Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) bei Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. J. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovams M. C. (M. C.) bei I. J. (I. J.) dėl tėvystės nuginčijimo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, antstolės T. G. kontorai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

atnaujinti praleistą procesinį terminą pateikti teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo;nustatyti, kad atsakovas I. J. nėra ieškovės G. J. dukters M. J. biologinis tėvas, o dukra M. J. nėra atsakovo I. J. dukra;nustatyti (pripažinti), kad ieškovės G. J. dukros M. J. tėvas yra atsakovas M. C., o dukra M. J. yra M. C. dukra, paliekant dukrai esamą pavardę ir tautybę;nustatyti, kad dukters M. J. nuolatinė gyvenamoji vieta yra su ieškove G. J., o atsakovas M. C. turi teisę bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime, ugdyme, o kilus ginčui dėl bendravimo, ugdymo auklėjimo dalyvavimo tvarkos, prioritetas suteikiamas ieškovės apsisprendimui, nesant teismo sprendimo apie konkretų laiką, aplinkybes tėvo dalyvavimo vaiko ugdyme, auklėjime, bendravime;priteisti iš atsakovo M. C. išlaikymo įsiskolinimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo, t. y. nuo M. J. Gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 3 metus, kas sudaro 36 mėnesius po 86,89 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis arba 3 127,90 Eur;priteisti iš atsakovo M. C. išlaikymą dukrai M. J. kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki M. J. pilnametystės;priteistas išmokas indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją;nustatyti, kad atsakovas M. C. priteistas išlaikymo lėšas perduoda ieškovei G. J. asmeniškai arba į banko sąskaitą iki einamojo mėnesio pabaigos, nepriklausomai nuo buvimo vietos, įskaitant ir užsienyje;paskirti ieškovę G. J. gaunamų lėšų dukrai išlaikyti tvarkytoja uzufrukto teisėmis, o atsakovas M. C. turi teisę kontroliuoti, ar gaunamos lėšos naudojamos pagal paskirtį;priteisti iš atsakovo M. C. visas bylinėjimosi išlaidas.

Nuo dukros M. J. gimimo atsakovas M. C. išlaikymo neteikė, vieną kartą nupirko kostiumėlį. Atsakovas I. J. taip pat nepadėjo išlaikyti M. J., iš pastarojo išlaikymas M. J. nepriteistas. Atsakovas M. C. gyvena su sugyventine ir turi šešerių metų vaiką, atsakovas M. C. vedęs nebuvo.

Išvadą byloje teikianti institucija – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – nurodė, kad pritaria ieškovės reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

pripažino, kad ieškovė G. J. praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo dėl svarbių priežasčių ir atnaujino praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą nuginčyti tėvystę;nustatė, kad atsakovas I. J. nėra M. J. tėvas, o M. J. nėra atsakovo I. J. dukra;nustatė, kad atsakovas M. C. yra M. J. tėvas, o M. J. yra atsakovo M. C. dukra, paliko M. J. pavardę – J., tautybę – lenkė;nustatė M. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove G. J., nurodydamas, kad atsakovas M. C. turi teisę bendrauti su dukra M. J., dalyvauti jos auklėjime, ugdyme, o kilus ginčui dėl bendravimo, ugdymo, auklėjimo dalyvavimo tvarkos, prioritetas suteikiamas ieškovės G. J. apsisprendimui;priteisė iš atsakovo M. C. nuo darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų rūšių M. J. išlaikyti 90 Eur periodinę išmoką, mokamą kas mėnesį, pradedant nuo 2015-02-09 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuoti paskyrė ieškovę;nustatė, kad atsakovas M. C., kaip vaiko tėvas, turi teisę kontroliuoti mokamų lėšų naudojimą pagal paskirtį bei priteistas išlaikymo lėšas perduoda ieškovei G. J. asmeniškai arba perveda į banko sąskaitą;priteisė iš atsakovo M. C. 278,40 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai už dalyvavusio byloje advokato paslaugas, atstovaujant ieškovės interesus bei 73,40 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai;ieškovės G. J. reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo M. C. atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

priteisti iš atsakovo M. C. 3 127,89 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai už paskutinius 3 metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos;priteisti iš atsakovo M. C. išlaikymą dukrai M. J. kas mėnesį mokama periodine išmoka po 115,00 Eur.

Teismas apkaltino ieškovę ir buvusį sutuoktinį I. J., kad pastarieji delsė nustatyti vaiko tikrą tėvą ir nuo tokios pareigos atleido tikrą tėvą M. C.. Apie tai, kad ne I. J. yra dukters Milanos tėvas, žinojo ir civilinės metrikacijos tarnautojai, bet dėl įstatymo nuostatų jie negalėjo įrašyti tėvu M. C.. Buvęs sutuoktinis nežinojo, kad vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas būtent jis. Teismo manymu, dėl ieškovės ir atsakovo I. J. elgesio turi kentėti dukra. Ieškovė nereikalavo iš I. J. išlaikymo dukrai, nes ne jis buvo jos tėvas. Su I. J. santuokinio gyvenimo ieškovė nepalaikiau nuo 2009-2010 m.

M. C. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, neturi neįgalumo, gali ir turi dirbti. M. C. turi vaiką su kita moterimi, kuriam moka išlaikymą pagal teismo sprendimą 115,84 Eur. Teismas, nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo M. J., priėmė dukters atžvilgiu diskriminuojantį sprendimą, pagal teismo sprendimą dukra liko blogesnėje situacijoje, negu kiti ieškovės bei atsakovo M. C. vaikai.

M. C. per 6 metus jokios pagalbos dukrai neteikė. Teismas nesilaikė tėvų lygybės dėl išlaikymo vaikui teikimo, nes ieškovės įnašas dukrai išlaikyti buvo ir yra žymiai didesnis, negu teismas priteisė iš atsakovo M. C.. Atsakovas M. C. iš esmės neprieštaravo mokėti kas mėnesį po 115 Eur, teismui nepateikė jokių duomenų, kad negali mokėti tokio dydžio išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo M. C. bei priteisto 90 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Apeliantė skundą dėl priteisto išlaikymo dydžio grindžia tuo, kad 90 Eur dydžio sumą yra per maža, teismas nemotyvavo, kodėl dukros išlaikymui priteisė 90 Eur, o ne 115 Eur, kaip buvo prašoma ieškiniu.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atsakovas M. C. nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį, ir išklausiusi 2015-12-03 – 2015-12-04 teismo posėdžio garso įrašą su atsakovo M. C. paaiškinimais nustatė, kad atsakovas objektyvių duomenų, kad negalėtų teikti 115 Eur išlaikymo nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas M. C. teigė, jog yra padaręs avariją, negali dirbti, nes antstoliai išskaičiuoja 70 procentų darbo užmokesčio. Teismo posėdžio metu atsakovas M. C. paaiškino, jog turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems teiktinas išlaikymas. Byloje duomenų, jog atsakovui M. C. būtų nustatytas nedarbingumo lygis nėra. Iš antstolės T. G. atsiliepimo matyti, kad iš atsakovo M. C. vykdomi išieškojimai pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-08-12, 2013-03-04, 2014-05-19 išduotus vykdomuosius raštus, pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-22 vykdomąjį raštą bei Vilniaus apygardos 2013-06-14 vykdomąjį raštą (b. l. 41).

Bylos duomenimis, ieškovė turto neturi, nedirba, gauna socialines išmokas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, nepagrįstai nepriteisė ieškovės prašomos 115 Eur išlaikymo sumos. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas M. C. turi kitų išlaikytinių, ar vykdomi išieškojimai pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, nepaneigia atsakovo M. C. galimybės įsidarbinti bei teikti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Ieškovės prašoma 115 Eur suma yra labai maža, tenkinanti tik būtinuosius vaiko poreikius ir yra žymiai mažesnė už pusę minimalios algos.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, mokamo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pakeičia ir reikalavimą tenkina visiškai – priteisia 115 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje atmestas reikalavimas priteisti 3 127,68 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iš M. C.

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, jog 2012-11-16 buvo išduotas santuokos tarp ieškovės ir atsakovo I. J. nutraukimo liudijimas (b. l. 9). Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovės ir atsakovo I. J. santuoka buvo nutraukta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-604/2012, patvirtinus ieškovės ir atsakovo I. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (sprendimas įsiteisėjo 2012-06-26). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-24 sprendime nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas I. J. kartu negyvena nuo 2010 m. sausio mėn., jokių santykių nepalaiko, netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinio gyvenimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-24 sprendime nurodytos aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. vertinant atsakovo I. J. prisidėjimo išlaikant nepilnametę M. J. nuo jos gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo teismui momento (2015-02-09), turėjo būti įvertintos pirmosios instancijos teisme.

2015-12-03 – 2015-12-04 bei 2016-05-13 – 2016-06-02 teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose I. J. teigė, jog nebuvo jokių santykių su ieškove prieš gimstant nepilnametei Milanai. Iš 2015-12-03 – 2015-12-04 teismo posėdžio garso įrašo girdėti ieškovės replika, jog su atsakovu I. J. santykiai faktiškai buvo nutrūkę, kai paskutiniam jų vaikui suėjo treji metai (ieškovės ir atsakovo ketvirtas vaikas gimė (duomenys neskelbtini)). Iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-05-24 sprendimo matyti, kad iš atsakovo I. J. išlaikymas nepilnametei M. priteistas nebuvo. Ieškovė 2016-05-13 – 2016-06-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad nei atsakovas I. J., nei atsakovas M. C. išlaikymo nepilnametei M. neteikė, atsakovas I. J. šios aplinkybės 2016-05-13 – 2016-06-02 teismo posėdžio metu neneigė.

Iš 2015-12-03 – 2015-12-04 teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose atsakovas M. C. teigė, jog apie išlaikymo įsiskolinimą nieko nežino, kadangi jis oficialiai dar nėra tėvas, aplinkybės, jog išlaikymą teikė – neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl išlaikymo įsiskolinimo. Abu atsakovai neįrodinėjo aplinkybių, jog teikė išlaikymą nepilnametei M. (CPK 178 straipsnis). Priešingai, abu atsakovai nurodė, jog jų finansinė padėtis sunki, trūksta piniginių lėšų išlaikymui teikti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, jog atsakovas I. J. išlaikymo nepilnametei neteikė. Esant aukščiau nurodytai aplinkybei, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo M. C..

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo M. C. prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo 2010-11-22 iki ieškinio pateikimo teismui momento (2015-02-09), bet ne daugiau kaip už 3 (tris) metus, po 86,89 Eur kas mėnesį, arba 3 127,90 Eur už 3 (trejus) metus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovas M. C. išlaikymą nepilnametei teikė, o atsakovui šios aplinkybės neįrodinėjant (CPK 178 straipsnis), jog išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo M. C. turi būti priteistinas (CK 3.200 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 86,89 Eur išlaikymo sumą už vieną mėnesį, atitinka protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 dalis), niekur nedirba, neturi jokio turto bei turi kitų įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas M. C. būtų nedarbingas, ar negalėtų susirasti darbo. Tai, kad dėl ankstesnių veiksmų iš jo priteistas įsiskolinimas, kuris išieškomas pagal vykdomuosius raštus, nėra pagrindu išlaikymui sumažinti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, neatsižvelgė į aktualią kasacinio teismo praktiką bei pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog vaiko tėvu formaliai buvęs įrašytas atsakovas I. J. turėjo teikti išlaikymą, todėl sprendimą dalyje dėl išlaikymo panaikina ir priima naują – ieškovės reikalavimą dėl 3 127,90 Eur išlaikymo įsiskolinimo tenkina (CK 3.200 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 100 proc. išlaidų advokato pagalbai ir 41 Eur už tėvystės nuginčijimą, taip pat 32,40 Eur už išlaikymo priteisimą. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus visa apimtimi, iš atsakovo M. C. turi būti priteista likusi 8,60 Eur žyminio mokesčio dalis už išlaikymo priteisimą, t. y. 115 Eur / mėn. X 12 = 1 380 Eur; 1 380 Eur X 3 proc. = 41 Eur; 41 Eur – 32,40 Eur = 8,60 Eur (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Už 3 127,90 išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo M. C. turi būti priteistas 94 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Taigi iš atsakovo M. C. turi būti priteista 102,60 Eur (8,60 Eur + 94 Eur = 102,60 Eur) žyminio mokesčio dalis už procesą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Išlaidų už pagalbą advokatui apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo, todėl šios išlaidos nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės G. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Padidinti iš atsakovo M. C. (M. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą dukteriai M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, iki 115 Eur (šimtas penkiolika eurų).

Ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti ir priteisti iš atsakovo M. C. (M. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukteriai M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 127,89 Eur (trijų tūkstančių šimto dvidešimt septynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-02-09).

Priteisti iš atsakovo M. C. (M. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,60 Eur (vieną šimtą du eurus ir šešiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio, mokėtino pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai. Priteista žyminio mokesčio suma mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630.