Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1942-260/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
e2A-1942-260/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00359-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
D. L., O. G.
Suinteresuotas asmuo
Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1942-260/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00359-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.4.5.15.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. L. ir O. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3608-547/2019 pagal pareiškėjų D. L. ir O. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai bei Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – įgyjamosios senaties teise valdomo pastato, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos D. L. ir O. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos įgyjamosios senaties teise valdo pastatus - 544,85 m² ploto grūdų sandėlį su 91,3 m² ploto priestatu (bendras plotas 636,15 m²), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 156,09 m² ploto džiovyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, pardavė jų mamai V. M. iš viso tris nekilnojamojo turto objektus – pastatus, t.y. grūdų sandėlį, džiovyklą ir tualetą. V. M. parengė nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylą ir 2009 metais kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo. Tačiau (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl nuosavybės teisės į grūdų sandėlį ir džiovyklą įregistravimo, buvo nuspręsta jų motinos V. M. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - grūdų sandėlį ir džiovyklą, esančius (duomenys neskelbtini), netenkinti, nes nebuvo pateikti tam reikalingi ir tinkami dokumentai – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo sprendimas (protokolas) dėl bendrovės likvidacinės komisijos patvirtinimo bei sprendimas, kuriuo patvirtinta likviduojamos bendrovės nuosavybės paskirstymo, turto pardavimo tvarka ir sąlygos; perdavimo-priėmimo aktuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui (grūdų sandėliui ir džiovyklai) identifikuoti (nenurodytas adresas, žymėjimas, plotas); perdavimo - priėmimo aktai surašyti nesilaikant įstatymų reikalavimų (nenurodyta aktų surašymo data). Pareiškėjų nuomone, jų mama nežinojo, kad nekilnojamojo turto pardavimo sandorį reikia įregistruoti notaro biure. Šiuo metu jokių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto perleidimu gauti nėra galimybių, nes bendrovė yra likviduota, bei iš Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo jos gavo pažymą, kad jokių dokumentų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausiusių pastatų (grūdų sandėlio ir džiovyklos) pardavimo bei perdavimo V. M. faktą, nėra. nuo pat grūdų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, jų mama V. M. vienintelė juos valdė daugiau kaip dvidešimt metų, o po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) valdymą perėmė jos, pareiškėjos, V. M. dukros, priėmusios palikimą po savo motinos mirties.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

5. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, pripažino nustatytu, kad pareiškėjų D. L. ir O. G. motinai V. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai M. K. ir Č. G., pardavė tris nekilnojamojo turto objektus: vienu pardavimo - priėmimo aktu (be datos) buvo parduotas pastatas džiovyklai, kurio kaina 44,64 Lt ir tualetas, kurio kaina 36,19 Lt, kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už šiuos pastatus V. M. sumokėjo 80,83 Lt; kitu pardavimo - priėmimo aktu (be datos) pareiškėjų motinai buvo parduotas grūdų sandėlis, kurio kaina 1700 Lt, apmokėjimą patvirtinantis dokumentas nepateiktas. Pareiškėjos nurodė, kad šio dokumento jos nerado. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinama, kad pareiškėjų motina V. M. kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą bei sudarė sutartį dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo bei po to kreipėsi į Valstybės įmonės registrų centro Alytaus filialą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl nuosavybės teisės į grūdų sandėlį ir džiovyklą įregistravimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta V. M. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – grūdų sandėlį ir džiovyklą, esančius (duomenys neskelbtini), netenkinti (pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 7 punktas), nes: 1) Sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi turi būti pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo sprendimas (protokolas) dėl bendrovės likvidacinės komisijos patvirtinimo bei sprendimas, kuriuo patvirtinta likviduojamos bendrovės nuosavybės paskirstymo, turto pardavimo tvarka ir sąlygos; 2) Perdavimo-priėmimo aktuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui (grūdų sandėliui ir džiovyklai) identifikuoti (nenurodytas adresas, žymėjimas, plotas); 3) Perdavimo - priėmimo aktai surašyti nesilaikant įstatymų reikalavimų (nenurodyta aktų surašymo data), taip pat vienas aktas nepasirašytas V. M..

6. Teismas taip pat sprendime nurodė, kad pareiškėjos patvirtino, jog nuo pat grūdų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, jų mama V. M. vienintelė juos valdė daugiau kaip dvidešimt metų, o po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) valdymą perėmė jos, pareiškėjos, V. M. dukros, priėmusios palikimą po savo motinos mirties. Kadangi pareiškėjos D. L. ir O. G. savo pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo, patvirtino, kad nuo pat grūdų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, ne jos, o jų motina V. M. vienintelė įgyjamosios senaties teise valdė šiuos pastatus, teismas sprendė, jog pareiškėjų pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto į pastatus nustatymo negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu pareiškėjos D. L. ir O. G. prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3608-547/2019 ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėjos D. L. ir O. G. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatus- 544,85 m² ploto grūdų sandėlį su 91,3 m² ploto priestatu (bendras plotas 636,15 m²), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 156,09 m² ploto džiovyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).

8.2. Teismas neteisingai traktavo, kad nuo pat grūdų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, ne pareiškėjos, o jų motina V. M. vienintelė įgyjamosios senaties teise valdė šiuos pastatus ir tik po jos – motinos V. M. – mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos perėmė valdymą, priėmusios palikimą po savo motinos mirties, todėl pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo negali būti tenkinamas. Toks traktavimas yra ydingas. CK 4.71 straipsnis nustato, jog daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018; kt.)

8.3. Šiuo atveju neturėjo būti reikalaujama, kad vien pareiškėjų nepertraukiamas valdymas būtų trukęs ne mažiau dešimties metų. Pakanka teismo nustatyto fakto, jog bendras pareiškėjų motinos V. M. ir pačių pareiškėjų – įpėdinių, priėmusių palikimą po motinos mirties, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip dešimt metų, šiuo atveju – nuo (duomenys neskelbtini), ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, bei nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 str. 5 p. nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Neįvertindamas CK 4.71 str. nuostatų ir tuo nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos teismas padarė klaidingą išvadą.

8.4. Kadangi yra įvykdytos visos aukščiau nurodytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu mums turi būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į mūsų išvardytus nekilnojamuosius daiktus. Kadangi yra įvykdytos visos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu apeliantui turi būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į jo išvardytus nekilnojamuosius daiktus.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

12. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus, kuriuos išsamiai nurodė apeliantės (žr. šios nutarties 8.1 p.), cituodamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/201.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo, kad nuo pat grūdų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, ne pareiškėjos, o jų motina V. M. vienintelė įgyjamosios senaties teise valdė šiuos pastatus ir tik po jos – motinos V. M. – mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos perėmė valdymą, priėmusios palikimą po savo motinos mirties, todėl pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo negali būti tenkinamas.

14. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bendras pareiškėjų motinos V. M. ir pačių pareiškėjų – įpėdinių, priėmusių palikimą po motinos mirties, valdymas kartu paėmus nepertraukiamai truko nuo pastatų įsigijimo daugiau kaip dešimt metų, šiuo atveju – nuo (duomenys neskelbtini) metų, ir jis buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą.

16. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjų D. L. ir O. G. pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. L. ir O. G. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatus- 544,85 m² ploto grūdų sandėlį su 91,3 m² ploto priestatu (bendras plotas 636,15 m²), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 156,09 m² ploto džiovyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis