, pajuto smūgį ir tada R. B. automobilis nuslydo prie pat namo kampo šaligatvio. Apylinkės teisme apklausta liudytoja M. M. taip pat nurodė, kad analizuojamo įvykio metu eismas (duomenys neskelbtini) prospekte vyko pakankamai lėtai, kadangi buvo piko valandos. Ji su draugu važiavo antrąja eismo juosta, kadangi pirma juosta, įsukus į ją iš Birštono gatvės, susiaurėja, trečiojoje juostoje taip pat buvo automobiliai. Prieš L. Zamenhofo gatvę trečiojoje juostoje buvę automobiliai sustojo, kad praleisti įsukančius iš priešingos krypties eismo juostos į Zamenhofo gatvę, todėl sustojo ir jų automobilis, kad neblokuoti sankryžos. Toje vietoje pirma eismo juosta jų važiavimo kryptimi jau buvo pasibaigusi. Tuo metu prieš sustojusius automobilius R. B. automobilis lėtai važiavo link Zamenhofo gatvės, jau buvo įvažiavusi į pirmą juostą ir staiga liudytoja išgirdo pakankamai stiprų smūgį. Tuo tarpu nukentėjusysis A. B. C. teigia, kad važiuodamas iš Birštono gatvės pasuko į dešinę – Karaliaus Mindaugo prospektą, jame iš greitėjimo juostos įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir važiavo Vytauto Didžiojo tilto link. Privažiavus L. Zamenhofo gatvę, staiga išniro „Opel Zafira“ automobilis. Nukentėjusysis stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad toje juostoje yra dvi eismo juostos, pirmoje juostoje automobiliai truputį judėjo, antroje eilėje automobiliai stovėjo, dar yra viena juosta autobusams. Tokiu būdu, esant skirtingiems proceso dalyvių paaiškinimams, analizuojamu atveju yra svarbu nustatyti nagrinėjamoje kelio atkarpoje esantį kelio ženklinimą ir galimas transporto priemonių judėjimo kryptis.

13. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios eismo įvykio schemos (administracinio nusižengimo bylos medžiaga lapas Nr. 15) matyti, kad Karaliaus Mindaugo prospekto kryptimi link Vytauto Didžiojo tilto kelią sudaro dvi eismo juostos, kurios pirmosios plotis yra 5,9 metro, o antrosios plotis – 4 metrai. Į minėtą kelio atkarpą galima įsukti dešinėn iš Birštono gatvės tokiu būdu – sukant iš Birštono gatvės pirmosios juostos yra įvažiuojamą į greitėjimo juostą, kuri baigiasi iki sankryžos su L. Zamenhofo gatve, o sukant dešinėn iš Birštono gatvės antrosios juostos yra įvažiuojama į pirmąją Karaliaus Mindaugo prospekto (kryptis link Vytauto Didžiojo tilto) eismo juostą. Pažymėtina, kad esančia greitėjimo juosta siekiama palengvinti transporto priemonės įsiliejimą į automobilių srautą. KET 112 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) numatyta, jog jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Nors nukentėjusysis savo paaiškinimuose teigia, kad susidūrimas įvyko tuomet, kai greitėjimo juostai pasibaigus jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, tačiau sutikti su tokiais nukentėjusiojo teiginiais pagrindo visgi nėra. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad paties nukentėjusiojo parodymai dėl jo manevravimo ir kelio ženklinimo nėra nuoseklūs – nors administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu A. B. C. teigė, kad susidūrimas įvyko jam pilnai persirikiavus iš greitėjimo juostos į pirmąją eismo juostą (pažymėtina, kad šie jo paaiškinimai gauti raštu po eismo įvykio), tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis teigė, kad analizuojamoje įvykio vietoje yra trys eismo juostos, iš kurių viena skirta autobusams. Atitinkamai ir eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė abu eismo įvykyje dalyvavę transporto priemonių vairuotojai (administracinio nusižengimo bylos lapas Nr. 32), nubraižyta schema iš kurios matyti, kad A. B. C. nebuvo persirikiavęs iš greitėjo juostos jai pasibaigus į pirmąją eismo juostą, o tęsė manevrą tiesiai. Aplinkybes, kad A. B. C. nebuvo persirikiavęs į pirmąją eismo juostą, o toliau važiavo pasibaigusios greitėjimo juostos trajektorija, patvirtino ir liudytoja M. M., kuri nurodė, kad tiek pirmojoje, tiek antrojoje eismo juostoje esantys automobiliai judėjo lėtai, todėl sustojo praleisti į Zamenhofo gatvę įsukančią transporto priemonę, vairuojamą R. B.. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmoji eismo yra gerokai platesnė už standartinę eismo juostą (5,9 metro, kai tuo tarpu antroji eismo juosta yra 4 metrų), todėl įvertinus viešai prieinamą informaciją apie Volkswagen Polo transporto priemonės plotį 1,68 m (Volkswagen Polo 2014 matmenys (1.0 75hp Comfortline) | Formis autopaslaugos) pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tokiu būdu A. B. C. sudarė trečiąją eismo juostą, kurios pagal kelio žymėjimą toje vietoje nebuvo. Šias išvadas iš dalies patvirtina ir paties A. B. C. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis pavirtino, kad pirmose dvejose juostose eismas buvo pakankamai intensyvus, transporto priemonės vos judėjo, kas sudaro pagrindą manyti, jog A. B. C. iš tiesų važiavo greitėjimo juosta, kuri yra skirta tik transporto priemonių įsiliejimui. Nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad „Vokswagen Polo“ vairuotojas pagrįstai manevravo priartėdamas prie dešiniojo važiuojamojo dalies krašto, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog A. B. C. būtų tinkamai įsiliejęs į transporto priemonių srautą iš greitėjimo juostos, t. y. pasibaigus greitėjimo juostai šiam asmeniui tai pat kilo pareiga persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, o ne tęsti manevrą tiesia trajektorija. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad A. B. C. veiksmai, susiję su galimu KET taisyklių pažeidimu, plačiau nėra analizuojami, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, tačiau į nustatytas faktines aplinkybes atsižvelgtina tiek, kiek jos yra reikšmingos sprendžiant R. B. kaltės klausimą.

14. Tuo tarpu sprendžiant dėl R. B. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas: a) nevykdė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį; b) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; c) apsisuko geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; d) nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Tuo tarpu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus, KET pažeidimus. Iš Institucijos nutarimo matyti, jog R. B. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, jog ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. pažeidė ir KET 101 punktą, tačiau šis pažeidimas jai nebuvo inkriminuotas nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog R. B. suko į kairę kirsdama priešinga kryptimi judančių transporto priemonių važiuojamąją dalį ir priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms turėjo duoti kelią. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nustatė, kad R. B. turėjo kirsti dvi priešpriešines eismo juostas. Antrąją eismo juosta važiuojanti transporto priemonė R. B. praleido, nes susidūrimas šioje juostoje neįvyko, taip pat, liudytoja M. M. nurodė, kad jie sustojo leisdami R. B. pravažiuoti ir pirmąją eismo juostą, norėdami neblokuoti sankryžos. Tokiu būdu dviejų eismo juostų kelyje abejuose juostose buvę vairuotojai R. B. leido atlikti posūkio į kairę manevrą ir R. B. pagrįstai manė, kad šį manevrą ji galės užbaigti sėkmingai. Pritartina tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomiems argumentams, jog pagal teismų praktiką vairuojant transporto priemones galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šio principo ir laikėsi R. B., kadangi atlikdama manevrą dviejų juostų kelyje ir įsitikinusi, kad abejuose juostose sustoję automobiliai ją praleidžia, negalėjo tikėtis, jog šioje atkarpoje gali atsirasti kitų transporto priemonių, judančių viena iš dviejų eismo juostų, todėl šių KET taisyklių pažeidimų padarymas jai inkriminuotas nepagrįstai.

15. Protokole ir institucijos nutarime taip pat nurodyta, kad R. B. savo veiksmais, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, padarė ir KET 9 punkto, inter alia numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, pažeidimą. Apygardos teismas pažymi, jog KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvio pareiga, kurios turėjo laikytis tiek R. B., tiek ir kiti eismo dalyviai, tame tarpe ir įsiliejantys į eismą iš greitėjimo juostos, o siekiant nustatyti dėl ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse įtvirtinto pažeidimo kaltą asmenį, būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuriuo pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista. Nustačius, jog be KET 9 punkto pažeidimo, R. B. inkriminuotas KET 157 punkto pažeidimas padarytas nebuvo, nes atlikdama posūkio manevrą į kairę R. B. galėjo objektyviai nesitikėti, jog dviejų eismo juostų kelyje nukentėjusiojo automobilis važiuos padarydamas trečiąją eismo juostą, administracinio nusižengimo protokole ir R. B. atžvilgiu priimtame nutarime nelieka nei vienos pažeidėjai inkriminuotos specialiosios normos, kurią savo elgesiu būtų pažeidusi R. B..

16. Kita vertus, analizuojant administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime pateiktą R. B. pažeidimo esmę, matyti, jog jame nurodyta, kad dėl R. B. neva padaryto KET 9 ir 157 punktuose numatytų pažeidimų pasekoje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir kelio stulpas. Reikia pastebėti, jog nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 str. 2 d.). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse numatytų nusižengimų sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šių pažeidimų padarymo atsirasti padariniai nėra būtini, t. y. konstatuojant, jog buvo pažeistos KET taisyklės, nereikia nustatyti, jog dėl to buvo sukeltas eismo įvykis. Tokiu būdu, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis, nebenumato. Šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas tik R. B. atsakomybės klausimas dėl KET 9 ir 157 punktuose įtvirtinto formalaus pažeidimo, tačiau nenustatinėjama, ar šis, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą – tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju tiek KET 9 ir 157 punktuose, tiek ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėtis yra formali, todėl atsakomybei atsirasti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir kilusių padarinių nustatinėtas nepagrįstai. Nėra abejonės, jog tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios KET normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-500/2013). Remiantis išdėstytu, teismas nagrinėjamoje R. B. administracinio nusižengimo byloje plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir juos pagrindžiančių bylos duomenų, kuriais apeliaciniame skunde įrodinėjama lengvojo automobilio vairuotojos R. B. kaltė dėl eismo įvykio kilimo. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti Institucijos apeliacinio skundo prašymą ir grąžinti bylą Institucijai dėl abipusės kaltės išsprendimo.

17. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastimi ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nebenumato. Remiantis išdėstytu, teismas nagrinėjamoje R. B. administracinio nusižengimo byloje plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir juos pagrindžiančių bylos duomenų, kuriais apeliaciniame skunde įrodinėjama lengvojo automobilio vairuotojos R. B. kaltė dėl eismo įvykio kilimo.

18. Nors nukentėjusiojo apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas teisminio nagrinėjimo metu atliktų ekspertų išvadų vertinimui, tačiau minėtos išvados, nesprendžiant dėl eismo dalyvių kaltės kilusiame įvykyje, svarbios tik tiek, kiek patvirtina ar paneigia A. B. C. važiavimo Karaliaus Mindaugo prospekte trajektoriją. Atmetant nukentėjusiojo apeliacinį skundą, akcentuotina, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, nenustatyta išankstinė galia, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Pažymėtina, kad LTEC ekspertizės aktas buvo surašytas remiantis eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, kad automobilis „Volkswagen Polo“ iš greitėjimo juostos į transporto priemonių srautą įsiliejo dar iki greitėjimo juostos pabaigos ir sankryžos su L. Zamenhofo gatve. Visgi, tokia nukentėjusiojo versija yra paneigta tiek liudytojos parodymais, tiek eismo įvykio deklaracijos schema ir teismui nekyla abejonių, kad A. B. C. iš greitėjimo juostos į pirmąją eismo juostą nepersirikiavo, o savo manevrą tęsė ir jai pasibaigus, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėta LTEC išvada nesivadovavo.

19. Nors nukentėjusysis nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis ir privačia eksperto išvada, tačiau joje užfiksuoti duomenys apie A. B. C. padėtį susidūrimo metu yra patvirtinti ir kitais byloje surinktais įrodymais, todėl nesivadovauti šios išvados dalimi pagrindo nėra. Tuo tarpu eksperto išvados dėl eismo įvykio mechanizmo, kaip jau minėta, sprendžiant R. B. kaltės klausimą dėl ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse numatytų nusižengimų padarymą, nėra aktualios. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertas V. M., eksperto išvadą pagrindęs savarankiškai iš įvykio vietos gauta informacija, pažeidė TEĮ 14 straipsnio 3 dalį, pagal kurią teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagos, reikalingos teismo ekspertizei, bet nepateiktos jam proceso įstatymų nustatyta tvarka. Ši nuostata, aukštesnės instancijos teismo nuomone, reiškia draudimą rinkti medžiagą, susijusią su tiriamu objektu, tačiau neapima informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, rinkimo. Kaip numatyta TEĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus, taikydamas tam tikrus eksperto pasirinktus tyrimo metodus, pats ekspertas gali rinkti reikalingą metodinę medžiagą, informaciją, kuri bus panaudota, vykdant teismo užduotį.

20. Nors Institucija apeliaciniame skunde taip pat prašo nepriteisti išlaidų už eksperto išvadą apmokėti, nes minėta išvada yra nepagrįsta, tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais pagrindo nėra. Kaip jau minėta, priežastinis ryšys tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir kilusių padarinių nagrinėjamoje byloje buvo nustatinėtas nepagrįstai, tačiau Institucijai R. B. surašius iš esmės perteklinį kaltinimą, kuriame nurodomi ir galimi KET taisyklių pažeidimo padariniai (eismo įvykis), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę visomis galimomis įrodinėjimo priemonėmis gintis nuo jai pareikšto kaltinimo. Nustačius, kad R. B. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo byloje.

21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, R. B. prašo priteisti jos naudai 400 Eur už advokato paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį. Kartu su atsiliepimu pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už dokumento surašymą R. B. sumokėjo 400 Eur (2 t., b. l. 22).

23. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimus reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma – BPK 106 straipsnis, kurios 3 dalis numato, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Nagrinėjamu atveju gauti Institucijos ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai, kurie nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo rašytiniame procese formų. Apeliaciniuose skunduose keliami klausimai buvo tiesiogiai susiję su R. B. interesais byloje, ši buvo priversta kreiptis į advokatą dėl profesionalios pagalbos surašant jiems atsiliepimą. Dėl to R. B. turi teisę į patirtų išlaidų dėl jo surašymo atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį, išnagrinėjimo rezultatą, sprendžia, kad prašoma proceso išlaidų suma nėra per didelė, todėl turi būti priteistina R. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 9 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės ir nukentėjusiojo A. B. C. skundų netenkinti.

Priteisti R. B.iš valstybės 400 Eur (keturis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.