Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant apeliantui S. M., jo atstovei advokatei D. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei O. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, prievolės pobūdžio nustatymo, atsakovės O. M. priešieškinį ieškovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, prievolių pobūdžio nustatymo, piniginių kompensacijų priteisimo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

S. M. su vaikais N. M. ir A. M. bendrauja metų porinių savaičių sekmadieniais ( bet ne mažiau nei 2 sekmadienius per mėnesį), vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 12 val., ir atveždamas vaikus tos pačios dienos 18 val. į jų gyvenamąją vietą, bendravimo su vaikais laiką suderinęs su atsakove O. M. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu.S. M. su vaikais N. M. ir A. M. bendrauja metų neporinių savaičių penktadieniais (bet nemažiau nei 2 penktadienius per mėnesį), vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir parveždamas juos tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą, bendravimo su vaikais laiką suderinęs su atsakove O. M. tarpusavyje iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu.S. M. su vaikais N. M. ir A. M. bendrauja kiekvienais metais per tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), per S. M. gimtadienį (balandžio 26 d.) ir neporiniais kalendoriniais metais per dukros A. M. gimtadienį (rugpjūčio 25 d.) bei sūnaus N. M. gimtadienį (gegužės 9 d.). Vaikų pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką su atsakove suderina, ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu. S. M. turi teisę kasmetinių atostogų metu nepilnamečius vaikus N. M. ir A. M. pasiimti iš jų gyvenamosios vietos laikotarpiui iki dešimties dienų, su vaikais išvykstant į ekskursijas, poilsines keliones, kitas pramogas, apie tai prieš mėnesį informavęs atsakovę O. M.. O. M. apie vaikų negalėjimą susitikti su S. M. informuoja jį kiek galima anksčiau, tačiau ne vėliau kaip 2 dienas iki susitikimo, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susitikimas su vaikais neįvyks. O. M. tokiu atveju privalo sudaryti galimybę susitikimo laiką perkelti į artimiausią kitą laiką. O. M. bet kokia jai priimtina forma privalo informuoti ieškovą S. M. apie vaikų sveikatos sutrikimo atvejus, jų sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo įstaigą, sudaryti visas būtinas nuo jos priklausančias sąlygas tėvo S. M. vaikų lankymui.O. M. apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą privalo nedelsiant informuoti vaikų tėvą S. M. nustatytomis ryšio priemonėmis, bet ne vėliau kaip per tris dienas po pasikeitimo.O. M. privalo sudaryti galimybes ieškovui S. M. bendrauti su vaikais įvairiomis ryšio priemonėmis, esant galimybei bendrauti su jais ir virtualiu būdu (pvz. "skype" ir panašiomis ryšio priemonėmis).Nustatė, kad S. M. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais N. M. ir A. M. ir kitu, šioje tvarkoje neaptartu laiku, šalims tokio bendravimo laiką ir trukmę suderinus tarpusavio susitarimu telefonu ar el. paštu, bet ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki bendravimo pradžios.

Pripažino atsakovei O. M. nuosavybės teisę į dviejų kambarių 56,89 kv. m bendro ploto butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 78 197 EUR.Priteisė ieškovui S. M. iš atsakovės O. M. buto dalies piniginę kompensaciją 17 621 EUR.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Atsakovė ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, kliūčių apeliacinio skundo nagrinėjimui neatvykus atsakovei, nėra. Atsakovės atstovė prašė atidėti 2017 m. spalio 25 d. 14 val. teismo posėdį motyvuodama tuo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3835-275/2017, kurioje advokatė atstovauja klientą paskirtas posėdis sutampa su teismo posėdžiu paskirtu šioje byloje. Kolegija atmetė šį prašymą teismo posėdžio metu, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės atstovės nurodyta byla taip pat nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, o posėdis joje numatytas byloje 14.30 val., todėl neatvykimo į teismą priežastys nelaikytinos svarbiomis.Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus apie papildomai sumokėtas būsto išlaikymo komunalines išlaidas ir prašo dalį šių išlaidų priteisti iš ieškovo. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas skundžiamo teismo sprendimo priimto 2016 m. gegužės 17 d. teisėtumas ir pagrįstumas. Visi atsakovės pateikti papildomi įrodymai priimti po sprendimo priėmimo, todėl kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atsisakytina juos priimti.Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas klausimas, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės nutrūko šalių santuoka, dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bei šalių nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydžio.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, o atsakovės pateiktų duomenų pakanka pripažinti, jog būtent ieškovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, neveikė šeimos interesais dėl ko bendras šeimos gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės bei priteisė atsakovei 750 EUR neturtinės žalos dėl atsakovės patirtų išgyvenimų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų interesus geriau atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Skundžiamu sprendimu taip pat nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su dukra ir sūnumi. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir šalių argumentus, susijusius su šalių nepilnamečių vaikų poreikiais bei šalių finansine padėtimi, konstatavo, jog vaikų poreikius atitinka ir šalių turtinei padėčiai yra proporcingas 200 EUR išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui ir 175 EUR išlaikymas šalių nepilnametei dukrai. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis 2 kambarių butas yra vienintelis būstas, kuriame atsakovė liko gyventi viena su vaikais, ieškovui palikus šeimą, bei vadovaudamasis prioritetiniais vaikų interesais, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą padalinti ginčo butą natūra ir nukrypo nuo lygių dalių principo priteisdamas atsakovei ginčo butą, o ieškovui 17621,22 EUR kompensaciją už 1/3 atsakovei tekusio ginčo buto dalį.Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje, kuria šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, priteisiant atsakovei neturtinę žalą. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistus išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžius, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo dalijant ginčo butą.

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, jog laikui bėgant sutuoktinių požiūriai į šeimą materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė, išblėso jausmai, atsakovė esanti valdinga ir sunkiai sugyvenamo charakterio, paskutinius dvejus metus niekur oficialiai nedirbo, šeimą išlaikyti tekdavo pagrinde vienam ieškovui, todėl prasidėjo barniai. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, motyvuodama tuo, kad ieškovas priėmė vienasmenį sprendimą gyventi ir dirbti Didžiojoje Britanijoje, atsakovė prašė jo grįžti į Lietuvą, tačiau vos grįžęs po poros mėnesių ieškovas paliko šeimą, nebuvo lojalus ir pažeidė sutuoktinio pareigas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavo ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pateikė įrodymų pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes.Pažymėtina, jog apeliantas nesutikdamas su skundžiamu sprendimu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių susijusių su ieškovo kalte dėl santuokos iširimo. Tuo tarpu siekdamas įrodyti, jog šalių santuoka iširo ne tik dėl jo bet ir atsakovės kaltės, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie būtų pakankami konstatuoti ir atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Apelianto nurodoma aplinkybė apie atsakovės siekį be ieškovo žinios realizuoti šalims bendrosios nuosavybės teise priklausiusį butą nesudaro pagrindo teigti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ieškinyje aiškindamas santuokos iširimo priežastis nurodė, kad laikui bėgant išsiskyrė šalių požiūriai, išblėso jausmai, daugėjo nesutarimų ir kivirčų, kurie ilgainiui privedė prie santuokos iširimo ir šalių santykiai galutinai nutrūko ieškovui išsikrausčius iš šeimos namų 2014 m. liepos mėn. Kolegijos vertinimu, tokios paties ieškovo nurodytos santuokos iširimo priežastys, nesudaro pagrindo teigti, jog 2014 m. birželio 3 d. atsakovės patalpintas internetinis buto pardavimo skelbimas buvo santuokos iširimą lėmusi priežastis. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė turto, kurio bendrasavininkis yra ir ieškovas nebūtų galėjusi realizuoti be ieškovo žinios. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog sprendimas dėl ieškovo darbo ir gyvenimo Didžiojoje Britanijoje buvo priimtas abiejų sutuoktinių, kad atsakovė buvo atvykusi su vaikais į Didžiąją Britaniją ir kt. apelianto argumentai tik pagrindžia atsakovės nurodytas aplinkybes apie ilgalaikius ieškovo išvykimus dirbti į užsienį ir kad atsakovė siekė išsaugoti santuoką stengdamasi prisitaikyti prie atsakovo sprendimo gyventi užsienyje, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip įrodymas pagrindžiantis atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, jog ieškovo pateikta patalpų nuomos sutartis pati savaime nepatvirtina apelianto teiginio, jog atsakovė kartu su vaikais buvo persikėlusi gyventi į Didžiąją Britaniją. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, byloje nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas Lietuvoje, o ieškovas nuo 2011 m. iki 2014 m. į Lietuvą nebuvo grįžęs. Ieškovui grįžus į Lietuvą 2014 m., jis praėjus 2 mėn. nusprendė palikti šeimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, remdamasis visapusišku bylos duomenų ištyrimu, tikimybių pusiausvyros principu bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstai konstatavo ieškovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo.Kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės nepasisako dėl apelianto argumentų susijusių su neturtinės žalos atsakovei priteisimu.

Dėl išlaikymo dydžio

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovo išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, netinkamai taikė išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai suabsoliutino vaikų prioriteto intereso principą ir neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.Susipažinus su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas būtiniems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti tinkamą sumą vertino atsižvelgdamas į minimalios mėnesinės algos dydį (350 Eur per mėn.), pažymėdamas, jog ieškovas yra didelę darbo patirtį sukaupęs, darbingo amžiaus asmuo, o šalių nepilnamečiai vaikai neturi specifinių poreikių ir kad dalis atsakovės nurodytų išlaikymo išlaidų nėra būtinos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog proporcingas turtinei padėčiai bei atitinkantis vaikų interesus būtų 200 EUR dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. M. ir 175 EUR dydžio išlaikymas nepilnametei dukteriai A. M..Teisėjų kolegija nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas pripažįsta pagrįstomis. Atkreiptinas dėmesys, jog nesutikimą su priteistomis išlaikymo sumomis apeliantas grindžia vien bloga turtine padėtimi, kuri neleidžia teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams. Jo vertinimu, šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui pakaktų 150 EUR. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą minimalų išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui reikalingo išlaikymo sumų ir nepateikia įrodymų pagrindžiančių, jog 12 ir 7 m. amžiaus šalių nepilnamečiams vaikams butų pakankama 150 EUR išlaikymo suma teikiama iš apelianto. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainas, prašomas priteisti 150 EUR išlaikymas vienam vaikui, neužtikrintų net minimalių būtinų šalių nepilnamečių vaikų poreikių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-32/2010). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, turintis nemažą daro patirtį asmuo. Todėl negalėdamas išlaikyti vaikų ir tenkinti savo poreikių, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas vyras, turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą arba įgyti reikiamą kvalifikaciją padėsiančią gauti lėšų, kurių pakaktų mokėti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams užtikrina būtinųjų poreikių tenkinimą ir yra proporcingas šalių turtinei padėčiai, o jo sumažinimas iki apelianto prašomos sumos pažeistų nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalims bendrosios nuosavybės teise priklausęs butas padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo. Apelianto nuomone, šiuo atveju nebuvo sąlygų CK 3.123 str. taikymui.Kaip pagrįstai nurodo apeliantas remiantis CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nukrypimą nuo lygių dalių principo grindė prioritetiniais vaikų interesais, kadangi padalijus šalims priklausantį butą natūra nenukrypstant nuo lygių dalių principo, šalių nepilnamečiai vaikai turėtų gyventi kartu su motina viename kambaryje. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ginčo butas padalintas ne natūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pripažįstama, kad svarbiausia apginti šalių nepilnamečių vaikų, kurie kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių jų tėvų, interesus. CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir įpareigojimas, taikant šeimos įstatymus, užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių įtakos; būtina nepilnamečiams vaikams užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004). Teisėjų kolegija, remdamasi teismo nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra užtikrintos nepilnamečių ginčo šalių vaikų tinkamos gyvenimo sąlygos, nes ginčo butas natūra priteistas ieškovei. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nukrypimas nuo lygių sutuoktinių turto dalių nebuvo būtinas, nes nenustatyta realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Atsakovės turtiniai interesai, kad jai teks mokėti didesnę kompensaciją ieškovui, šioje byloje nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes, priteisus jai ginčo butą, šalių nepilnamečių vaikų interesai, užtikrinant normalias jų gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nusprendus nedalinti ginčo buto natūra, nebėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ginčo butas yra tik dviejų kambarių. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius realus poreikio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas nustatant, jog sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas lygiomis dalimis.Pažymėtina, jog bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilus klausimų dėl atsakovės galimybės sumokėti skundžiamu sprendimu priteistą kompensaciją už jai tenkančią ginčo buto dalį, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir paskirtas žodinis teismo posėdis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė į bylą pateikė 2017 m. rugpjūčio 21 d. dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, jog atsakovės tėvai padovanojo jai 18 000 EUR sumą. Kolegija atsižvelgdama nurodytas aplinkybes sprendžia, jog nenustačius pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovei priteisus ginčo butą natūra, kurio išmokėtoji vertė sudaro 52 863,64 EUR, apeliantui iš atsakovės priteistina 26 431,82 EUR kompensacija. Pažymėtina, jog atsakovė pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise, gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą prašydama sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti dalimis, jeigu yra kliūčių dėl sunkios turtinės padėties vykdyti teismo sprendimą (CPK 248 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos. Atsakovė O. M. pirmosios instancijos teisme patyrė 2176 EUR teisinės pagalbos išlaidų bei 57,92 EUR žyminio mokesčio bei 334,41 EUR kitų išlaidų. Atsakovei O. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi atidėtas dalies, t.y. 576,92 EUR žyminio mokesčio mokėjimas. Ieškovas S. M. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 57,92 EUR žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartimi. Ieškovas S. M. nepateikė teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo, laikytina, jog tenkinta iš esmės 50 proc. ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei O. M. iš ieškovo S. M. priteistina 1088 EUR teisinės pagalbos išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, 28,96 EUR žyminio mokesčio ir 167,21 EUR kitų išlaidų (iš viso 1284,17 EUR bylinėjimosi išlaidų). Ieškovui S. M. iš atsakovės O. M. priteistina 28,96 EUR žyminio mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei O. M. žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo S. M. į valstybės biudžetą priteistina 288,46 EUR žyminio mokesčio bei 14,20 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovės O. M. į valstybės biudžetą priteistina 259,5 EUR žyminio mokesčio ir 14,20 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma.Ieškovas S. M. apeliacinės instancijos teisme patyrė 41 EUR žyminio mokesčio išlaidų, kitos dalies (752 EUR) žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas taip pat patyrė 900 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (30 proc.) ieškovui S. M. iš atsakovės O. M. priteistina 270 EUR teisinės pagalbos išlaidų bei 12,30 EUR sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme (iš viso 282,30 EUR). Valstybei iš apelianto S. M. priteistina 477,70 EUR, o iš atsakovės O. M. 210 EUR žyminio mokesčio. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1016,75 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovei O. M. iš ieškovo S. M. priteistina 711,73 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl santuokos metu įgyto buto padalijimo ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti atsakovei O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į dviejų kambarių 56,89 kv. m bendro ploto butą, unikalus numeris 4400-0440-8991:1427, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 78 197 EUR.

Priteisti ieškovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto dalies piniginę kompensaciją 26 431,82 EUR“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,96 EUR žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1284,17 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282,30 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 711,73 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti Valstybei iš ieškovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 780,36 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti Valstybei iš atsakovės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 483,70 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.