- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-1410-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04061-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimo, kuriuo S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Subendrinus bausmes pagal ATPK 33 straipsnio nuostatas, S. M. už administracinius teisės pažeidimus paskirta galutinė nuobauda 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimu S. M. nubaustas už tai, kad 2012-09-21, apie 05.44 val. vairuodamas troleibusą Škoda 14 TR11/6, v/n (duomenys neskelbtini), Justiniškių g. 14, Vilniuje kieme, važiuodamas pro metalinį stulpą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šį stulpą ir apgadino troleibusą bei stulpą. Be to pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą; taikyti jo atžvilgiu ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; išdėstyti paskirtos 3000 Lt baudos vykdymą dvidešimčiai mėnesių, kas mėnesį sumokant po 150 Lt.
Nurodo, jog teismas neįvertino to, kad administracinio pažeidimo protokolas surašytas, pažeidžiant ATPK 260 str. 1 d. nuostatas bei 2005-07-25 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintas Instrukcijas. Anot apelianto, administracinio teisės pažeidimo protokolas užpildytas ne ant reikiamo teisės pažeidimo protokolo blanko, jame nėra nurodytos būtinos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą ir esmę. Be to, administracinio pažeidimo protokole nėra pažymėta, jog iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantas nurodo, jog protokole taip pat nėra pažymėta, kad jis atsisakė duoti parodymus.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog jis teisės pažeidimą padarė netyčia, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, todėl, jo manymu, jam nuobauda švelnintina, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliantas pažymi, jog teismas jo kaltės klausimo neanalizavo ir motyvuotai dėl to nepasisakė. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, kokio dydžio žala buvo padaryta, nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, nedarytos įvykio vietos fotonuotraukos. Pažymi, jog visi administracinio pažeidimo protokole esantys neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apelianto skunde nurodyti argumentai vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl S. M. kaltės.
A. I. atstovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. M. atžvilgiu netaikė ATPK 30 ¹ str. nuostatų ir jam paskyrė nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad S. M. 2012-09-21 apie 05.44 val., vairuodamas troleibusą Škoda 14 TR11/6, v/n (duomenys neskelbtini), Justiniškių g. 14, Vilniuje kieme, važiuodamas pro metalinį stulpą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šį stulpą ir apgadino troleibusą bei stulpą. Be to pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. reglamentuoja administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį. Pagal šio straipsnio 1 d., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-135/2008). Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N3-802/2007). Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-444/2006, N575-5351/2010, N444-202/2011).
Nagrinėjamu atveju priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, administracinio teisės pažeidimo protokole tinkamai atskleista administracinio teisės pažeidimo esmė, nurodyti tikslūs ATPK straipsniai ir jų dalys, administracinės atsakomybėn traukiamo asmens duomenys bei S. M. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų objektyvieji požymiai.
S. M. apeliaciniame skunde pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nėra svarbios informacijos, t.y., nenurodyta, kad iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas, jog jis atsisakė duoti parodymus ir kt.
Pažymėtina, jog prie administracinio teisės protokolo yra pridėta papildoma medžiaga (taip pat ir apelianto nurodyti duomenys), reikalinga nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, teisė į gynybą nepažeista, esminių administracinių bylų teisenos pažeidimų nenustatyta.
Be to, pažymėtina, jog S. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą gavo, jo esmę suprato (b.l. 48).
Dėl S. M. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
Nors S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neanalizavo jo kaltės formos ir dėl jos nepasisakė, taip pat nenustatė stulpo apgadinimo pobūdžio ir masto, tokiu būdu nekonstatuotas kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimas, kaip būtina atsakomybės taikymo sąlyga apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo S. M. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų. S. M. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, Vilniaus apskrities VPK KPV Patrulių rinktinės vyr. patrulės M. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-09-21, dirbant su patruliu A. K., iš budinčios dalies buvo gautas pranešimas, jog Justiniškių g.14, Vilniuje troleibusas atsitrenkė į stulpą. Nuvykus į vietą, į juos kreipėsi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ eismo kontrolierius S. D., kuris nurodė, jog iš troleibuso Škoda valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojo S. M. gavo pranešimą, kad Titnago g. į jo vairuojamą troleibusą atsitrenkė ir iš įvykio vietos išvažiavo kitas automobilis, valstybinio numerio neįsidėmėjo, iškviesti policijos pareigūnai jokių pažeidimų nenustatė. Nuvykus į II parko teritoriją adresu Justiniškių g.14, Vilniuje, policijos pareigūnai pastebėjo metalinį stulpą, ant kurio buvo 0,30-1,10 mm dydžio įbrėžimai, matėsi geltonos ir raudonos spalvos dažų, taip pat šalia gulėjo plastmasinė detalė, kuri, kaip nurodė S. D., yra nuo troleibuso. Apžiūrėjus į parką atvažiavusį minėtą troleibusą, nustatyta, kad ant galinės kairės pusės (galinio sparno) yra 0,35-1,35 mm įbrėžimai. Troleibuso vairuotojas S. M. iš pradžių pareigūnams paaiškino, kad troleibusą apgadino Titnago g. kitas automobilis, o vėliau nurodė, kad rytą, išvažiuodamas iš parko, kliudė metalinį stulpą ir bijodamas pasekmių dėl vykstančio konflikto su bendrovės administracija, iš įvykio vietos išvažiavo, jis metalinį stulpą matė, kliudė, nes troleibusas buvo priparkuotas per arti stulpo. Nuvykus į kelių policiją medžiagos forminimui, S. M. rašyti pasiaiškinimą atsisakė (b.l.4-5). Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime (b.l.6). Iš eismo įvykio schemos matyti užfiksuota eismo įvykio vieta, apgadintas stulpas, taip pat nurodytas troleibuso Škoda valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kairės pusės sparno apgadinimas (b.l.7-8). Detaliau transporto priemonės apgadinimas nurodytas transporto priemonės apžiūros akte (b.l.9). Iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ eismo kontrolieriaus S. D. paaiškinimo matyti, kad 2012-09-21 apie 5.44 val. jis gavo iškvietimą į Titnago g., kur nuvykus troleibuso Škoda valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas S. M. pranešė, kad, Titnago g. troleibusui stovint žiede, į jo vairuojamą troleibusą atsitrenkė ir iš įvykio vietos išvažiavo kitas automobilis, valstybinio numerio neįsidėmėjo, iškviesti policijos pareigūnai jokių pažeidimų nenustatė. Nuvykus į II parko teritoriją adresu Justiniškių g.14, Vilniuje, policijos pareigūnai pastebėjo metalinį stulpą, ant kurio buvo įbrėžimai nuo troleibuso, taip pat šalia gulėjo plastmasinė detalė nuo troleibuso (b.l.13). Plastmasinė detalė nuo troleibuso prijungta prie administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l.17).
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, apylinkės teismas šiuos įrodymus ištyrė teismo posėdyje, taip pat skundžiamame nutarime išanalizavo ir įvertino. Nors apeliaciniame skunde S. M. nurodo, kad teismas policijos pareigūnų neapklausė teismo posėdyje, nesiaiškino metalinio stulpo apgadinimo pobūdžio ir masto, šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdžiuose dalyvavo tiek S. M., tiek jo atstovas, jie turėjo galimybę teikti prašymus teismui, tame tarpe apklausti liudytojais asmenis, galinčius paaiškinti apie bylos aplinkybes, tačiau prašymo apklausti liudytojus jie teismui nepateikė. Taip pat iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teikė teismui prašymą išreikalauti apgadinto stulpo ir troleibuso fotonuotraukas, teismas šį prašymą motyvuotai išsprendė. Atsižvelgtina į tai, kad, nagrinėjant bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino visiškai, detaliai nurodė įvykio aplinkybes, taip pat ir aplinkybes, susijusias su jo pasišalinimu iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog S. M. protokole nurodytu laiku, vietoje ir būdu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apgadino metalinį stulpą, tai suvokęs, iš įvykio vietos pasišalino, todėl laikytina, jog jis, suprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Dėl ATPK 30 ¹ straipsnio taikymo
Apylinkės teismo nutarimu S. M. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (sunkesnis iš jo padarytų administracinių teisės pažeidimų), kurioje numatyta, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad S. M. paskirta nuobauda yra per griežta.
LR ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (LR ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
S. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad važiuodamas pro metalinį stulpą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šį stulpą ir apgadino troleibusą bei stulpą. Be to pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį (padaryti 2 pažeidimai, kurių metu buvo apgadinta transporto priemonė ir stulpas bei pasišalinta iš eismo įvykio vietos), pažeidimų padarymo aplinkybes, į tai, kad S. M. pripažino savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, nuoširdžiai gailisi, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors pažeidėjas gailisi, padaręs pažeidimą, tačiau tai pati savaime nėra išskirtinė aplinkybė skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, administracinę nuobaudą.
Be to, teismas atsižvelgė ir į sunkinančių S. M. atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir jam paskyrė galutinę nuobaudą- ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 3 metų laikotarpiui.
Byloje nustatyta, jog S. M. darbas yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones (dirba UAB „Vilniaus viešasis transportas“ troleibuso vairuotoju). Pagal suformuotą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nelaikomas aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-653-648/2011, ATP-728-648/2012). Todėl, nors nubaustasis dirba darbą, kurio funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. M. nuobauda paskirta, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta.
Dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo
Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta, kad, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Įvertinus šią teisės normą, darytina išvada, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymas visų pirma sietinas su sunkia pažeidėjo turtine padėtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2829/2010).
Apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą S. M. atžvilgiu, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. M. ir jo atstovui, teismas nesvarstė apeliantui paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo, kadangi S. M. tokio pobūdžio prašymo nebuvo pateikęs.
Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti S. M. prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Pažymėtina, kad apeliantas turi teisę su tokio pobūdžio prašymu kreiptis į skundžiamą nutarimą priėmusį teismą, t.y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pakeisti nubaustojo S. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti S. M. apeliacinio skundo.
Nutartis neskundžiama.