Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei E. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei E. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad E. M. 2021 m. birželio 14 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu strypu sudavė M. N. vieną smūgį į kairės rankos alkūnę, vieną smūgį į dešinį petį ir vieną smūgį į kairės pusės sėdmenį ir taip smurtaudama nukentėjusiajam M. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos dešinio peties srityje, kraujosruvos, nubrozdinimų kairės alkūnės srityje, nubrozdinimų nugaros kairėje, kraujosruvų kairio sėdmens srityje. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs, kad pateiks civilinį ieškinį teisme, iki įrodymų tyrimo pradžios. Nebuvo informuotas apie teisiamąjį posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta, todėl prarado galimybę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojo proceso metu, todėl į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipiasi civilinio proceso tvarka. Dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Suduoti smūgiai sukėlė skausmą, kurį jautė kelias savaites. Laikinai buvo sutrikęs miego režimas. Dėl netikėto užpuolimo patyrė šoko būseną. Prisiminimai, baimė, nerimastingumas kankina iki šiol, sunkiau lankytis viešose vietose. Dėl to pablogėjo bendravimas su draugais ir artimaisiais. Buvo pažemintas pažįstamų asmenų akivaizdoje. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė neturtinės žalos, kurią vertina 1 500 Eur suma.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad po įvykio ieškovas jokių skausmą malšinančių vaistų nevartojo, tačiau jautė fizinį skausmą, baimės jausmą, patyrė šoką, nerimastingumą, baimę bendrauti buvo pažemintas. Mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra per didelis, kadangi minimali mėnesinė alga siekia 1 585 Eur.

Atsakovė E. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės jo naudai 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš ieškovo valstybės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su nemokamos teisinės pagalbos teikimu atsakovei.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta aplinkybę, kad ieškovas dėl atsakovės suduotų smūgių kurį laiką galėjo jausti skausmą, todėl sutinka atlyginti jam atsakovės kaltais veiksmais padarytą neturtinę žalą, kuri atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, turėtų būti vertinama 200,00 Eur. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, patvirtina, kad ieškovui M. N. konstatuota trys kraujosruvos bei du nubrozdinimai. Iš ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo matyti, kad ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindžia dėl po įvykio laikinai sutrikusiu miego rėžimu, pablogėjusiu bendravimu su draugais ir artimaisiais, tačiau apie kokius nors liekamuosius reiškinius dėl padarytų nubrozdinimų ar kraujosruvų civiliniam ieškinyje nepasisakyta, nenurodyta, kad dėl patirto šoko, miego rėžimo sutrikimo buvo priverstas kreiptis pagalbos į specialistus. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovas galėjo keletą dienų jausti skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, tačiau prašomas priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymo objektyvumui įtakos turi aplinkybė, kad ieškovui šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta turtinė žala, t. y. jis nepatyrė jokių gydymosi išlaidų, nes nebuvo ką gydyti. Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į atsakovės sunkią finansinę padėtį: augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, nedirba, negauna pajamų iš darbinių santykių, jai mokama tik išmoka už du vaikus, sutuoktinis taip pat bedarbis, verčiasi atsitiktiniais darbais. Neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonės. Taigi prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu E. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad ji 2021 m. birželio 14 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu strypu sudavė M. N. vieną smūgį į kairės rankos alkūnę, vieną smūgį į dešinį petį ir vieną smūgį į kairės pusės sėdmenį ir taip smurtaudama nukentėjusiajam M. N. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos dešinio peties srityje, kraujosruvos, nubrozdinimų kairės alkūnės srityje, nubrozdinimų nugaros kairėje, kraujosruvų kairio sėdmens srityje.

Kaip ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje patvirtino ieškovas dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Suduoti smūgiai sukėlė skausmą, kurį jautė kelias savaites, tačiau nuskausminamųjų vaistų nevartojo. Laikinai buvo sutrikęs miego režimas. Dėl netikėto užpuolimo patyrė šoko būseną. Prisiminimai, baimė, nerimastingumas kankina iki šiol, sunkiau lankytis viešose vietose. Dėl to pablogėjo bendravimas su draugais ir artimaisiais. Buvo pažemintas pažįstamų asmenų akivaizdoje. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė neturtinės žalos, kurią vertina 1 500 Eur suma.

Akivaizdu, kad dėl atsakovės E. M. nusikalstamos veikos ieškovas M. N. patyrė neturinę žalą. Prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, suduoti smūgiai. Smurtas buvo netikėtas, sukėlęs jam fizinį skausmą ir padaręs specialisto išvadoje nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, juo nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl smurto tam tikrą laiką jautė skausmą, nors skausmą malšinančių vaistų nevartojo, dėl nusikaltimo patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad už šiuos nepatogumus prašoma priteisti neturtinė 1 500,00 Eur žala yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus, niekur nedirba, gauna išmoką vaikui, paramą mokinio reikmėms įsigyti, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).

Ieškovas atstovui už ieškinio rengimą, atstovavimą pagal 2021 m. spalio 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 200,00 Eur. Ieškinį tenkinus 46 procentais (700 Eur / 1 500 Eur x 100 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 92,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Byloje esantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimas patvirtina, kad atsakovė turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Vertinant tai, jog bylą iš esmės laimėjo ieškovas, tačiau atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista, todėl į valstybės biudžetą žyminis mokestis už ieškinį iš atsakovės nėra priteisiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti iš šios tarnybos 2022 m. vasario 14 d. pažymos, byloje buvo patirtos 295,99 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsakovei teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Vertinant tai, jog ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turėtų būti proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai priteistos iš ieškovo. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio reikšmingas kriterijus yra šalių elgesys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas. Duomenų, kad ieškovas būtų vilkinęs bylos nagrinėjimą, šalys teismui nepateikė. Duomenų, paneigiančių, jog ieškovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, byloje taip pat nėra. Vien ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies teismui nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šalis elgėsi nesąžiningai. Įvertinus šias aplinkybes ieškovui tenkanti atlyginti atsakovės turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisiama (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį tenkinus iš dalies turėtų būti proporcingai priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Vertinant tai, kad atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista, todėl į valstybės biudžetą išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą taip pat iš atsakovės nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. M. ieškovo M. N. naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės E. M. ieškovo M. N. naudai 92,00 Eur (devyniasdešimt du eurus 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.