- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1389/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00446-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Atsakovas
- D. K., M. B.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Šalčio takas“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams D. K., M. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Šalčio takas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 66 496,91 eurų dydžio skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB „Šalčio takas“ 2009 m. spalio 2 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeista ir papildyta 2006 m. balandžio 5 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 65 743,74 eurų kreditas, už kurio grąžinimą 2007 m. birželio 7 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. spalio 2 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo atsakovai. Kredito grąžinimui užtikrinti taip pat buvo įkeistos UAB „Šalčio takas“ sąskaitoje esančios lėšos bei prekių atsargos. UAB „Šalčio takas“ 2009 m. spalio 30 d. nutartimi Nr. B2-2352-622/2009 iškelta bankroto byla, skola nėra grąžinta, todėl ją prašoma solidariai priteisti iš laiduotojų – atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepimu į ieškinį prašė skolos grąžinimą atidėti, iki UAB „Šalčio takas“ bus baigta bankroto procedūra.
Atsakovas M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
BUAB „Šalčio takas“ dalį skolos sumokėjo, todėl ieškovas savo reikalavimus sumažino iki 31 742,50 eurų, kitą ieškinio dalį atsiėmė, sutiko, kad priteistos sumos išieškojimas būtų atidėtas 6 mėn., būtų sumažintas atsakovų turto arešto mastas, panaikintas areštas sąskaitoms.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, iš atsakovų D. K. ir M. B. ieškovui AB „Swedbank“ solidariai priteisė 31 742,50 eurų ir po 1 334,50 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno. Teismo sprendimo vykdymą atidėjo šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinio dalį dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo atmetė. Kitą bylos dalį nutraukė. Ieškovui AB „Swedbank“ iš valstybės biudžeto grąžino 2 192 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad trečiajam asmeniui buvo suteiktas 65 743,74 eurų kreditas, tačiau įmonei iškelta bankroto byla, patvirtintas 229 600,53 Lt finansinis reikalavimas, kurio dalis – 120 000 Lt buvo padengtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutraukė bylos dalį dėl 120 000 Lt sumos priteisimo, o likusią 109 600,53 Lt skolos dalį priteisė iš laiduotojų kaip solidarių skolininkų.
Ieškinio dalį dėl penkių procentų procesinių palūkanų teismas atmetė, nes pagal CK 6.87 straipsnio nuostatas atsakovai pagal trečiojo asmens prievoles neatsako daugiau negu skolininkas. Skolininkui (paskolos gavėjui) iškėlus bankroto bylą, delspinigiai ir palūkanos neskaičiuojamos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl penkių procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti, priimti naują sprendimą ir šį reikalavimą patenkinti. Priteisti ieškovui iš solidarių atsakovų bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas įsipareigoja gautą iš kredito davėjo pinigų sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos suma mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma nebus grąžinta. Nesant atitinkamo paskolos sutarties šalių susitarimo įstatymas reikalauja, kad palūkanos už naudojimąsi gauta paskolos suma būtų mokamos iki visiško paskolos grąžinimo, nepriklausomai nuo to, kada turi sueiti arba suėjo paskolos grąžinimo terminas (ar paskolos grąžinimo terminas suėjo šalių susitarimu, ar paskolos grąžinimo terminas suėjo, nes paskolos sutartis buvo nutraukta prieš terminą). AB „Swedbank“ ieškinyje nereikalavo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kadangi BUAB „Šalčio takas“ iškelta bankroto byla (iškėlus bankroto bylą palūkanų skaičiavimas ir mokėjimas yra sustabdomi) ir AB „Swedbank“ negali iš laiduotojų reikalauti daugiau negu iš kredito gavėjo. CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų LR CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ką kitą. Ši įstatymo norma nustato, kad skolininkas iš paskolos sutartinių santykių be pareigos mokėti sutartines palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, taip pat privalo mokėti papildomas – įstatymines palūkanas, kaip mokestį/sankciją už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą. Įstatyminės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją jos mokėtinos nuo to momento, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos (CK 6.874 str. 1 d.) bei tuo atveju, kai kreditorius kreipiasi į teismą nuo bylos iškėlimo teisme už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.76 ir 6.81 straipsniai nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir jo laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojų D. K. ir M. B. įsipareigojimai pagal Laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių ieškovui įvykdymo.
2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos panašaus pobūdžio bylose Nr. 3K-7-751/2003, 3K-3-509/2010.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
1. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, įsiteisėjusia teismo nutartimi įmonei iškelti bankroto bylą, yra sustabdomas bet kokių palūkanų ir delspinigių skaičiavimas bei mokėjimas, kadangi priešingu atveju būtų grubiai pažeisti tokios įmonės visų kreditorių lygiateisiškumo ir interesų derinimo principai. Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis, turintis viršenybę prieš bendrąsias įstatymo normas, tarp jų ir Civilinio kodekso straipsnius, bendruoju atveju reglamentuojančius palūkanų skaičiavimą bei mokėjimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai konstatavo, jog paskolos gavėjai (trečiajam asmeniui BUAB „Šalčio takas“ iškėlus bankroto bylą, nebeskaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Kadangi trečiajam asmeniui bankroto byla buvo iškelta dar 2009 m. spalio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2352-622/2009, būtent nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ir pasibaigė visos (tiek sutartinės, tiek įstatyminės) trečiojo asmens, kaip skolininko, prievolės mokėti bet kokias palūkanas ieškovui (kreditoriui). Todėl ieškovas, ieškinį teismui pateikęs tik 2012 m. liepos mėn., atitinkamos reikalavimo teisės nebeturėjo.
2. Teismas teisingai nustatė laiduotojų atsakomybės kreditoriui apimtį ir laidavimo pabaigos pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).
Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovų (laiduotojų) penkių procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Tarp šalių vyksta ginčas dėl to, ar pagrindiniam skolininkui (trečiajam asmeniui UAB „Šalčio takas“) iškėlus bankroto bylą ir pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nutrukus netesybų ir palūkanų skaičiavimui, atsakovai (laiduotojai) privalo mokėti ieškovui (kreditoriui) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. Kasacinis teismas sprendė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutraukus netesybų ir palūkanų už visas bankrutuojančios bendrovės prievoles skaičiavimą, t. y. taip sumažinus šios įmonės prievolės kreditoriui apimtį, taip pat buvo pagrindas ir laidavimo prievolių apimčiai sumažėti tokiu pat mastu. Be to, akcentavo, kad CK 6.82 straipsnio 2 dalies pagrindu laiduotojai turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas ir jo nulemtas palūkanų bei netesybų skaičiavimo nutraukimas nekvalifikuotinas kaip teisė, kurios įgyvendinimas išimtinai susijęs su skolininko asmeniu (CK 6.82 straipsnio 3 dalis), nes CK 6.82 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta laiduotojo teisė pareikšti atitinkamus atsikirtimus, t. y. įgyvendinti arba pasinaudoti šia teise. Taigi bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas negali būti aiškinamas ir kaip gynybos priemonė, kurią esą gali panaudoti tik asmeniškai skolininkas (CK 6.7 straipsnis).
Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas vertintinas kaip teisės norma, apsauganti skolininko interesus, nes skirta tam, kad nedidėtų bankrutuojančios įmonės skola. Be to, po bankroto bylos iškėlimo palūkanos ir netesybos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, nebeatlieka skatinamosios funkcijos, nes skolininkui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Jeigu kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko palūkanų ir netesybų nuo bankroto bylos iškėlimo, tai teisės neįgis ir laiduotojas. Negalima ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinti taip, kad netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas taikomas tik skolininkui ir netaikomas laiduotojui už užtikrintą prievolę, nes tokiu atveju prievolę įvykdęs ir palūkanas bei netesybas sumokėjęs laiduotojas subrogacijos būdu perimtų didesnės apimties kreditoriaus reikalavimo teisę, negu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pareikšdamas jį tiesiogiai skolininkui. Toks aiškinimas neatitiktų laiduotojo prievolės akcesoriškumo (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) ir sukurtų galimybę apeiti ĮBĮ straipsnio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą imperatyvųjį materialiojo teisinio pobūdžio kreditoriaus teisių ribojimą skolininkui iškėlus bankroto bylą, kuris, be kita ko, užtikrina ir visų kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CK 6.37 straipsnio2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės. Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iš paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Tokia pati taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai laiduotojo pareiga vykdyti savo asmeninę prievolę kyla dėl to, kad suėjus prievolės įvykdymo terminui dėl bankroto bylos iškėlimo skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis). Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Prievolę sumokėti procesines palūkanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iš skolininko sumokėtos procesinių palūkanų sumos, nes tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Akcentuotina tai, kad bankroto bylos iškėlimo ir reikalavimo įvykdyti užtikrintą prievolę laiduotojui pareiškimo momentai gali nesutapti, bet visais atvejais procesinės palūkanos laiduotojui už jo paties prievolės termino praleidimą pradedamos skaičiuoti nuo reikalavimo jam pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų (laiduotojų) CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalis, kuria šis reikalavimas buvo atmestas, panaikinama ir šis ieškovo reikalavimas tenkinamas.
Apeliantas savo skunde prašė atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme, pateikė 144 Lt sumokėjimą patvirtinantį žyminio mokesčio kvitą. Atsižvelgiant į tai, kad už reikalavimą priteisti procesines palūkanas nėra mokamas žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis jam yra grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas, panaikinti, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) reikalavimą tenkinti ir priteisti iš solidarių atsakovų D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų palūkanas už priteistą 31 742,50 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) jo 2012 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 35834 sumokėtą 144 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturi litai) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.