Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. L. ir O. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai bei Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – įgyjamosios senaties teise valdomo pastato, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įgyvendindama savo, kaip turto savininkės teises, jų mama V. M. parengė nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylą bei 2009 metais kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo. Tačiau 2009-06-22 sprendimu dėl nuosavybės teisės į grūdų sandėlį ir džiovyklą įregistravimo, nuspręsta jų motinos V. M. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - grūdų sandėlį ir džiovyklą, esančius (duomenys neskelbtini), netenkinti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi turi būti pateiktas Tolkūnų žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo sprendimas (protokolas) dėl bendrovės likvidacinės komisijos patvirtinimo bei sprendimas, kuriuo patvirtinta likviduojamos bendrovės nuosavybės paskirstymo, turto pardavimo tvarka ir sąlygos; Perdavimo-priėmimo aktuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui (grūdų sandėliui ir džiovyklai) identifikuoti (nenurodytas adresas, žymėjimas, plotas); Perdavimo - priėmimo aktai surašyti nesilaikant įstatymų reikalavimų (nenurodyta aktų surašymo data).

Pareiškėjos patvirtino, kad nuo pat grūdų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, jų mama V. M. vienintelė juos valdė daugiau kaip dvidešimt metų, o po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) valdymą perėmė jos, pareiškėjos, V. M. dukros, priėmusios palikimą po savo motinos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų D. L. ir O. G. motinai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), Tolkūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, kurią sudarė komisijos pirmininkas A. S. ir komisijos nariai M. K. ir Č. G., pardavė tris nekilnojamojo turto objektus: vienu pardavimo - priėmimo aktu (be datos) buvo parduotas pastatas džiovyklai, kurio kaina 44,64 Lt ir tualetas, kurio kaina 36,19 Lt. Kasos pajamų orderio kvitu Nr. 178197 patvirtinama, kad už aukščiau nurodytus pastatus V. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) sumokėjo 80,83 Lt; kitu pardavimo - priėmimo aktu (be datos) pareiškėjų motinai buvo parduotas grūdų sandėlis, kurio kaina 1700 Lt. Apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (mokėjimo kvitas), kad sumokėta už parduotą grūdų sandėlį, nepateiktas. Pareiškėjos nurodę, kad šio dokumento jos nerado.

Byloje pateikta 2009 m. vasario 11 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 112, kuria patvirtinama, kad pareiškėjų motina V. M. kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centrą bei sudarė sutartį dėl kadastrinių matavimų bylos parengimo bei po to kreipėsi į Valstybės įmonės registrų centro Alytaus filialą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2009-06-22 sprendimu dėl nuosavybės teisės į grūdų sandėlį ir džiovyklą įregistravimo Nr. (2.2.17-2060/06)-360, nuspręsta V. M. <...> prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - grūdų sandėlį ir džiovyklą, esančius (duomenys neskelbtini), netenkinti (pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 7 punktas), nes: 1. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi turi būti pateiktas Tolkūnų žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo sprendimas (protokolas) dėl bendrovės likvidacinės komisijos patvirtinimo bei sprendimas, kuriuo patvirtinta likviduojamos bendrovės nuosavybės paskirstymo, turto pardavimo tvarka ir sąlygos; 2. Perdavimo-priėmimo aktuose nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui (grūdų sandėliui ir džiovyklai) identifikuoti (nenurodytas adresas, žymėjimas, plotas); Perdavimo - priėmimo aktai surašyti nesilaikant įstatymų reikalavimų (nenurodyta aktų surašymo data). Vienas aktas nepasirašytas V. M. <...>.

Pareiškėjos savo pareiškime patvirtinusios, kad nuo pat grūdų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, jų mama V. M. vienintelė juos valdė daugiau kaip dvidešimt metų, o po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) valdymą perėmė jos, pareiškėjos, V. M. dukros, priėmusios palikimą po savo motinos mirties.

Dėl įgyjamosios senaties normų aiškinimo ir taikymo

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjos D. L. ir O. G. savo pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo, teigia, kad nuo pat grūdų sandėlio ir džiovyklos su priestatu pardavimo sandorio, ne jos, o jų motina V. M. vienintelė įgyjamosios senaties teise valdė šiuos pastatus: 544,85 m² ploto grūdų sandėlį su 91,3 m² ploto priestatu (bendras plotas 636,15 m²), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 156,09 m² ploto džiovyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jos tvirtina, kad jų motina V. M., šiuos pastatus nepertraukiamai valdė daugiau kaip dvidešimt metų, o po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) valdymą perėmė jos, pareiškėjos (V. M. dukros), priėmusios palikimą po savo motinos mirties.

Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjų pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto į pastatus - 544,85 m² ploto grūdų sandėlį su 91,3 m² ploto priestatu (bendras plotas 636,15 m²), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 156,09 m2 ploto džiovyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatymo negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį į tai, kad ne jos, o jų motina V. M. galėjo būti tas asmuo, kuris daugiau kaip 10 metų sąžiningai valdė aukščiau nurodytus pastatus, t. y. jos pareiškėjos gali reikšti prašymą nustatyti juridinį faktą, kad jų motina V. M., mirusi (duomenys neskelbtini), iki mirties įgyjamosios senaties teise valdė aukščiau nurodytus pastatus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.