- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-10
- Bylos Nr.
- e2S-633-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00472-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- B. I. K.
- Trečiasis asmuo
- A. E. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-633-544/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1343-902/2016, kuria ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei B. I. K., trečiajam asmeniui A. E. P. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei B. I. K., trečiajam asmeniui A. E. P. dėl 28223,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2310 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį paliko nenagrinėtą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės atstovas neatvyko į 2016 m. balandžio 13 d. vykusį teismo posėdį, apie savo neatvykimo priežastis teismo neinformavo ir dokumentų, kurie pateisintų neatvykimą į paskirtą teismo posėdį, nepateikė. Be to, nebuvo pateiktas prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, o atsakovės atstovai neprašė priimti sprendimo už akių, todėl yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 4 d. įtvirtina nuostata ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškovės atstovas neinformavo bylą nagrinėjusio teismo apie savo neatvykimo priežastis ir nepateikė prašymo bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. 2016 m. balandžio 13 d. 9.15 val. ieškovės atstovas dalyvavo nagrinėjant Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Tik 2016 m. balandžio 13 d. sužinojo, kad tos bylos posėdis bus atidėtas dėl vienos iš atsakovų atstovės gimdymo. Ieškovės atstovas buvo įsitikinęs, kad ieškinyje buvo pateiktas prašymas bylą tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek teismo posėdyje nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl 2016 m. balandžio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo darbuotojai išreiškė poziciją bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Tik gavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį buvo pastebėta, jog prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant šioje byloje pareikštame ieškinyje per atsitiktinumą nebuvo suformuluotas. Tačiau toks apsirikimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovės atstovas nesirūpino bylos eiga, kadangi byloje esantys duomenys apie tai, jog 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. kovo 20 d., 2016 m. balandžio 11 d. buvo pateikti papildomi įrodymai, patvirtina, kad ieškovės atstovas sąžiningai vykdė procesines pareigas ir nepiktnaudžiavo, o minėta situacija susiklostė atsitiktinai. Įvertinus, kad byloje buvo paskirtas jau antras teismo posėdis, bylos nagrinėjimo procesas įpusėjęs, pateikti rašytiniai paaiškinimai, papildomi įrodymai, kad ieškovė ir jos atstovas nepiktnaudžiavo procesu, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, vien dėl aptartos susidariusios situacijos palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo, juo labiau, kad toks vertinimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-756/2012, Nr. 2-777/2012, Nr. 2-2407/2013). Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad pareiškiant ieškinį ieškovė sumokėjo didelį žyminį mokestį, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, o, palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovė privalės iš naujo ieškiniu kreiptis į teismą ir proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos. Tokiu būdu užsitęs ir taip jau ilgas bylos nagrinėjimo laikas, bus padidintos laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, o kartu bus pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Negana to, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės neprotingai dideles atsakovės bylinėjimosi išlaidas, neargumentavo ir nepasisakė dėl CPK 98 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, dėl ko padarė minėto straipsnio pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė B. I. K. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas apie savo neatvykimo priežastis iki teismo posėdžio pradžios teismo neinformavo ir jokių duomenų nepateikė, dėl ko teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi imperatyviomis CPK 246 str. 1 d., 4 d., juo labiau, kad į 2016 m. balandžio 13 d. vykusį teismo posėdį buvo iškviesti ir atvyko visi kviesti liudytojai, kiti proceso dalyviai, tačiau apklausti liudytojus ar proceso dalyviams teikti paaiškinimus, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, nebuvo pagrindo. Ieškovei apie teismo posėdį bei į jį kviečiamus liudytojus buvo tinkamai pranešta ir ji bei jos atstovas apie tai žinojo, dėl ko neatvykimo pasekmės buvo žinomos. Toks elgesys, atsakovės manymu, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, o taip pat akivaizdus nusišalinimas nuo bylos nagrinėjimo. Dėl skundžiama nutartimi paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atsiliepime nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovei iš ieškovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas yra visiškai pagrįstas, kadangi teismui pateiktame prašyme dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo yra nurodyta, už kokias suteiktas paslaugas šis dydis susidarė, o apskaičiuota bylinėjimosi išlaidų sumą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.
CPK 246 str. yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Remiantis CPK 246 str. 1 d., teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo. Be to, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ir tuo atveju, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia prašymą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi pagal CPK 246 str. 1 d. nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios pažymos apie 2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdį matyti, kad į jį neatvyko ieškovė ir jos atstovas advokatas T. D., per kurį buvo vedama byla. Iki teismo posėdžio taip pat nebuvo gauta ieškovės ar jos atstovo advokato prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar dokumentų, pagrindžiančių jų neatvykimą į posėdį. Į teismo posėdį atvykę atsakovės atstovai neprašė priimti sprendimo už akių, o prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CPK 246 str. 1 d. nuostatas bei atsakovės atstovų poziciją, visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą ar pripažinti ieškovės/jos atstovo neatvykimo priežastis svarbiomis. Tokią išvadą leidžia daryti iš kitos bylos aplinkybės.
Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek jos atstovas advokatas apie 2016 m. balandžio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį buvo informuoti teismo šaukimais per EPP sistemą. Kartu ieškovei ir jos atstovui buvo pateikta ir 2016 m. kovo 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo nutarta į 2016 m. balandžio 13 d. posėdį kvieti liudytojus, o ieškovė įpareigota teismui iki 2016 m. balandžio 11 d. pateikti papildomus įrodymus. Duomenų, kad ieškovė ar jos atstovas nebūtų gavę šios informacijos, byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš lydraščio dėl papildomų dokumentų pateikimo, dar 2016 m. balandžio 11 d. ieškovės atstovas T. D. teismui pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartyje, kurioje buvo nurodyta ir kito teismo posėdžio data (2016 m. balandžio 13 d.), nurodytus dokumentus, o tai patvirtina aplinkybę, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovė ir jos atstovas žinojo.
Vieni iš esminių atskirojo skundo argumentų yra tie, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas buvo aktyvus, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad jis piktnaudžiavo savo teisėmis, o, be to, į ieškinį tik per apsirikimą nebuvo įrašytas prašymas bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir susiklosčiusią situaciją, sprendžia, kad tokie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad pagal CPK 246 str. 1 d. nuostatas teismui išties nėra suteikta teisė savo nuožiūra spręsti dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ar bylos atidėjimo, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas viešasis interesas, kuris pirmosios instancijos teismui būtų leidęs savarankiškai nuspręsti dėl ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį teisinių pasekmių. Taigi skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į atsakovės poziciją ir ieškinį paliko nenagrinėtu. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atstovas nebuvo atvykęs ir į 2016 m. kovo 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme vykusį teismo parengiamąjį posėdį, tačiau ieškovė teismui buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Šie duomenys leidžia abejoti ieškovės tvirtinimu, kad į ieškinį prašymas nagrinėti bylą ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant nebuvo įrašytas per klaidą, kadangi atskiro prašymo nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant pateikimas patvirtina, kad ieškovei yra žinomos jos ir jos atstovo neatvykimo pasekmės bei pareiga informuoti teismą apie nedalyvavimą ar neatvykimą bei kad prašymas bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant ieškinyje neįrašytas. Atskirajame skunde išdėstyti ieškovės atstovo atlikti veiksmai, nors ir patvirtina, kad jis atliko tam tikrus veiksmus bei teikė į bylą dokumentus (kurių didžioji dalis buvo pareikalauta pirmosios instancijos teismo), nesudaro pagrindo spręsti, kad į Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. balandžio 13 d. vykusį teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko dėl svarbių priežasčių ar kad buvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarė ne konkrečiai su advokatu T. D., tačiau su advokatų profesine bendrija, dėl ko atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį ar pateikti prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant galėjo bet kuris advokatų profesinės bendrijos narys, juo labiau, kad ieškinyje yra nurodyta, jog ieškovės atstovai yra advokatų profesinė bendrija D. ir partneriai bei advokato padėjėja I. V..
Taigi, nors visiškai sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas ieškovui yra taikomas tuomet, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, o ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau, atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad šioje byloje ieškovą atstovavo profesionalų, galinčių teikti kvalifikuotas teisines paslaugas, asmenų grupė, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo piktnaudžiaujama procesu ar jis nebuvo vilkinamas. Papildomai pabrėžtina ir tai, kad ieškovo patiriami piniginiai nuostoliai ir nepatogumai nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi tokia situacija susiklostė dėl pačios ieškovės, kurią nagrinėjamoje byloje atstovavo profesionalūs ir kvalifikuoti specialistai, veiksmų (neveikimo).
Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu priteisė iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas 700 Eur sumoje. Nors atskirajame skunde tvirtinama, kad tokia piniginė suma yra neproporcinga, tačiau ją mažinti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus teisinio pagrindo – ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįsta bylos duomenimis. Atskirajame skunde nebuvo pateiktų jokių objektyvių priežasčių, leidžiančių vertinti, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįsta ar neproporcinga.
Taigi, vadovaudamasi virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko ją naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.