- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2S-1317-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34249-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- O. M.
- Ieškovas
- S. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. M. atskirąjį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei O. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, prievolės pobūdžio nustatymo, atsakovės O. M. priešieškinį ieškovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, prievolių pobūdžio nustatymo, piniginių kompensacijų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei O. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, prievolės pobūdžio nustatymo, atsakovės O. M. priešieškinį ieškovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, prievolių pobūdžio nustatymo, piniginių kompensacijų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi iš dalies buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais: A. M., gimusia 2010-08-25, ir N. M., gimusiu 2005-05-09, tvarka:
1. S. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikais metų porinių savaičių sekmadieniais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį 12.00 val. ir grąžindamas juos tą pačią dieną 18.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, S. M. raštu informuoja O. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.
2. O. M. apie vaikų negalėjimą susitikti su S. M. taip pat informuoja jį kiek galima anksčiau, tačiau ne vėliau kaip 2 dienas iki susitikimo, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susitikimas su vaikais neįvyks. O. M. tokiu atveju privalo sudaryti galimybę susitikimo laiką perkelti į artimiausią kitą laiką.
3. S. M. bendravimo su vaikais metu turi užtikrinti galimybę O. M. bet kada susisiekti su vaikais mobiliuoju telefonu.
4. Tėvams susitarus, gali būti numatytas ir papildomas S. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas.
Šalies argumentai
Ieškovas S. M. pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1) matosi ir bendrauja metų porinių savaičių sekmadieniais (bet ne mažiau nei 2 sekmadienius per mėnesį), vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 12 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18 val. į jų gyvenamąją vietą. Matymosi ir bendravimo su vaikais laiką suderinęs su atsakove tarpusavyje iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu;
2) matosi ir bendrauja metų neporinių savaičių penktadieniais (bet ne mažiau nei 2 penktadienius per mėnesį), vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Matymosi ir bendravimo su vaikais laiką suderinęs su atsakove tarpusavyje iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu;
3) bendrauja kiekvienais metais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), per S. M., gimtadienį (balandžio 26 d.) ir neporiniais kalendoriniais metais per dukros gimtadienį (rugpjūčio 25 d.) bei sūnaus gimtadienį (gegužės 9 d.). Vaikų pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su atsakove aptaria, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu;
4) gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) atsakovei sutikus ir ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinęs su atsakove tarpusavyje telefonu ar el. paštu.
Nurodė, kad vaikų motina sistemingai trukdo bendrauti su vaikais.
Atsiliepimas
Atsakovė O. M. su pareikštu prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas prašyme nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri leistų daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos. Ieškovo teiginys, kad atsakovė trukdo bendrauti su vaikais yra teismo nutarčių vykdymo klausimas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė ne tik vykdo teismo nutartį, bet ir suteikia ieškovui galimybę papildomai bendrauti su vaikais. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pilnai įgyvendina ir apsaugo nepilnamečių vaikų interesus šioje proceso stadijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2533-726/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad ieškovas S. M. su nepilnamečiais vaikais A. M. ir N. M.:
1) matosi ir bendrauja metų porinių savaičių sekmadieniais (bet nemažiau nei 2 sekmadienius per mėnesį), vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 12 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18 val. į jų gyvenamąją vietą. Matymosi ir bendravimo su vaikais laiką suderinęs su atsakove tarpusavyje iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu;
2) matosi ir bendrauja metų neporinių savaičių penktadieniais (bet nemažiau nei 2 penktadienius per mėnesį), vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Matymosi ir bendravimo su vaikais laiką suderinęs su atsakove tarpusavyje iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu;
3) bendrauja kiekvienais metais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), per S. M., gimtadienį (balandžio 26 d.) ir neporiniais kalendoriniais metais per dukros gimtadienį (rugpjūčio 25 d.) bei sūnaus gimtadienį (gegužės 9 d.). Vaikų pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su atsakove aptaria, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu;
4) gali matytis dažniau ir praleisti daugiau laiko (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) atsakovei sutikus ir ne vėliau kaip prieš 3 dienas iš anksto suderinęs su atsakove tarpusavyje telefonu ar el. paštu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašymą sprendė, kad ieškovas siekia, kad būtų nustatytas maksimalus jo dalyvavimas vaikų auklėjime. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad vaikų bendravimas su tėvu iš esmės kenkia jų interesams, sprendė, kad jiems turi būti sudarytos sąlygos maksimaliai bendrauti su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos išvadą, kurioje nurodoma, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka su vaikais neužtikrina galimybės ieškovui maksimaliai dalyvauti vaikų aklėjime. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys nesusitaria dėl intensyvesnio ieškovo bendravimo su vaikais, todėl yra pagrindas pakeisti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė O. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir netenkinti ieškovo prašymo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo teisės normomis, o nutartį motyvavo tarsi jokios laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos. Asmuo, prašantis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas keisti ir yra iš esmės pasikeitę aplinkybės ir nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaikų interesų ir pažeidžia tėvo teisę bendrauti su vaikais. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nenustatė ir nenurodė, kodėl bendravimo tvarka nustatyta 2014 m. spalio 24 d. atitiko vaikų ir ieškovo interesus, o šiuo metu jau yra minimali ir varžanti ieškovo teises. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Vaiko teisių apsaugos išvadą, kadangi šioje proceso stadijoje įrodymai gali būti vertinami tik preliminariai ir negali būti priimtas sprendimas, kuris rodo akivaizdų teismo nusistatymą tenkinant arba atmetant šalių reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarka.
Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog ieškovas prašydamas pakeisti 2014 m. spalio 24 d. nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, nenurodė kokios aplinkybės sudaro būtinybę ja keisti. Apeliantės nuomone, pirminė nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra pakankama ir atitinkanti tiek vaikų, tiek paties ieškovo interesus.
Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pradinė ieškovo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d., t.y. beveik prieš metus iki skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta tvarka nustatytas 12 valandų per mėnesį ieškovo bendravimas su vaikais neužtikrina glaudaus ieškovo ir vaikų emocinio ryšio vystymo. Tuo tarpu vaikų interesas yra turėti abu tėvus, todėl nepilnamečiai vaikai negali būti atskirti nuo tėvų, jis turi pažinti juos abu, jausti jų meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėta nutartimi buvo numatyta ir tai, kad tėvams susitarus, gali būti numatytas ir papildomas S. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad šalys gražiuoju dėl papildomo ieškovo bendravimo su vaikais nesusitaria. Ieškovas prašė pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir papildomai nustatyti, jog tėvas gali matytis su nepilnamečiais vaikais neporinių savaičių penktadieniais nuo 18 val. iki 20 val., taip pat per tėvo dieną, savo gimtadienį bei neporiniais kalendoriniais metais per vaikų gimtadienius. Tai sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas siekia bendrauti su vaikais, prisidėti prie jų auklėjimo ir priežiūros, dar labiau sustiprinti tarpusavio ryšį. Byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, ar kad ieškovo bendravimas su vaikais gali pakenkti vaikų interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra pagrįstas ir atitinkantis tiek ieškovo, tiek šalių nepilnamečių vaikų interesus.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Atskirojo skundo nagrinėjimo metu aktuali aplinkybė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu nustatė iš esmės tokią pačią nuolatinę ieškovo bendravimo su vaikais tvarką kaip ir skundžiama nutartimi. Nors minėtas sprendimas yra neįsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad tokia nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarka geriausiai atitinka prioritetinius vaikų interesų gynimo principus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.